Panelės Benson vabalas

Autorė: Rachel Joyce

    1950 metai, Londonas. Antrasis pasaulinis karas pasibaigė, tačiau maistas vis dar normuojamas, palei gatves rikiuojasi suniokoti pastatai, o moterys valandų valandas stovi eilėse, kad gautų riebios kiaulienos bryzelį. Mokytojos Mardžerės Benson švarko rankogaliai nubrizgo, o vieninteliai seni bateliai tokie numinti, kad per lietų žliugsi iš vidaus. Ji bet ką atiduotų už lopinėlį žydro dangaus – regis, net jo davinys normuojamas. Mardžerė kone merdėja mokydama mergaites namų ruošos ir leisdama vienišus vakarus tuščiuose šaltuose namuose.

    Susikaupusi neviltis tiesiog sprogsta po incidento klasėje. Panelė Benson griebia naujus pavaduotojos pusbačius ir, išvarčiusi kas po ranka pasitaikė, pasileidžia iš mokyklos. Tą akimirką jos ūžiančioje galvoje gimsta planas: ji privalo keliauti į Naująją Kaledoniją ieškoti dar neatrasto auksinio vabalo, apie kurį vaikystėje pasakojo tėvas. Į skelbimą, kad ekspedicijai reikalingas prancūzų kalbą mokantis asistentas, atsiliepia keturi kandidatai. Deja, paskutinę akimirką panelė Benson priversta pasirinkti netinkamiausią. Taip į veiksmo sceną aptemptu rožiniu kostiumėliu ir basutėmis su spurgais įžengia Enida Priti.

    Vabzdžių graibštu apsiginklavusi kresna pusamžė introvertė ir akinanti blondinė su miniatiūrine skrybėlaite ant geltonų kaip cukraus vata plaukų kartu perplaukia pusę pasaulio. Patyrusios galybę svaiginančių nuotykių ir ekstremalių išbandymų, jos atranda kur kas daugiau nei auksinį Naujosios Kaledonijos vabalą.

    Literatūros premijų laureatės Rachel Joyce romane „Panelės Benson vabalas“ esama visko: intrigos, paslapties ir didžiulės, neįtikėtinos draugystės. Geriausios literatūros kanonus atitinkanti knyga kupina su liūdesiu susipinančio humoro, skvarbaus įžvalgumo ir švelnios išminties.

Geresnioji sesuo

Autorė: Alafair Burke

    Kloja Teilor visada buvo atsakingesnė ir labiau subrendusi už vyresniąją seserį Nikę. Kol ši klajojo nuo vieno vyro prie kito, iš vieno darbo į kitą, Kloja pavyzdingai studijavo ir puoselėjo ambicingas svajones. Baigusi mokslus įsidarbino populiariame žurnale ir iškart buvo pastebėta įtakingos redaktorės. Tuo metu, regis, likimas nusišypsojo ir Nikei – ji ištekėjo už perspektyvaus teisininko Adamo Makintošo, susilaukė sūnaus Itano.

    Tą lemtingą vakarą iškilmingame renginyje Kloja sulaukia nevilties apimto Adamo skambučio: Nikė vos nepaskandino sūnaus. Kloja žino – nors sesuo niekam nepadarytų blogo tyčia, sugeba pakenkti visiems, kurie patenka į jos akiratį. Todėl nedvejoja, kieno pusę palaikyti.

    Praėjus keturiolikai metų Kloja yra garsi redaktorė ir... pavyzdinga Adamo Makintošo žmona bei mylinti Itano pamotė. Jos lengvabūdė sesuo vis dar ieško savo vietos po saule, jiedvi beveik nebendrauja. Tačiau kai vieną dieną Kloja aptinka savo vyro kūną šeimos vasarnamyje Rytų Hamptone, seserys priverstos skelbti paliaubas ir traukti į dienos šviesą ilgai saugotas paslaptis.

