Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
    Svarbiausia naujiena
  • BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

    daugiau

  • Kiti protai: apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę

    Autorius: Peter Godfrey-Smith

    kiti protaiViena laukiamiausių knygų, įtraukta į Publishers Weekly 2016 m. rudens geriausių mokslo populiarinimo knygų dešimtuką!
    Nors žinduoliai ir paukščiai laikomi protingiausiomis Žemėje gyvenančiomis būtybėmis, pastaruoju metu paaiškėjo, kad protiniais gabumais jiems nenusileidžia iš tolimos gyvybės medžio šakos išsivystę galvakojai moliuskai, tokie kaip kalmarai, sepijos, o labiausiai – aštuonkojai. Nelaisvėje laikomi aštuonkojai geba atskirti prižiūrėtojus, įsiveržti į greta stovintį rezervuarą dėl ėdesio, paleidę čiurkšlę, išjungti elektros lemputę, užkimšti kanalizaciją ir bebaimiškai pasprukti. Kaip nutiko, kad tokiais gabumais apdovanoti gyviai evoliucionavo taip radikaliai nuo mūsų, žmonių, nutolusioje šakoje? Ar tai reiškia, kad per evoliuciją protas kūrėsi ne vieną, o bent du kartus? Pažintis su aštuonkoju leidžia priartėti prie mums svetimo protingo gyvūno. Ko galime pasimokyti susidūrę su juo?
    Knygoje Kiti protai Peteris Godfray-Smithas, žymus mokslo filosofas ir patyręs nardytojas su akvalangu, pasakoja visiškai naują subjektyvios patirties pradžios istoriją – kaip gamta ima suvokti save. Godfray-Smithas pabrėžia, kad ši istorija daugiausia vyksta vandenyne, kur atsirado pirmieji gyvūnai. Sekdamas proto vystymosi kelią autorius rodo, kaip nesuvaldomos, paskiros jūra gabenamos ląstelės pradeda gyventi kartu ir tampa galinčiomis justi, veikti ir keistis signalais. Šiems primityviems organizmams susijungus su kitais, jie tapo sudėtingesni. Pirmosios nervų sistemos greičiausiai išsivystė ankstyviesiems medūzos giminaičiams, vėliau – galvakojams, kilusiems iš vos pastebimų moliuskų, kurie paliko savo kriaukles ir pakilę nuo dugno leidosi į grobio paieškas, išsiugdydami tam būtiną didesnį intelektą. Žinduoliai ir paukščiai, nepriklausomai nuo šių organizmų, vėliau pradėjo savo atskiras evoliucines keliones.
    Tačiau kokiu intelektu pasižymi galvakojai moliuskai? Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais ir savo paties nardymo metu patirtais nuotykiais, Godfray-Smithas bando išsiaiškinti daugybę šiuos padarus apvijusių mįslių. Kaip aštuonkojis, socialaus gyvenimo nemėgstantis atsiskyrėlis, tapo toks protingas? Koks jausmas turėti galybe neuronų užpildytus aštuonis čiuptuvus, kurių kiekvienas iš esmės gali galvoti pats už save? Kas nutinka aštuonkojams atsisakius savo kaip vienišių gyvenimo būdo ir pradėjus burtis draugėn, kaip tai nutiko išskirtinėje Australijos pakrantės vietoje?
    Atsigręždamas į gyvybės kilmės pradžią ir lygindamas žmones su jų nepaprastais giminaičiais gyvūnais, Godfray-Smithas naujai nušviečia aštuonkojų protus – lygiai taip pat ir mūsų pačių.
    Apie autorių - Peteris Godfrey-Smithas – Sidnėjaus universiteto Istorijos ir mokslo filosofijos mokyklos profesorius. Jis yra daugiau nei į dvidešimt kalbų išversto bestselerio „Kiti protai. Apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę“ autorius. Taip pat yra parašęs knygas Theory and Reality: An Introduction to the Philosophy of Science) ir (Darwinian Populations and Natural Selection), kurios 2010-aisiais įvertintos Lakatoso premija.

