Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
  • Gyvybė 3.0. Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje

    Autorius: Max Tegmark

    Max Erik Tegmark (Maksas Tegmarkas) – švedų kilmės fizikas ir kosmologas, Masačusetso technologijos instituto profesorius, vienas iš Gyvybės ateities instituto įkūrėjų, 2 knygų ir daugiau nei 200 mokslinių straipsnių autorius. Jo tyrimus dėl dirbtinio intelekto keliamos egzistencinės rizikos finansuoja Tesla Motors įkūrėjas Elonas Muskas.
    Stovime ant naujos eros slenksčio. Labiau nei bet kuri kita technologija DI turi didžiulį potencialą pakeisti visų mūsų ateitį. Kaip? Vienas garsiausių šiuolaikinių fizikų Maxas Tegmarkas savo knygoje „Gyvybė 3.0“ mums visiems paaiškina, kaip DI priversti dirbti gerovės labui, atskiria mitus nuo tikrovės, utopijas nuo distopijų ir perkelia mus į naują gyvenimo lygmenį.
    DI – mūsų ateitis. Bet kokios ateities mes norime? Ar antžmogiškas intelektas taps mūsų vergu, ar valdovu?
    Kaip galime padidinti savo gerovę, pasitelkdami DI ir kartu neatimdami iš žmonių pajamų bei gyvenimo prasmės? Kaip galime būti tikri, kad ateityje DI sistemos elgsis paklusniai, nesukils prieš mus, neges ir bus atsparios programišių atakoms? Ar DI padės gerovei suklestėti kaip niekada anksčiau, o gal mašinos visose srityse aplenks mus ir galiausiai atsikratys mūsų kaip nebereikalingų?
    Dirbtinis intelektas – šiuo metu pati svarbiausia ir įdomiausia mokslininkus ir visuomenę jaudinanti tema. Ypač tai svarbu jauniems žmonėms, kuriems neišvengiamai teks gyventi drauge su DI. „Gyvybė 3.0“ duoda mums postūmį mąstymui ir žinių, kad galėtume susidaryti nuomonę, kas mūsų visų laukia.

  • Politinis idiotas. Apie neišvengiamą politikos kvailybę

    Autorius: Alvydas Jokubaitis

    Alvydas Jokubaitis – filosofas, politikos mokslininkas, vienas ryškiausių politinės minties ir pilietinės pozicijos skleidėjų, VU TSPMI Politinės filosofijos ir idėjų istorijos katedros vedėjas, aštuonių knygų autorius.
    Knygoje „Politinis idiotas“ A. Jokubaitis analizuoja dabartinę Lietuvos visuomenę ir tai, kaip joje jaučiasi atskiras asmuo, vadinamasis „vidinis žmogus“. Remdamasis Fiodoru Dostojevskiu, autorius apmąsto žmogaus silpnumą, kvailumą bei pavojingumą praėjus komunistinėms revoliucijoms ir pokomunistinėms pertvarkoms. Pokomunistinis žmogus išsivadavo iš komunizmo, bet ne iš kvailumo, teigia filosofas. Apie tai reikia mąstyti, tačiau dabartinė visuomenė tai daryti atsisako.
    Autorius kalba apie politinį idiotizmą kaip apie visuotinę tendenciją filosofiniais, politiniais, religiniais ir kultūriniais aspektais. „Politinis idiotas“ – aštri, nepatogi, intelektuali knyga, savotiškas negailestingas pokomunistinės Lietuvos visuomenės ir ją sudarančių individų – politinių idiotų – veidrodis.
    Lietuvos piliečiai bando suprasti politiką nemąstydami apie žmogaus prigimtį. Tris dešimtmečius po komunizmo brukamas naivus ir primityvus žmogaus supratimas. Kaip įmanoma sukurti gerą visuomenę be gero žmogaus? Neatsakius į šį klausimą, gausinamas idiotizmas.
    (Prof. dr. Alvydas Jokubaitis).

