Metai

Autorė: Annie Ernaux

Visi jie išnyks vienu kartu, kaip išnyko milijonai vaizdinių, slypėjusių už prieš pusamžį mirusių senelių kaktų, už mirusių tėvų kaktų irgi. Vaizdiniai, kuriuose mes dar vaikai tarp kitų, prieš mums gimstant išnykusių būtybių, kaip mūsų atmintyje šalia tėvų ir klasės draugų išlieka mūsų pačių maži vaikai. O vieną dieną mes liksime savo vaikų, apsuptų anūkų ir dar negimusių žmonių, prisiminimuose. Visai kaip seksualinis potraukis, atmintis niekad nepaliauja. Ji suporuoja mirusiuosius su gyvaisiais, tikras būtybes su išgalvotomis, sapnus su istorija.

Annie Ernaux kūrinys „Metai“ daugelio laikomas jos opus magnum. Jame iš asmeninės perspektyvos kalbama apie 1941-2006 metų Prancūzijos istoriją ir istoriją apskritai. Per kasdienybės fragmentus - praeities ir dabarties įspūdžius, atsiminimus, aprašomas nuotraukas ar televizijos laidas, laikraščių, dainų ar knygų citatas, kalbą ir kultūrinius įpročius - autorė dėlioja literatūrines praeities vinjetes ir taip fiksuoja bėgantį laiką. Kalbėdama ne iš „aš“, bet iš „mes“ perspektyvos, ji rašo kolektyvinę tą laiką patyrusiųjų autobiografiją.

„Viena geriausių knygų, kurias kada nors skaitysite.“ Deborah Levy

„Ši knyga - tikra revoliucija ne tik kuriant autobiografiją, bet ir meną apskritai.“ John Banville

Lanarkas: vieno gyvenimo istorija keturiose knygose

Autorius: Alasdair Gray

„Norėčiau, kad bent kiek labiau pamėgtum mirtį. Ji didelė saugotoja. Be jos mieliausi dalykai palengva virsta farsu, kaip pats patirsi, jeigu reikalausi dar daug gyvenimo.“

Šioje postmodernioje pragaro vizijoje, kurios veiksmas vyksta siurrealistiniame Untanko mieste, nematančiame dienos šviesos, ir realistiniame prieškario Glazge, pasakojamos susipynusios pagrindinių veikėjų Lanarko ir Dankano Tovo gyvenimo istorijos. Tai sapniškas pašėlusios žaismės ir vaizduotės kūrinys apie žmonijos negebėjimą mylėti ir nepailstamą siekį pamilti.

Pirmąkart išleistas 1981-aisiais, dabar jau kultiniu laikomas „Lanarkas“ autorių Alasdairą Gray’ų pavertė vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės rašytojų ir svariai prisidėjo prie Škotijos literatūros renesanso.

Meilės hipotezė

Autorė: Ali Hazelwood

„HIPOTEZĖ. Jei įsimylėsiu, būtinai baigsis blogai.“

Save gerbiantys mokslininkai ir mokslininkės visuomet remiasi konkrečiais įrodymais. Todėl doktorantė Olivija Smit, norėdama įtikinti geriausią draugę ir kolegę, jog nė kiek nebegalvoja apie savo buvusį vaikiną, jos akyse pabučiuoja pirmą pasitaikiusį vyrą.

Adamas Karlsenas – jaunas, arogantiškas profesorius, pagarsėjęs Stanfordo laboratorijos kietakaktis. Tačiau, Olivijos nuostabai, jis sutinka apsimesti jos vaikinu. Dar labiau Oliviją nustebina Adamo palaikymas po ne visai sėkmingo pranešimo mokslinėje konferencijoje. Tvirtas palaikymas ir... dar tvirtesnis jo kūnas.

Nedidelis Olivijos ir Adamo eksperimentas gresia virsti sprogimu. Olivija supranta, kad vienintelis dalykas, sudėtingesnis už bet kokią hipotezę, susijusią su meile, – tai jos pačios širdis, tyrinėjama po didinamuoju stiklu.