  • Dabar aš ramiai papietausiu

    Autorius: Saulius Vasiliauskas

    dabar as ramiai papietausiu„Gimiau 1989-aisiais Vilniuje, augau Širvintose. Spausdinti teks­tus – esė, apsakymus, miniatiūras – pradėjau atsikraustęs į sostinę, kur studijuoju literatūrologijos doktorantūroje, užsiimu įvairiomis kultūrinėmis veiklomis ir gainioju kamuolį jaunųjų humanitarų, menininkų krepšinio komandoje „Egzistenciniai klausimai“.
    Žinau, kad mano senelis Stasys, ištremtas į Vorkutos lagerį, pasakodavo blatniesiems intriguojančias istorijas – kad nebūtų sumuštas, kad išgyventų. Turėjo būti geras pasakotojas. Išgyvenimo pasakotojas. O aš? Pasakoju bandydamas išgyventi? Matyt, taip teigti nebūtų tikslu ir sąžininga. Veikiau mokausi klausyti ir stebėti, bent truputį sulėtinti įvykius, patirti dabartį“, – Saulius Vasiliauskas.
    „Sauliaus Vasiliausko prozoje negirdėti dažnam iš jaunųjų būdingo egzaltuoto literatūrinio riksmo. Pirmoje savo knygoje autorius šneka, būtent, šneka, negarsiu, bet aiškiai artikuliuotu, gyvu, autentišku balsu, o ironija čia – taikli, lyg akupunktūros adatėlės, duriančios be skausmo, su meile“, – knygos redaktorius, rašytojas Vidas Morkūnas.
    Leidyklos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse 2020 m. Saulius Vasiliauskas laimėjo pirmąją vietą prozos kategorijoje.

  • Raudonasis apelsinas

    Autorė: Harriet Tyce

    raudonasis apelsinasTAMSUS, ORIGINALUS, KLASIŠKAS TRILERIS
    Elison pasisekė. Ji turi mylintį vyrą, nuostabią dukterį ir dirba nenuobodų darbą. Jaunai advokatei pirmą kartą paskiriama ginti žudikę. Tačiau Elison piktnaudžiauja alkoholiu. Ir nelabai rūpinasi šeima. Ji užmezgė romaną su kolega, kuris, rodos, nusiteikęs peržengti visas jos nubrėžtas ribas.
    Elison ginamoji neneigia nužudžiusi savo vyrą – ji pripažįsta kaltę, sutinka, kad jos vieta už grotų. Bet kažko šioje istorijoje stinga. Gal išgelbėjusi ginamąją Elison išsigelbės pati? Deja, kažkas žino visas Elison paslaptis. Kažkas nori, kad ji sumokėtų už tai, ką yra padariusi. Kažkas nesirengia liautis, kol ji praras viską...
    Harriet Tyce užaugo Edinburge, studijavo anglų kalbą Oksfordo universitete, vėliau baigė parengiamuosius tesės kursus Sičio universitete. Beveik dešimtmetį Londone dirbo baristere (aukščiausio laipsnio advokate), įgijo kūrybinio rašymo magistro laipsnį Rytų Anglijos universitete. „Raudonasis apelsinas“ – debiutinis autorės trileris.
    „Nuostabus, intriguojantis trileris“, – Tess Gerritsen.
    „Tiesiog negalėjau atsiplėšti. Bravo!“ – Sarah Pinborough.
    „Tamsus, originalus, pavergiantis trileris, negalėjau nuo knygos atitraukti akių“, – Lisa Jewell.
    „Klasiškas trileris su sudėtingais, įtikinamais personažais“, – Clare Mackintosh.

  • Praamžiai ir kiti laikai

    Autorė: Olga Tokarchuk

    praamziai ir kiti laikaiKIEKVIENA ISTORIJA YRA TIK LAIKO ĮRANKIS, IŠ ESMĖS LAIKUI JI VISAI NEREIKALINGA
    Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk knyga „Praamžiai ir kiti laikai“ ne tik Lenkijoje buvo skaitytojų pripažinta geriausia metų knyga, bet ir plačiai žinoma visoje Europoje – išversta į prancūzų, danų, olandų, vokiečių, ispanų, italų ir kitas kalbas.
    „Kiek pamenu, visuomet norėjau parašyti tokią knygą kaip ši. Sukurti ir aprašyti pasaulį. Tai – istorija pasaulio, kuris, kaip ir visa, kas gyva, gimsta, vystosi ir miršta. Iš jos supratau, kad kiekviena istorija yra tik laiko įrankis ir kad iš esmės laikui ji visai nereikalinga“, – Olga Tokarczuk.
    „Praamžiai ir kiti laikai“ – tai romanas apie destruktyvią laiko galią. Jis pasakoja apie išgalvotą Praamžių kaimą, kurio nerasime jokiame žemėlapyje, ir jo mįslingus gyventojus. 84 romano skyreliai – tai „laikai“, primenantys kaleidoskopą, kuriame realizmas susipina su magija.
    Ir kritikai, ir skaitytojai žavisi O. Tokarczuk kūrybos intelektualumu, gebėjimu atskleisti filosofines gelmes, vadindami tai magiškuoju realizmu, jos knygos išsiskiria ištobulintu pasakojimo menu, paprasta, skaidria kalba, poetiškais aprašymais, gebėjimu pažvelgti į vaizduojamus dalykus iš amžinybės perspektyvos. Tikrus įvykius derindama su išgalvotais, su mitais ir sapnais, rašytoja tiesiog prikausto skaitytojo dėmesį.
    Olga Tokarczuk – Nobelio literatūros premijos laureatė, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti lenkų rašytoja. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną svarbiausių literatūros pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“. 2019 m. į „Man Booker International Prize“ trumpąjį finalininkų sąrašą buvo įtrauktas ir kitas autorės romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“.