  • Machiavelli. Gyvenimas ideologijos šešėlyje

    Autorius: Paul Oppenheimer

    Paul Oppenheimer (Polas Openheimeris) – The City College of New York lyginamosios literatūros profesorius. Jo knyga „Machiavelli: gyvenimas ideologijos šešėlyje“ – autentiškais dokumentais ir istoriniais šaltiniais paremta studija apie garsųjį XV a. rašytoją, istoriką ir politikos teoretiką. Tačiau ne tik. Čia kaip gyva iškyla ankstyvojo Renesanso laikų Florencijos respublika ir visa to meto Italijos istorinė, politinė, kultūrinė situacija.
    Tai knyga apie neeilinio likimo asmenį, formavusį valstybę ir valstybės įtaką unikaliai asmenybei.
    Nicolo Machiavellis – viena ryškiausių Florencijos respublikos figūrų. Jis formavo Florencijos respublikos politiką, jis palaikė ryšius su užsieniu ir popiežiumi. Jis – neginčijamai vienas svarbiausių politikos teoretikų, kurio fundamentalūs teiginiai apie politinę galią ir valdžią ir iki šiol tebėra stebėtinai aktualūs.
    Jo mąstymas buvo nepaprastai paradoksalus ir įžūliai novatoriškas. Jis sukūrė radikalias teorijas apie klastą, išdavystę, socialines transformacijas, išsiskiriančias savo negailestingumu ir šaltu apskaičiavimu. Originalus, klastingas, nepaprastai įtakingas, patyręs ir valdžios aukštumas, ir atstūmimą, Nicolo Machiavellis buvo ir tebėra viena kontroversiškiausių ir įdomiausių visuomenės ir politikos figūrų.
    Jo gyvenimas ir pažiūros – ir raktas šiuolaikinei politikai, ir jos veidrodis.

  • Umberto Eco. Tarp Tvarkos ir Nuotykio

    Autorius: Paolucci Claudio

    Claudio Paolucci (Klaudijus Paolučis) – Bolonijos universiteto semiotikos ir kalbos filosofijos dėstytojas, Italijos kalbos filosofijos draugijos sekretorius, savo daktaro disertaciją parašęs vadovaujamas Umberto Eco.
    U. Eco buvo ne tik pasaulinio garso rašytojas ir semiotikas, bet ir, anot C. Paolucci, neeilinis mokytojas. Šios biografijos autorius buvo vienas iš paskutinių jo studentų, o vėliau ir kolega, tad ši knyga ne tik priartina skaitytoją prie kolosalaus U. Eco intelektinio palikimo, bet ir leidžia pažinti jį kaip gyvą, šmaikštų, mėgstantį bendrauti žmogų. C. Paolucci apžvelgia mokslinę U. Eco karjerą, aptardamas svarbiausius jo veikalus, padariusius neabejotiną įtaką pasaulio intelektinei raidai. Jis išskiria ir komentuoja vidines rašytojo mokslinėje veikloje praktikuotų įvairių interesų sąsajas: semiotinės teorijos ir romanų rašymo, komunikacijų analizės ir meilės viduramžiams. „Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio“ – susižavėjimo ir pagarbos kupinas pasakojimas apie mokytoją, intelektualą, enciklopedistą, mistifikacijų mėgėją, pasaulinio masto mokslininką ir rašytoją, padariusį didžiulę įtaką XX a. literatūrai. Žmogų, sukūrusį Viljamą iš Baskervilio ir Jakopą Belbą, atvėrusį viduramžių estetikos grožį ir popkultūrą pavertusį mokslinio tyrimo vertu objektu. Čia aptariama ne tik akademinė U. Eco karjera ir semiotikos teorija; čia galima sužinoti ir kaip garsusis mokslininkas bendravo su savo studentais, koks buvo mėgstamiausias jo gyvūnas – ir kodėl.