„A. Hazelwood įtikinamai perteikia klampų akademinės bendruomenės liūną. Ji šmaikščiai pasitelkia sumanius, žavius veikėjus ir pasakojimo veržlumo prozą... Protingas, seksualus romanas nudžiugins daugybę romantinių istorijų gerbėjų.“ Publishers Weekly

Geros mergaitės nusikaltimų vadovas

Autorė: Holly Jackson

Populiarios vyresniųjų klasių moksleivės Endės Bel žmogžudystės byla jau seniai baigta. Prieš penkerius metus Endę nužudė jos vaikinas Salas Singas, o tuomet atėmė gyvybę ir sau. Tai žino policija. Tai žino visi Litl Kiltono miestelio gyventojai.

Tačiau Pipa Fic-Amobi, dabar jau pati vyresniųjų klasių moksleivė, nėra tuo užtikrinta. Salą ji pažinojo iš vaikystės – vaikinas visada buvo toks geras... Pipa nusprendžia pati ištirti Endės Bel bylą. Ji randa tamsių paslapčių pėdsakus, galinčius įrodyti, jog Salas buvo nekaltas. Bet kažkas miestelyje nenori, kad Pipa kapstytųsi po praeitį.

Ar Pipa gali jaustis saugi, jei tikrasis žudikas arba žudikė vis dar slapstosi Litl Kiltone?

Konteineris

Autorius: A. M. Ollikainen

„Reikia žinoti savo vietą bandos hierarchijoje. Susitaikyti, kad paskui dvėsenos tvaiką sekanti hiena pirmoji išsirenka kąsnelį.“

Helsinkyje randamas jūrinis konteineris, o jo viduje – nuskandintos moters kūnas. Sklypas, kuriame aptiktas kraupusis radinys, priklauso įtakingam Suomijos verslininkui Juhanai Lehmusojai. Vyriausiajai policijos inspektorei Paulai Pihlajai ėmus tirti bylą, pėdsakai nuveda prie verslininko šeimos dešimtmečiais Afrikoje vykdytos įtartinos veiklos, leidusios susikrauti įspūdingus turtus.

O tuo metu ir Paulos asmeninį gyvenimą sukrečia jos praeities sprendimų pasekmės. Būdama jauna ji turėjo atiduoti savo kūdikį įvaikinti. Jos sūnui dabar gresia bausmė už žmogžudystę. Paulą kankina ne tik jos pačios kaltė, bet ir nerimas dėl sūnaus.

Kokias mirtinai pavojingas savo ir svetimo skausmo mįsles teks išnarplioti Paulai?

Knyga apie formą ir tuštumą

Autorė: Ruth Ozeki

„Visa tai pamatei ir pajutai vienu kartu. <...> Būdamas nevaržomai laisvas, tu regėjai randantis visatą, debesis ir žvaigždžių dulkes, šiltos balos išgaras – iš to dujinio burbuliavimo gimsta visa, kas gyva. Šiame Nevaržomos Laisvės būvyje tą naktį tu sutikai visa, kas yra, ir visa, kas galėtų būti: formą ir tuštumą, formos ir tuštumos nebuvimą.“

Vieną naktį prie pat savo namų žūva laukines varnas ir Mėnulį dievinantis džiazo muzikantas Kendži. Keturiolikmetis Benis su mama Anabele lieka be mylimo tėvo ir vyro, ir jų abiejų laukia sunkus gedėjimo kelias. Benis pradeda girdėti įvairiausių Daiktų kalbą – jam šaukia eglutės žaisliukai, žirklės, lango stiklas; vieni balsai yra švelnūs ir guodžiantys, kiti – pikti ir skatinantys smurtauti, naikinti viską aplinkui. Anabelė, apimta apatijos, atsisako išmesti net menkiausią Kendži primenančią smulkmeną ir pamažu tampa kaupike, neberandančia sau vietos namuose, prikimštuose niekam nereikalingų daiktų.