  • Susipažinkite – tai jūs

    Autorius: Bill Sullivan

    susipazinkite tai jusGENAI, MIKROBAI IR PASLAPTINGI VEIKSNIAI, PAVERČIANTYS MUS TUO, KAS ESAME.
    Kodėl jus traukia tam tikro tipo žmonės? Kodėl esate veikiau „vyturys“ nei „pelėda“ arba priešingai? Kodėl balsuojate būtent taip, o ne kitaip?
    Šioje „National Geographic“ leidybos grupės išleistoje mokslo populiarinimo knygoje pateikiamas išmintingas, gyvenimą keičiantis požiūris į veiksnius, kurie ir nulemia tai, kas esame.
    „Negaliu patikėti, kad ką tik tai pasakiau.“ „Kas privertė mane taip pasielgti?“ „Kas man negerai?“ Mes nuolat ieškome atsakymų į šiuos fundamentalius žmogiškus klausimus – ir štai dabar mokslas pagaliau pajėgus pateikti atitinkamus atsakymus. Gardžiausias mums maistas, simpatiškiausi žmonės, emocijos, kurias jaučiame, ir įsitikinimai, kuriais vadovaujamės, – visa tai didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų DNR, mikrobų ir gyvenamosios aplinkos. Tačiau, suprantama, esama ir kitų, paslaptingesnių veiksnių.
    „Susipažinkite – tai jūs“ pasižymi puikia pažangiausių mokslo tyrimų duomenų ir šmaikštumo derme. Iš šios humoro nestokojančios, kasdiene kalba parašytos knygos skaitytojas sužinos, kaip genetika, epigenetika, mikrobiologija ir psichologija sąveikauja tarpusavyje darydamos įtaką mūsų asmenybei bei veiksmams.
    Billas Sullivanas – Indianos universiteto Medicinos mokyklos farmakologijos ir mikrobiologijos profesorius, infekcinių ligų ir genetikos specialistas. Ne vieną apdovanojimą pelnęs mokslininkas, dėstytojas ir mokslo populiarintojas dažnai savo ekspertinį vertinimą pateikia CNN laidose ar tokiuose leidiniuose kaip „Scientific American“, „Cosmos“, „The Scientist“, tinklalaidėje „The Naked Scientists“ ar „PLOS SciComm“ tinklaraščiuose.
    „Labai aiškiai pateikiamos, bet sykiu ir stulbinančios įžvalgos. Sullivanas surengia mums puikią ekskursiją, supažindindamas su galybe veiksnių, kurie ir lemia tai, kas mes esame“, – David Eagleman.
    „Retą malonumą suteikianti knyga: su pasimėgavimu prarijęs viską nuo pirmo iki paskutinio puslapio tampi išmintingesnis ir kur kas geriau perpranti, kas gi esi iš tiesų“, – Adam Alter.

  • Dūžtančios formos

    Autorė: Aldona Ruseckaitė

    duztancios formosRomanas apie Vytautą Mačernį.
    Karo metais Mačernį lydėjo sudėtingų išgyvenimų gama. 1943 m. uždarius Vilniaus universitetą, Vytautas grįžo į gimtąją Šarnelę. Vytautas ir Bronė jau buvo gavę Vilniaus miesto burmistro leidimą tuoktis (1943 08 12), tačiau vestuvės neįvyko. Sudėtingus sužadėtinių jausmus temdė karo metai, draugų planai emigruoti, kai 1944 m. Rusija okupavo Lietuvą. Nors sviedinio skeveldra nutraukė Mačernio gyvenimą, jo poezija įveikė laiko išbandymus.
    Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis (1921–1944)? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys?
    A. Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija.

