Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos » Suaugusiems
    Svarbiausia naujiena
  • BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

    daugiau

  • Misija talentai. Kaip pritraukti, atrinkti ir išlaikyti geriausius

    Autoriai: Saulius Jovaišas, Valerija Buzėnienė

    Sprendimas tiems, kurie neranda darbuotojų dabar.
    „Kodėl vieni randa, o kiti – ne? Ką daro tie, kuriems pavyksta pritraukti ir teisingai atsirinkti darbuotojus? Kaip atrinktuosius tinkamai įvesti, kad jie ne tik efektyviai dirbtų, bet ir būtų įsitraukę, motyvuoti bei liktų įmonėje? Kaip išlaikyti tuos, kurių reikia visiems kitiems?
    Šioje knygoje bandome atsakyti į šiuos ir kitus su personalo vadyba susijusius klausimus.
    Pateikiame ir geriausią personalo vadybos patirtį taikančių organizacijų pavyzdžių. Sėkmingos istorijos visada turi savo autorius.
    Knygą skiriame Jums. Tiems, kurie rūpinatės, kaip pritraukti ir atrinkti. Ir išlaikyti. Geriausius.
    Jūs atliekate nepaprastai reikšmingą vaidmenį vertės kūrimo grandinėje.“ (Valerija ir Saulius).
    Saulius Jovaišas – vadovų konsultantas, lektorius, straipsnių ir seminarų autorius, projekto „Boso valanda“ kūrėjas, knygų Boso valanda, Ieškai darbo? ir Misija Talentai bendraautoris.
    Valerija Buzėnienė – talentų pritraukimo, darbuotojų paieškos ir atrankos praktikė, įmonių konsultantė, lektorė, knygų Boso valanda ir Misija Talentai bendraautorė.

  • Pačinko

    Autorė: Min Jin Lee

    „Laimėtojų gali būti tik keli, pralaimėjusiųjų daug. Tačiau mes žaidžiame toliau, nes viliamės, kad būsime tie laimingieji.“
    1932-ieji, Korėja. Mylima luošo žvejo dukra Sundža triukšmingame uostamiesčio turguje sutinka nepažįstamąjį. Žavus vyras užburia ją kalbomis ir pažada po kojomis pakloti visą pasaulį. Tačiau nepriteklių augintos žvejo dukros meilei nelemta baigtis laimingai. Išduota ir pažeminta, Sundža ryžtasi palikti gimtinę ir keliauti į Japoniją – kraštą, kuriame nė vienas korėjietis nėra laukiamas svečias.
    Taip prasideda visą dvidešimtą amžių apimanti Sundžos ir būsimų trijų jos giminės kartų gyvenimo istorija, savo nenuspėjama sėkme, netikėtais posūkiais ir neišvengiama rizika primenanti Japonijoje klestintį korėjietišką azartinį žaidimą pačinko.
    „Beveik šimtmetį aprėpianti vienos šeimos istorija. Nepalaužiamas siekis išlošti gyvenimo loterijoje, gebėjimas užjausti ir drąsa atsitiesti suklupus – visa tai ilgam įsirėžia į atmintį.“ (Barack Obama).
    „Pačinko“ neužsimirš net tada, kai nurims knygos pasirodymo jaudulys ir ims blukti pagiriamieji žodžiai ant knygų viršelių. Šis nuostabus šeimos epas dar ilgai aidės žmonių kalbose.“ (Irish Times). 
    „Tai švelnus ir guodžiantis žvilgsnis į mus supantį chaosą, kurį dažnai vadiname gyvenimu.“ (New York Times Book Review).
    Min Jin Lee (g. 1968) – Korėjoje gimusi amerikiečių autorė. Pirmasis istorinis jos romanas „Pačinko“ vos pasirodęs sulaukė daug dėmesio: išsyk tapo „Washington Post“, „Boston Globe“, „USA Today“, „Wall Street Journal“ bestseleriu, buvo įtrauktas į geriausių 2017 m. „New York Times“ knygų dešimtuką ir nominuotas prestižinei „National Book Award“ premijai. Pasaulyje jau parduota daugiau nei 1 mln. šios knygos kopijų.