Ir Benį, ir Anabelę išgelbės knygos: pačios įšokančios į pirkinių vežimėlį parduotuvėje, padedančios ištrūkti iš nesiliaujančio balsų chaoso, laukiančios slaptuose Viešosios Bibliotekos skyriuose bei seniai pamirštame Vaikų Kampelyje. Pasakojančios apie kitas šalis, meną, filosofiją, politiką, klimato kaitą, bet labiausia – apie žmogaus vietą pasaulyje. Tokia yra ir „Knyga apie formą ir tuštumą“, poetiškai kviečianti ieškoti atsakymų į Svarbiausius Klausimus ir šiame kelyje išmokti gyvenimo bei mirties pamokas.

Smėlio laiptais

Autorė: Renata Širvinskienė

Poezijos rinkinio akcentas yra eilių ir vaizdo DUETAS. Šiai knygai savo nuotraukas dovanojo 53 autoriai (tarp jų ir žymūs fotografai). Tai aukštos kokybės fotoalbumas, į kurį sugulė apie 170 Renatos Širvinskienės EILĖMIS PRAKALBINTŲ nuotraukų, įkvėpusių kurti. Šioje knygoje ne eilėraščiai iliustruoti nuotraukomis, o nuotraukos iliustruotos Renatos eilėmis. Eilėraščiai yra sukurti, pamačius gražų vaizdą ar detales jame, išjaučiant emociją, kurią sužadina tas vaizdas, todėl yra tarsi persipynę su vaizdu.

Eilėraščiai labai skirtingi. Vieni - trumpi ir lengvi, kaip išsiveržęs „ach“, kiti – žaismingi, kaip vaikiška pasaka, treti – gilesni, kaip mintys, aplankiusios stebint saulėlydį prie jūros, ar užplūdę prisiminimai... Linksmi, šviesūs, liūdni, grojantys įvairiausių jausmų stygomis. Visi skirtingi. Skirtingi, kaip skirtingos mūsų emocijos... kaskart vis kitos.

„Smėlio laiptais“ – ne ta knyga, kurią reiktų perskaityti „nuo iki“, kad sužinoti, kaip rutuliosis siužetas, kuo pasibaigs istorija… Ji kitokia. Ją galima atsiversti bet kurioje vietoje ir perskaityti vieną eilėraštį tai dienai… Padarykite pauzę, pasilikite laiko išgyventi tą emociją, kurią Jums sukėlė eilėraštis, ar pasinerkite į kažkokį savo prisiminimą, kurį jis palietė… arba verskite kitą lapą, jei pasirinktas eilėraštis šiandien visai nesutampa su Jūsų nuotaika… Ši knyga prašosi ne į Jūsų knygų lentyną, o ant stalelio toje vietoje, kur geriate kavą ar pasidedate akinius prieš miegą…

Kairė tamsos ranka

Autorė: Ursula K. Le Guin

Žemėje gimęs Dženlis Ai su misija atvyksta į nesvetingą, įšalo kaustomą Geteno planetą. Ši visuomenė stipriai skiriasi nuo žemiečių. Čia niekad nekyla karai, o žmonių lytis taki: atėjus laikui jie gali trumpam tapti moterimis arba vyrais, kaskart kitaip.

Planetoje yra vienintelis žmogus, kuris Dženliu patiki ir trokšta, kad jo misija būtų sėkminga. Įveikę šimtus mylių per ledyną, per pūgas, per stingdantį speigą jie patirs, kad draugystei ir meilei skirtybės netrukdo.

