Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujienos » Datų kalendorius 2022

Datų kalendorius 2022

Telšių rajono žymių datų kalendorius  2022 metams

2022 metais sukanka:

SAUSIO

1 d. – 95 metai

Kišonas, Adolfas, dailininkas tapytojas, dendrologas. Gimė 1927 m. sausio 1 d.  Mažeikiuose. Mokėsi ir dirbo Telšiuose. Gyvena Degaičiuose.

2 d. – 75 metai

Skirmantas, Petras, kalbininkas, pedagogas, mokslų daktaras, docentas  (1993). Gimė 1947 m. sausio 2 d. Padegupės k. (Telšių r.). Be kitų darbų, 1998 m. išleido knygą „1759 m. ZIWATO indeksas: Faksimilinis leidinys“ (su A.Girdeniu, abu įvadinio straipsnio autoriai).

17 d. – 85 metai

Antušas, Danielis Juozapas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, žymus keramikas . Gimė 1937 m. sausio 17 d. Ražiukų k., Luokės vlsč., Telšių rajone. Gyveno Vilniuje. Mirė 2018 11 09.

26 d. – 95 metai

Vitas Valatka, Lietuvos archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas, ilgametis Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojas. Paskelbė archeologinių straipsnių. Gimė Keturakių kaime, dabar Plungės raj., 1927 m. sausio 26 d. Mirė 1977 08 23. Palaidotas Telšių senosiose kapinėse.

26 d. – 85 metai

Paulina Debulevičienė, bibliografė. Gimė 1937 m. sausio 26 d. Micaičiuose, Telšių raj. Parengė bibliografines rodykles ,,Lietuvių liaudies menas“ (1975), ,,Viktorija Daujotyte-Pakerienė“ (1995) ir kt.  Dirbo ,,Minties“  l-kloje, LKLI, Lietuvos respublikinėje bibliotekoje.

30 d. – 95 metai

Teklė Kryževičiūtė, poetė. Gimė 1927 m. sausio 30 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.), mirė 1991 m. kovo 18 d. Telšiuose. Nuo 1932 m. gyveno Telšiuose. Periodikoje poeziją skelbė nuo 1945 m. „Eldijos“ leidykloje išleistas poezijos rinkinys "Prieš namų ugnį" (1991). Žemaitijos rašytojų bendrijos narė nuo 1990 m.

VASARIO

9 d.- 65 metai

Kęstutis Jablonskis, dainininkas, dainų autorius, gitaristas. Gimė 1957 m. vasario  9 d. Telšiuose. Išleido keliolika savo kūrybos kompaktinių  ir vinilinių plokštelių. Už kūrybiškumą ir kūrinių sklaidą jam buvo įteiktas Aukso ženklo medalis. Gyvena Telšiuose.

10 d. – 95 metai

Alma Adamkienė (Nutautaitė), prezidento V. Adamkaus žmona. Gimė 1927 02 10 Šiauliuose ir  gyveno iki 8 metų. Telšiuose Nutautai gyveno  Birutės g. 24. Lankė Telšių gimnaziją. 1944 m. emigravo į Vokietiją.

12 d.- 75 metai

Stasys Kasparavičius, lakūnas-instruktorius, kraštotyrininkas, visuomenininkas. Gimė 1947 m. vasario 12 d. Patumšių k., Telšių r. 1987 m. įkūrė Žemaičių draugiją, buvo jos pirmininku, 1993-2009 m. – Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius. Išleido  knygas: „Žemaitija – paslapčių žemė“ (2018), „Žemaitija yr“ (2021).

14 d. – 120 metų

Zuzana Jonikaitė, kalbininkė. Gimė 1902 m. vasario 14 d. Telšių apskr. Ylių k. Plungės r. Mokytojavo Telšių vid. mokyklose, apie 1923–1949) .

20 d. – 185 metai

Abrahamas Verneris, Lietuvos žydų kilmės Suomijos rabinas, visuomenės veikėjas. Gimė 1837  m. vasario 20 d. Telšiuose kaip Abraham Aba. Mirė 1912 12 23 Londone.  1890 m. pasikeitė pavardę į Werner. 1859-1880 m. dirbo rabinu Telšiuose.

23 d. – 130 metų 

Emilija Nekašaitė, bibliotekininkė,  ilgametė Telšių viešosios bibliotekos (iki 1936 m. Centralinio Valstybinio knygyno Telšių skyriaus) vedėja, 1923 05 01-1949 09. Gimė 1892 02 23 Kristinavo polivarke (dab. Kelmės raj.).  Mirė 1981 11 21 Telšiuose. Palaidota senosiose Telšių kapinėse.

KOVO

1 d. – 120 metų

Pranas Genys, poetas, muziejininkas. Gimė 1902 m. kovo 1 d. Kalnėnuose (Telšių r.). Baigė Telšių gimnaziją, mokytojavo. Dirbo žurnalistu, vadovavo Žemaičių muziejui „Alka“. Išleido eilėraščių rinkinius „Džiugo varpai“ (1929), „Atnašavimai“ (1935), „Rūpintojėliai“ (1941). Mirė 1952 m. rugpjūčio 26 d. Šilutėje.

2 d. – 95 metai

Baltuonienė (Alminaitė) Justina, pedagogė, žurnalistė, visuomenininkė, meno saviveiklos dalyvė, rašė scenarijus, proginius eilėraščius. Kūrė žemaičių tarme. Gimė 1927 m. kovo 2 d. Paežerės Rūdaičių kaime Platelių vls. Nuo 1953 m. iki  1982 m. dirbo Telšių rajoninio laikraščio redakcijoje. Mirė 2013 10 mėn. Palaidota Telšių senosiose kapinėse.

