Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos

Autorius: Kamil Janicki

TVIRTUMAS, PAMALDUMAS IR NEVARŽOMOS AMBICIJOS. VALDOVĖS, BE KURIŲ NEBŪTŲ ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOS.

Žemyną siaubia maras, kokio žmonija dar neregėjo. Tai laikai, kai žlunga galingiausios dinastijos. Epochai reikia tikrų herojų – moterų, gebančių padėti naujos imperijos pamatus.

Be Jadvygos Kališietės nebūtų buvę karalystės. Kai jos vyrą, karalių Vladislovą Lokietką ištrėmė iš šalies, jai teko tęsti kovą už dinastijos išlikimą. O kai priešas Krokuvoje jau stovėjo prie Vavelio vartų, ji asmeniškai vadovavo paskutiniajam Piastų bastionui.

Vladislovo Lokietkos dukra Elžbieta nesiglaudė jokio vyro šešėlyje. Gindama šeimą nuo ginkluoto pamišusio pasikėsintojo, ji neteko daugumos vienos rankos pirštų. O mirus jos broliui, karaliui Kazimierui Didžiajam, būtent ji tapo paskutiniąja karalystės viltimi. Ir vienintele Lenkijos istorijoje moterimi, kuri niekam neperleido nė trupučio savo valdžios.

Jadvyga Anžujietė, pirmoji Vladislovo Jogailos žmona, paveldėjo ne tik savo prosenelės vardą, bet ir sielos tvirtumą. Ją paskelbė karaliumi, tikėdamiesi, kad ji bus bevalė marionetė. Bet būtent Jadvyga pramynė kelią į Abiejų Tautų Respublikos galybę.

Pažado žemė

Autorius: Leonardas Gutauskas

L. Gutausko sūnus Tadas, baigiantis 2022-iesiems, literatūros kritikui Valentinui Sventickui atnešė septynis aplankus su knygose nespausdinta autoriaus poezija. Iš šių aplankų V. Sventickas pasirinko „Pažado žemę“. Autorius yra nurodęs, kad tai 2003–2020 m. eilėraščiai. Lyginant su kitais aplankais, pasak V. Sventicko, „Pažado žemė“ yra labiausiai sustyguota, parengta kaip visavertis eilėraščių rinkinys. Jis galėjo būti leidžiamas ir toks, kokį autorius sudėjo. Tačiau V. Sventickas nusprendė netraukti į rinkinį tų eilėraščių, kurie, pasak jo, yra rašyti, bet neparašyti. Taip elgtis V. Sventicką padrąsino bendravimo su L. Gutausku patirtis.

Į rinkinį patekusių eilėraščių literatūrinė vertė – neabejotina. Tai reikšmingi tekstai. Pasak V. Sventicko, atsakymas į klausimą „Ką reiškia – reikšmingų?“, galėtų būti toks: „Kad išliktų atminty, skambėtų, dalyvautų tavo gyvenime.“

Knygai apipavidalinti panaudotos Leonardo Gutausko akvarelės.

Liepų mergaitė: trys sakmės apie meilę

Autorė: Virginija Jasukaitytė

„Tu niekada negalėsi išeiti iš ten, kur gimei, augai, subrendai, mylėjai, kur pirmus garsus išgirdai dar būdama motinos įsčiose. Tau tik atrodys, kad išėjai. Visur, kur tik būsi, lydės ilgesys, stipresnis už tave pačią, ilgesys, kuris skubins namo…" Virginija Jasukaitytė

Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senėjimą

Autorė: Eva Tombak

„Remdamasi naujausiais moksliniais tyrimais gvildenu sveikos mitybos, sveikos gyvensenos, mentalinės sveikatos, kartų santykių, finansinio stabilumo, jaunystės kulto temas. Knygos pagrindinis taikinys – senėjimo diskriminacija, požiūris, kurį atėjo laikas keisti, nes jau labai netrukus, 2050-aisiais kas šeštas pasaulio gyventojas bus 65+ amžiaus. Ir ar tuomet toliau sakysime, kad pasaulyje nėra vietos senukams?
Mes norime gyventi ilgai, bet nenorime atsidurti popietės laike, kaip Carlas Gustavas Jungas vadina senatvę. Senatvė gąsdina, nes liudija, kad gyvenimas yra baigtinis, ir su tuo sunku tapatintis, ypač kai esame jauni. Iš baimės puolame į kraštutinumus: vieni garbų amžių sieja su bejėgiškumu ir pralaimėjimu, kiti sako, kad tai aukso amžius – nebereikia atlikti socialinių vaidmenų, pagaliau galima gyventi dėl savęs.
Mirti žmogus bijo iš prigimties, o štai senėjimo baimė – tai kultūros suformuotas požiūris. Aš jo nepriimu. Man popietės laikas – tai gyvenimo kūrinio koda. Ilga baigiamoji dalis ir kartu kulminacija. Pabaiga svarbesnė nei pradžia, nes pradžia laikina, o pabaiga – amžina. Šia knyga noriu įkvėpti suvokti, kad finišas turi būti skambus, prasmingas, įsimenantis. Ir kad pabaigos, nežinau, gera tai ar liūdna žinia, neįmanoma suvaidinti. Užkopsime į pabaigą ar jos link nusirisime, priklauso nuo to, kokie esame. Ties finišu nėra kada filosofuoti, ar atitinkame standartą.“ Autorė

Lithuanica aliter

Autorius: Ilja Lemeškin

Knygoje įvairiais aspektais nagrinėjami XIV–XVI a. baltiški rašytiniai ir spausdinti šaltiniai: Elbingo žodynas, vadinamasis S. Grunau žodynėlis, Bazelio kolofonas, Kretos pėdsakas, 1545 ir 1547 m. katekizmai. Ypatingas dėmesys skiriamas baltų raštingumo, išsilavinimo problemoms, tiems rašto paminklams, kuriuos sukūrė baltai. Išsamiau gvildenami istoriniai kultūriniai kontekstai, kurie lėmė seniausių baltiškų rašto artefaktų atsiradimą, jų siaurą funkcinę paskirtį ir gyvavimą.

Knygoje pasirinktas lyginamasis rakursas leidžia geriau perprasti tiek prūsų, tiek ir lietuvių rašto tradicijų vertybes.

Lietuvių kalendoriniai ir agrariniai papročiai

Autorė: Pranė Dundulienė

Nuo seno lietuviai vertėsi įvairiais verslais – medžiokle, žvejyba, gyvulininkyste ir žemdirbyste. Gyvulininkystė ir žemdirbystė tapo svarbiausiais pragyvenimo šaltiniais nuo tų laikų, kai pradėta sėsliai gyventi. Besikeičiantys metų laikai, lemiantys pasikartojančius, būtinus išgyventi darbus ir trumpos atokvėpio akimirkos – šventės, leidžiančios pasidžiaugti darbo rezultatais, – visa tai nulėmė kaimo žmonių gyvenimo ritmą, formavo savitą jų būdą.

Žemdirbių egzistencija priklausė nuo gamtos, jų gyvenimas ir veikla ne itin palankiomis žemdirbystei sąlygomis Lietuvoje reikalavo pastabumo, darbštumo, daug žinių ir gebėjimo prisitaikyti. Vertinga patirtis buvo kaupiama ir perduodama iš kartos į kartą papročių, tradicijų, švenčių forma.

Šioje knygoje atskleidžiama lietuvių kalendorinių ir agrarinių švenčių, papročių bei ritualų genezė ir jų transformacija įvairiais laikotarpiais, parodomas agrarinių papročių archajiškumas ir jų ryšys su kalendorinėmis apeigomis.

Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija

Autorius: David D. Burns

Ar galima tikėtis, kad rimta knyga apie psichoterapiją ir jos metodus bus lengvai suprantama tiek profesionalui, tiek paprastam skaitytojui? Kad išsamiai paaiškins nepasitenkinimo, liūdesio, pykčio, nerimo, neveiklumo ir perfekcionizmo priežastis bei padės jas įveikti? Dar daugiau, ar jums teko skaityti knygą, kurios teigiamas poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais?

Stanfordo universiteto medicinos mokyklos profesoriaus dr. Davido Burnso knyga „Geros nuotaikos vadovas“ yra būtent tokia - aiški, praktiška, pagrįsta ir nepaprastai veiksminga. Neveltui jos parduota daugiau nei trys milijonai egzempliorių visame pasaulyje.