Valytoja. Sunkus darbas, menkas užmokestis ir vienišos mamos siekis išgyventi

Autorė: Stephanie Land

    Stefanei Land dvidešimt aštuoneri, jos svajonė studijuoti ir tapti rašytoja dūžta į šipulius, nes po vasaros romano neplanuotai pastoja. Džeimis iš pradžių švelniai įkalbinėja atsikratyti kūdikio, bet Stefanei apsisprendus jį pasilikti, tampa piktas ir neprognozuojamas. Stefanė supranta, kad už savo sprendimą bus atsakinga viena, ir suplėšo prašymą priimti į koledžą.

    Stefanės dukrelė Mija vaikščioti išmoksta benamių prieglaudoje. Po eilinio Džeimio agresijos protrūkio jiedvi palieka jo gyvenamąją priekabą, vienišai mamai tenka kovoti dėl dukters globos ir užsidirbti pragyvenimui. Jos tėvai išsiskyrę ir nesiveržia padėti, maisto kuponų neužtenka, socialinės išmokos per mažos. Stefanė pradeda dirbti valytoja: kiauras dienas šveičia svetimus klozetus, blizgina virtuves, keičia nešvarią patalynę ir stebi nepažįstamųjų gyvenimus. Jos dienos ištirpsta automobilyje pakeliui iš vieno tvarkomo namo į kitą, vežant nuolat sergančią Miją į darželį ar pas Džeimį ir bandant prasimanyti papildomų darbų. Ji beprotiškai bijo ko nors nespėti, ką nors pamiršti ir dar labiau sugadinti jųdviejų su dukra gyvenimą, tačiau nepaliauja stengtis dėl geresnės ateities.

    „Valytoja" – talentingai ir jautriai parašyta prisiminimų knyga apie gyvenimą ant žemiausios socialinės pakopos, apie skurdą lydintį nuolatinį nerimą ir baimę, apie stereotipus ir visuomenės požiūrį į neturtinguosius. Drauge šis pasakojimas – įkvepiantis drąsos, ryžto pakilti ir siekti svajonės, nepaprastos dvasios stiprybės liudijimas.

Medžioklio upė

Autorė: Rachel Caine

    „Medžioklio upė“ – trečioji bestselerių autorės Rachel Caine knyga iš Stillhouse Lake trilerių serijos.

   Plati, tamsi televizijos kameros akis man primena baisius dalykus. Labai baisius dalykus. Iš paskutiniųjų stengiuosi nepamiršti, kodėl čia esu. O esu čia tam, kad papasakočiau savo istoriją – nuoširdžiai ir atvirai.
Nes už mane labai ilgai kalbėjo kiti, melavę apie mane ir mano vaikus.

    Pokalbių laidos studijoje Gvena Proktor pasiryžusi papasakoti, kaip išsigelbėjo ir apgynė savo vaikus nuo buvusio vyro – serijinio žudiko Melvino Rojalio. Tačiau interviu, turėjęs atskleisti tiesą, tampa spąstais. Po akistatos su vienos iš Melvino aukų motina nelieka abejonių, jog netikinčių Gvenos nekaltumu ir trokštančių ją sunaikinti – vis dar tūkstančiai. Ne tik interneto trolių armija, bet ir aukų artimieji stengiasi žūtbūt įrodyti, jog Gvena ne tik žinojo apie vyro nusikaltimus, bet ir padėjo juos įvykdyti. Tačiau ji pavargo bijoti ir daugiau neketina slėptis.

    Viešumas išjudina ne tik persekiotojus. Vis dažniau į Gveną patarimo kreipiasi panašaus likimo moterys. Vieną dieną telefone pasigirsta nedrąsus Marlenos Kroket balsas. Ji išsigandusi ir sutrikusi, bet dar nepasiruošusi pasakyti tiesos. Gvena supranta ją geriau nei bet kas kitas, tad drauge su vaikais ir mylimuoju Semu Keidu išsiruošia į atokų Vulfhanterio miestelį. Atvyksta akivaizdžiai per vėlai – Marlena negyva, o jos dukra kaltinama žmogžudyste. Gvena lieka ieškoti tiesos. Netrukus paaiškėja, jog išgelbėti maištingą paauglę – ne vienintelė užduotis. Medžiotojų gyvenvietėje pavojai tyko ne tik žvėrių...