9 d. – 95 metai

Jadvyga Vainorienė, poetė. Gimė 1927 m. kovo 9 d. Didvyčiuose (Plungės raj.). Mirė 2008 08 24 Stonaičiuose (Plungės raj.). Dirbo mokytoja Telšių rajono mokyklose. Kūryba publikuota Telšių rajono ir respublikinėje spaudoje. Išleido kūrybos knygeles: „Atmink ir nuramink“ (1997), „Smilgos žydi“ , „Saulėlydžio žaros: proza“ (2001).

9 d. – 85 metai

Emilija Turskytė, bibliotekininkė (1963-1985), Tryškių bibliotekos vedėja, viena geriausių septinto dešimtmečio bibliotekininkų Telšiuose ir Lietuvoje. Neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą 1972 m. Gimė 1937 m. kovo 9 d. Mirė 2000 02 18.

11 d. – 110 metų

Levas Vladimirovas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros  ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius. Gimė 1912 m. kovo 11 d. Telšiuose bajoraitės Stefanijos Daujotaitės ir Telšių gydytojo Ivano Vladimirovo šeimoje.   Mirė 1999 02 20 Vilniuje. 

26 d. – 135 metai

Povilas Žadeikis, valstybės veikėjas, diplomatas. Gimė 1887 m. kovo 26 d. Varnių valsčiuje, mirė 1957 m. gegužės 11 d. Vašingtone. 1920 -1921 metais - Lietuvos misijos narys ir karinis įgaliotinis JAV, vėliau karinės misijos narys Prancūzijoje, pirmasis konsulas Čikagoje, generalinis konsulas Niujorke, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vašingtone.

29 d. – 60 metų

Sakalauskas Arūnas, teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas. Kauno valstybini akademinio dramos teatro, Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorius  (nuo 1989 m.), Lietuvos teatro veikėjų sąjungos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. Gimė 1962 m. kovo 29 d. Varniuose.  

BALANDŽIO

3 d. – 100 metų

Vytautas Grybauskas, sportininkas, sporto veikėjas, treneris. Gimė 1922 m. balandžio 3 d. Telšiuose. 1944 pasitraukė į Vokietiją. Rochesteryje įkūrė sporto klubą ,,Sakalas“. 1953 m. apsigyveno JAV. Rašė sporto klausimais.

6 d. – 200 metų

Juozapas Želvavičius Želvys, poetas, vertėjas. Gimė 1822 m. balandžio 6 d. Malkarstuose, Telšių raj. Rašė žemaičių tarme. Išleido giesmių knygą "Giesmės arba poezija" (1858) ir I. Krylovo pasakėčių vertimų rinkinį "Pasakos" (1863). Mirė 1866 04 07 d. Saratove.

16 d. – 115 metų

Pranas Serva , lietuvių liaudies instrumentų meistras, kontrabosininkas. Gimė 1907 m. balandžio 16 d. Kuliodauboje (Varnių valsč.). Mirė 1972 12 21.

22 d.- 115 metų

Lemežis, Leonas, tautodailininkas, skulptorius, medžio drožėjas. Gimė 1907 04 22 Stakminių k.,  Telšių raj., valstiečių šeimoje. 1921 m. baigė Tryškių pradinę mokyklą. Mirė 1976 12 13.  Palaidotas Tryškiuose.

GEGUŽĖS

4 d. – 70 metų

Žukienė Regina, pedagogė, kalbinių mokymo priemonių autorė. Gimė 1952 m. gegužės 4 d. Telšių rajone. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, terminologijos ir kt. kalbos klausimais konferencijų medžiagų rinktinėse, mokslo darbų rinkiniuose.

13 d. – 70 metų

 Arūnas Sakalauskas, dailininkas skulptorius. Gimė 1952 m. gegužės 13 d. Telšiuose. 1979-1982 m. dėstė Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 1985 metų dirba Vilniaus dailės akademijoje (nuo 2004 m. –profesorius). Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994 m. ). Apdovanotas ordinu „Už meilę Klaipėdai“, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

22 d. – 80 metų

Jurgis Algimantas Banevičius, violončelininkas. Gimė 1942 m. gegužės 22 d. Telšiuose.

BIRŽELIO

4 d. – 110 metų

Apolinaras Petras Bagdonas, pedagogas, filologas, poetas, rašantis žemaičių tarme, pirmųjų žemaitiškos poezijos knygų, išleistų užsienyje, autorius.. Gimė 1912 m. birželio 4 d. Talainių k., Telšių raj. 1944 m. emigravo. Išleido vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“. Paskelbė straipsnių ir eilėraščių. Mirė 2008 m.

4 d. – 65 metai

Viačislavas Novikovas, Lietuvos futbolininkas, treneris, dėstytojas. Gimė 1957 06 04 Telšiuose.

10 d. – 65 metai

Gediminas Vagnorius,  Lietuvos ekonomistas, politinis bei visuomenės veikėjas, signataras.  Gimė 1957 m. birželio 10 d. Vilkaičių k.,  Plungės rajone. 1975 m. baigė Telšių 4–ąją vidurinę mokyklą. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo deputatas. 1991–1992 m. ir 1996–1999 m. – Lietuvos Vyriausybės vadovas. 1997 m. jam suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaro vardas. Išleido knygą „Valstybės kūrimas – misija (ne)įmanoma“.

12 d. – 125 metai

Vladas Butkus, mokytojas, Lietuvos esperantininkas, vienas iš Lietuvos esperantininkų judėjimo vadovų, spaudos bendradarbis. Gimė 1897 m. birželio 12 d. Žarėnų valsčiaus Smilgių k. Mirė 1963 08 05.