  • Amerika be dangoraižių. Bastūnės liudijimai 2

    Autorė: Eglė Gerulaitytė

    Antroji filosofiją ir tarptautinius santykius studijavusios žurnalistės, keliautojos, motociklininkės Eglės Gerulaitytės knyga. Pirmoji, „Bastūnės liudijimai“ apie keliones motociklu po Pietų Ameriką, išleista 2017 m.
    „Amerika be dangoraižių“ – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Navahų legendos, aligatorių medžiotojai, vudu raganos, Niufaundlando žvejai, Meksikos ir Gvatemalos indėnai, uždaroji socialistinė Kuba ir paslaptingos Karibų salų gentelės – visos šios istorijos, tikros ir nepadailintos, keistos ir kasdieniškos, knygoje atgyja kelionių dienoraščio forma.
    Tai tarsi socialinis įvairių Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių, tautų ir genčių komentaras, nuotykių knyga ir kartu – istorija apie gyvenimą kelyje, jaunos moters „atėjimo į amžių“ ir savo vietos po saule paieškų metraštis.
    Gal kelionė be grįžimo datos gali tapti nauja pradžia?
    Kam keliauti, jei net tolimiausius pasaulio kampelius galima pamatyti per National Geographic kanalą ar jutube, arba paskaityti Vikipedijas? Kam motociklu, ir dar bekele, jei yra tiek saugių ir patogių lėktuvų, traukinių ir automobilių?
    Nes prie kompiuterio ar televizoriaus ekrano nesigūši nuo stūgaujančių Labradoro girios vėjų, nepajusi Naujosios Meksikos dykumų smėlio karščio ir neužuosi Karibų žvejo senelės verdamos vakarienės. Nes lėktuvai netūpia mažutėse San Blaso salelėse, nėra traukinių į magiškąjį Šėjaus Kanjoną Arizonoje, o asfaltuoti keliai neveda į svaiginančias Uolinių kalnų perėjas.
    Nes keliaudamas motociklu atokiais, dažnai pasaulio jau pamirštais keliukais, sutinki pačius nuostabiausius perėjūnus ir pasakorius, atsiskyrėlius ir nuotykių ieškotojus, navahų pėdsekius ir Kolorado elnių medžiotojus, Luizianos pelkių raganas ir Oklahomos galvijų piemenis. Tik tada ankstų miglotą rytą aplink palapinę pripėduoja didžiulis briedis, stūgauja kojotai ir tyliai šnara ežerų nendrės. Tik tamsiausią naktį mirga ryškiausios žvaigždės ir tik po pasiutusios liūties žemė pakvimpa pačia gyvybe.
    Nes keliauti – tai gyventi.

  • Faktų galia

    Autoriai: Anna Rosling Rönnlund, Hans Rosling, Ola Rosling

    “Faktų galia/Factfulness” – pasaulinis bestseleris. Viena svarbiausių pastarųjų metų knygų, jau pakeitusi daugybės žmonių supratimą apie gyvenimą!
    Šioje knygoje Visuomenės sveikatos mokslų profesorius, vienas įtakingiausių pasaulio žmonių, TED fenomenas Hansas Roslingas drauge su savo ilgamečiais bendradarbiais Anna ir Ola siūlo radikaliai naują požiūrio į pasaulį metodą. Jie išskiria dešimt dalykų, iškreipiančių mūsų požiūrį: mes labai linkę dalinti pasaulį į dvi dalis (“mes” ir “jie”), šiurpti nuo žiniasklaidos, kuri bando valdyti mus baimės kupinomis antraštėmis, neteisingai suvokti progresą (pasaulis eina vis blogyn).
    Mūsų problema – jog mūsų supratimas apie pasaulį klaidingas, paremtas išankstiniais įsitikinimais ir pasenusia informacija. Todėl mums reikia factfulness.
    Factfulness – tai duomenų naudojimo būdas, apie kurį nieko nežinojote: duomenys kaip terapija. Tai supratimas, veikiantis kaip proto ramybės šaltinis. Nes pasaulis nėra toks dramatiškas, kaip jums atrodo.
    H. Roslingo knyga „Faktų galia“ – tarsi statistika paremta paguoda visiems, kurie linkę pernelyg nerimauti. Skamba neįtikėtinai, tačiau tai tiesa. Autorius duoda mums žinių ir įrankius, kuriuos pasitelkę, galėsime nustoti skirstyti pasaulį į juodą ir baltą, kraupti dėl vis didėjančių grėsmių ir pamatyti, kad viskas yra visai kitaip ir daug geriau, nei manėme.
    Ši knyga apie pasaulį ir koks jis iš tiesų yra. Taip pat ši knyga – apie jus ir kodėl jūs (beveik visi, su kuriais kada nors susitikau) nematote pasaulio, koks jis yra iš tikrųjų. Knyga apie tai, kokių priemonių galite imtis, kad pasijustumėte pozityvesni, atsipalaidavę ir kupini vilties, kai iš cirko palapinės sugrįšite į pasaulį.