  • Romainas Gary

    Autorė: Dominique Bona

    Romainas Gary – rašytojas, kino scenaristas ir režisierius, Prancūzijos konsulas, milžiniškų ambicijų ir didelių aistrų žmogus, nuotykių mėgėjas ir svajotojas, garsus XX a. menininkas. Burtininkas, žaidžiantis savo paslaptimis.
    Tai pirmoji išsami Romaino Gary biografija lietuvių kalba. Knygoje įvairiapusiškai nušviečiama ši mįslinga asmenybė, vienos iš gražiausių visų laikų literatūrinių mistifikacijų – Emile’io Ajaro – autorius. Neturtingas žydų vaikas, gimęs 1914 m. Rusijos imperijoje. Ambicingas paauglys, susipažinęs su Kesselio ir Malraux kūryba. Generolo de Gaulle’io kareivis, Laisvosios Prancūzijos oro pajėgų lakūnas. Diplomatas, išmaišęs Europą, o paskui užkariavęs Ameriką.
    Prancūzijos generalinis konsulas Los Andžele. Aktorės Jeanos Seberg vyras. O svarbiausia – rašytojas, du kartus apdovanotas Goncourt’ų premija, bet ir toliau apsėstas troškimo pranokti patį save.
    Per tokius kontrastingus paveikslus knygos autorė, ketverius metus tyrinėjusi Romaino Gary biografiją ir kūrybą, mėgina atskleisti tikrąjį jo gyvenimą – gyvu ir žaismingu stiliumi piešia portretą laisvo žmogaus ir talentingo rašytojo, kurio įtaigūs romanai pelnė vietą tarp didžiųjų XX amžiaus kūrinių.
    Dominique Bona (g. 1953) – prancūzų žurnalistė ir rašytoja, Prancūzų akademijos narė, Garbės legiono ordino kavalierė, daugelio literatūrinių premijų, tokių kaip „Prix Interallié“, „Prix Méditerranée“, „Prix Renaudot“, laureatė. Knyga Romainas Gary 1987 m. buvo įvertinta Prancūzų akademijos Didžiąja biografijos premija. D. Bona taip pat parašė biografines knygas apie Stefaną Zweigą, Berthe Morisot, Camille ir Paulį Claudelius, André Maurois.

  • Užrašų knygelės III, 1951–1959

    Autorius: Albert Camus

    Kantriai laukiu vėluojančios katastrofos.
    Užrašų knygelių III tome – paskutiniai, 1951–1959 metų, garsiojo egzistencialisto, Nobelio literatūros premijos laureato Albert’o Camus užrašai, leidžiantys pažinti asmeniškesnę ir intymesnę vieno svarbiausių XX a. rašytojų pusę. Pirmieji du "Užrašų knygelių" tomai rašyti kaip kasdienio darbo įrankiai, o trečiasis laikytinas atviresniu Camus asmeninio gyvenimo dienoraščiu. Užrašuose Camus fiksavo įvairias gyvenimo detales: savo reakciją į polemiką, kurią sukėlė jo esė knyga Maištaujantis žmogus, jausenas dėl Alžyro karo, viešnages Graikijoje ir Italijoje, subtilius apmąstymus apie žmoną ir mylimąsias, širdgėlą dėl šeimos ir apnikusį nerimą 1957 metais gavus Nobelio literatūros premiją.
    Prancūzų rašytojo Albert’o Camus (Alberas Kamiu, 1913–1960) karta brendo dviejų pasaulinių karų kanonados, atominės bombos apokalipsės ir Holokausto košmaro laiku. Camus tapo vienu svarbiausių savo kartos kultūros mokytojų, intelektualinių vadovų, jos moraline sąžine. Savo kūryba jis išreiškė naujosios epochos dvasią ir galią, o jaunatviškas jo entuziazmas, intelektualinis autoritetas ir meninis principingumas pradėjo ligi šiol trunkančią draugystę su skaitytojais. Absurdas, maištas, istorija ir mirtis – svarbiausios temos, plėtojamos visame Camus kūrybiniame palikime.