14 d.- 160 metų

Feliksas Galminas, žinomas Žemaitijos knygnešys. Gimė 1862 m. birželio 14 d. Tryškiuose. Mirė po 1935 m. gruodžio 26 d. Tryškiuose. 1898 m. organizavo Tryškiuose parašų rinkimą prašymui caro vardu dėl lietuviškos spaudos. Iki 1923 m. buvo Telšių apskrities valdybos pirmininku. Parengė lietuviškų kalendorių.

20 d. – 80 metų

Alfonsas Algimantas Venckus, biomedicinos m. dr, doc., LŽUA Miškų fak. Miškotvarkos

katedros vedėjas. Gimė 1942 m. birželio 20 d.  Želvaičių k., Telšių raj. Parengė ir paskelbė mokslinių straipsnių, metodinių mokymo priemonių.

27 d. – 85 metai

Gražina Balandytė, aktorė.   Gimė 1937 m. birželio 27 d. Telšių rajono Tučių kaime. Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė. Teatre suvaidino per 100 pagrindinių ir epizodinių vaidmenų, kino ir televizijos filmuose – apie 20 vaidmenų Nusipelniusi artistė (1967), Lietuvos liaudies artistė (1987), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006), „Auksinės gervės“ apdovanojimas (2014). Mirė 2020 07 27 Kaune.

LIEPOS

5 d. – 135 metai

Steponas Rusteika, teisininkas, karininkas, valstybės veikėjas. Gimė 1887 m. liepos 5 d. Rygoje. Nužudytas 1941 m. birželio 24 d. Minske (Baltarusija). Lietuvoje jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Be kitų pareigų buvo 1920-1930 m. Telšių miesto ir apskrities karo komendantas. Nuo 1930 m. dirbo Kaune įvairiose aukštose pareigose iki 1940 metų.

7 d. – 135 metai

Antanas Simaitis, kunigas, prelatas, teologijos magistras, profesorius, Telšių pirmosios lietuviškos gimnazijos kūrėjas ir pirmasis direktorius. Gimė 1887 07 07 Miežaičių k., Radviliškio vlsč. Studijos „Krikščionių senovė“, brošiūrų autorius, spaudos bendradarbis. Apdovanotas už žydų gelbėjimą, akademinio lietuvių kalbos žodyno kartotekos išsaugojimą. Mirė 1959 01 15  Salantuose.

20 d. – 110 metų

Jonas Paulauskas, medžio drožėjas, klumpadirbys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2002 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos premija. Gimė 1912 m. liepos 20 d.  Mirė 2008 m.

22 d.  – 115 metų

Anicetas Bučys, poetas, dramaturgas, publicistas. Gimė 1907 m. liepos 22 d. Šoniuose (Telšių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje. Išleido eilėraščių rinkinį (1979 Londone), pjesę (1972 Londone). Bendradarbiavo ,,Europos lietuvyje“, parengė metraštinį leidinį ,,Bratfurdo ir apylinkės lietuvių veikla“ ( 2 t.,1972, 1955). 1996 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1998 m. gegužės 12 d. Vilniuje.

26 d. – 95 metai

Genovaitė Midverienė, poetė. Gimė 1927 m. liepos 26 d. Daugirdavoje (Raseinių raj.). Mirė 2012 01 10 Varniuose. Nuo 1956 m. dirbo Varnių vaistinėje provizore. Kūrybą spausdino rajono ir respublikinėje spaudoje. Išleido eilėraščių knygeles „Žydinti obelis“ (2002), „Maumedis už lango“ (2007).

27 d. – 120 metų

Ona Purtokaitė, pirmoji  Lietuvoje moteris  otorinolaringologė, LOR ligų skyriaus Telšiuose įkūrėja. Rašytojos Ievos Simonaitytės draugė. Globojo keturis augintinius. Gimė 1902 m. liepos 27 dieną Varnių apylinkėje, Gomalių kaime. Mirė 1979 m. balandžio 3 d. Palaidota Telšių kapinėse.

31 d. – 95 metai

Stasys Uosis, lietuvių ekonomistas, finansininkas. Habilituotas daktaras. 1988 05 26 pirmasis iškėlė lito atkūrimo idėją.  Gimė 1927 m. liepos 31 d.  Žarėnuose. Mirė 2009 05 12 Vilniuje. 2014 03 28 Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete atidaryta Stasio Uosio auditorija.

RUGPJŪČIO

 d. – 110 metų

Elena Gineitienė, Lietuvos biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė. Dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1978 m. įvertinta LTSR valstybine premija. Gimė 1912 m. rugpjūčio 5 d. Telšiuose. Mirė 2007 02 28.

25 d.- 90 metų

Chmieliauskas, Jonas Algimantas, tremtinys, atsiminimų autorius, Žemaičių bajorų draugijos steigėjas (1995), draugijos vadas (1995-2000). Gimė 1932 m. rugpjūčio 25 d. Kaune. Mirė 2016 m. kovo 13 d.  Telšiuose. 2004 m. už didelius nuopelnus bajorų draugijai, Žemaitijos kraštui ir žmonėms suteiktas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Garbės bajoro vardas.

12 d. – 110 metų

Alfonsas Budginas, poetas, fotomenininkas. Gimė 1912 m. rugpjūčio 12 d. Laukuvoje (Šilalės raj.). Mirė 1985 m. lapkričio 25 d. Telšiuose. Nuo 1946 m. gyveno Telšiuose. Dirbo fotografu. Kūryba spausdinta vietos laikraštyje. 2004 m. išleista jo poezijos rinktinė „Saulės vėjas“.