  • Homo biologicus

    Autorius: Pier Vincenzo Piazza

    homobiologicusKAIP BIOLOGIJA ATSKLEIDŽIA ŽMOGAUS PRIGIMTIES PASLAPTIS.
    Gyvename XXI šimtmetyje, visatoje, kuri atrodo beribė. Mokslas ir technologijos atnešė naują fizinio pasaulio suvokimą. Įspūdingai pažengė mūsų gebėjimas paveikti mus supančią ir mums tolimą aplinką. Tačiau šį neribotų vilčių metą temdo šešėlis. Turime pripažinti, kad silpnoji grandis pasaulyje esame mes patys, žmonės.
    Trečiojo tūkstantmečio aušroje padarėme vieną revoliucingiausių atradimų: išsiaiškinome tikruosius biologinius principus, pagal kuriuos veikia mūsų kūnas ir smegenys. Kartu išryškėjo biologijos samprata, kuri nesikerta su mūsų prigimtimi ir leidžia suprasti, kas iš tiesų esame. Dabar biologija leidžia lengvai paaiškinti mūsų nepaliaujamai kintančią prigimtį, kartais nereikšmingais galinčius atrodyti mūsų troškimus, vis akivaizdžiau matomus kraštutinumus. Ji net atskleidžia jau tūkstančius metų į dvi skirtingas puses visuomenę tempiančių judėjimų – konservatyvaus spiritualizmo ir materialistinio progresyvizmo – paslaptis. Bet visgi turime atminti, kad norėdami iš tiesų suprasti, kokie šiandien esame, turime grįžti prie to, kokie buvome priešistoriniais laikais. Juk gyvename valdomi smegenų, kurios nekinta ištisus tūkstantmečius. O tai viską labai smarkiai keičia.
    Laisvė – pagrindinis žmonių siekis, bet kam jos reikia? Kodėl nutunka ne visi? Kaip tampama narkomanu? Kaip neuronai užfiksuoja mūsų gyvenimiškas patirtis. Stresas: kaip, kam ir kada? Ar biologinė laisvė mus daro nenaudingus? Esame išskirtiniai, bet ar viršesni už kitus? Kaip biologija suteikia gyvenimui prasmę? – tai tik maža dalis klausimų, kurie keliami šioje knygoje. Ji nėra dar vienas bandymas paneigti žmogaus nematerialumą ir dar kartą pašlovinti mintį, kad biologija – visagalė. Priešingai, ši knyga parodo, kad naujausi biologiniai atradimai leidžia priartinti biologiją prie nematerialios dvasios ir sielą įkūnyti, o ne jos atsisakyti.
    Pier Vincenzo Piazza – italų kilmės prancūzų medikas, psichiatras, neurobiologas, kurio specializacija – narkologija bei psichikos sutrikimai. Knygos autorius yra buvęs Nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto (Inserm) medicinos tyrimų vadovas, Magendie neurocentro (Bordo) įkūrėjas ir direktorius, šiuo metu vadovaujantis biotechnologijų kompanijai. P. V. Piazza pelnė pagrindinį Inserm apdovanojimą ir Prancūzijos mokslų akademijos prizą už darbus neurologijos srityje.
    „Homo biologicus“ sužavės skaitytojus, kurie domisi ryšiais tarp kūno ir sielos, gamtos ir kultūros, biologijos ir psichologijos“, – Sciences humaines.
    „Šioje išmintingoje, gyvoje ir nuotaikingoje knygoje – trumpai tariant, puikiai populiarizuotoje, – Pieras Vincenzo Piazza mums rodo, kad biologija ne nulemta, ji kupina tikimybių!“ – La Recherche.
    „Meistriška Piero Vincenzo Piazza’os istorijos, neurologijos ir biologijos pamoka, kurioje jis meta iššūkį įprastoms savokoms“, – Lire.

  • Mielasis Edvardai

    Autorė: Ann Napolitano

    mielasis edvardaiKAIP RASTI JĖGŲ NEPALŪŽTI, KAI VISKĄ ESI PRARADĘS.
    Vieną vasaros rytą dvylikametis Edvardas, jo mylimas brolis, tėvai ir 183 kiti keleiviai Niuarke įlipo į lėktuvą, besirengiantį skrydžiui į Los Andželą. Tarp keleivių atsidūrė ir Volstrito vunderkindas, ir mergina, mėginanti susigyventi su žinia, kad nelauktai pastojo, ir sužeistas karo veteranas, grįžtantis iš Afganistano, ir verslo magnatas, ir laisvo būdo moteris, paliekanti ją nuolat kontroliuojantį sutuoktinį. Perskridęs pusę šalies, lėktuvas sudužo. Išgyveno vienintelis Edvardas.
    Edvardo likimas prikaustė visos šalies dėmesį, tačiau svarbiausia jam, likusiam vienam, be šeimos, buvo kaip nors rasti vietą šiame pasaulyje. Berniuko neapleido jausmas, kad svarbi jo savasties dalis tebėra likusi ten, danguje, visiems laikams susisiejusi su visais juo skridusiais keleiviais. Vis dėlto galiausiai jam prieš akis atsivėrė netikėtas atradimas, leidęs priartėti prie atsakymų į esminius gyvenimo klausimus.
    „Mielasis Edvardai“ – tikrais įvykiais paremtas romanas. Tai sykiu ir nepaprasta brendimo istorija, ir daugiadimensė nepamirštamų veikėjų galerija, ir kvapą gniaužiantis pavyzdys, kaip sudaužyta širdis gali vėl išmokti mylėti.
    „Kūrinys, kurį perskaitę pasikeisite į gera... Nepraleiskite“, – Jodi Picoult.
    „Mielasis Edvardai“ – davė peno apmąstymams, vertė pritariamai linksėti, rūpintis veikėjais ir ne kartą išspausti ašarą – o juk būtent tai ir yra vykusio romano požymis“, – Emma Donoghue.
    „Mielasis Edvardai“ – tai ir savita meditacija apie išgyvenimą, ir, – o tai dar svarbiau, – pavyzdys, kaip susikurti gyvenimą, kurį iš tiesų būtų verta gyventi“, – Hannah Tinti.
    „Nuostabi, jautriai parašyta, įtraukianti istorija“, – John Boyne.