  • Lyno akrobatas: Tarp trijų marų

    Autorius: Jaan Kross

    XVI a. Talinas. Smalsus berniūkštis Baltazaras, arba Palas, kaip jį vadina aplinkiniai, nepaklusęs mokytojui įsilipa į bažnyčios varpinę ir apstulbęs stebi paslaptinguosius lyno šokėjus, ore išdarinėjančius neįtikėtinus dalykus. Taip prasideda didžio Livonijos metraštininko Baltazaro Rusovo gyvenimo istorija.
    Kuklių valstietiškų šaknų jaunuolis – tarsi netašytas deimantas: padūkęs, nutrūktgalviškai drąsus, išmintingas, aštraus proto ir gabus mokslams, ypač kalboms. Įvaldęs vokiečių ir lotynų, jis suvokia galįs padėti saviškiams estų valstiečiams ir atsidūręs tinkamu laiku, tinkamoj vietoj – pasitarnauti įtakingiems vokiečių didikams, gal net karaliams.
    Virš Livonijos kaupiantis karo nuojautoms, plaukiančioms iš Rusijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos, atsargiai laviruodamas, Baltazaras ima kopti slidžiomis visuomenės pakopomis. Tačiau niekada neužmiršta savo tikrųjų šaknų ir neišsižada žmogiškų ir kūniškų aistrų.
    Krossas nusipelnė Nobelio. (Neil Taylor, Guardian).
    Dėl savo kūrybos masto ir gylio Krossas pelnytai laikomas vienu didžiųjų pasaulio rašytojų.  (Doris Lessing).
    Jaan Kross (Janas Krosas, 1920–2007) – estų klasikas, laikomas bene svarbiausiu XX a. estų rašytoju, prestižinės Herderio premijos laureatas, daugkartinis Nobelio literatūros premijos nominantas, daugiausia į užsienio kalbas verčiamų kūrinių autorius. Jo herojai yra žymūs senų laikų estų kilmės veikėjai, juos vaizduodamas autorius žadino tautinę estų savimonę sovietinės okupacijos metais. Tetralogijoje Tarp trijų marų sodriai vaizduojamas istorinės asmenybės, estų kilmės metraštininko, Livonijos kronikos autoriaus Baltazaro Rusovo (iki 1536–1600) gyvenimas. Į knygą Lyno akrobatas sudėti pirmas ir antras tetralogijos romanai. Lietuvių kalba taip pat išleisti kiti Krosso romanai: Dangaus akmuo, Imperatoriaus beprotis, Sustingęs skrydis: Ullo Paerando romanas.

  • Dangaus šaknys

    Autorius: Roman Gary

    Romainas Gary (Romenas Gari, 1914-1980) - vienintelis istorijoje prancūzų autorius, literatūrinę Goncourt'ų premiją pelnęs dukart: vieną iš jų būtent už romaną "Dangaus šaknys", parašytą 1956 metais.
    Šiandien žodis „ekologija" itin dažnas. Perkame ekologišką maistą, rūpinamės gamtosauga, imamės globoti benamius gyvūnus. Tačiau prieš pusę amžiaus mažai kas tokį žodį buvo girdėjęs.
    Anot autoriaus, „šiai knygai pasirodžius, <...> buvo noriai rašoma, kad tai pirmasis „ekologinis" romanas, pirmas šauksmas, kviečiantis gelbėti mūsų biosferą, kuriai iškilo grėsmė. Tačiau aš pats tais laikais nebuvau įvertinęs nei vykstančio naikinimo masto, nei visos to pavojaus grėsmės".
    Romane pasakojama apie keistuolį prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia tarp čiabuvių ir kolonialistų tvyro įtampa, bręsta išsilaisvinimo kovos, o Morelis renka parašus po peticija už dramblių apsaugą. Laisvi drambliai - jo idée fixe. Kas svarbiau - gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal badaujantis vietinis?
    Jūsų drambliai - dar viena visko pertekusio europiečio idėja. Tai persisotinusios buržuazijos idėja. Mums drambliai - vaikščiojanti mėsa. Kai duosite mums pakankamai jaučių ir karvių, galėsime vėl pakalbėti apie dramblius...
    (Romainas Gary, "Dangaus šaknys").
    Žvaigždėta Afrikos naktis, panaši į šydu apsigobusią moterį, savanos vėjas, neaprėpiami toliai, vandens link bėgantys drambliai, jų sukeltos įkaitusios raudonos žemės dulkės, kurios gaubia europietį, patyrusį XX a. vidurio siaubą ir pasitraukusį į Afriką semtis stiprybės gyventi, ieškoti tyros būties gamtos apsupty.