Siužetas

Autorė: Jean Hanff Korelitz

    „Geri rašytojai skolinasi, puikūs rašytojai vagia.“ T. S. Eliotas (bet galbūt pavogta iš Oscaro Wilde'o)

    Džeikobas Finčas Boneris kadaise buvo daug žadantis jaunas rašytojas. Tačiau pirmos knygos sėkmei išsivadėjus, jam nepavyksta parašyti, juo labiau – publikuoti, nieko gero. Pragyvenimui jis užsidirba dėstydamas kūrybinį rašymą trečiarūšėje magistrantūros programoje, nuobodžiauja skaitydamas beviltiškai netalentingų studentų rašinius ir baigia palaidoti viltį kada nors tapti garsiu.

   Kai arogancija trykštantis naujokas Evanas Parkeris pareiškia, kad jam nereikia pagalbos, mat jo knyga bus neprilygstama, Džeikas nurašo tai kaip diletanto narcisizmą. Bet tada... Evanas papasakoja savo romano siužetą. Siužetą, už kurį sielą parduotų bet kuris rašytojas.

    Po kelerių metų išleistas „Grobis" tampa sensacija. Jo autorius maudosi šlovės spinduliuose, yra turtingas, garbinamas ir skaitomas visame pasaulyje. Tik kodėl romano viršelyje puikuojasi Džeikobo Finčo Bonerio, o ne Evano Parkerio pavardė? Kas vieną dieną „Grobio" autoriui atsiunčia žinutę, kurioje parašyta: „Tu esi vagis"? Kokie įvykiai slypi už to nepakartojamo siužeto ir kas iš ko iš tiesų jį pavogė?

Ledas

Autorius: John Kåre Raake

    Gydytojams pavyksta sunkiai sužeistą profesionalią karę, snaiperę Aną Aunę sugrąžinti į šį pasaulį, tačiau ji negali tverti, kad vis dar yra gyva. Vildamasi pabėgti nuo košmariškų prisiminimų ir apskritai gyvenimo, ji sutinka padėti Danieliui Zacharijasenui – senam profesoriui, degančiam troškimu vainikuoti savo karjerą ekspedicija į Šiaurės ašigalį. Jiedu leidžiasi laivu amfibija į poliarinę naktį registruoti klimato pokyčių dreifuodami ant nenuspėjamo ledo.

    Visų Šventųjų dieną juodame danguje staiga sušvinta signalinė raketa. Regis, visiškai šalia kinų mokslinių tyrimų stoties, vos keli kilometrai nuo Danielio ir Anos stovyklos. Virš Šiaurės ašigalio tvinksta galinga pūga, tad artimiausiu metu kinai iš žemyno nesulauks pagalbos, Ana su profesoriumi vieninteliai gali jiems padėti.

    Bet ką gi iš tiesų reiškia ta signalinė raketa – pagalbos prašymą ar įspėjimą?

    Atvykę į kinų bazę, Danielis su Ana išvysta šiurpų vaizdą...

Duok penkis sau! Pakeisk gyvenimą vos su vienu paprastu įpročiu

Autorė: Mel Robbins

    The New York Times bestseleryje „Duok penkis sau!" pasaulinio garso motyvatorė, sensacija tapusios knygos „5 sekundžių taisyklė" autorė Melė Robbins moko sumušti delnais su pačiu svarbiausiu žmogumi, žvelgiančiu į tave iš veidrodžio: SAVIMI.

Jei kovoji su nepasitikėjimu savimi (o kam nėra tekę?)...
Jei pavargai nuo tų nuolat galvoje skambančių kritiškų balsų (gal kas nors galėtų juos užtildyti?)...
Jei jau labai daug pasiekei, bet vis dėlto mąstai tik apie tai, kas blogai (tu ne vienas)...
Jei jau atsibodo matyti, kaip kiti įgyvendina savo svajones, o tu vis dar sėdi su šunimi ant sofos (tik nereikia dėl visko kaltinti šuns)...
...tada ši knyga skirta tau.