RUGSĖJO

2 d. – 155 metai

Stanislovas Narutavičius, 19 a. pabaigos-20 a. pirmos pusės Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, teisininkas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. Vienas Lietuvių konferencijos (1917) rengėjų, išrinktas į Lietuvos Tarybą. Vasario 16 Akto signataras.  Gimė 1862 m. rugsėjo  2 d. Telšiuose. Mirė 1932 12 31 Kaune. Palaidotas Alsėdžiuose. (VLE).   

4 d.- 75 metai

Leonas Dunauskas, futbolininkas, treneris, organizatorius. Gimė 1947 m rugpjūčio 4 d.  Kėdainiuose. 1972-1973 m. žaidė Telšių "Masčio", 1974-1983 m. Telšių "Impulso" komandose. 1972-1973 m. - "Masčio", 1974-1983 m.  - "Impulso" komandų vyr. treneris. 1972-1983 m. Telšių skaičiavimo mašinų gamyklos sporto medalininkas. 2007-2009 m. Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas. 1970 m. Lietuvos čempionas.

14 d. – 115 metų

Stasys Raila, kunigas, spaudos bendradarbis. Gimė 1907 m. rugsėjo 14 d. Luokėje (Telšių r.). Mirė 2008 m. JAV. Mokėsi Telšių mokytojų seminarijoje, nuo 1926 m. – Kauno kunigų seminarijose. 1939 m. atvyko į Ameriką. Bendradarbiavo išeivijos lietuviškoje spaudoje, buvo vienas iš radijo stoties „Bendruomenės balsas“ steigėjų.

27 d. – 80 metų

Doloresa Kazragytė, aktorė, rašytoja. Gimė 1942 m. rugsėjo 27 d. Gariuose (Jaroslavlio sr.). Vaikystė ir jaunystė prabėgo Telšiuose (1945-1960). Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė: Knygų: ,,Tiltas be turėklų” (esė) (1986) ,,,Gyvenimas prieš Gyvenimą” (išpažintis ir mintys apie teatrą, vaidmenis sutiktus žmones”, (1995), ,,Kasdienybės rožinis” (trumpos novelės apie kasdienybę, 1999), autorė . Parašė 10 knygų. Naujausia- „Kur skrendi, vienišas pukšti“. Valstybinės premijos laureatė.

28 d. – 155 metai

Lazdynų Pelėda (Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė), rašytoja. Gimė  1867 m. rugsėjo 28 d. Paragiuose (Akmenės rajonas), mirė 1926 m. kovo 14 d. ten pat. Palaidota Tryškiuose (kapinių šiaurinė dalis, 19,1 m. į vakarus nuo koplyčios, turi istorinę vertę). Pagarsėjo kūriniais „Klaida”, „Ir pražuvo kaip sapnas”, „Motulė paviliojo”.

SPALIO

3 d. – 105 metai.

Juozas Bagdonas, Lietuvos kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. Vadovavo mėgėjų chorams.  Gimė 1917 m. spalio 3 d. Barvydžiuose, Telšių raj. Mirė 2011 05 22 Panevėžyje.

4 d. – 90 metų

Julius Norkevičius, žurnalistas, publicistas, kraštotyrininkas. Dirbo laikraščio „Tarybinis mokytojas“, kitų laikraščių redakcijose, redagavo Gedimino technikos universiteto laikraštį „Inžinerija“. Gimė 1932m. spalio 4 d. Telšiuose. 1952 m. baigė Telšių mokytojų seminariją. Parašė ir išleido knygas „Muziejaus keturiasdešimtmečio sakmė“ (2017) „Telšių mokytojų seminarija“: istorija, žmonės, likimai. 1922-1957“ (2012), „Sutiktieji mano kelyje“ (2007) ir kitas“. Parašė straipsnių kraštotyros temomis.

5 d. – 190 metų

Vincentas Šliogeris, poetas. Gimė 1832 m. spalio 5 d. Miestališkiuose (Telšių raj.), mirė 1913 m. balandžio 12 d. Alsėdžiuose (Plungės r.).

5 d. -60 metų

Viktoras Stirpeika, prozininkas. Gimė 1962 m. spalio 5 d. Žemaitijoje. Baigė Telšių kultūros mokyklą, iki 1988 m. dirbo Telšių kultūros centre. Gyvena ir dirba Vilniuje. Išleido  knygas: „Petras ir Patras, arba kvailumo lobynas (1998), „Nuogi šaltyje“ (2000), „Skilęs medis“ (2005), „Luida“ (2008).

7 d. – 70 metų

Steponas Algirdas Dačkevičius, Lietuvos žurnalistas, poetas. Nuo 2006 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Gimė 1952 m. spalio 7 d. Pužų k., Raseinių raj. Nuo 1988 m. „Telšių laikraščio“, nuo 1991 m. balandžio - laikraščio "Kalvotoji Žemaitija" redaktorius. Poezijos rinkinių "Dienų pasiklausiu" (1997), „Staktos“ (2004), „Balanų vargonai“ (2010) autorius, poezijos rinkinių bendraautorius.

8 d. – 115 metų

Kazys Sideravičius, žurnalistas. Gimė 1907 m. spalio 8 d. Naumiestyje. 1940 metų birželio-lapkričio mėnesiais buvo Telšių apskrities viršininkas. 1957-1968 m. - "Mokslo ir gyvenimo" žurnalo redaktoriaus pavaduotojas. Knygos "Nuo Durbės iki Žalgirio" (1944) autorius.