  • Praeinančiam pasaulyje praeisiu

    Autorius: Vytautas Mačernis

    praeinanciam pasaulyje praeisiuPOEZIJA IR POETINĖ PROZA.
    Poetas Vytautas Mačernis (1921–1944), gyvenęs vos 23 metus, savo vizionieriška poezija įėjo į lietuvių literatūros klasiką. Šioje knygoje skelbiamas kūrybinis autoriaus palikimas – eilėraščiai ir poetinė proza.
    2021-ieji – Vytauto Mačernio metai, skirti 100-osioms poeto gimimo metinėms paminėti.

  • Atlas obscura: tyrinėtojo vadovas po slaptuosius pasaulio stebuklus

    Autoriai: Dylan Thuras, Ella Morton, Joshua Foer

    atlas obscuraNEW YORK TIMES BESTSELERIS.
    Tyrinėtojo vadovas po slaptuosius pasaulio stebuklus : 100 naujų tolimų kelionių krypčių ir iliustracijų, 12 naujų miestų vadovų bei spalvotas išlankstomas žemėlapis kelionei aplink pasaulį
    „Ši knyga yra tiek pat keista ir užburianti, kiek ir joje aprašomas pasaulis.“ (Davidas Grannas, knygų Killers of the Flower Moon ir The Lost City of Z autorius).
    Atlas Obscura yra ypatinga kelionių knyga, įkvepianti aistros domėtis pasauliu ir keliauti. Vos tik pasirodžiusi užkariavo bestselerių sąrašus ir pakeitė mūsų požiūrį į pasaulį – praplėtė suvokimą, koks jis vis dėlto keistas ir nuostabus.
    Šiame antrajame leidime skaitytojų laukia dar daugiau įdomių ir nepaprastų vietų, dešimtys naujų nuotraukų ir dvi naujos ypatybės: dvylikos miestų vadovai (Berlyno, Budapešto, Buenos Airių, Kairo, Londono, Los Andželo, Meksiko, Maskvos, Niujorko, Paryžiaus, Šanchajaus ir Tokijo) ir didžiulis išlankstomas spalvotas žemėlapis su maršrutu kelionei aplink pasaulį.
    Atlas Obscura, labiau primenanti keistenybių rinkinį, o ne kelionių vadovą, panardina skaitytoją į netikėtus, nepastebėtus, keistus ir paslaptingus dalykus. Čia sužinosite apie gamtos stebuklus, pvz., stulbinančius jonvabalių urvus Naujojoje Zelandijoje arba tokį didžiulį baobabą Pietų Afrikos Respublikoje, kad jo viduje įrengtas baras, kuriame gali patogiai prisėsti 15 žmonių. Apie architektūros šedevrus, pvz., M. C. Escherio stilių primenančius laiptinius šulinius Indijoje. Protu nesuvokiamus renginius, tokius kaip Kūdikių šokinėjimo festivalis Ispanijoje – ir ne, šokinėja ne kūdikiai, o velniais persirengę kaukėti vyrai, striksintys per daugybę besirangančių mažylių.
    Kiekvienas puslapis priartina mus prie esmės, kodėl žmonės apskritai nori keliauti, – jie nori gėrėtis ir klaidžioti nežinioje, atsiplėšti nuo pažįstamo pasaulio ir įnikti į naujoves. Dėl įtraukiančių aprašymų, šimtų nuotraukų, stebinančių diagramų, visų pasaulio regionų žemėlapių ir naujųjų miestų vadovų šią knygą norisi atsiversti visur ir visiškai į ją pasinerti. Tačiau perspėjame – kone neįmanoma neatsiversti kito puslapio, ir dar kito, ir dar kito.