1969 m. parašiusi fantastinį romaną „Kairė tamsos ranka“, amerikiečių rašytoja Ursula K. Le Guin įsitvirtino tarp svarbiausių žanro kūrėjų. 1970 m. knyga laimėjo Hugo ir „Nebulos“ apdovanojimus, vėliau kultinio mokslinės fantastikos žurnalo „Locus“ apklausoje pateko į geriausiųjų trejetuką – kartu su Franko Herberto „Kopa“ ir Arthuro C. Clarke'o „Vaikystės pabaiga“. Ši knyga dėl ryškių veikėjų emocinių portretų ir sociologinių autorės įžvalgų įrašyta į intelektualiosios mokslinės fantastikos istoriją.

„Le Guin, dar labiau nei J. R. R. Tolkienas, kilstelėjo fantastikos žanrą iki aukštosios literatūros.“ – Harold Bloom, literatūros kritikas.

„Kaip ir visi didieji rašytojai, Le Guin pakviečia mus į įsivaizduojamus pasaulius, iš kurių į savąjį grįžtame atsigavę, palengvėjusia širdimi.“ – The Boston Globe.

„Ursula K. Le Guin – širdies alchemikė.“ – David Mitchell, rašytojas.

Kopos Dievas Imperatorius. Ketvirta „Kopos“ kronikų knyga

Autorius: Frank Herbert

Epopėja, prasidėjusi fantastiniu romanu „Kopa“ – Hugo ir „Nebulą“ pelniusia klasika, – tęsiasi.

„Kopos Dievas Imperatorius“ – ketvirta serijos knyga. Dabar Arakio planeta, kurioje kadaise plytėjo dykumos, žaliuoja. Letas Atreidas II, Polo Atreido sūnus, valdovo soste jau tūkstantmečius. Jis toliau veda žmoniją Auksiniu taku, regėtu vizijose, per kurias jam tampa pažįstama visa žmonijos patirtis, tačiau jis pats jau praradęs žmogiškąjį pavidalą.

Ką dievu tapusiam žmogui reiškia prieš jį keliamas maištas? Ar žmonija gali nesusinaikinti? Kodėl tironams atrodo, kad reikia tapti tironais?

Frank Herbert (1920–1986) – amerikiečių rašytojas, mokslinės fantastikos klasikas, išgarsėjo futuristiška „Kopos“ kronikų serija, kurią sudaro šešios dalys. Knyga „Kopos Dievas Imperatorius“ parašyta 1981 m.

„Ketvirtoji viešnagė į tolimąjį Arakį tokia pat įtraukianti kaip ir trys ankstesnės – ir tokia pat savalaikė.“ – Time.

Nuodėmės, kurios gyvena tarp mūsų

Autorė: Kamilė Birgė

Istorija prasideda vienoje Kauno bažnyčių. Šventų Mišių metu, kurias laiko jaunas, patrauklus kunigas, nualpsta garbaus amžiaus moteris. Nepažįstama mergina pasirūpina Eugenija ir parveža ją namo. Tarp moterų užsimezga draugystė, kuria visai nesižavi Eugenijos sūnus. Nors naujoji mamos draugė Laura žavi, Vytui tai nerūpi – jis išgyvena savo santykių dramą.

Vis dėlto likimas viską sudėlioja savaip ir veikėjų gyvenimai netikėtai persipina. Atrodo, pats Dievas (o gal nelabasis?) tąkart atvedė Eugeniją į bažnyčią, linkėdamas kiekvienam šios istorijos dalyviui atrasti tikrąjį save. Tegul ir nuodėmingą...

Knyga privers susimąstyti apie tai, kad graži išorė kartais slepia tamsų vidų. Tačiau net ir tamsiausia mūsų pusė gali būti išgydyta meile: tereikia paleisti pyktį, atleisti ir atvira širdimi priimti viską, ką duoda likimas.

Romanas kupinas meilės, aistros, džiaugsmo ir geliančio skausmo akimirkų. Knyga – drąsiems skaitytojams, nes veikėjai gali jus nuvesti ten, kur nesitikėjote pakliūti.

Tas nuostabus mūsų gyvenimas

Autorė: Tyla Audroje

Santjagas gyvenime turėjo viską: pelningą verslą, turtus ir moteris, kurių tik užsigeisdavo, o vedybinis gyvenimas jam nerūpėjo.