10 d.- 245 metai

Stanislovas Čerskis, Lietuvos kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas. Gimė 1777 m spalio 10 d. Latgaloje. 1821-1825 m. Varnių kanauninkas. Didžiausias darbas - "Lotynų-lenkų kalbų žodynas" (1822-1825). Salantuose jo paties įkurtoje medžio raižykloje kartu su žinomu graveriu Biksu raižė iliustracijas. Svarbiausias lituanistinis darbas - 1830 m. išspausdintas pirmasis "Žemaičių vyskupijos aprašymas", prie kurio pridėjo Žemaičių vyskupijos, Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapius. Mirė 1833  04 30 Varniuose.

15 d. – 85 metai

Laimutė Valatkienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė, ilgametė Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotoja. Gimė 1937 m. spalio 15 d. Kuršėnuose, Mažeikių r. Paskelbė archeologinių tyrinėjimų darbų apžvalgų, kitokių istorinių straipsnių periodiniuose leidiniuose, knygose. Mirė 2018 10 15.

19 d. – 85 metai

Aleksas Stanislovas Girdenis,  Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos puoselėtojų. Monografijų, vadovėlių ir kitokių leidinių autorius ir bendraautorius, ilgametis žurnalo „Žemaičių žemė“ redkolegijos narys. Gimė 1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose. Mirė 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje.

19 d. – 150 metų

Antanas Juozapavičius, kunigas, visuomenininkas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis. Gimė 1872 spalio 19 d.  Poškėčių k., Pakruojo r. Nuo 1909 m. Varnių klebonas. Poškėčių Antano slapyvardžiu bendradarbiavo spaudoje. Parašė lenkų k. brošiūrą "Vivos vaco!" Užrašė varniškių prisiminimus apie vyskupą M. Valančių. Rankraščiu paliko svarbiausią savo darbą, pavadinęs „Žemaičių Medininkai-Varniai“. Mirė 1940 m. Varniuose.

24 d. - 60 metų

Algimantas Armonas, teatro režisierius, Lietuvos kultūros ir politinis veikėjas. Nuo 1992 m. Kelmės Mažojo teatro režisierius, įvairių festivalių dalyvis ir prizininkas. Gimė 1957 spalio 24 d. Varniuose.

25 d. – 100 metų

Jurgis Gaižauskas, kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas. Gimė 1922 m. spalio 25 d. Karūžalaukio k., Molėtų r. Telšiuose mokėsi pradžios mokykloje 1928-1931, gimnazijoje 1931–1940, 1938 - 1940 metais subūrė Telšių gimnazijos vyrų chorą ir jam vadovavo. Kaimo kapelų švenčių „Jurgelio valsas“ (Telšiai) ir panašių švenčių kitur dalyvis, dirigentas. Telšių miesto garbės pilietis (2000 m.). Yra parašęs kūrinių, skirtų Telšiams. Mirė 2009 gegužės 24 d. Vilniuje.

27 d. – 70 metų

Vytautas Stulpinas, poetas. Gimė 1952 m. spalio 27 d. Paežerės k.,, Telšių r. Lietuvos rašytojų sąjungos narys nuo 2002 m. Išleido eil. rinkinius "Didysis kambarys" (1998), „Noktiurno grėsmė“ (2002), „Tykios utopijos“ (2003), „Pavėsiai“ (2007), „Tolymės“ (2013), „Vakarijos“ (2016). Bendraautorius keletos poezijos rinkinių. Apdovanotas respublikinėmis Salomėjos Nėries (2008), Dionizo Poškos (2014) premijomis. Eil. publikuoja "Metuose" ir kituose respublikiniuose leidiniuose. Gyvena Telšiuose.

30 d. – 125 metai

Mečys Mačernis, matematikas, didaktikos mokslo pirmeivis Lietuvoje. Pirmasis Vilniaus

pedagoginio universiteto vadovas.  Gimė 1897  m. spalio 30 d. Gedrimų k., tuomet Alsėdžių parapijoje. 1941 m. ištremtas į Vorkutos lagerį. Mirė 1968 03 29 Plungėje.

LAPKRIČIO

3 d.- 100 metų

Vaclovas Banevičius,  medžio drožėjas, tautodailininkas. Telšiuose baigė Dailiųjų amatų mokyklą. Telšiuose daug metų dirbo liaudies kūrybos dirbinių įmonėje „Minija“. Suteiktas meno žymūno vardas (1972 m.). Gimė 1922 11 03 Tveruose. Mirė 2013 m.

12 d. – 75 metai

Stasys Kasparavičius, pilotas-instruktorius, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius (1993-2009), Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas. Gimė 1947 m. lapkričio 12 d. Telšių rajone. 1967 m. baigė Luokės vidurinę mokyklą, 1972 m. – Maskvos pilotų-instruktorių mokyklą. 1972–1993 m. dirbo Telšių aviacijos sporto klube. Žemaičių kultūros draugijai vadovauja nuo 1987 m.  Išleido knygas apie Žemaitijos praeitį „Žemaitija – paslapčių žemė“ (2018) ir aviacijos istorijos tema „Žemaitija Īr“  (2021). Apdovanotas „Žemaičių šlovės žvaigžde“ (2013).

15 d. – 145 metai

Julijonas Lindė-Dobilas, rašytojas, kunigas, pedagogas, lietuvių psichologinio romano pradininkas. 1898 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Gimė 1872 m. lapkričio 15 d. Dovyduose (Pasvalio r.), mirė  1934 m. gruodžio 2 d. Panevėžyje. Apie 1910-1914 metus gyveno ir dirbo Varniuose. Čia parašė romaną „Blūdas“.

19 d. – 85 metai

Pranas Dužinskas, tautodailininkas, drožėjas iš medžio. Gimė 1937 m. lapkričio 19 d. Karštenių k, Telšių r. Gyvena ir kuria Tryškiuose. 2013 m. pelnė „Aukso vainiką“. Parodose dalyvauja nuo 1968 m. LTS narys nuo 1968 m. LTKA narys nuo 2005 m. Liaudies dailės premijos laureatas (1978); Įteiktas LTSR liaudies meno žymūno ženklelis (1983); Prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2000); L. Šepkos premijos laureatas (2002).

