Datų kalendorius 2019
2018-01-02
TELŠIŲ RAJONO ŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS'2019
2019 METAIS SUKANKA:
SAUSIO
4 d. – 230 metų
Juozapas Rupeika. Kunigas, vertėjas. Gimė 1789 m. sausio 4 d. Siraičiuose (Telšių raj.).
22 d. – 120 metų
Justas Paleckis. Žurnalistas ir politikas. Gimė 1899 m. sausio 22 d. Telšiuose.
13 d. – 100 metų
Juozas Bolonas. Tautodailininkas, pynėjas iš vytelių. Gimė 1919 m.
VASARIO
13 d.- 135 metai
Blažiejus Čėsnys. Kunigas, teologas, vertėjas. Gimė 1884 m. vasario 13 d. Paluklaukyje (Telšių raj.)
20 d. – 90 metų
Leonas Zaleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.).
23 d. – 80 metų
Jonas Dainius Aleksa. Dirigentas. Gimė 1939 m. vasario 23 d. Telšiuose.
26 d. – 100 metų
Vincentas Juzumas. Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, istorikas, vertėjas. Gimė 1819 m.
KOVO
1 d. – 70 metų
Vladimiras Sušilovas. Dailininkas tapytojas. Gimė 1949 m. Telšiuose.
4 d. – 115 metų
Kazimieras Steponis (Steponavičius). Kanauninkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m.
7 d. – 150 metų
Dovas Beras Menašė Abramavičius. Advokatas, visuomenės veikėjas. Gimė 1869 m. Telšiuose.
8 d. – 80 metų
Romualdas Neimantas. Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas orientalistas, istorijos mokslų daktaras. Gimė 1939 m. Naujikuose (Telšių raj.)
19 d. – 110 metų
Klemensas Dulkė. Poetas, prozininkas. Tikroji pavardė Baltutis. Gimė 1909 m
23 d. – 75 metai
Audronė Varpiotienė. Poetė. Gimė 1944 m. Pavandenėje.
24 d. – 95 metai
Rūta Irena Valeckienė. Poetė. Gimė 1949 m. Duseikių k. (Telšių r.)
25 d. – 90 metų
Stefa Vainauskienė. Memuaristė. Gimė 1929 m. Užgiriuose (Telšių raj.)
BALANDŽIO
3 d. – 85 metai
Alfonsas Tekorius. Vertėjas, kalbininkas. Gimė 1934 m
12 d. – 60 metų
Nijolė Narmontaitė. Teatro, kino, televizijos aktorė bei rašytoja. Gimė 1959 m. Telšiuose.
15 d. -115 metų
Jonas Ruzgys. Žurnalistas, rašytojas, vertėjas. Gimė 1904 m. Tryškiuose.
19 d. – 95 metai
Vytautas Tarvainis. Poetas. Gimė 1924 m. Nevarėnuose (Telšių r.).
20 d. – 95 metai
Eduardas Cinzas. Prozininkas. Gimė 1924 m.
22 d. -110 metų
Zalman Levinberg. Lietuvos žydų kilmės politikas, žurnalistas. Gimė 1909 m. Telšiuose.
GEGUŽĖS
2 d. – 85 metai
Aloyzas Jonutis. Poetas. Gimė 1934 m. Janapolėje (Telšių raj.).
7 d. – 60 metų
Osvaldas Neniškis. Skulptorius. Gimė 1959 m.
9 d. – 85 metai
Stanislava Keraitė-Kryžauskienė. Poetė. Gimė 1934 m
11 d. – 105 metai
Juozas Milvydas. Inžinierius, visuomenės veikėjas. Gimė 1914 m. gegužės 11 d. Telšiuose
22 d. – 90 metų
Aldona Prižgintaitė. Poetė. Gimė 1929 m. gegužės 22 d. Telšiuose.
26 d. – 160 metų
Karolina Praniauskaitė. Žemaičių poetė ir vertėja. Mirė 1859 05 26 d.
BIRŽELIO
1 d. – 95 metai
Alfonsas Gricius. Poetas, Žemaičių rašytojų sambūrio dalyvis. Gimė 1924 m. Paežerio k. ( Telšių raj.)
12 d. – 105 metai
Napoleonas Bernotas. Aktorius, režisierius. Gimė 1914 m.
24 d. – 125 metai
Jonas Smilgevičius. Inžinierius. Lietuvos hidroelektrinių prie Nemuno, Ežerėlio šiluminės elektrinės projektuotojas. Gimė 1894 m. Brazdeikių k. ( Telšių raj.).