    Knygoje „Duok penkis sau!" Melė Robbins pasitelkia moksliniais tyrimais paremtą išmintį, asmenines istorijas, realius pavyzdžius iš viso pasaulio žmonių gyvenimų ir yra pasirengusi išmokyti, kaip išsiugdyti tikėjimo savimi įprotį ir drąsiai siekti savo tikslų bei svajonių. Sumušti delnais yra paprastas, bet labai svarbus įprotis, padėsiantis pakeisti požiūrį, mąstyseną ir elgesį. Šioje knygoje sužinosi, kaip paprastais veiksmais išsiugdyti tvirtą pasitikėjimą savimi; kaip išmokyti protą padėti gauti viską, ko nori; kaip įveikti nerimą, o pavydą, kaltę, baimę ir gėdą paversti galingomis motyvacinėmis priemonėmis. Todėl būk pasirengęs juoktis ir mokytis!

Pats laikas duoti penkis sau, save palaikyti ir skatinti taip, kaip nusipelnei.

Pats laikas vėl patikėti savimi.

Bikfordo pasaulis

Autorius: Andrej Kurkov

    „Yra karų, kurie nesibaigia. Yra šalių, kurios negali liautis kariavusios, todėl tik keičia priešus, bet neatšaukia karo padėties. Būtent tokia šalis pasirodė esanti Rusija, sukūrusi tūkstančius mitų ir apie save, ir apie Antrąjį pasaulinį karą. Rusija iki šiol gyvena ir myga savo liaudį gyventi tuo karu. Pergalės kultas seniai virto karo ir karinio pranašumo kultu.

    Ši knyga, „Bikfordo pasaulis“, buvo rašoma kaip filosofinis romanas, kaip pastangos perprasti sovietinį mentalitetą, sovietinę meilę kovai, karui, sunkumams. Pastaruoju metu knyga dusyk buvo tapusi dar aktualesnė, negu tada, kai ją rašiau. Pirmą kartą tai įvyko 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą ir atplėšė nuo Ukrainos dalį Donbaso. Ir štai vėl „Bikfordo pasaulis“ tampa stebėtinai aktualus šiandien, kai Putinas aktyviai griebėsi pseudoistorinių naratyvų, kad pateisintų savo agresiją prieš Ukrainą.“ Andrej Kurkov

    Jaunesnysis matrosas Charitonovas po penkerių tarnybos Japonijos jūroje metų apleidžia baržą, kurios jau du mėnesius nelankė nei priešai, nei saviškiai. Kad nebūtų apšauktas dezertyru, be priežiūros palikusiu dinamito krovinį, sujungia krūvon keletą didžiulių Bikfordo virvelės kamuolių, uodegėlę prisuka prie dinamito briketo, prisiriša prie kuprinės kitą virvelės galą ir ją tempdamas išeina ieškoti, kam prisiduoti.

    Keliauja raudonbarzdis matrosas per taigą, Uralo kalnus, žingsniuoja savaites, mėnesius, metus ir negali suprasti, ar pasibaigė karas ir, jei taip, kas galų gale nugalėjo? Atsakymo nežino ir pakeliui sutikti keisčiausi personažai: pakvaišęs generolas, dvylika metų tūnantis nematomų priešų apsuptyje; orkestro muzikantai, įkalinti Muzlage ir kasdien repetuojantys „Entuziastų maršą“; Sibiro miškuose pasiklydusio lėktuvų pakilimo tako sargas ar į vietinį pilietinį karą įsitraukę kaimiečiai.

Liūdnos smegenys. Kodėl taip gerai gyvendami taip blogai jaučiamės?

Autorius: Anders Hansen

    Manau, atsakymas į klausimą, kodėl taip gerai gyvendami taip blogai jaučiamės, yra toks: mes pamiršome, kad esame biologinės būtybės, nebeprisimename, kas mums suteikia gerą savijautą.