21 d. – 195 metai

Antanas Juzumas,  kunigas, istorikas, religinis rašytojas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Baigė Petrapilio dvasinę akademiją. 1852-1855 m. – Varnių kunigų seminarijos moralinės teologijos ir homiletikos profesorius. Parengė spaudai ir išleido brolio Tado Juzumo katekizmą. Po  1863 m. sukilimo ištremtas. Paliko Bažnyčios istorijos Žemaičiuose ir homiletikos darbų rankraščius, kurie yra dingę. Gimė 1822 m. lapkričio  21 d. Rubikuose, Sedos vls. Mirė 1871 03.

23 d. – 130 metų

Vincentas Borisevičius, Lietuvos vyskupas, antrasis Telšių vyskupas. Gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrityje. 1927 m. paskyrus jį į Telšius, įsitraukė į kunigų seminarijos kūrimo darbą, buvo jos profesorius, rektorius. Už dorą ir atsidavimą Bažnyčiai, paprastų žmonių reikalams, daugelio vadintas šventuoju. 1940 m. paskirtas Telšių vyskupo pavaduotoju. Vyskupu konsekruotas 1940 m. kovo 10 d. , o vyskupiją perėmė 1944 m. kovo 4 d. 1946 m. vyskupas apkaltintas „antitarybine veikla“, suimtas ir uždarytas į kalėjimą, iš kurio nebegrįžo.

24 d. – 80 metų

Aldona Visockienė-Krolytė, dailininkė keramikė, Šiaulių universiteto Menų fakulteto docentė. Gimė 1942 m. lapkričio 24 d.  Žarėnuose. 1961m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą.
1967 m. baigė Vilniaus Valstybinį Dailės Institutą, keramikos specialybę. Nuo 1974 m. Lietuvos Dailininkų Sąjungos narė. Dirba monumentaliosios dailės srityje. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.

29 d. – 205 metai

Petras Andriuškevičius, prozininkas, žodynų sudarytojas. Gimė 1817 m. lapkričio 29 d. Gintaluose, Telšių r.). Mirė po 1858 m., greičiausiai Žemaitijoje. Sudarė lietuvių-lenkų-lotynų kalbų žodyną, kuris neišlikęs. Rašė pasakėčias.

GRUODŽIO

3 d. – 75 metai

Silvijus Rimvydas Tendziagolskis, tautodailininkas. Gimė 1947 m. gruodžio 3 d. Šiaudinės kaime, Akmenės rajone. 1971 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumo meninio apipavidalinimo skyrių, dirbo Nevarėnų vidurinės mokyklos dailės ir darbų mokytoju. Kuria nedidelius taikomosios ir dekoratyviosios dailės dirbinius, koplytstulpius, kryžius.

6 d. – 105 metai

Genovaitė Zelenytė, gydytoja stomatologė. Gimė 1917 m. gruodžio 6 d. Mirė 2013 08 01 Telšiuose. Suteiktas Telšių miesto Garbės pilietės vardas (1996 m.).

15 d. – 115 metų

Bronius Zdanavičius-Danis, kunigas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Gimė 1907 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Telšiuose baigė gimnaziją, kunigų seminariją. 1949 m. išvyko į JAV. 1946-1948 m. Vokietijoje išleido „Lotynų kalbos gramatiką“, „Lotynų-lietuvių kalbų žodyną“ ir kt. Išleido ir kitų knygų. JAV bendradarbiavo „Garse“.

20 d.- 215 metų

Tomas Jurgis Dobševičius, kunigas, istorikas, pedagogas. Gimė 1807 m. gruodžio  20 d. Juodeikėliuose, Tryškių vals. Mirė  1881 05 11  Žitomyre. Mokėsi 1825–1826 m. Varnių (Telšių r.) kunigų seminarijoje, nuo 1831 m. buvo Varnių katedros vikaras, nuo 1834 m. – vyskupo J. A. Giedraičio kapelionas, 1835– 1842 m. – Varnių kunigų seminarijos profesorius. Parašė 1848 m. M. Valančiaus knygos "Žemaičių vyskupystė" recenziją, 1857 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektoriaus M. Kaminskio biografiją.

 

 

 

Sukaktys, kurių datos nepilnos

495 metai

Mikalojus Daukša, kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a.. Gimė 1527 m. Babėnuose (prie Kėdainių). Mirė 1613 m. vasario 16 d. Varniuose. Svarbiausi darbai :  „Katekizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“, 1595, Vilnius. (Išvertė į lietuvių kalbą); „Postilla Catholica“ (Postilė), 1599, Vilnius. (Išvertė į lietuvių kalbą).

270 metų

Bonaventūra Gailevičius, kunigas, religinių raštų kūrėjas. Gimė 1752 m. Raseinių apskr. Parengė katechetinių aiškinimų knygą „Mokslas krikščioniško įstatymo“, krikščionybės 1825 metų jubiliejaus leidinių „Metai šventi, arba Jubileušas didis“, „Atmintinė Jubileušo, arba pamokslas apie pakūtą“. Rūpinosi tikybinės lietuvių literatūros kėlimu, sukūrė keletą lietuviškų giesmių. Nuo 1784 m. Varniuose  užėmė įvairias pareigas (Varnių kanauninkas, konsistorijos sekretorius ir kitas). Mirė 1834 m. liepos 23 d. Varniuose.