28 d. – 100 metų
Jurgis Tornau. Literatūros tyrinėtojas, prozininkas. Gimė 1919 m. Telšiuose.
LIEPOS
2 d. – 75 metai
Jablonskis Osvaldas. Akvarelininkas. Gimė 1944 07 02 Telšiuose.
4 d. – 65 metai
Juozas Šiurys – prelatas, bažnytinės teisės daktaras, Telšių miesto Garbės pilietis (2013 m.)
10 d. – 105 metai
Telesforas Valius – grafikas. Gimė 1914 m. liepos 10 d. Rygoje.
RUGPJŪČIO
9 d. – 95 metai
Janina Liustikaitė-Saurazas. Operos dainininkė. Gimė 1924 m. Tryškiuose (Telšių raj.).
11 d. – 230 metų
Sivestras Teofilis Valiūnas. Poetas. Gimė 1789 m.
12 d. – 135 metai
Michael Noyk. Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas, advokatas. Gimė 1884 m. Telšiuose.
14 d. – 85 metai
Elena Nijolė Bukelienė–Lapinskaitė. Literatūros tyrinėtoja, kritikė. Gimė 1934 m. rugpjūčio 14 d. Kungiuose (Telšių r.)
20 d. – 90 metų
Egidijus Radžius. Režisierius. Gimė 1929 m.
24 d. – 75 metai
Petras Gintalas. Skulptorius, medalininkas. Poetas. Gimė 1944 m. Telšiuose.
RUGSĖJO
2 d. – 110 metų
Paulius Augius (Augustinavičius) . Dailininkas grafikas. Gimė 1909 m.
6 d. – 90 metų
Apolonija Narmontaitė-Girdžiūnienė. Kraštotyrininkė. Gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. Lieplaukėje.
20 d. – 115 metų
Jonas Gasiūnas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m.
21 d. - 125 metai
Petras Maželis. Kunigas, prozininkas. Gimė 1894 m.
23 d. – 70 metų
Algirdas Girininkas. Archeologas, akmens amžiaus žinovas, habilituotas hum. m. dr. Gimė 1949 m. Telšiuose.
28 d. – 140 metų
Liuda Sipavičiūtė-Fedotova. Dainininkė . Gimė 1879 m.
SPALIO
2 d. – 145 metai
Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Kultūros istorikas, bibliografas. Gimė 1874 m. Telšiuose.
4 d. – 135 metai
Pranas Antanas Virmauskas. Prelatas. Gimė 1884 m. Sauslaukio k.,Luokės vlsč.
8 d. – 70 metų
Zalmenas Šapiro. Gydytojas, politinis veikėjas. Gimė 1949 10 08 Telšiuose
10 d. - 85 metai
Raimondas Kašauskas. Rašytojas. Gimė 1934 m. Birikų k. (Telšių raj.)
10 d. – 110 metų
Juozas Maniukas. Mokslininkas zoologas, ichtiologas. Gimė 1909 m. Telšiuose.
10 d. – 70 metų
Vytautas Dirmeikis. Futbolininkas, sporto funkcionierius. Gimė 1949 m. Telšiuose.
11 d. – 75 metai
Jonas Boruta. Telšių vyskupas (2002-2017). Gimė 1944 m.
13 d. - 90 metų
Donatas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas, hab. fil. m. dr., prof., nacionalinės premijos laureatas. Gimė 1929 m.
23 d. -150 metų
Pranciškus Žadeikis. Kunigas, rašytojas, vertėjas, Povilo Žadeikio brolis. Gimė 1869 m. spalio 23 d. Parešketyje (Varnių vlsč.)
25 d. – 80 metų
Vladislovas Blinstrubas. Rašytojas, pedagogas, kino ir teatro režisierius. Gimė 1939 m. Telšiuose.
30 d. – 255 metai
Simonas Mykolas Giedraitis. Žemaičių vyskupijos sufraganas, religinių raštų leidėjas. Gimė 1764 m.
Lapkričio
2 d. – 120 metų
Justinas Juodaitis. Kunigas, profesorius. Gimė 1899 m.
3 d. – 115 metų
Rapolas Serapinas. Vertėjas, filosofas, pedagogas. Gimė 1904 m.
6 d. – 100 metų
Zenonas Norvaišas. Fotografas, filmininkas, Telšių kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Gimė 1919 m.
25 d. – 110 metų
Kiprijonas Šaulys. Grafikas. Gimė 1909 m.
