Knygoje "Mauricijus Pranciškus Karpis. Žemaitijos kunigaikštystės pasiuntinio rinktiniai raštai" skelbiama XVIII a. antrosios pusės Lietuvos politiko ir literato Mauricijaus Pranciškaus Karpio (1749–1817), Žemaitijos seniūnijos (vadintos kunigaikštyste) pasiuntinio į Ketverių metų seimą, rinktinė kūryba, versta iš lenkų kalbos.
Šią kūrybą reprezentuoja originali politinė publicistika, seimo kalbos, filosofinė eseistika; publikuojami kai kurių jo vertimų, praplėtusių XVIII amžiaus Lietuvos intelektinių svarstymų horizontus, fragmentai. Karpio tekstai raiškiai atskleidžia viduriniosios Lietuvos bajorijos respublikoniškas nuostatas, egalitaristinę, demokratinę, liberalistinę (net libertinišką) jos dvasią brandžiajame Apšvietos epochos tarpsnyje.
Veikalo "Mauricijus Pranciškus Karpis. Žemaitijos kunigaikštystės pasiuntinio rinktiniai raštai" pirmojoje dalyje, Tyrinėjimuose, pristatomas faktografijos korpusas, taip pat keliamos hipotezės apie kultūros poetiką, kuriai atstovavo Žemaičių veikėjo raštai ir jo gyvenimo raiškūs gestai. Tai „širdies balso“ – sentimentalizmo poetika, atsisakanti tiek baroko, tiek ir klasicizmo tradicijų bei konvencijų, pasitelkianti J.-J. Rousseau filosofijos principus, skinanti kelią romantizmo epochai.