  • Iki sąjūdžio ir po jo

    Autorius: Marcelijus Martinaitis

    iki sajudzio ir po joM. MARTINAIČIO PUBLICISTIKA: ORIGINALUS POŽIŪRIS, YPATINGAS SAVITAS STILIUS
    Į šią knygą sudėta toji Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) įvairialypės kūrybos dalis, kurią tiktų vadinti publicistika. Tarp leidinių, pasirodžiusių jau po poeto mirties, šis aiškiai išsiskiria tuo, kad čia straipsnių, esė, pokalbių, užrašų akiratyje vyrauja politiniai, socialiniai reiškiniai, reakcijos į gyvenimo permainas – bendresnės ir visai konkrečios, su pavardėmis ir datomis. Sąjūdis, mintys apie jo ištakas ir raidos dinamiką yra vienas iš leitmotyvų. Viskas rašyta tarp 1987 ir 2012 metų, o išskirtinio M. Martinaičio publicistinio aktyvumo laikas yra 1989–1995 metai, paskui 2001-ieji. Spaudos leidiniai, kuriuose dažniausiai reiškėsi – „Gimtasis kraštas“, „Pozicija“, „Metai“, vėliau „Kelionė su Bernadinai.lt“.
    Į knygą atrinkta tai, kas spausdinta tik periodikoje arba iš viso nespausdinta. Kitą reikšmingą M. Martinaičio publicistiką galėjome skaityti jo knygose „Papirusai iš mirusiųjų kapų“ (1992), „Lietuviškos utopijos“ (2003), kolektyviniuose rinkiniuose, pavyzdžiui, „Atgimimo balsai“ (1991). Nemaža jos dalis išaugusi iš žurnalinių publikacijų, tačiau reikia žinoti, kad rengdamas savo straipsnius spausdinimui minėtose knygose, M. Martinaitis paprastai juos tobulindavo, plėtodavo, detalizuodavo. Darkart pabrėžtina, kad tose knygose spausdinti tekstai į rinkinį „Iki Sąjūdžio ir po jo“ nededami. Bet yra keletas išimčių – kai to paties pavadinimo straipsnio žurnalinė versija akivaizdžiai skiriasi nuo knyginės, ji į šią knygą patenka. Rengiant knygą susisteminti antraščių, paantraščių, prierašų, nuorodų užrašymai, kai kas komentuota.
    Jei pabandytume mintyse sugretinti M. Martinaičio straipsnius su kokio nors publicisto ar apžvalgininko rašiniais, paaiškėtų poeto apmąstymų kitoniškumas. Originalus požiūris, ypatingas savitas stilius, netikėtos digresijos, įsiterpiantys gyvenimo vaizdai, gebėjimas metaforizuoti reiškinį. Išvysti jį ilgametės istorijos išklotinėje, lyriniai pasažai, šmaikštūs įsimintini posakiai... Dėl to ir ne tik dėl to jo straipsniai ir pokalbiuose išsakytos mintys nesensta, o kai kurių įvykių numanymas ir prognozės stebina. Šios knygos skaitytojai gauna galimybę prižadinti atmintyje aptariamo meto įvykių tėkmę ir pasigėrėti vaizdingomis laiko „nuotraukomis“. M. Martinaitis paprastai nedatuodavo savo kūrinių, net ir rankraščiuose. Taigi straipsniai ir pokalbiai, turintys savo datas, tampa svarbiu jo požiūrių, nuotaikų, domėjimosi sričių kitimo liudijimu.