Todėl, kai išgelbėjo ją, merginą iš gatvės, viskas atrodė labai paprasta. Jis jai padeda, apgyvendina savo namuose, palaiko jos siekius. Na, o mintis, kad ta trapi, graži būtybė iš dėkingumo puls jam į glėbį, o jis patenkins savo įnorius, ganėtinai šildo. Tačiau... Kaip jis klydo...

Abigailė Ženevjeva turėjo vieną tikslą: tapti tuo, kuo nori ji, o ne tuo, ko iš jos tikisi tėvas. Tiesa, kartais tenka atsisakyti visko, kad pradėtumei gyvenimą iš naujo. Kai ji atsidūrė padėtyje be išeities, turėjo dvi galimybes: arba priimti įspūdingo vyro siūlomą pagalbą, arba sugrįžti pas tėvą despotą ir pripažinti, kad jis buvo teisus.

Santjagui net į galvą neatėjo, kad ta trapi, savo tapatybę slepianti gražuolė taip apsunkins jo planus. Sukurdama jam tobulą gyvenimą Abigailė traukia jį kaip liepsna nakties drugelį. Tik viena bėda – raudonplaukė mato jį kaip draugą, o ne kaip vyrą, ir ją prisijaukinti nebus lengva. Kai verslininkui pasirodė, kad jau pasiekė savo tikslą, jų gyvenime atsiranda jos ex vaikinas, kuris nenori paleisti savo pirmosios meilės, tad paverčia jo gyvenimą košmaru.

Ar pavyks Santjagui išlaikyti moterį, kurią myli? O gal Polas susigrąžins mylimąją? Ką pasirinks Abigailė Ženevjeva? Kas slepiasi po elito gyvenimo šarvais sužinosite perskaitę trečią Tylos Audroje knygą „Tas nuostabus mūsų gyvenimas“.

Madam ir karas. 1939–1940 metų reportažai iš Vakarų Europos

Autorė: Liūnė Janušytė

Dancigas–Prancūzija–Belgija–Liuksemburgas.

Paskutinės taikos dienos ir pirmieji Antrojo pasaulinio karo mėnesiai Vakarų Europoje, laikmetis, amžininkų pramintas „keistuoju karu“.

Nauja realybė, kur blėsta taikos meto kasdienybė ir ją keičia nauja gyvensena su oro pavojaus sirenomis, nerimu dėl į karą išėjusių vyrų, tamsoje paskendusiais didmiesčiais.

Tai ir dar daug kas – bohemišku elgesiu tarpukario Lietuvoje garsėjusios kandžios rašytojos Liūnės Janušytės reportažuose ir straipsniuose iš Vakarų Europos, skelbtuose spaudoje 1939-jų pabaigoje–1940-jų sausį, nuspalvintuose jai būdingo ironiško stiliaus.

Sykiu tai ir moteriškas žvilgsnis į virš Europos pakibusį pasaulinio karo debesį, bene vienintelis toks lietuvių literatūroje.

Kauno saulė. 2 knyga

Autorius: Arvydas Juozaitis

Antroji „Kauno Saulės“ knyga – išskirtinis Arvydo Juozaičio kūrinys, kuriuo autorius labiau negu kur kitur atskleidžia savo pasaulėžiūrą. Operuodamas gausia faktine medžiaga, rašytojas filosofo žvilgsniu atranda, atskleidžia, rekonstruoja ir net kuria „Kauno Lietuvos“ istorinę tikrovę. Ši realybė liudija, kad miestas, o ypač Laikinąja sostine tapęs Kaunas atliko jam skirtą istorinę misiją – iš pelenų prikėlė valstybę, užkūrė jos variklį. A. Juozaitis, apžavėtas Kauno įvairovės, atranda mieste daugybę perlų, juos pateikia skaitytojui lengva, net detektyvine forma.