D. Burnso knyga padarė milžinišką poveikį mano profesinėms ir asmeninėms pažiūroms. Perskaitęs ją supratau, kad keisti savo gyvenimą ir spręsti problemas galima pradėti tuoj pat ir tam nebūtina išnarstyti iki smulkmenų vaikystės patyrimus ir traumas. Terekia suprasti, kaip mes patys savo įprasminimais ir mintimis kasdien keičiame save ir pasaulį. Džiaugiuosi, kad ši bene pati naudingiausia mano kada nors skaityta knyga išvydo šviesą lietuvių kalba.

Ši knyga - išsamus vadovėlis psichologams, psichoterapeutams, psichiatrams. Tačiau ne tik.

Ją patarčiau kiekvienam, kuris tiki, kad kuria savo gyvenimą ir kasdienes nuotaikas. O jei tuo netikite - šią knygą būtinai turite perskaityti. Žmogaus studijų centro prezidentas, doc. Gintaras Chomentauskas

Gamtos terapija

Autorė: Giedrė Žalytė

Ši knyga – tai tarsi gydančių gamtos atspindėjimų rinkinys, surinktas vedant gamtos terapijos užsiėmimus, skaitant paskaitas, taikant psichoterapiją, stebint gamtą bei tyrinėjant tautosaką, į kurią protėviai sudėjo daug gamtiškos išminties. Visa mūsų aplinka, o ypač gyvoji, jeigu į ją įsižiūrime, veikia kaip veidrodis, kuris gali padėti suprasti ir pamatyti save tokius, kokie esame: savitus, unikalius, bet nei didesnius, nei mažesnius nei kiti. Netobulus, pažeidžiamus ir paklūstančius, kaip ir kitos gyvos būtybės, gamtos dėsniams.

Knygos tekstai paskatins stabtelėti, padės atpažinti ir patyrinėti mūsų viduje arba santykiuose su kitais žmonėmis vykstančius procesus, suprasti jų kilmę ir primins, kad kiekviename iš mūsų slypi galinga gamtos jėga, kuri, jeigu tik leidžiame, kad ir kokio amžiaus būtume, visuomet mus palaiko, skatina gyti ir augti.

Baltų raštai ir ženklai

Autorius: Valdis Celms

Latvių autoriaus Valdžio Celmo knygoje baltų ornamento pasaulis netelpa vien etnologijos, mitologijos, archeologijos ir kitų mokslų rėmuose. Pabrėžiamos ornamento archajiškumo, mitologiškumo ir drauge inspiratyvumo savybės. V. Celmo knyga apima ne tik latvių, bet ir platesnį, visų baltų kultūros arealą, ornamento duomenis, pateikia nemažai informacijos ir apie lietuvių ornamentus, interpretuoja jų simboliką.

Hipotetiškai atskleidžiamos baltų ornamento sąsajos, apmąstoma jo genezė, kilmė. Knyga skirta itin plačiai skaitytojų auditorijai – ne tik etninės kultūros puoselėtojams, mokslininkams, menininkams, bet ir visiems besidomintiems daile ir kultūra.

Adomas pasiilgo Ievos: lietuvių etiologinės sakmės apie lytiškumą

Ši knyga yra bene pirmasis žingsnis atveriant Lietuvių tautosakos archyvo rankraščiuose glūdintį nepadorios pasakojamosios liaudies kūrybos klodą. Tokie pasakojimai buvo skirti ne vien pramogai, bet ir atlikę tam tikrą lytinio švietimo funkciją.

Yra liudijimų, kad tokios istorijos buvo itin paplitusios tarp bernų ir pusbernių. Šmaikštumo nestokojantys jaunuoliai vakaruškose nepadorias istorijas pasakodavo garsiai, nesidrovėdami merginų.

Svarbu į šiuos pasakojimus žiūrėti atlaidžiai, su humoru ir turėti omenyje, kad daugelis jų užrašyti beveik prieš šimtą metų.

Nepadorumo galima rasti daugelyje tautosakos žanrų: liaudyje plačiai paplitusios nešvankios dainuškos, gausu mįslių ir patarlių su erotinėmis užuominomis, nešvankių motyvų gausa pasižymi anekdotai, buitinės pasakos, sakmės.