  • Sapnų sala

    Autorius: Heikki Kännö

    sapnu salaDAUG TEMŲ APRĖPIANTI MENININKO ISTORIJA.
    Romanas „Sapnų sala“ prasideda pasakotojo Isako Severino apsisprendimu parašyti garsaus Stokholmo menininko Vernerio H. Bergerio biografiją. Severinas jau išleidęs vieną knygą apie Vernerį, bet nutaria parašyti išsamesnę, įtraukti į ją ir pasakojimą apie Bergerių giminės vasarvietę Sapnų saloje prie Stokholmo. Apie paslaptingus įvykius saloje rašo net bulvariniai laikraščiai, kurių rėksmingos antraštės klausia, kas iš tiesų ten atsitiko. Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie Bergerį, Severinas susitinka su jo giminaičiais, draugais, žmona – keistais ir nemaloniais žmonėmis, kurių prisiminimai ir pasakojimai padeda sukurti įvairiapusišką dailininko paveikslą.
    Vernerio šeimos istorija Severiną nuveda į Belgijos Kongą, Švediją, Niujorką, Prancūziją, Vokietiją, Austriją, Aziją ir rašoma biografija pamažu virsta giminės saga.
    „Sapnų sala“ – menininko istorija, bet H. Kännö romanas aprėpia labai daug temų. Rašytojas fikciją supina su faktais, pasakodamas personažų istorijas pasinaudoja Naujojo amžiaus dvasinio judėjimo idėjomis, meno pasaulio keistybėmis, Afrikos dievais, Kongo mitologija, mokslo faktais ir mokslo ribas peržengiančia mistika, įvairiomis religijomis, nes dauguma veikėjų beveik fanatiškai tiki kokia nors didesne jėga. Giminės pradininkui Šmaliui dvasinio gyvenimo kryptį rodo Kongo pranašas Simonas Kimbangu, Verneris, iš prigimties linkęs į pamišimą, savo mokytoju laiko G. I. Gurdžijevą, o Vernerio sūnus, visiškai atmetęs ankstesnių kartų pasaulėžiūras, sakosi esąs matriksistas – jis tiki, kad gyvenimas – tai kompiuterinė simuliacija, panaši į tą, kuri vaizduojama kino filme „Matrica“.
    Knygą iš suomių kalbos išvertė profesionali vertėja Aida Krilavičienė, apdovanota Lietuvos PEN centro įsteigta premija „Metų vertėjo krėslas“.
    Heikki Kännö (gim. 1968) – suomių dailininkas, rašytojas, išleidęs du romanus. Jau pirmąja knyga – „Bitės kelias“ (Mehiläistie, 2017), pasakojančia mįslingą vokiečių menininko Josepho Beuyso gyvenimo istoriją, Heikki Kännö pelnė ir skaitytojų, ir kritikų pripažinimą. Už antrąjį romaną „Sapnų sala“ (Sömnö, 2018) H. Kännö buvo apdovanotas Suomijos nacionalinio poeto J. L. Runebergo vardo premija, siūlomas 2019 m. Europos sąjungos literatūros premijai.

  • Mirabo tiltas

    Autorius: Guillaume Apollinaire

    mirabo tiltasPrancūzų poetas Guillaume'as Apollinaire'as (1880–1918) – vienas iš didžiųjų XX a. pradžios prancūzų literatūros eksperimentatorių ir reformatorių, savitai perkūręs tradicinius poezijos stilius ir įtvirtinęs naujas formas. Kilmė, erudicija, intelektinės ir emocinės-psichologinės galios leido jam laisvai peržengti vienos ar kitos literatūros rūšies, literatūrinės mokyklos ir pasakojimo rėmus, išsaugoti ir tobulinti kūrybinę individualybę. Ne mažiau nei poezija reikšminga ir jo proza, dramaturgija bei literatūrinė kritika, nagrinėjanti modernistinio meno aspektus ir aprėpianti bei pristatanti visas reikšmingas to meto avangardinio meno figūras.
    2018 m., pasauliui iškilmingai minint šimtąsias G. Apollinaireʼo mirties metines, lietuvių kalba periodikoje, deja, pasirodė tik atskiri, sporadiški ir nevienodo meninio meistriškumo jo eilėraščių vertimai, toli gražu neduodantys bent kiek platesnio G. Apollinaire‘o kūrybos naujumo, originalumo ir universalumo vaizdo. Dabar, 2020 m., apibendrinant tenka konstatuoti, kad didžiausias pluoštas jo poetinės kūrybos vertimų buvo paskelbtas dar 1969 m. antikvarine retenybe virtusioje knygoje XX a. Vakarų poetai. Tiesa, iš dalies dėl to „kaltas“ ir pats autorius: aukšto lygio kūrybinė meistrystė ir improvizacinis talentas reikalauja to paties iš vertėjo, o toks derinys yra retas, juolab kad geram poezijos vertėjui perteikiant originalo prasmę ir formą savo kalba dar tenka papildomai grumtis ir su gimtosios kalbos pasipriešinimu ir iššūkiais.
    Naujoji, talentingo vertėjo Lino Rybelio parengta G. Apollinaireʼo eilėraščių vertimų rinktinė „Mirabo tiltas“ (pavadinta pagal viena iš populiariausių poeto eilėraščių) lietuvių skaitytojui leis giliau susipažinti šio novatoriško poeto kūryba. Į rinktinę įtraukti didžioji dalis eilėraščių iš keturių pagrindinių G. Apollinaireʼo poezijos knygų, pasirodžiusių dar jam gyvam esant: „Bestiarijus, arba Orfėjaus garbės palyda“ (Bestiaire ou Cortège d’Orphée 1911), „Alkoholiai“ (Alcools, 1913), „Gyvenimą paskirti meilei“ (Vitam impendere amore, 1917) ir „Kaligramos“ (Calligrammes, 1918). Taip pat įtraukta ir tuzinas eilėraščių iš knygų, išspausdintų po autoriaus mirties rinkiniuose „Yra“ (Il y a, 1925), „Eilės Lu“ (Poèmes à Lou, 1947, 1955) „Liūdnasis sargybinis“ (Le Guetteur mélancolique, 1952), „Eilės Madlenai“ (Poèmes à Madeleine, 1952, 1966) ir „Nespausdinti eilėraščiai“ (Poèmes inédits, 1956).