  • Spėk, kas?

    Autorius: Chris McGeorge

    Chris McGeorge – britų rašytojas, klasikinių detektyvų gerbėjas. Jis savo šiurpias istorijas pastato ant klasikinio pamato, tačiau skirtingai nuo Conan Doyle’o ir Agathos Christie, jose – kupina aštriausių posūkių dabartis. ‘Spėk, kas?” – jo debiutas, tapęs bestseleriu.
    Kas: Aktorius. Padavėja. Valytojas. Aktorė. Advokatas. Studentė. Kiekvienas jų – įtariamasis.
    Kur: užrakintame kambaryje, iš kurio negalima ištrūkti. Ir jie neturi jokio supratimo, kaip ten atsidūrė.
    Be to: vonioje – kūnas žmogaus, kurį jie visi pažinojo. Kažkas jį nužudė. Kažkas, esantis tame kambaryje.
    Kodėl: jie turi tris valandas išsiaiškinti, kuris iš jų yra žudikas. Kitaip jie visi mirs.
    Taisyklės paprastos. Žaidimas žiaurus ir sudėtingas.
    “Spėk, kas?” – kvapą gniaužianti užrakinto kambario byla. Penki žmonės, atsidūrę košmariškoje padėtyje. Lavonas vonioje – žmogus, su kuriuo kiekvienas jų buvo kada nors gyvenime susitikęs. Įkalinti keturiasdešimt ketvirtame viebučio aukšte be galimybės ištrūkti, jie turi laukti, kol vienas jų, Morganas Šepardas ras žudiką. Jei ne – žus ne tik jie, bet ir visi viešbutyje esantys žmonės. Siaubas kausto protą, o laiko lieka vis mažiau… Kas buvo nužudytasis? Kodėl visi jie yra čia? Kas su jais žaidžia šitą išsigimėlišką žaidimą? Ir galiausiai – kuris iš jų yra žudikas?

  • Vilniaus istorijos. Gidas po XVIII a. miestą

    Autorė: Sonata Šulcė

    Sonata Šulcė – kultūros istorikė, gidė ir tekstų autorė. 2009 m. baigė kultūros istorijos ir antropologijos studijas, dėstė kultūros istorijos pagrindus, yra Ekskursijos po neatrastą Vilnių iniciatorė. Šiuo metu studijuoja istorijos doktorantūroje.
    Vilniaus istorija nėra baigtinė, ji niekuomet negali būti papasakota iki galo, nes vieno naratyvo nėra. Egzistuoja daugybė skirtingų pasakojimų ir būdų juos perteikti. Ši knyga – dar negirdėtos ir niekur neužrašytos XVIII amžiaus miesto istorijos, atidengiančios miesto praeities klodą, kurio nerasite jokiuose kelionių vadovuose. Penkiolikoje istorijų jungiami trys dėmenys – asmenybė, pastatas ir konkreti istorinė data, aplink kurią ir dėliojamas pasakojimas. Visos istorijos chronologiškai išdėstomos per XVIII amžių, todėl tai – pasakojimas ne vien apie Vilnių, bet ir apie epochą. Epochą, kurioje būta visko: mokslo laimėjimų, reikšmingų valstybės reformų, įstabaus grožio statinių, iškilių asmenybių, o kartu – tuščiagarbystės, žiaurumo, karų ir nepamatuojamų ambicijų.
    „Vilniaus istorijos“ – neįprastas gidas po miestą. Tai savotiškas dvasios gidas ir po erdvę, ir po laiką, ir po tikras vietas, ir po seniai praėjusį šimtmetį. Gidas, vedantis į chaotišką, prieštaringą ir valstybei pragaištingą mūsų istorijos tarpsnį. Apie šį menkai pažintą ir nerimastingą laikotarpį S. Šulcės lūpomis pasakoja patys anos epochos žmonės. Išgirskite juos ir pamatykite Vilnių to meto didikų, vyskupų, dailininkų, karvedžių, valstybininkų, vienuolių, aukštuomenės moterų akimis. Įženkite į XVIII amžiaus Vilniaus pastatus kitaip.