215 metų

Mykolas Gadonas, 1830-1831 metų sukilimo Žemaitijoje iniciatorius, Telšių apskrities. bajorų va­das (1838-1839), teisėjas, Žemaitijos praeities tyrinėtojas. Gimė 1807 m. (Alsėdžių vls.?), mirė 1855 m. Mokėsi Telšių mokykloje. 1846 išsp. „Opisanie powiatu Telszewskiego“ (Telšių apskrities aprašymas). Atrodo, kad jis davė lėšų S. Daukantui jo „Dainoms“ 1846 išleisti.

185 metai

Povilas Beresnevičius, Varnių kunigų seminarijos profesorius, religinės literatūros rengėjas,   Varnių kunigų seminarijos profesorius. Gimė 1837 m., mirė 1888 m. 

170 metų

Augustinas Potockis, liaudies skulptorius, dievdirbys. Gimė 1852 m. (lapkričio 29 d. – iš M. Čilvinaitės str., 2008) Patumšių dvaro kumetinėje, Telšių r.  Kurį laiką gyveno Luokėje. Dirbo ne tik statulėles, bet ir kryžius. Savo darbais garsėjo Telšių, Luokės, Pavandenės, Janapolės, Upynos, Tryškių, Užvenčio apylinkėse. Mirė 1945 m. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos šios A. Potockio skulptūrėlės: trys Pietos, Šv. Agota, Švč. Marija Maloningoji.

160 metų

Maurikis Mikalojus Stankevičius, bibliografas. Gimė 1857 m. Telšiuose. Mirė 1892 m. balandžio 21 d. Krokuvoje. 

155 metai

Oskaras Geldneris (Goeldneris), chemikas, vaistininkas, vienas pirmųjų Telšių miesto burmistrų, aktyvus visuomenės veikėjas. Nuo 1897 m. vadovavo Telšių vaistinei. Gimė 1867 m. Telšiuose, mirė 1927 09 06 ., iškilmingai palaidotas Telšiuose. Po jo mirties vaistinę paveldėjo duktė  Vanda ir valdė ją iki 1940 m. 

100 - metų

Juozas Normantas, mokytojas, kraštotyrininkas. Telšiuose gyveno apie 1955-1967 metus. Gimė 1922 m. Užluobės k., Skuodo raj. Mirė 2012 Vilniuje.

115 - metų                                        

Pranas Vasiliauskas, kraštotyrininkas, gamtininkas, gamtosaugininkas. Parašė apie 200 tekstų istorinėmis, etnografinėmis, geografinėmis, kraštotyros bei gamtosaugos temomis apie Varnius ir jų apylinkes. Bendravo su prof. Č. Kudaba ir kitomis žymiomis asmenybėmis Gimė 1907  m. Karkliškių k., Varnių parapijoje. Gyveno Varniuose. Mirė 1984 m.

100 - metų

Elena Naumavičiūtė-Citavičienė, memuarų autorė. Gimė 1922 m. Rubežaičiuose, Telšių r. Mokėsi Ryškėnų (Telšių raj.) mokykloje, 1937-1938 m. Rietavo žemės ūkio mokykloje. Gyveno Telšiuose. Išleido atsiminimus „Kur prapuolė tas kelelis...“ (2010, 88 p., iliustr.).

  Svarbūs įvykiai  Telšių rajone 2022 metais

1417 m. - Motiejus Trakiškis paskirtas pirmuoju Žemaičių (Medininkų) vyskupu, 1417–1422 m.

1417 m.-  Luokėje  pastatyta pirmoji bažnyčia  Žemaitijoje.

1527 m. išmatuota Telšių žemė, įvestas žagrės mokestis, istoriniuose šaltiniuose paminėtas Telšių valsčius. (ŽŽ, 2004, nr.3 Nuo 1527 metų minimas Telšių valsčius.).

1602 m.  Nevarėnuose grafas Zabiela pastatė medinę Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią.

1602 m. Telšiuose pastatyta pirmoji Romos katalikų bažnyčia mieste (žinoma bažnyčia).

1612 m. Telšiuose įsteigta pirmoji parapijos mokykla (pradžios).

1642–1655 m. Telšių laikytoja ir seniūne buvo Kotryna Doenhofienė – Ernesto Doenhofo žmona.

1667 m. surašyto Telšių inventoriaus duomenimis Telšių miestas dirbo 24 valakus ir 1/6 rykštės žemės, be to, buvo 4 ir 2/3 valako neužimtos žemės. Mieste buvo 48 ir ¾ užimto sklypo. Bene įdomiausia šio inventoriaus dalis yra gyventojų surašymas. Dokumente surašytos 54 gyventojų pavardės (vadinasi, tiek būta ir sodybų, neskaitant vienuolyno ir bažnyčios valdų). Tarp visų gyventojų minimas ir vienas žydas.

1677 m. Telšių seniūniją pradėjo valdyti pulkininkas Jurgis Firksas ir jo žmona Luiza Marija Ketleraitė (jie valdė iki 1690 m.). 1677 m. Telšiuose gyveno 55 šeimos.

1702 m. gegužės 8 d. gaisras sunaikino vienuolių bernardinų bažnyčią, dalį vienuolyno pastatų, nemažai miestiečių namų.

1702–1710 m. Telšiams daug žalos padarė mieste šeimininkavusi švedų kariuomenė, karo metu kilęs gaisras. Buvo sunaikintas Telšių dvaras, medinis vienuolių bernardinų namas, bažnyčia, daug kitų miestelio pastatų.

1772 m. gegužės 2 d. po Stanislovo Odachovskio mirties Stanislovas Augustas seniūnijos valdytoju paskyrė Juozapą Zabielą (šias pareigas ėjo iki 1794 m.).

1792 m. balandžio 1 d. Telšiuose įkurtas Rotušės teismas ir surašyti pirmieji jo aktai.