  • 1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti

    Autorius: Florian Illies

    „1913-ųjų šimtmečio vasara tęsiasi. Tie 1913-ieji metai manęs tiesiog nepaleidžia. Kuo giliau nėriau, tuo gražesnių lobių radau jūros dugne.
    Taip, reikia liautis, kai randi, kas gražiausia. Bet jaučiau, kad gali būti dar gražiau. Tiek naujų, jaudinančių, sukrečiančių, iš kojų verčiančių, novatoriškų epizodų, kurie visų pirma pasakoja apie meilę, atradimus ir neįtikėtinus viražus.“ (Knygos autorius Florianas Illiesas).
    Vokiečių menotyrininkas Florianas Illiesas knygoje „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“ tęsia pažintį su išskirtiniais žmonijos istorijos metais, pradėtą ankstesnėje bestseleriu tapusioje knygoje „1913. Šimtmečio vasara“.
    Į 1913-uosius galima žvelgti dvejopai: šiandien jau žinome, kad netrukus Europą uždengs artėjančio karo debesys, tačiau likus metams iki pasaulinio konflikto visur tryško optimizmas. Tai buvo visuotinio kultūros suklestėjimo, mokslo atradimų, techninės pažangos metai. Šiuos metus Florianas Illiesas pasirinko ne atsitiktinai – net statistika rodo, kad šie metai išsiskyrė atradimų gausa, o ore tvyrojo pažangos ir novatoriškumo nuojauta.
    Tai metai, kai Eriksenas pagal savo žmonos prototipą sukuria žymiausią pasaulyje Undinėlės skulptūrą, Robertas Musilis pradeda rašyti „Žmogų be savybių“, Thomas Mannas – „Užburtą kalną“, o Jamesas Joyse’as – „Ulisą“.
    Išradėjai užpatentuoja užtrauktuką, rusų kunigaikštienė išlaiko piloto teises, o Leipcige gaudomi iš cirko pabėgę liūtai. O kur dar ankstesnėje autoriaus knygoje sutikti Kafka, Rilkė, Hessė, Picasso, Freudas bei kiti įžymūs kultūros bei visuomenės veikėjai, kurių neįtikėtinos istorijos pasakojamos ir knygoje „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“.
    Nors pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas inovacijoms ir kultūriniams pasiekimams, 1913-ieji žymi ir besikeičiančias visuomenės moralės normas. Tai laikas, kai susiduria praeitis ir ateitis – vis dar galima iškviesti priešininką į dvikovą dėl moters, bet galima ir teisėtai su ja išsiskirti. Teismai išdrįsta priimti sprendimą, kad moralumas yra kiekvieno asmeninis reikalas, į kurį valstybė neturi teisės kištis.
    Florianas Illiesas rašo trumpai ir šmaikščiai, žaidžia žodžiais, ieško sąskambių bei palyginimų. Anot jo, ilgos istorijos yra nuobodžios, todėl jis stengiasi išlaikyti lakonišką pasakojimo stilių ir nuolat keičia siužetą – po pasakojimo apie Vokietiją skaitytojai staiga atsidurs Paryžiuje, kur išgirs linksmą anekdotišką istoriją.
    Florianas Illiesas pažymi – „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“ nėra ankstesnės knygos tęsinys. Tai kokybiškai naujas darbas, išsaugantis savitą chronologinę pasakojimo struktūrą. Autorius pasakoja, kad po pirmos knygos „1913. Šimtmečio vasara“ pasirodymo sulaukė daugybės laiškų, kuriuose skaitytojai jam priminė vieną ar kitą užmirštą faktą ir įvykį. Istorijos buvo tokios įdomios, kad rašytojui kilo dilema: laukti keletą metų ir pasiūlyti papildytą pirmosios knygos leidimą, ar išleisti antrą kūrinį...

  • Įveskite kaltinamuosius

    Autorė: Hilary Mantel

    Prestižine „Man Booker“ premija apdovanotas britų rašytojos Hilary Mantel istorinis romanas „Įveskite kaltinamuosius“ – antroji trilogijos dalis apie įtakingą Anglijos karaliaus Henriko VIII dvariškį Tomą Kromvelį.
    Anglijos karalius Henriką VIII bet kokia kaina siekė skyrybų su savo pirmąja žmona Kotryna, kad galėtų vesti Aną ir susilaukti taip trokštamo vyriškos lyties sosto įpėdinio. Labiau nei valdovas, dėl įpėdinio jaudinosi jo sekretorius Tomas Kromvelis - įžvalgus vyras nujaučia, kad jei karalius mirs bevaikis, šalį praris politinė suirutė.
    Vis dėlto ir antroji Henriko žmona Ana neišpildo lūkesčių, tad valdovo susidomėjimas ja ima slūgti. Negana to, būdama įžvalgi ir aštraus proto Ana erzina tuščiagarbį Henriką, be to, nepriklausomas jos elgesys supriešina karalių su jo draugais ir senomis bei įtakingomis aristokratų šeimomis.
    Dabar Henrikas VIII ima žvalgytis į Džeinę Seimūr, o jo dešinei rankai Kroveliui tenka tenkinti ir valdovo užgaidas, ir užtikrinti saugumą šalyje. Karaliui užtenka pasakyti, ir senąja žmona bus atsikratyta, tačiau įžvalgi moteris nujaučia pavojų ir telkia savo šalininkų gretas. Kromvelis - genialus politikas ir meistriškas manipuliuotojas - ketina įvykdyti Henriko įsakymą ir bet kokia kaina atsikratyti Anos. Tačiau sunaikinti Bolinus nebus taip paprasta... Kroveliui teks sudaryti paliaubas su senais priešais. Deja, tai atsilieps ir ir jam pačiam, ir visai šaliai.
    Hilary Mantel pasakojimas pasižymi išskirtiniu dėmesiu smulkiausioms to meto buities ir gyvenamosios aplinkos detalėms, o romano veiksmas niekad nestokoja įtampos bei dinamikos. Verčiant romano „Įveskite kaltinamuosius“ puslapius skaitytojas pasineria į istoriją, kuriome scenos, vietos ir veikėjai nuolat keičia vieni kitus, o įtampa vis auga. „Įveskite kaltinamuosius“ pasakoja pirmojoje trilogijos knygoje „Vilko dvaras“ prasidėjusią Tomo Kromvelio istoriją - ištikimo karaliui dvariškio biografija nukelia į vieną paslaptingiausių ir tamsiausių Anglijos praeities etapų.