    Vienas perkamiausių švedų autorių psichiatras Andersas Hansenas naujoje knygoje „Liūdnos smegenys“ aiškina, kas vyksta mūsų smegenyse apnikus depresijai ir nerimui ir kodėl kartais tai gali būti labiau sveikatos nei ligos požymis. Nesame sutverti visą laiką būti patenkinti ir laimingi – kitaip mūsų protėviai nebūtų išgyvenę.

    Andersas Hansenas analizuoja, kaip veikia žmogaus protas, ir įkvepia viltį, kad net šiandieninėje įtampos kupinoje ir skaitmeniniais ryšiais pagrįstoje visuomenėje iš tiesų galime jaustis gerai. Kad patirtume pilnatvę, turime geriau rūpintis savo smegenimis ir kūnu, o galbūt ir nustoti nepaliaujamai vaikytis laimės.

Vakaras ir rytas

Autorius: Ken Follett

    Kenas Follettas – vienas labiausiai sėkmės lydimų pasaulio rašytojų. Trisdešimt šešios jo knygos išverstos į 40 kalbų, aštuoniasdešimtyje šalių parduota daugiau nei 188 milijonai jų egzempliorių. „Vakaras ir rytas" nukelia į fenomenalaus populiarumo sulaukusio ir televizijos serialu virtusio istorinio romano „Žemės stulpai" priešistorę. Tai epinis pasakojimas apie ambicijas ir konkurenciją, mirtį ir gimimą, meilę ir neapykantą.

    997 mūsų eros metai, tamsiųjų amžių pabaiga, Angliją drasko vidaus kovos ir siaubia vikingai. Žiauraus antpuolio neišvengia ir Kumo miestelis. Talentingam laivadirbio sūnui Edgarui, jo motinai ir dviem broliams pavyksta išsigelbėti, tačiau jie praranda visą turtą ir pragyvenimo šaltinį – laivų dirbtuves. Skurstančiai šeimai vyskupas Vinstinas leidžia apsigyventi apleistoje fermoje Drengo Perkėlos kaime. Edgaro sumanumas ir statytojo talentas padeda šeimai atsistoti ant kojų.

    Atvirą ir sąžiningą statytoją supa ištikimi draugai. Vienas jų – vienuolis Aldredas, iš klestinčio vienuolyno ištremtas į skurdžią Drengo Perkėlą, bet nenustojęs svajoti apie didingą mokslo ir švietimo centrą. Edgaro keliai susikryžiuoja ir su ledi Ragnos, normanų grafo dukters, ištekėjusios už oldermeno Vilvulfo. Santuoka ledi Ragnai nesuteikė išsvajotos laimės, tad ji priversta kovoti ne tik už savo ir vaikų gerovę, bet ir gyvybę.

    Kraštą valdantys galingieji dėl turtų ir valdžios pasiryžę viskam. Jų niekšybes atskleidę draugai įgyja galingų priešų: juos sužlugdyti pasiruošęs pats vyskupas Vinstinas ir įtakinga jo šeima. Ar pavyks įveikti piktadarius, kurie nepaiso nieko? Ar į šį Anglijos kampelį ims smelktis teisingumo, taikos ir gerovės šviesa?

Paklydusi

Autorė: Négar Djavadi

    Paryžiuje mano tėvas Darijus Sadras niekada nesinaudojo eskalatoriumi. Kai pirmą kartą nusileidau su tėvu į metro 1981 metų balandžio 21 dieną ir paklausiau kodėl, jis atsakė:
– Eskalatorius skirtas jiems.

    Jie – tai Prancūzijos piliečiai su savo mokesčiais valstybei, atskaitomais nuo pajamų, su savo užsispyrimu, kritiniu mąstymu, patriotizmu ir demokratija. Šalia jų gyvena Kimija Sadr, dešimties drauge su mama ir seserimis pabėgusi iš Irano pas Prancūzijoje prieš kurį laiką įsikūrusį tėvą. Dabar jai dvidešimt penkeri, ji – šiuolaikinė moteris, šiek tiek paklydusi tarp šeimos tradicijų ir vakarietiškos kultūros bei gyvenimo būdo.

