Autorius: Marius Marcinkevičius

Tarpukario Vilnius. Pats viduržiemis prieš Kalėdas. Ant ryto saulės auksinamo apšerkšnijusio stogo sėdi keistas pusnuogis jaunuolis, o iš varpinės bokšto jį stebi paslaptingas neūžauga senis, saugomas žilagalvio varno. Neūžaugą smelkia nuojauta, kad virš Vilniaus kaupiasi sunkus nelaimės debesis ir niekas negali nuo jo apginti. Nebent... Nebent Vilnių saugoti imtųsi keistasis jaunuolis, kurį likimas į šį miestą atvedė iš tolimojo Tibeto kalnų. Jo laukia sunkūs išbandymai.
Netikėtas, nepaprastas ir iki paskutinio puslapio įtraukiantis romanas „Juodoji Vilniaus saulė“ trina bet kokias ribas tarp fikcijos ir tikrovės. Jame kartu veikia istorinės asmenybės ir išgalvoti veikėjai, pinasi lietuvių, žydų, lenkų, rusų kultūros, gausu nuotykių ir keisčiausių nutikimų, aistros, neapykantos, juoko ir mistinių ženklų... O virš viso miestelėniško šurmulio sklendžia geroji Vilniaus dvasia, kurios negali nepamilti.