  • Slaptosios Fudži kalno perspektyvos

    Autorius: Viktor Pelevin

    Ar esate pasirengę patirti tokią realybę, kurioje praktikavo senovės Indijos magai ir asketai prieš du su puse tūkstančio metų?
    Tai siūlantis startuolis „Fuji Experiences" veikia ne Silikono slėnyje, o Rusijoje, kur reikalavimai naujam verslui kur kas griežtesni. Žmones, pajėgiančius finansuoti naują projektą, gali suskaičiuoti ant pirštų.
    Tačiau ši Viktoro Pelevino knyga "Slaptosios Fudži kalno perspektyvos" – ne vien apie Rusijos startuolių problemas. Tai savotiška šiuolaikinė „Iliada", pasakojanti apie ilgą ir kankinamai sunkų rusų oligarchų grįžimą namo. O kur dar griebianti už širdies moteriškos sėkmės istorija...
    Čia pirmą kartą pasaulinėje literatūroje atskleidžiamos ezoterinės mezoamerikietiškojo feminizmo praktikos. Paliečiami ir kai kurie įdomūs klasikinės budistų meditacijos aspektai.
    Knygos "Slaptosios Fudži kalno perspektyvos" veikėjai – dinamiški mūsų amžininkai: socialiai atsakingi verslininkai, alcheminiai transgenderiai, vieniši pavargę žmonės, iš kurių kapitalizmas iščiulpia paskutinį kraują, startuoliai avantiūristai iš Skolkovo, budistų vienuoliai mediatoriai, juodosios lesbietės.
    Kai kuriuose skaitytojas galbūt atpažins ir save...

  • Diena, kai įvyko nelaimė

    Autorė: Nuala Ellwood

    Paslapčių ir netikėtų siužeto vingių kupiname trileryje „Diena, kai įvyko nelaimė“ pasakojama iš komos pabudusios moters istorija. Tai istorija apie bandymą susigrąžinti atmintį ir atsakyti į klausimą, kas įvyko tą nelaimės dieną.
    Megė pabunda iš komos ir per pirmas šešiasdešimt sekundžių pasaulis subyra - jos duktė Elspet negyva. Ji nuskendo, kai Megės vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio į upę. Megė neprisimena nieko… Labiausiai dabar ji norėtų pamatyti savo vyrą Šoną – bet policija sako, jog jis paslaptingai dingo. Paskutinį kartą vyras buvo pastebėtas jųdviejų dukros laidotuvėse.
    Megė praranda viską – vyrą, dukrą, namus... Prieš dingdamas Šonas pardavė šeimos namą. Dingo viskas, kas buvo susiję su jų dukra Elspet. Megė nebeturi nieko ir niekuo negali pasikliauti. Kas iš tiesų įvyko tą dieną prie upės? Kur ir kodėl slepiasi Šonas?
    Megės viltį ir norą gyventi palaiko vienintelis dalykas – ji pergalvoja keistas aplinkybes, įverina daugybę keistų sutapimų ir nusprendžia, kad jos dukra gali būti gyva. Tačiau kaip ją surasti?..
    Tamsus, daugiasluoksnis trileris „Diena, kai įvyko nelaimė“ pulsuoja įtampa, o siužeto vingiai nepaleidžia skaitytojo iki paskutinio puslapio. Kartu su pagrindine romano veikėja skaitytojai leisis į emociškai sunkiai suvokiamą ir nenuspėjamą kelionę, kurioje tarp praeities ir dabarties įstrigusi Megė sieks atkurti tos lemtingos dienos įvykius.