Kaunas yra paslaptingiausias Lietuvos miestas, kurio tapatybė didesnė už jį patį. Kaunas sukūrė „Kauno Lietuvą“, atskleidė lietuvių civilizacinius sugebėjimus vėl tapti istorine-valstybine tauta, ir šiandien spinduliuoja veržlią gyvybę. Arvydo Juozaičio credo spindi kaip gintaras ant delno – ir XX amžiaus pradžioje, ir XXI amžiaus pradžioje Kaunas mums būtinas kaip gyvybės šaltinis. Autorių džiugina daugybė atradimų, kuriais jis dalinasi šioje knygoje ir pagaliau daro išvadą: Kaunas tvirtėja, o Lietuva nesiliauja semtis jėgų iš Kauno, iš savo likimo lemtos Laikinosios sostinės.

Metro

Autorė: Erla (Elona Antakauskė)

Šiaulietės prozininkės pirmojoje novelečlų knygoje „Metro“ fragmentiškai perteikiama socialinė Ir egzistencinė tikrovė. Potekstėje nuolat keliami klausimai, kas slypi po žmogaus savivoka, bendravimu su kitais žmonėmis ir (ne)kasdienio gyvenimo siužetais.

Galima nujausti, kad daugelio novelečių pretekstas – stiprūs, gilūs ir psichologiškai traumuojantys įvykiai. Išeitis iš šių būsenų – verbalinė realybė, susiliejanti su fotografiniu vaizdu, primenančiu XX amžiaus antrosios pusės lietuvių humanistinės nespalvotos fotografijos tradiciją.

Autorė pasiekia tokį tikroviškumo lygmenį, kad žodžiais kuriami vaizdai tampa siurrealistiški, empatiško skaitytojo atpažįstami kaip saviti ir kartu savi.

Dopaminas: troškimo molekulė

Autoriai: Daniel Z. Lieberman, Michael E. Long

Kodėl trokštame dalykų, kuriais, vos juos gavę, imame bodėtis? Kodėl priklausomam asmeniui priklausomybė atrodo visiškai racionali? Kodėl aistringa meilė taip greitai virsta abejingumu? Kodėl kai kurių žmonių politinės pažiūros būna griežtai kairiosios, o kitų – griežtai dešiniosios? Kodėl net juodžiausiais gyvenimo etapais viliamės rasti sprendimus – ir išties sėkmingai juos atrandame?

Atsakymą pateikia viena mūsų smegenyse esanti cheminė medžiaga: dopaminas. Dopaminas užtikrino pirmykščio žmogaus išlikimą. Prabėgus tūkstančiams metų, jis yra mūsų instinktyvaus elgesio bei kultūrinių idėjų šaltinis, o kartu ir progreso variklis.

Dopaminas yra troškimo molekulė, visuomet geidžianti daugiau – daugiau daiktų, daugiau stimuliacijos ir daugiau staigmenų. Siekdamas visų šių dalykų, dopaminas nepaiso moralinių nuostatų, baimės ar kitų emocijų. Žvelgiant iš dopamino perspektyvos, svarbiausia ne turėti, o gauti ką nors nauja, – kad ir kas tai būtų. Dopaminas yra priežastis, dėl kurios mes ko nors siekiame ir pasiekiame; dėl jo mes darome atradimus ir klestime. Tuo pat metu jis yra priežastis, dėl kurios lošiame ir švaistome pinigus.

Knygoje Vašingtono universiteto profesorius ir psichiatras Danielis Z. Libermanas ir Džordžtauno universiteto lektorius Maiklas E. Longas leidžia revoliucingai nauju žvilgsniu pažvelgti į verslą, priklausomybę, religiją ir politiką, ir žavi savo pasakojimais apie tai, kodėl nugalėtojai sukčiauja, kodėl genijai dažnai kenčia nuo psichikos sutrikimų, kodėl kone visos dietos žlunga ir kodėl kairiųjų ir dešiniųjų politinių pažiūrų atstovų smegenys iš tiesų skiriasi.