26 d. – 110 metų
Bronius DUNDULIS. Istorikas. Gimė 1909 m.
27 d. – 135 metai
Vlada Folinaitė. Poetė. Gimė 1884 m. Lieplaukėje ( Telšių raj.).
GRUODŽIO
24 d. – 115 metų
Vladas Sipaitis (iki 1940 m. – Fedotas Sipavičius). Lietuvos aktorius, režisierius, baleto šokėjas. Gimė 1904 m. gruodžio 24 d. Jaušyčiuose (Varnių vls., Telšių r.)
24 d. – 160 metų
Aleksandras Jurašaitis. Fotografas. Gimė 1859 m. gruodžio 24 d. Balskių km. (Telšių r.).
24 d. – 60 metų
Sigita Ieva NAGLIENĖ. Poetė. Gimė 1959 m. gruodžio 24 d. Siraičiuose (Telšių raj.).
Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai
1469 m. Varniuose prie Katedros įsteigta pirmoji mokykla.
1529 m. nustatyta, kad Telšių valsčius buvo vienas iš 17 grynai karališkų valsčių Žemaitijoje.
1569 m. gegužės 8 d. Telšių miestas paminėtas Žemaitijos matininko Jokūbo Laskausko sudarytame žemės matavimo.
1579 m. į Žemaitiją atvyko apaštališkojo nuncijaus paskirtas vizitatorius Tarkvinijus Pekulas.
1579 m. jau minima Žarėnų katalikų bažnyčia.
1599 m. Mikalojus Daukša Varniuose, globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio išleidžia vieną pirmųjų lietuviškų knygų – „Postilę“.
1619 m. Telšių, dabar švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo, bažnyčiai Povilas Sapiega ir vietiniai bajorai padovanojo varpą.
1619 m. jau minimas Mitkaičių kaimas.
1624 m. LDK kanclerio ir Telšių seniūno Povilo Sapiegos šeimos pastangomis Telšiuose buvo įkurtas Šv. Pranciškaus ordino mažųjų brolių (bernardinų) vienuolynas.
1639 10 20 – LDK ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos privilegija, kuria patvirtina Zigmanto Vazos 1624 m. kovo 31 d. fundacinę privilegiją, duotą Telšių bernardinų vienuolynui. Varšuva.
1649 m. Luokė jau turėjo prekybos privilegijų.
1659 m. rugsėjo 16 d,. Alsėdžiuose palaidotas Petras Parčevskis (g. apie 1598 m. Mstislavo vaivadija) 1650 m. pastatė medinę bažnyčią Telšių bernardinams
1709 m. spalio 4 d. gautas leidimas Telšių seniūniją perleisti kilmingajam Stanislovui Korvinui Kalinauskui (Kalinowski) ir jo žmonai Teresei.
1719 m. pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose, turinti architektūrinę vertę.
1749 m. Džiuginėnų dvarą pradėjo valdyti Aleksandras Gorskis. Valdė iki 1855 m.
1764 m. Telšiai tampa Žemaitijos kunigaikštystės šiaurinės dalies repatricijos centru, čia įsteigti dvejopi – žemės ir pilies – teismai.
1789 m. duomenimis, Telšiuose žydams priklausė 7 siuvėjų, 3 skardininkų namai, 3 žydų knygų knygynai, 5 krautuvės, bravoras, 17 karčiamų.
1794 m. Telšių miesto gyventojai buvo aktyvūs sukilimo dalyviai.
1794 m. skulptorius Jurgis Mažeika Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje sukūrė Jėzaus Nazariečio, Šv. Barboros altorius, įrengė ir 8 skulptūromis papuošė medinę sakyklą.
1794 m. Podhaiskis Tomas, Podhaijski Tomasz iki 1794 sukūrė Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 4 altorius.
1794 m. Kaunatavoje pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia.
1799 m. Telšių seniūniją, arba valsčių, amžinam naudojimui Rusijos caras Pavelas atidavė paskutiniajam Telšių laikytojui Henrikui Zabielai. Tačiau Telšių miestą vis dėlto paėmė iždo žinion.
1799 m. Tryškius valdė Mykolas Oginskis.
1799 m. Telšiuose buvo 85 kiemai.
1804 birželio 10 d. sudarytas Telšių miesto planas.
1824 m. įkurta civilinė Telšių miesto ligoninė.
1834 m. Vainočių kaime veikė parapinė mokykla
1849 m. Motiejus Valančius paskiriamas Žemaičių vyskupu.