  • Meilės prekeiviai

    Autorius: Yossi Avni-Levy

    Tėvystės kelionė nėra tik pirmyn – tai pirmiausia kelionė atgal, į gilius sielos patamsius. Kiekvienas į tą kelionę nešasi savo baimes ir norus.
    Pora grįžta į namus Tel Avive su naujagimiu rankose. Asafo džiaugsmas, tapus tėvu, sumišęs su kitais jausmais: begaline meile, išgąsčiu, troškimu būti geru tėvu. Grįžusius juos pasitinka senelė, apdalijanti saldainiais, ir senelis, beriantis palaiminimus. Kitur, nutolęs laike ir erdvėje, jaunas dailus žydas Mašiachas sutrikęs leidžiasi į gyvenimą pakeisiančią kelionę po legendinio Herato skersgatvių labirintą. Kas sieja Asafą, didžiam savo susijaudinimui, ką tik tapusį tėčiu ir pavėluotai mėginantį susitaikyti su savo paties tėvu, ir Mašiachą, paslapčia išsprunkantį iš namų, kad galėtų pasižiūrėti į garsiuosius turgaus šokėjus, pasipuošusius spalvingais apdarais?
    „Meilės prekeiviai“ – jautrus ir daugiasluoksnis pasakojimas apie tėvystę. Romane dėliojama tėvo, sūnaus ir senelio – trijų kartų – istorija: apie tylią sūnaus meilę tėvui, beribę vaiko meilę motinai ir dviejų tėčių meilę. Autorius veda skaitytoją iš skurdžios, bet patrauklios Izraelio gyvenvietės septintajame dešimtmetyje į vaizdingas tolimo miesto gatves, kur žmonės ir velniai gyvena vieni šalia kitų.
    Yossi Avni-Levy (g. 1962) – diplomatas ir rašytojas, laikomas vienu geriausių Izraelio autorių. Jo rašymo stilius pasižymi asmeniškumu ir poetiškumu, padedančiu skaitytojams įsijausti ir susitapatinti su veikėjais. Pelnė Izraelio ministro pirmininko premiją, skirtą autoriams, rašantiems hebrajų kalba. Ėjo ambasadoriaus pareigas Serbijoje ir Juodkalnijoje, 2019 m. paskirtas naujuoju Izraelio ambasadoriumi Lietuvoje.

  • Elizabeta Kostelo

    Autorius: J. M. Coetzee

    Gerbiama ir pripažinta rašytoja Elizabeta Kostelo keliauja po pasaulį ir skaito pranešimus. Į septintą dešimtį įkopusi moteris kelia klausimus, ar dar prasmingas realistinis pasakojimas, ar siaubingiausiais pavidalais blogį vaizduojanti literatūra pasiekia taurų tikslą, ar rašytojas turi prisiimti atsakomybę už savo idėjas…
    Moteris ne tik gvildena skausmingas erotines patirtis ir polemizuoja su praeities rašytojais ar mąstytojais, kartu ji pasakoja ir istoriją moters, kuri, dar būdama jauna, parašė bestseleriu tapusį romaną „Namas Eklzo gatvėje“, atnešusį jai šlovę, kurios užkrautą naštą ji turi nešti ir šiandieną.
    Tačiau visa šlovės burbulas sprogsta kaskart užlipus ant pakylos ir stojus prie mikrofono. Nors visas pasaulis mano ją pažįstąs dėl dešimtmečių senumo romano, pati Elizabeta jaučia, kad jos pažiūros pakito. Ji klausia savęs, kas yra tas mūsų vidinis „aš“, kuris kisdamas išlieka visada tas pats?
    Be Elizabetos, romane pasakojama apie motinos šešėlyje augusį sūnų, kuris ilgą laiką jautėsi nereikalingas, tačiau šiandien ima suvokti moters talento didybę. Kartu jis mato, kad jo motina sensta. Ji nutolusi ir nuo savo sesers katalikų vienuolės Blanšos, kuri dirba ligoninėje Afrikoje. Jų susitikimas po daugelio metų - atsakymo, ar humanitarika padeda suvokti buvimo žemėje prasmę, paieškos.
    J. M. Coetzee - vienas žinomaiusių šiuolaikinių rašytojų, o jo knyga "Elizabeta Kostelo" neįprasto žanro kūrinys. Neaiški riba, kur baigiasi grožinis tekstas ir prasideda eseistika - filosofiniai svarstymai, istorijos kataklizmų ar pasaulėžiūros klausimai, pačios Elizabetos Kostelo vidinė drama. Rašytojas ištrina ribą tarp fikcijos ir šio pasaulio. Kartais herojės lūpomis prabyla pats Coetzee, o kiti romano herojai tampa jo pašnekovais ir įgarsina oponuojančią publiką.
    Iš Pietų Afrikos kilęs ir Australijoje gyvenantis John Maxwell Coetzee (g. 1940) – vienas geriausiai žinomų šiuolaikinės literatūros vardų. Du kartus pelnęs „Man Booker“ premiją ir tapęs Nobelio premijos laureatu romane „Elizabeta Kostelo“ rašytojas beletristine forma kelia pačius opiausius dabarties klausimus.