  • Dienų piramidės

    Autorė: Daina Opolskaitė

    Daina Opolskaitė gimė 1979 m. Vilkaviškyje, baigė lituanistikos studijas. „Dienų piramidės“ – antrasis autorės novelių rinkinys, kurio teko laukti net 18 metų. Jame sugulė laiko patikrinti ir literatūrologų įvertinti tekstai, skelbti įvairiuose literatūriniuose ir kultūriniuose leidiniuose. 2018 metais novelė „Grotos“ pelnė „lietuviškosios novelės Nobelį“ – rašytojo Antano Vaičiulaičio premiją, o novelė „Ateik per ledą“ tais pačiais metais buvo apdovanota Jurgio Kunčino literatūrine premija.
    Ištikima klasikinei smulkiojo žanro poetikai autorė savo novelėse geba subtiliai niuansuoti kalbą, audžia tankią nepriekaištingo stiliaus drobę. Apnuogintas žmogiškosios būties realizmas kūriniuose itin stipriai veikia skaitytojo vaizduotę, o pasitaikantys mistikos ir fantastikos elementai palaiko regimojo pasaulio ir magiškojo realizmo – to, kas neįžiūrima, nepaaiškinama, nesuvokiama, – pusiausvyrą. Novelėse apmąstoma, kas laikui bėgant žmonių pasaulyje kinta, o kam lemta išlikti amžinai. Keliami žmogaus būties, meilės, asmenybės laisvės, Dievo ir likimo klausimai, kurių akivaizdoje šiuolaikinio žmogaus gyvenimas suvokiamas kaip didžiausias laimėjimas. Daugelyje novelių kartojamos svarbios detalės kuria svarias poteksčių reikšmes.
    Man Dainos Opolskaitės novelės – be visų kitų jų turtų – protingas sakinys, tiksli frazė, saikas, švara. Šiais skubėjimo laikais, kai svarbiausia kūrinyje yra tapusi istorija, o kalbos valyvumas, stilius – nebe pirmos būtinybės dalykai, jos proza išsiskiria puikiu, išlavintu kalbos pojūčiu ir geru stiliumi.
    (Danutė Kalinauskaitė).
    Nedaug jos kartos rašytojų renkasi klasikinį pasakojimą ir žanrą ir sugeba rašyti taip grakščiai bei įtaigiai.
    (Literatūrologė Žydronė Kolevinskienė).
    Pirmiausia tenka prabilti apie meninio kalbėjimo magiją, vidinę teksto dramaturgiją, neslūgstančią pasakojimo įtampą, kuri nepaleidžia nuo teksto pradžios iki pat pabaigos. Pasakysiu tik tiek, kad čia nepriekaištingi abu – ir stiliaus, ir problematikos klodai.
    (Poetas, literatūros kritikas Valdemaras Kukulas).

  • Spąstuose

    Autorius: Valdas Bartas

    Valdo Barto slapyvardžiu pasirašantis „Lietuvos ryto“ žurnalistas Valdas Bartasevičius – prezidento Valdo Adamkaus, verslininko Juozo Kazicko ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio atsiminimų knygų bendraautoris – skaitytojams pažįstamas ir kaip detektyvinių romanų kūrėjas.
    „Spąstuose“ – ketvirtoji šio žanro knyga. Su ankstesniais Valdo Barto detektyvais „Vorų šokis“ ir „Mirtis Nidoje“ ją sieja tie patys personažai, o trečiasis romanas „Mirtina meilė“ grindžiamas policijos pareigūnų autoriui papasakotais tikrais vienos kruvinos istorijos faktais.
    Pagrindinis romano „Spąstai“ personažas žurnalistas Tadas Dirvonis prieš savo valią įtraukiamas į dingusios prieš keletą metų Nidoje nužudyto bankininko dukters paieškas ir netrukus pajunta, kaip aplink jį patį telkiasi grėsmės debesys.
    Vilniaus senamiesčio gatvėse vėl išnyra praeities baubai...