1787 m. pradėta mūrinio vienuolyno statyba, toliau buvo statoma bažnyčia.

1797 m. Edukacinės komisijos nutarimu Telšiuose atidaryta iš Kretingos atkelta 5 klasių mokykla. Tais pačiais metais Telšiai priskirti Lietuvos gubernijai; Telšių mieste buvo 105 kiemai, 7 gatvės.

1797 09 08 Lietuvos gydytojų valdyba leido Fridrichui Wilhelmui von Zygleriui atidaryti Telšiuose pirmąją vaistinę. Atvykęs iš Rytprūsių į Lietuvą, jis čia apsigyveno ir 1798 03 28 nusipirko nuo Pranciškaus ir Barboros Šimkevičių sklypą su namu ir jame atidarė vaistinę.

1802 m. Telšių miestas priskirtas Vilniaus gubernijai.

1802 metais pastatyta Pavandenės šv. Onos bažnyčia.

1812 m. Telšių apylinkės nukentėjo nuo besitraukiančios Napoleono armijos ir ją persekiojančios rusų kariuomenės.

1812 m. (pakartotinai po 1808 m.) Telšių bajorų vadu tapo Vladimiras Gadonas.

1832 m. naujai pastatytame mediniame name pradėjo veikti paštas.

1862 m. pastatyta Lieplaukės kaimo šv. Jurgio bažnyčia.

1847 m. – Telšiuose viso gyventojų buvo 6 000, iš jų žydų- 2 248

1867 m. Leopoldas Geldneris gavo leidimą įkurti Telšiuose vaistinės skyrių antrą vaistinę mieste

1867 m. ant buvusios Romos katalikų bažnyčios pamatų pastatyta neobizantinio stiliaus ortodoksų bažnyčia (ji katalikams priteista 1932 m.). Miesto centre (Turgaus aikštėje) pastatytas gėdos stulpas ir ešafotas.

1872 m. pastatytas Telšių degtukų fabrikas.

1887 m. Telšiuose pradėjo veikti Joselio Kaplano fotoateljė.

1897 m. Telšiuose buvo 6205 gyventojai,  iš jų 3088 buvo žydai (51%),

1907 m. rugpjūčio 2 d. Telšiuose, prie Masčio ežero stovėjusiose kareivinėse, įvyko lietuviškas vakaras, suvaidintos pjesės „Velnias spąstuose“ ir „Žilė galvon – velnias uodegon“.

1907 m. įsteigta pirmoji stambesnė audimo dirbtuvė mieste

1907 m. Joana Narutavičienė Telšiuose atidarė privačią mergaičių progimnaziją. Tai primoji mergaičių mokykla, kurioje greta rusų kalbos buvo mokoma lietuvių ir lenkų kalbomis. Veikė iki 1915 metų.

1922 m. spalio 2 d. Telšiuose pradėjo veikti mokytojų seminarija.

 1922–1930 m. Telšiuose veikė mokytojų seminarija. 1944 m. jos veikla buvo atkurta.

1922 m. Telšiuose buvo sukurta žydų Amatininkų sąjunga.

1927 m. spalio 4 d. iškilmingai atidaryta Telšių vyskupijos kunigų seminarija.

1927 m.- Varniuose pastatytas paminklas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui.

1927 m. – atidaryta pašto agentūra „Nevarėnai“

 1927 m. Nevarėnuose Juozapas Piekarskis įsigijo teisę Nevarėnuose atidaryti vaistinę.

1932 m. vasario 16 d. Telšiuose veikianti Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“ įsteigė kraštotyros muziejų (dabar – Žemaičių muziejus „Alka“).

1932 m. Telšių kunigų seminarijoje leistas šapirografuotas laikraštukas "Alma".     

1932-1934 m. Telšiuose leistas katalikų laikraštis „Spauda ir gyvenimas“. Leido ir redagavo P. Ramanauskas, bendradarbiavo Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   

1932 m. įkurtas linų audimo ir verpimo fabrikas „Mastis“.

1932 m. Telšiuose atidaryta ligonių kasa, kuriai vadovavo Mečislovas Gedvilas.

1932 10  29  Telšių-Kretingos ruožu pravažiavo pirmas traukinys. Atidarant šį geležinkelio ruožą Telšiuose buvo pakabintas plakatas "Per Žemaitiją į platųjį pasaulį".

1937 m. pastatyti Varnių kultūros namai.

1937-1938 metais ant Malūno kalvos pastatyta architekto V. Kopylovo suprojektuota vienintelė Lietuvoje kubizmo stiliaus Šv. Mikalojaus cerkvė.

1937 m. šalia senosios apskrities ligoninės Telšių apskrities valdyba pradėjo statyti naują 140 vietų ligoninę.

1937 m. rugsėjo 19 d. Telšiuose įvyko Aviacijos dienos šventė.

1937 m.  pradėjo veikti Sveikatos centras Nevarėnuose.

1952 m.  atidaryta 10 vietų ligoninė Nevarėnuose.

1962 m. Telšiuose buvo 16000 gyventojų.

1962 m. įkurta Skaičiavimo mašinų gamykla. Gamino duomenų išvedimo įrenginius, perforatorius.

1967 m. pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi pradėtas kurti Žemaičių kaimo buities muziejus (Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys. Atidarytas 1982 m.).

1997 m. Telšių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas pirmosios lietuvių poetės Karolinos Praniauskaitės vardas.

Pagal įvairius šaltinius parengė Bibliografinio aptarnavimo skyriaus darbuotojos

Julita Švėgždavičienė ir Vilma Jomantaitė,  Telšiai, 2021, spalis.

 
Savanoris bibliotekoje