  • Slaptieji gyvenimo džiaugsmai

    Autorius: Theodore Zeldin

    Knyga "Slaptieji gyvenimo džiaugsmai" yra apie meną gyventi. Atsakymo, kaip patirti gyvenimo džiaugsmą, ji nepateiks, tačiau supažindins su daugybės skirtingų asmenybių – keliautojų, muzikantų, filosofų, verslininkų, rašytojų, – ir gyvenusių neatmenamais laikais, ir mūsų amžininkų, istorijomis, kurios provokuos klausimus ir padės prieiti savas išvadas.
    Theodore’as Zeldinas samprotauja apie pasaulį, koks šis galėtų būti. Galbūt viešbučiai galėtų atlikti miniuniversitetų vaidmenį, kur darbuotojai ir svečiai vieni iš kitų mokytųsi kalbų ar kitų įgūdžių? Juk kiekvienas turi gebėjimų, apie kuriuos paprastai nei kolegos, nei klientai nenutuokia. Galbūt Nobelio premija turėtų būti skiriama ne už ekonominius pasiekimus, bet už humorą? O kodėl gi negalima sukurti tokių vietų, kuriose žmonėms būtų dalinami ne valgiaraščiai, bet „Pokalbių meniu“, kad iš jų pasirinkę temą pašnekovai leistųsi į prasmingą dialogą?
    Slaptuosius gyvenimo džiaugsmus narplioja 28-ios esė. Kiekviena kelia vis kitą klausimą, pavyzdžiui: „Ar verta taip sunkiai dirbti?“, „Kaip įveikti išankstines nuomones?“, „Ką reiškia iššvaistyti gyvenimą?“, o jose papasakotos tikrų asmenybių gyvenimo istorijos, kuriomis autorius papildo savo svarstymus, verčia skaitytoją suabejoti iš pirmo žvilgsnio savaime suprantamais dalykais ir skatina sąmoningumą.
    Theodore’as Zeldinas (g. 1933) – sociologas, filosofas, istorikas, rašytojas, Oksfordo universiteto profesorius, kuris neprarado vilties, kad mes, būdami sąmoningesni, galėtume gyventi kur kas prasmingiau, kad vyrai ir moterys galėtų ne kovoti vieni su kitais, o ieškoti būdų sutarti. Savo knygose atskleidža žmogiškų emocijų transformaciją bėgant šimtmečiams, tyrinėja jų vaidmenį visose gyvenimo srityse. Jo knygos išverstos į 27-ias kalbas.

  • Auksinė šventykla

    Autorius: Yukio Mishima

    Japonų rašytojo Yukio Mishima romanas „Auksinė šventykla“ – tai šiuolaikinė alegorija apie žmogaus būties tragizmą. Romanas paremtas tikru įvykiu: 1950 m. jaunas vienuolis sudegino garsiąją Auksinę šventyklą Kiote. Ši istorija tapo jaudinančia istorija apie griaunančią grožio jėgą.
    Mikčiojantis berniukas Midzogučis nepritampa prie aplinkinių. Klausydamas tėvo pasakojimų savimi nepasitikintis berniukas susižavi Kioto miesto įžymybe - Auksine šventykla. Šis pastatas tampa jaunuolio apsėdimu, tačiau ilgainiui jis ima pastebėti ir šventyklos trūkumus...
    1950 m. liepos 2 d. Japoniją apskrieja tragiška žinia: ugnis sunaikino nacionaline vertybe laikytą Auksinę šventyklą – pastatą, kuris kelis šimtmečius išvengė gamtos kataklizmų, niokojančių karų ir net Antrojo pasaulinio karo aviacijos antskrydžių.
    Padegėjas – vienuolis, kurio sielą apsėdo susižavėjimas pastatu, o įvykusi tragedija vainikavo jo fantazijas ir troškimus. „Auksinė šventykla“ - tai jauno dzenbudisto vienuolio kančios istorija, nulemta jo maniakiškos aistros ir destruktyvių minčių.
    Romane „Auksinė šventykla“ netrūksta įtaigių psichologinių pasažų ir netikėtų atomazgų. Remdamasis tikra istorija, Yukio Mishima atskleidžia padegėjo mintis, gilinasi į jo vidinį pasaulį ir bando suprasti, kas nulėmė destruktyvų troškimą pasikėsinti į šešis šimtmečius stovėjusį architektūros šedevrą.
    Rašytojo Yukio Mishima pasakojimo stilius ir vaizdinga kalba kuria nepaprastai įtraukiantį ir kartu jausmingą pasakojimą apie pagrindinio veikėjo - padegėjo Midzogučio asmenybę. Kuo artimiau jį pažįstame, tuo daugiau klausimų kyla.
    Yukio Mishima (1925–1970) – žymus japonų rašytojas, dramaturgas, aktorius ir režisierius, tris kartus nominuotas Nobelio literatūros premijai. Tai vienas ryškiausių XX a. Japonijos literatų, išgarsėjęs ne tik savo kūriniais, bet ir ritualine savižudybe – tūkstantinės minios akivaizdoje kardu perrėžė sau pilvą. Jo kūryboje atsispindi Japonijos kultūrai būdingas jausmingumas ir atidumas detalėms, tačiau įtempti ir įtaigūs siužetai, psichologinės įžvalgos tokie universalūs, kad išgarsino autorių visame pasaulyje.