  • Vandens istorija

    Autorė: Maja Lunde

    Kol turėjome vandens, viskas buvo gerai.
    Maja Lunde (g. 1975 m.) – norvegų scenaristė, knygų vaikams ir jaunimui autorė. „Bičių istorija“ – pirmoji jos knyga suaugusiesiems, iškart pavergusi skaitytojus ir tapusi pasauliniu bestseleriu. Pasakojimas apie bičių dingimą tapo pirmuoju iš Majos Lunde suplanuotos tetralogijos. Antroji knyga „Vandens istorija“ – apie reikalingiausią gyvybei elementą – vandenį.
    Norvegija, 2017-ieji. Signei šešiasdešimt septyneri. Visą gyvenimą ji kovojo už ledynų išsaugojimą, tačiau ką gali vienas žmogus prieš galingą industriją, parduodančią jos gimtųjų kalnų ledą pietų šalims? Vis dėlto ji labai atkakli: atšiauri, vieniša moteris leidžiasi į kelionę savo burine jachta. Ji nori pasiekti Prancūzijos krantus. Jachtoje – nepaprastas krovinys, turintis išgelbėti pasaulį.
    Prancūzija, 2041-ieji. Europa dūsta nuo karščio, išsekę žmonės palieka išdžiūvusius miestus. Naujieji pabėgėliai reikalauja nebe teisių ir laisvių, ieško ne politinio prieglobsčio, o vienintelio dalyko – vandens. Jie bėga į šiaurę. Kaip ir Davidas su dukrele Lou – palikę degančius namus juodu suranda pabėgėlių stovyklą. Ten laukia Davido žmonos ir Lou mamos Anos su kūdikiu. Laukimas alkanas ir kankinantis; žmonės pasiruošę perkąsti vieni kitiems gerkles dėl maisto kąsnio ir ypač dėl vandens. Tačiau Davidas su Lou nepraranda vilties sulaukti Anos. Lietaus. Ir tada išdžiūvusiame sode randa… laivą. Signės laivą.
    Majai Lunde vanduo – gyvybės pagrindas ir romano veikėjus jungianti gija. „Vandens istorija“ – du susipynę pasakojimai apie katastrofą, kuri gali tapti netolima ateitimi. Tai romanas distopija, romanas perspėjimas. Knyga apie meilę ir viltį išsigelbėti.

  • Prižiūrėtojas

    Autorius: David Mitchell

    DAVID MITCHELL (Deividas Mičelas, g. 1969 m.) – vienas žymiausių šiuolaikinių Jungtinės karalystės rašytojų, aštuonių romanų autorius; du iš jų buvo pristatyti Man Booker premijai. 2007 m. žurnalas Time Mitchellą įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Jis dažnai vadinamas „europietiškuoju Murakamiu“: abiejų romanuose pilna keistų personažų bei istorijų, japoniško santūrumo ir nutylėjimų; abu taip pat sėkmingai derina intelektualumą su populiariu turiniu. Lietuviškai išleista jo knyga „Debesų atlasas“ – vienas įspūdingiausių britų literatūros kūrinių. Savo struktūra panašus yra ir pirmasis D. Mitchello romanas „Prižiūrėtojas“.
    Okinava, Tokijas, Honkongas, Kinija, Šventasis kalnas Mongolijoje, Sankt Peterburgas, Londonas, Airijos sala, Niujorkas – devynios vietos. Devyni pasakotojai. Seksuali Ermitažo prižiūrėtoja, sektantas Okinavoje, jaunas džiazo mėgėjas iš mažutės plokštelių parduotuvės, sukčius britų teisininkas Honkonge, geniali fizikė Airijoje, senutė Kinijoje, bekūnė dvasia Mongolijoje, naktinės radijo laidos vedėjas Niujorke. Kas juos sieja? Kiekvienas pasakoja savo istoriją, kuri prasideda Okinavoje, ir veiksmas toliau slenka vakarų link pagal saulės judėjimo trajektoriją. Romane nėra nieko atsitiktinio: iš pirmo žvilgsnio chaotiškai atrodančios skirtingų žmonių istorijos yra neatsiejamai susipynusios. Tarpusavio sąsajų daugėja, kol galiausiai viskas susidėlioja į paveikslą – apgalvotą ir pribloškiantį reginį – nutapytą intelektualiai ir su didžiule išmone. Vaizdą, kuriame kiekviena detalė turi savo vietą. Vaizdą, kur kiekvienas įsivaizduoja esąs savo likimo šeimininkas, kol nepaaiškėja, kad pasaulis – tai didžiulis žvėrynas. Ir kad visus stebi Prižiūrėtojas. O kas prižiūri jį? Nereikšmingas vieno veikėjo poelgis tampa esminiu kitos istorijos veiksmu. Ir katastrofos nuojauta vis stiprėja.