1849 m. įsteigta pirmoji valdinė žydų mokykla Žemaitijoje buvo Telšiuose (kitur teigiama, jog ši mokykla įkurta 1859 m. )
1854 m. išleistas Adamo Zawadzkio knygyno Varniuose katalogas “Uwiadomienie o dzielach polskich...“ (Pranešimai apie lenkiškus leidinius).
1859 m. pristatytas šv. Antano Paduviečio katedros bokštas. Architektas F. Rimgaila.
1864 m. švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vietoje pradėta statyti mūrinė cerkvė.
1864 m. – iki 1866 m. Džiuginėnų dvare gyveno rašytoja Žemaitė.
1864 m. Tryškiuose įsteigta valdinė pradinė mokykla
1864 m. Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių buvo perkeltas į Kauną.
1869 m. Telšių miesto gatvės pradėtos apšviešti „Liuks“ tipo šviestuvais.
1879 m. Telšiuose buvo įsteigtos žydų rėmėjų išlaikomos amatų mokykla merginoms ir internatas neturtingoms mergaitėms.
1884 m. įsteigta Tryškų vaistinė.
1889m. Lauko sodoje pastatyta Šv. Joakimo bažnyčia.
1889 m. Telšiuose jau buvo įsikūrusi „Khoveivei Zion“ organizacija.
1899 m. kun. Vincentas Juzumas užbaigė savo veikalą – Žemaičių vyskupijos aprašymą, kuris išleistas 2013 m.
1909 metais Telšiuose pastatyti pastatai, turintys architektūrinę vertę (Respublikos g. 10; Respublikos g. 13; Turgaus a. 16).
1909 m. S. Narutavičius, B. Budrikis, P. Šimkevičius su bendraminčiais įsteigė draugiją berniukų gimnazijai pastatyti (draugija įgyvendino pagrindinį savo tikslą – berniukų gimnazija Telšiuose buvo pastatyta).
1914 m. Telšių mieste atidaryti žemės ūkio kursai.
1919 m. spalio 5 d.. Telšių apskrities gyventojai pasirašė raštą LR Ministrui Pirmininkui M. Šleževičiui apie paramą Lietuvos valdžiai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
1919 m. gegužės 28 d. Telšiuose atidaryta žydų ligoninė (inicijavo žydų draugija „Ozė“).
1919 m. Telšiuose įkurta „Saulės“ berniukų gimnazija.
1919 m. sausio–vasario mėn. Telšiuose dirbo Žemaitijos karinis revoliucinis komitetas.
1919 m. lapkričio 23 d. Telšių automobilių draugijos steigėjai kreiptasi paramos į prekybos ir pramonės ministrą E. Galvanauską.
1919 m. plačiajai visuomenei pritariant ir pirmojo Telšių karo komendanto paragintas F. Milevičius įsteigė Telšių šaulių būrį, kuriam ilgesnį laiką ir vadovavo.
1919 m. Pavandenėje pastatytas kaime siautusios vaikų ligų epidemijos aukoms atminti ąžuolinis kryžius. Nugriautas 1952 m.
1919-1920 metais Telšių burmistras buvo Liudvikas Abromavičius (1888- 1966).
1924-1926 m. nutiestas Telšių-Kužių geležinkelis
1924 m. ,,Kanklių‘‘ draugijos choras dalyvavo Pavasarininkų Dainų šventėje Šiauliuose liepos 5–6 d. ir Kauno Dainų šventėje rugpjūčio 23 –2 4 d.
1924 m. įkurtas „F. Milevičiaus knygynas“, veikė iki 1941 m.
1929 m. rugpjūčio 10 d. jaunieji žemaičių literatai pakvietė į pirmąjį literatūros vakarą.
1929 m. išleistas F. Milevičiaus knygyno knygų katalogas Telšiuose, (Kaunas, 1929–1930 m.).
1929 m. pastatyti Vyskupų rūmai, turi architektūrinę vertę (architektas V. Dubeneckis, inžinierius P. Taračkovas.
1934 m. gruodžio 29 d. Telšių miesto burmistru paskiriamas Paulius Gudzinskas.
1934-1937 m. Kauno inžinierius P. Butrimas ir Kočeguras sudarė Telšių miesto topografinę-geodezinę nuotrauką.
1934 m. vasario mėn. Gedimino g. atidaryta moderni žydų ligoninė
1934 m. statyta kvadratinio plano mūrinė 2 aukštų buvusi amatininkų sinagoga (Telšės g. 5)
1934 m. Lauko Sodos apylinkėse, Dargiškių kaimelyje rastas Romos monetų ir papuošalų lobis.