  • Mūsų paslaptys

    Autorė: Laura Madeleine

    Laura Madeleine kurdama romaną „Mūsų paslaptys“ rėmėsi tikrais faktais nutikusiais Antrojo pasaulinio karo metu, nedideliame Prancūzijos miestelyje. Tai įspūdingų paslapčių, meilės bei išdavysčių knyga su už širdį griebiančia atomazga.
    Istorija papasakota iš dviejų laiko perspektyvų. Veiksmas prasideda 1943-iais metais, mažame Prancūzijos miestelyje netoli Italijos sienos. Aštuoniolikmetė Selestė dirba šeimos kepyklėlėje. Pasaulyje vyksta karas ir nors vietovėje gana ramu, visgi neramumai pasiekia – Selestės brolis suimtas, visiems trūksta maisto produktų ir nuolat tvyro grėsmė. Netrukus miestelį užplūsta žydų pabėgėliai. Viena šeima apsigyvena ir Selestės namuose. Ilgai netrunka, kol mergina susidraugauja su atvykėle Miriam. Jaunų moterų likimai susiejami ilgam.
    Prabėga penkiasdešimt metų. Selestės anūkė Ana nesupranta, kodėl jos mama visiškai nebendrauja su senele ir iš Londono keliauja į Prancūziją ieškoti prarastų ryšių. Merginą augino vieniša mama, niekada neatskleidusi kas jos tėvas ir atsisakiusi kalbėti apie močiutę. Nepasitikinti savimi Ana vis dėl to išdrįsta ieškoti savo tapatybės bei istorijos. Teturėdama vos kruopelę informacijos apie šeimą, Ana netikėtai atskleis Selestės praeitį, kurioje gausu giliai palaidotų paslapčių.
    Laura Madeleine knygoje „Mūsų paslaptys“ itin vaizdžiai piešia aplinkos vaizdus. Skaitytojas pasijus tarsi pats dalyvautų veiksme, užuos kepamos duonos kvapą ir aprašytų valgių skonį. Rašytoja teigia, kad ją žavi maisto istorija, kultūra, skoniai ir receptai ir jai visada malonu kalbėti ar rašyti šia tema. Laura Madeleine tikrai rado paslaptį kaip kurti jausmingus, elegantiškus ir patrauklius romanus.
    Laura Madeleine gimė 1988-tais metais. Ji jau parašė keturias bestseleriais tapusias knygas. Laura Madeleine vaikystę praleido profesionaliai vaidindama ir besimokydama teatro mokykloje. Visgi vėliau ji dėl savo karjeros apsigalvojo ir pradėjo anglų kalbos literatūros studijas Niuhamo koledže, Kembridžo Universitete. Jos sesuo Lucy Hounsom taip pat yra rašytoja ir kuria maginės fantastikos knygas. Įdomus faktas, kad seserų debiutinės knygos buvo išleistos tą pačią dieną. Autorė labai mėgsta gaminti, kepti konditerinius gaminius. Ji kuria blogą, kuriame publikuoja receptus, taip pat rašo kulinarines skiltis gyvenimo būdo portaluose. Šis Laura Madeleine pomėgis atsispindi ir jos knygose – maistui skiriama itin daug dėmesio. Autorė šiuo metu gyvena Bristolyje.

 
Savanoris bibliotekoje