  • Stambulas. Prisiminimai ir miestas

    Autorius: Orhan Pamuk

    Visą laiką Stambulas man asocijavosi su grauduliu, kylančiu iš Osmanų imperijos žlugimo nuojautos, skurdo ir po miestą išblaškytų griuvėsių. Visą gyvenimą kovojau su šiuo grauduliu, kol galų gale, kaip ir visi Stambulo gyventojai, susigyvenau su juo.
    Orhanas Pamukas (g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, savo kūryboje gebantis sulieti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. 2006 m. už literatūrinę kūrybą jis buvo apdovanotas Nobelio premija. Prieštaringai dėl savo įsitikinimų vertinamas gimtojoje šalyje rašytojas savo romanais pavergė viso pasaulio skaitytojus.
    Rašytojo prozos intelektualumas, liūdesys ir persmelkiantis Stambulo grožis geriausiai atsiskleidžia itin asmeniškoje, užburiančiai poetiškoje knygoje „Stambulas“. Knygoje apie miestą ir patį rašytoją, kurioje legendomis apipinto miesto istorija neatsiejama nuo Orhano Pamuko asmeninės istorijos. Nuo jaunystės Stambulas žavėjo rašytoją; melancholiška miesto siela, atsispindinti pastatuose ir griūvančiuose monumentuose, apleistose vilose ir sulaukėjusiuose soduose, jam ir yra svarbiausia. O kur dar siaurutės šurmuliuojančios gatvelės ir žavingos Bosforo pakrantės... Tačiau drauge tai – ir vaikystės istorija. Mažasis Orhanas iš pradžių stebi miestą, vedamas už rankos mamos, vėliau – pro dėdės automobilio langą, o galiausiai išvaikšto jį pats, patiria jį visa savo esybe. Miestą, kurio likimas savotiškai panašus į Pamukų giminės likimą: buvusi didybė, kosmopolitiška praeitis ir lėtas žlugimas. Miestą, kuriame iki Orhano gimimo didžiuliame akmeniniame name ir gyveno gausi Osmanų imperijos šeima, miestą, kurio pagrindinis, visa persmelkiantis ir neregima migla apsupantis bruožas yra liūdesys.
    Prisiminimų knygoje nuostabiai – įžvalgiai ir melancholiškai – susipina Stambulo ir Pamukų šeimos istorija, praeitis ir dabartis, rašytojo mintys apie žmogaus, miesto ir civilizacijos likimą.