Veidai

Autorė: Tove Ditlevsen

Jo veidas staiga išsiliejo, kaip tada, kai pamiršti persukti juostelę ir padarai dvi nuotraukas viename kadre.
– Tu turi du veidus, – baugiai tarė ji. – Tai draudžiama. Galima nešioti tik vieną.

1968-ieji, Kopenhaga. Knygų vaikams rašytoja Lisė pagaliau sulaukia pripažinimo. Tačiau džiugesį aptemdo pakitęs jos vyro elgesys: Gertas negali susitaikyti su žmonos šlove ir nė nenutuokia, kad Lisė žino, kas vyksta tarp jo ir namų tvarkytojos. Lisė taip pat žino, kad juodu mėgins jos atsikratyti.

Stiprėjantis moters nerimas pamažu virsta obsesija, atvedančia ją į psichiatrijos kliniką. Čia ją pasitinka daugybė veidų. Teisiantys, įtarinėjantys, mylintys veidai – tarsi greitai besikeičiančios kaukės, tarp kurių lengva pamesti tikrąjį savo atspindį. Mėgindama grįžti į save Lisė susiduria su gąsdinančia mintimi: o kas, jeigu beprotybė – vienintelė jai įmanoma laisvės forma?

„Veidai“ – įspūdingas kūrinys, nagrinėjantis T. Ditlevsen prozai būdingas psichinės sveikatos, moters vaidmens visuomenėje, meninės saviraiškos temas. Lisė Mundus – be galo įdomi, nepatikima pasakotoja, priverčianti susimąstyti apie veidus, kuriuos kuriame, slepiame ir keičiame palaikydami santykį su kitu.

Susigrąžinto laiko blyksniai

Autorė: Violeta Tapinienė

Šioje eseistikos knygoje – brandžios, neeilinės asmenybės mintys apie laiką, likimą, atmintį, netektį, gyvenimo geismą ir lemties paradoksus.

„Tamsta mokytoja!
Man labai patinka sėdėti per jūsų pamokas. Jos būna įdomios savo turiniu. Mes ne tik mokomės lietuvių kalbos ir literatūros, bet taip pat daug sužinome. Jūs turbūt labai daug eilėraščių išmokote mokykloje, nes be jokios knygutės skaitote eilėraščius. Aš irgi norėčiau išmokti šitiek daug eilėraščių. Įdomu, kur jūs anksčiau mokėte vaikus? Turbūt jie taip pat džiaugiasi jumis? Būtų labai įdomu sužinoti viską. Todėl paaukokite vieną pamoką ir viską mums papasakokite.“ Edvinas 1983.02.25

Sibilė: vienas trijų moterų gyvenimas

Autorė: Lina Dirmotė

Kartą gyveno tokia Ingrida Eleonora Drungilaitė, paprasta nedidelės šalies pilietė, patirianti moteriškas krizes ir turinti vieną kitą paprastą norą. Žvelgiant iš šalies, ji tokia pati kaip ir visi kiti žmonės. Bet tik žvelgiant iš šalies. Nes iš tiesų po viena jos asmenybės dalimi slypi dar viena, o po šia – dar ir trečioji: keista ir mistiška, ta, kurią įvairios patirtys atsiveja net iš praeitų šimtmečių ir kuri primena vieną liūdną pasaką. Pasaką apie Undinėlę.

Įveikdama išorines ir vidines kliūtis romano herojė iriasi per gyvenimo bangas link savo didžiausio troškimo – būti mylima Vyro. Darydama ir labai drąsius, o kartais ir labai kvailus pasirinkimus, ji lukštenasi iš savo kokono ir vaduojasi iš lemtingojo scenarijaus gniaužtų.

Netikėti siužeto posūkiai ir žmogaus vidinio pasaulio nuogumas skaitytojui sukels įvairių emocijų: nuo juoko iki ašarų, nuo pykčio iki atjautos. Ir leis pamatyti tai, kas slypi kone kiekviename mūsų – beribį asmenybės kosmosą, įvairiapusį, daugialypį, išoriniam stebėtojui bemaž nepažinų. Ir gal padės nesuklysti lemtingą apsisprendimo akimirką.