    Vienos Paryžiaus vaisingumo klinikos priimamajame Kimiją siautulingomis bangomis užplūsta prisiminimai ir protėvių istorijos. Lyg mūsų laikų Šecherazada ji perpasakoja spalvingų Sadrų kartų likimus – nuo grėsmingojo prosenelio Montazemolmolko ir jo penkiasdešimt dviejų žmonų haremo iki režimui nepaklūstančių savo tėvų Darijaus ir Saros.

Paskutinis noras

Autorius: Nicholas Sparks

    Manhatanas, 2019-ųjų Kalėdos. Talentinga fotografė Megė Dos sunkiai serga. Ji nenori liūdinti šeimos, tad paskutines metų dienas praleidžia savo galerijoje, šnekučiuodamasi su jaunu padėjėju Marku Praisu. Jiedviem puošiant eglutę ir gurkšnojant kalėdinį gėrimą, Megė papasakoja savo meilės istoriją, gimusią per Kalėdas prieš daug metų.

    Okrakokas, atokus miestelis Šiaurės Karolinos Išorinėse barjerinėse salose, 1996-ieji. Pas čia gyvenančią tetą toliau nuo smalsių akių tėvai išsiunčia šešiolikmetę Megę. Dievo pamirštas užkampis ir beveik nepažįstama giminaitė sutrikusiai paauglei atrodo kaip nuosprendis, tačiau teta Linda pasirodo daug įžvalgesnė, nei galėtum tikėtis iš buvusios vienuolės. Ji supažindina Megę su Braisu Triketu, kad šis padėtų jai mokytis. Braisas protingas, ne pagal metus subrendęs, be to, labai išvaizdus. Jis moko Megę matematikos ir istorijos, o dar – pažvelgti į vėjo košiamą pajūrio miestelį kitomis akimis. Braisas moko Megę fotografuoti – ir tai tampa didžiausia jos aistra. Žinoma, po Braiso.

    Megės ir Braiso ryšys ypatingas. Jųdviejų meilei netrukdo net priežastis, dėl kurios Megei teko pusmetį praleisti pas tetą. Atrodo, kad jie jau rado tai, ko kiti ieško visą gyvenimą. Tad kodėl 2019-ųjų Kalėdas leidžia ne drauge?

    Ši liūdna ir sykiu labai šviesi istorija suteikia viltį, kad gyvenime visada yra vietos stebuklui.

Agatos Kristi paslaptis

Autorė: Marie Benedict

    1926 metų gruodžio 3 dieną Agatha Christie išvyko iš šeimos namų Saningdeile ir... dingo. Paieškos, į kurias įsitraukė neregėto dydžio policijos pajėgos ir būriai savanorių, buvo bevaisės. Po vienuolikos dienų moteris lyg niekur nieko atsirado pati ir tikino visiškai neprisimenanti, kas jai nutiko. Kodėl, kur ir kaip buvo pradingusi detektyvų karalienė, nepavyko išsiaiškinti nei anuomet, nei per šimtą metų. Galbūt šią mįslę ir būtų įminę jos sukurti personažai Erkiulis Puaro ar Mis Marpl, tačiau tikriems detektyvams užduotis tapo neįveikiama.

    Perprasti, ko gero, tobuliausią Agathos Christie bylą bando populiarių istorinių romanų autorė Marie Benedict, Lietuvos skaitytojams jau pažįstama iš knygos apie Holivudo žvaigždę ir išradėją Hedy Lamarr „Vienintelė moteris kambaryje".