  • Sukurk kroodilą. Kūrėjo išlaisvinimo idėjos

    Autorius: Gediminas Beresnevičius

    Kroodilas? Manai, kad čia klaida? Nesąmonė?
    Ne. Tiesiog jokio kroodilo nėra ir tu gali jį sukurti!
    Jei kasdienė pilkuma žiauriai įgriso, jei feisbukas negyvai užskrolino ir tau mirtinai reikia genialių idėjų, o jų nėra, ar nežinai, ką daryti gyvenimo keblumoje, imk kurti visiškai nesąmoningus kroodilus. Tiksliau – imkis kūrybinių iššūkių, sprogdinančių vidinio kalėjimo sienas.
    Ar nenorėtum išsilaisvinti iš rėmų, į kuriuos esi įspraustas ir kurių gal net nepastebi? Kurdamas savuosius kroodilus ir kitus dalykus išeisi į kūrybos vieškelį. Juo keliaudamas įgausi kūrybinių jėgų, o pasaulis nušvis ryškesnėmis spalvomis. Jei nesustosi, užsiauginsi kūrybiškumo „raumenis“, kurių reikia ne tik darbe, bet ir kitoje veikloje.
    Kaip auginti tuos raumenis? Apie tai ši knyga. Ją parašė Gediminas Beresnevičius – astrofizikas pagal išsilavinimą, oficialiai – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas, neoficialiai – vienas fantastikos judėjimo Lietuvoje pradininkų ir pirmojo fantastų klubo „Dorado“ įkūrėjas, knygos „Kūrybiškumo ugdymas kaip žaidimas“ autorius. Iš tikrųjų jis – kovotojas su inercija ir rutina, netikėtumų meistras, visada pasiruošęs išmušti nekaltus žmones iš rutinos vėžių.
    Knygos idėjomis gali vadovautis visi žmonės nuo 8-erių iki 80-ties, norintys į savo aplinką ir save pažvelgti naujomis akimis. Siekiantys per paprastą kūrybą pajusti gyvenimo skonį. Jaučiantys, kad jų viduje slypi lobiai, tik nemokantys jų parodyti. Ar manantys, kad niekas jų viduje neslypi...
    Kūrybiškumą lavinti galima visur ir visada: skaitant knygą, klausantis muzikos, biure, mokykloje, gulint prie jūros, būrelyje, draugų ar draugių vakarėlyje. Knygoje yra uždavinių, kuriuos sprendžiant reikės prisiminti, jog turi galvą. Pratimai – nesudėtingi (dauguma), sąmojingi (kai kurie) ir keičiantys gyvenimą.
    O iššūkiai? Hm... Tikimės, jie padės tau išlaisvinti savąjį kūrėją ir išsilaisvinti pačiam. Įveiksi?

  • Slaptoji pasaulio istorija

    Autorius: Jonathan  Black

    Jonathanas Blackas (tikrasis vardas Mark Booth) - rašytojas, žurnalistas, leidėjas. Oksforde studijavo filosofiją ir teologiją, šiuo metu dirba Hodder&Stoughton. "Slaptoji pasaulio istorija" - kontroversiškiausias autoriaus veikalas, rengtas daugiau nei du dešimtmečius. Knyga tapo New York Times bestseleriu, išversta į 16 kalbų.
    Čia praskleidžiamas paslapties šydas, ilgus amžius dengęs slaptąjį mokymą. Slaptosios draugijos apipintos gandais; jų nariai deginti ant laužo ar kitaip naikinti ir persekioti. Tačiau iki šių dienų paslaptys taip ir liko neišpainiotos.
    Ar tikrai slaptosios draugijos valdo pasaulį? Kodėl Niujorko centriniame parke XIX a. buvo pastatytas egiptiečių obeliskas? Kas suteikė Kolumbui jėgų leistis į kelionę? Ką žinojo Dante? Kodėl buvo balzamuotas Leninas? Kaip slaptasis mokymas paveikė JAV administracijos užsienio politiką Vidurio Europos atžvilgiu? Koks likimas laukia pasaulio?
    Knygoje - okultizmas ir ezoterika, tamplieriai ir rozenkreiceriai, iliuminatai ir dievai, perdavę savo žinias išrinktiesiems, rašytojai ir dailininkai, kuriems buvo atskleistos paslaptys. Autorius kalba apie Kabalą ir ezoterinį budizmą, senovės graikų ir romėnų misterijas, gnosticizmą ir neoplatonikus, "Tūkstančio ir vienos nakties" istorijas, Tomą Akvinietį ir Rogerį Baconą, Dantę, Renesanso misticizmą, Rabelais, Isaacą Newtoną bei okultines naujųjų laikų mokslo bei modernybės šaknis, laisvuosius mūrininkus, mistikus, okultinį bolševizmą, o užbaigia savo tyrimą Naujosios Jeruzalės laukimu.
    Ši knyga privers jus pažvelgti į pasaulį kitaip. Suprasti tikrąsias esminių pasaulio įvykių priežastis.

 
Savanoris bibliotekoje