Pinigų laiškai. Lietuviška taupymo istorija

Autorius: Timas Petraitis

Kodėl savo taupymo istoriją pasakoju jums? Ir kodėl turėtumėte šią pasaulėžiūrą priimti? Tiesą sakant, nieko jūs neturėtumėte. Nesiekiu parduoti, greičiau dalinuosi, kodėl man tai suveikė ir tebeveikia. Svarbu, kad rastumėte savus atsakymus į įvairius gyvenimo „kodėl“. Tiek į „kodėl verta gyventi“, tiek į kitus, ne tokius pamatinius.

Timas Petraitis 16 metų dirba psichologu-psichoterapeutu, veda seminarus ir mokymus, o laisvalaikiu tampa maisto kurjeriu. Jo reguliariai atliekami gyvenimo eksperimentai kitiems gali atrodyti neįprasti ar net radikalūs, tačiau tai neatsiejama nuo jo asmenybės. Apie vieną tokių eksperimentų pasakojama „Pinigų laiškuose“.

70 tūkstančių eurų. Tiek per penkerius metus jis sukaupė nesiėmęs verslo, bet atradęs ir pritaikęs savo taupymo modelį. Tačiau tai nėra lengvos ir greitos sėkmės istorija. Ir ji tikrai ne vien apie pinigus.

Pakeitęs gyvenimo būdą ir įpročius jis išbrido iš finansinių ir asmeninių krizių, kartu pakito požiūris į pinigus ir žvilgsnis į gyvenimą. Būtent šia patirtimi, praktiniais patarimais ir užduotimis laiškuose dalijasi autorius.

Ši knyga – tai ir psichologo įžvalgos apie laimingesnį santykį su pasauliu. O pinigai čia turi šiokios tokios įtakos. Jie gali veikti santykius, sveikatą, laisvalaikį, ir atvirkščiai – laisvalaikis, sveikata, santykiai gali veikti pinigus.

Kaip tiems dviratininkams, besileidžiantiems į ištvermės varžybas su labai mažai daiktų, Timas siūlo išsigryninti gyvenimo kryptį iki esmės ir atmesti nereikalingus dalykus. Revizuoti savo santykį su darbais, aplinka ir pasauliu. Nes tik kantriai, po truputį daromi pokyčiai linkę užsilikti ir tapti nauju gyvenimo būdu.

Palėpė Karalienės gatvėje

Autorė: Karen White

Tai septintas, paskutinis ciklo „Trado gatvės“ serijos romanas.

Didysis laikrodis išmušė pusvalandį, ir mano žvilgsnis nukeliavo link lovos. Taip ir sustingau, pamačiusi savo pagalvės vidury tvarkingą krūvelę sagų, o šalia – Miegančiąją Šarlotę savo geležiniame karstelyje.

Melanija jaučiasi sugniuždyta. Per keletą dienų jos gyvenimas apvirto aukštyn kojomis – laiminga ištekėjusi moteris, turinti tris nuostabius vaikus, staiga tapo vieniša motina, kurią paliko vyras. Tačiau ilgamečiam varžovui Markui Longui pasibeldus į duris su intriguojančiu pasiūlymu Melanija ir Džekas privalo savo santykių problemas nustumti į šalį. Vis dėlto nuojauta Melanijai kužda, kad Markas turi slaptų ketinimų, o jo kalta šypsena – tik apgaulė. Netrukus jos nuogąstavimai pasitvirtina.

Bet Melanija turi sąjungininkę, padedančią jai saugoti namus, – tai Amerikos pilietinio karo laikais gyvenusios mergaitės dvasia, pačiais netikėčiausiais būdais vis įspėjanti Melaniją apie grėsmes jos šeimai. Ne vien ši dvasia sekioja Melaniją. Atrodo, kad piktavališka jėga, pasiryžusi neleisti Melanijai tirti prieš tris dešimtmečius įvykdyto draugės sesers nužudymo, niekada nesustos, siekdama apsaugoti savo praeitį, net ir iš anapus. Ar pavyks Melanijai atkurti santykius su Džeku ir galutinai užkirsti kelią vis aršiau į jų gyvenimą besiveržiančioms piktosioms praeities ir dabarties dvasioms?

Šioje baigiamojoje viso pasaulio skaitytojų pamėgto ciklo dalyje bus atskleistos visos Trado gatvės paslaptys.