    Telefono skambutis, pranešantis, jog dingo žmona, nutraukia malonią pulkininko Arčibaldo Krisčio ir jo mylimosios viešnagę pas draugus. Tuščias Agatos automobilis aptiktas ant nuošalaus ežero kranto, jo salone likę kailiniai, nors naktis buvo žvarbi. Šalia matyti padangų žymės. Netrukus Krisčių namai prisipildo policininkų ir jie ima klausinėti. Tie klausimai pulkininkui visai nepatinka. Kodėl vyriausiojo konsteblio pavaduotojui reikia žinoti, apie ką jiedu su žmona kalbėjosi penktadienio rytą ir kodėl savaitgalius leidžia atskirai? Kodėl tardo tarnus ir aiškinasi Krisčių santuokinio gyvenimo detales? Dar didesnį nerimą kelia žmonos laiškas, kurį ši paliko išvykdama ir kurį jis iškart sudegino. Tampa akivaizdu, jog tobulam pulkininko planui iškilo grėsmė...

Simonas

Autorė: Narine Abgaryan

    Sofja įdėjo į karstą jo padovanotą dirbtinių perlų vėrinį. Eliza – kvepalų flakoną. Silvija – pakabutį. Susana – susuktus piešinius. O Melanja, nusimovusi nuo piršto nuzulintą vestuvinį žiedą, užmovė jam ant mažojo piršto ir pažadėjo netrukus pasimatyti su juo.

    – Moterie, leisk bent kiek pailsėti nuo tavęs, – sumurmėjo Simonas.

    Mūrininko Simono mirtis žmonių per daug nenustebino – mirė jis savo septyniasdešimt devintojo gimtadienio išvakarėse. Bet sielojosi visi – Simonas buvo kompanijos siela ir visų numylėtinis. Gyveno plačiai ir laisvai, išlaidavo savęs nevaržydamas, valgydavo lyg paskutinį kartą, gerdavo taip, tarytum rytoj būtų priimtas sausas įstatymas. Mylėjo moteris – su polėkiu ir savęs negailėdamas, pavyduliaudavo ir dievindavo, o santykiams baigiantis būtinai ką nors dovanodavo.
Apraudoti Simono atėjo ir keturios buvusios pasijos, išsipuošusios lyg į velykines mišias. Našlė Melanja greitai persirengė gražesniais rūbais, nusipudravo ir pasidažė lūpas – nesėdės gi tarp šitų išsipusčiusių vištų lyg apsileidusi džiūsna! O gedėtojams išsiskirsčius, našlė ir buvusios pasijos susėdo aplink karstą, gurkšnojo naminį vyną ir įkaitusios ar nuo svaigalų, ar nuo bejėgės Simono išvaizdos, atvirai pasakojosi apie gyvenimą.

    Su didele meile ir švelniu humoru rašytoja Narinė Abgaryan pasakoja apie neįtikėtinas keturių moterų transformacijas dvidešimtojo amžiaus socialinių ir moralinių Armėnijos stigmų fone. Į kiekvienos mylimosios gyvenimą Simonas tarsi gelbėtojas įžengia sunkiausiu, kone beviltišku metu. Tačiau iš tiesų jis – labiau katalizatorius, padedantis moteriai atrasti savyje neįtikėtinos jėgos, stiprybės, aistros ir jausmingumo.

Neracionalūs dalykai

Autorė: Saara Turunen

    Tarptautinio pripažinimo sulaukusi suomių rašytoja, pjesių autorė ir režisierė Saara Turunen, Lietuvos auditorijai pažįstama iš Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatyto spektaklio „Broken Heart Story", romane „Neracionalūs dalykai" tiesmuku, kone stačiokišku stiliumi pasakoja meilės, santykių ir gyvenimo tarp dviejų šalių istoriją. Ryškia savita maniera autorė piešia milenialsų kartai priklausančios moters paveikslą – jos bandymą išbalansuoti tarp visuomenės lūkesčių, įsipareigojimų ir laisvės.

    Jauna suomė atvyksta į Barseloną studijuoti dramaturgijos ir įsimyli čia sutiktą kataloną. Tačiau jų meilės išraiška tiek sau, tiek kitiems skiriasi kardinaliai. Taip prasideda intensyvus romanas, plėšantis moterį tarp dviejų šalių ir dviejų kultūrų.