  • Baik cirkus, Cvirka!

    Autorius: Gasparas Aleksa

    baik cirkus cvirkaROMANAS APIE PETRĄ CVIRKĄ.
    Biografinis romanas apie talentingą rašytoją ir politinį veikėją Petrą Cvirką (1909–1947). Nors P. Cvirka susilaukia kontroversiškų vertinimų ir šiomis dienomis, knygos autorius Gasparas Aleksa rašytoją vaizduoja kaip sudėtingo likimo žmogų, atskleisdamas įvairias jo gyvenimo detales ir įvykių aplinkybes. Romanas prasideda paskutinėmis P. Cvirkos gyvenimo dienomis, kuomet rašytojo neapleidžia mintys apie vietos realijas, graužte graužia abejonių kirminas ir ramybės neduoda žinia, jog tėvynėje jau siautėja stribai.
    1947-ieji. Gegužės pirmoji. Tiksi paskutinės rašytojo Petro Cvirkos gyvenimo valandos. Tiksi atmintis. Joje atgyja Paryžius, pirmoji meilė, prancūzų rašytojai marksistai, Rusija, svajonė sukurti pasaulį be skurdo... Nepalieka ramybėje ir vietos realijos, kurios labai skiriasi nuo svajotųjų. Guodžia vien žmonos Marijos meilė. Tačiau Marija Fredoje, o jis Vilniuje. Abejonių kirminas graužte graužia, neduoda ramybės pasiekusi žinia, kad tėviškėje siautėja stribai...žudo miško broliai...
    „Kur mano kaltė? Kas apsėdo? Kaip ėmiau ir įsivėliau lyg musė į voratinklį? Žudynių sustabdyti nepajėgiu. Tėvynė parduota. Aš ieškau teisybės, o naujieji šeimininkai visi lyg susitarę: „Cvirka, baik cirkus...“ Tai kas toks esu? Kas būsiu? Po metų... Po šimto metų...“ – kankinasi rašytojas, o sūnus Andriukas per slogų sapną jį guodžia: „Viskas yra vėjas, tėveli!“
    Gasparas Aleksa – poetas, dramaturgas, prozininkas – skaitytojus patraukė futuristiniu romanu „Ėriukėlis stiklo ragais“, chirurgų kasdienybės istorijomis „Adomo broliai ir moterys“, pasakojimu apie disidentą kunigą Juozą Zdebskį „Šventojo Akiplėšos medžioklė“, taip pat – poezijos rinkiniais „Giedantis rupūžys“ bei „Prabudimai“. Šeštasis autoriaus romanas pasakoja apie talentingą rašytoją, prieštaringą asmenybę Petrą Cvirką.

  • Kitas miestas

    Autorius: Michal Ajvaz

    kitas miestasIŠSIILGUSIESIEMS NEEILINIO VAIZDUOTĖS ŠĖLSMO.
    Pagrindiniam veikėjui ramybės neduoda į rankas pakliuvusi antikvarinė knyga su paslaptingais rašmenimis... Ir štai kartą sutiktas bibliotekininkas atskleidžia jos paslaptį: šioji knyga ir joje esantys tekstai priklausą svetimam pasauliui, kuris egzistuojąs visai čia pat, lygiagrečiai mūsiškiui, tik patekti į jį esą ne tik anaiptol nelengva, bet ir pavojinga...
    Michalas Ajvazas (g. 1949) – į daugelį kalbų verčiamas šiuolaikinis čekų prozininkas, poetas, filosofas, Jorge’ės Luiso Borgeso kūrybos specialistas. Laikomas Borgeso, Lovecrafto, Kafkos, Meyrinko tradicijų įpėdiniu ir tęsėju. Šiandienos pasaulis autoriui – nepatikimas ir nepatvarus, pro plonytį regimybės šydą kiekviename žingsnyje čia vis prasišviečia šis tas visai kas kita – vietomis įstabaus, vietomis siaubingo, tačiau visados itin keisto.
    „Šis Ajvazo romanas – tarytumei nuostabi iracionalumo, mįslingumo ir absurdo matrioška – iš tiesų slėpininga bei prikaustanti dėmesį“, – Publishers Weekly.

 
Savanoris bibliotekoje