1934 m. 08 26 Telšių miesto gyventojai kreipėsi į vidaus reikalų ministrą dėl turgavietės iškėlimo į miesto centrą.
1934 m. rugsėjo mėn. Luokėje įvyko didžiulis gaisras, kurio metu sudegė visas miestelio centras ir artimiausios gatvės.
1934 m. Telšiuose įvyko žemės ūkio paroda
1934 m. Telšių šauliai surengė knygų rinkimo Klaipėdos krašto šauliams vajų
1939 m. mieste įvyko didysis katalikų vyrų kongresas.
1939 m. vasarį Telšių moterų šaulių būrys (III) nusprendė organizuoti knygų rinkimo vajų ir steigti biblioteką.
1939 m. pastatytas pastatas, turintis architektūrinę vertę Telšių senamiestyje (Kalno g. 16).
1949 m. rugsėjo 29 d. nustojo veikti profesionalus Žemaičių dramos teatras (veikė nuo 1940 m.).
1959 m. Telšiuose buvo 13 460 gyventojų.
1959 m. įkurtas saviveiklinis Telšių teatras, dabar – Žemaitės dramos teatras.
1959 m. buvusios Amatų mokyklos patalpose įkurta Telšių taikomosios dailės mokykla.
1959 m. Telšiuose pradėjo veikti Kelių statybos valdyba Nr. 3.
1959 m. pastatytas kino teatras „Džiugas“.
1964 m. E. Radžius inscenizavo Žemaitės „Petrą Kurmelį“. Už šį spektaklį Telšių mėgėjiškam teatrui buvo suteiktas Žemaitės vardas.
1969 m. arch. A. Miškinio atliktų architektūrinių-urbanistinių tyrimų pagrindu atrinkti ir patvirtinti 62 vietinės reikšmės urbanistikos paminklai, kurių tarpe ir Telšių senamiestis- nubrėžtos vietinės reikšmės urbanistikos paminklo ribos ir išskirti 5 saugotini pastatai
- 1969 kovo 20 d. "Šatrijos" kolūkyje atidarytas Gaulėnų muziejus. 1973 m. muziejus perkeltas į Gaulėnų mokyklos patalpas.
1974 m. pastatytas kultūros rūmų priestatas
1984 metais įrengta vandens nugeležinimo bei antro pakėlimo stotis Telšiuose, pajėgumas - 20 tūkst. m3/parą.
1984 m. Telšiuose suorganizuota pirmoji Lietuvos medalininkų kūrybinė stovykla.
1984 m. Telšiuose pradėjo veikti Sūrių gamykla, vėliau reorganizuota į AB „Žemaitijos pienas“.
1989 m. atkurta Telšių kunigų seminarija Telšių vyskupo Antano Vaičiau dekretu.
1989 m. kovo 10 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 53 Telšių senamiesčiui suteiktas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas.
1989 m. rugpjūčio 23 d. Telšių rajono žmonės prie Žemaitės vidurinės mokyklos minėjo Ribentropo-Molotovo pakto 50 m. sukaktį.
1989 m. rugsėjo 1 d. Telšių taikomosios dailės technikumas buvo reorganizuotas į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą.
1989 m. Telšių rajone gyveno 16 275 įvairaus dydžio šeimos ir 4 799 vieniši žmonės.
1989 m. rajone buvo 12 kolūkių, 9 tarybiniai ir 3 kitos paskirties ūkiai
1994 m. gegužės 31 d. Telšių senamiestis įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Saugomas valstybės kaip nacionalinio reikšmingumo objektas.
1999 m. Telšiuose gyveno 34,9 tūkst. žmonių.
1999 m. pastatytas paminklas Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kanauninkui, vienam iš lietuviškos raštijos pradininkų Mikalojui Daukšai, skulpt. Arūnas Sakalauskas.
1999 m. Telšiuose pradėtas eksploatuoti natūralaus mineralinio vandens „Tichė“ gręžinys ( 689 m. gylis).
1999 metais Varniuose gyveno 1761 žmogus ir sudarė tik 2,9 rajono gyventojų
1999 m. Telšiuose pirmą kartą buvo surengtas kompozitoriaus Albino Jasenausko sakralinės muzikos festivalis.
Paruošė: Vilma Jomantaitė, Julita Švėgždavičienė, 2018 gruodžio 3 d.
Parisiųsti dokumento elektroninę versiją: datu_kalendorius_2019.pdf