Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
    Svarbiausia naujiena
  • BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

    daugiau

  • Kaip užauginti sūnų: ryšio svarba auginant berniukus

    Autorius: Michael C. Reichert

    kaip uzauginti sunuRemdamasis ilgamečiais tyrimais, psichologas Michaelis C. Reichertas stengiasi pakeisti nusistovėjusį požiūrį, kad berniukai privalo būti „tikri vyrai" – ištvermingi, stiprūs, neverkiantys. Autoriaus teigimu, toks auklėjimas gali turėti neigiamų pasekmių: paskatinti atsiriboti, užsisklęsti, išprovokuoti pyktį, nulemti nepagarbų ar destruktyvų elgesį. Anot jo, siekdami vyriškumo kultūros pokyčių, tėvai, mokytojai ir kiti artimi žmonės turi padėti berniukams ugdydami jų socialines ir emocines savybes.
    Knygoje Michaelis C. Reichertas dalijasi patarimais, kaip to pasiekti. Štai keletas jų:
    - Klausykite ir stebėkite neteisdami. Berniukai turi žinoti, kad juos išklausote ir suprantate.
    - Padėkite berniukams užmegzti tvirtus santykius su mokytojais, treneriais ir kitais svarbiais žmonėmis.
    - Skatinkite juos kalbėti apie savo jausmus ir pabrėžkite pagarbą aplinkiniams.
    - Leiskite jiems suprasti, kad patirdami fizinį ar emocinį skausmą jie neturi „būti vyru" ar „susiimti".
    Naujausios psichologijos ir neuromokslų įžvalgos šioje knygoje suteiks žinių ne tik auginantiems berniukus bei paauglius, bet ir visiems su jais bendraujantiems. Tai padės išugdyti savimi pasitikintį berniuką, kuris didžiuosis savo pasiekimais ir taps šauniu vyru.
    Šis nuoširdus, intensyviai su vaikais ir paaugliais dirbančių specialistų įžvalgomis bei pačių berniukų istorijomis papildytas Michaelio C. Reicherto pasakojimas mums – tėvams, mokytojams, treneriams ir kitiems, kasdien bendraujantiems su berniukais ir jaunuoliais, – primena ramaus pokalbio galią atverti kartais pernelyg sandariai uždarytas duris į nepaprastą berniukų vidinį pasaulį. Tik apsupti žmonių, kurie juos supranta ir priima, berniukai įveikia sunkumus ir žengia vyriškėjimo link, net jei pakeliui tenka nubraukti ne vieną ašarą.

  • Jėzaus mirtis

    Autorius: J.M. Coetzee

    jezaus mirtisDovydas, dabar jau dešimties, mėgsta su draugais žaisti futbolą ir nepaliauja uždavinėti klausimų, į kuriuos nei Inesa, nei Simonas negali atsakyti. Jis atsisako skaityti knygas, išskyrus vienintelę – „Don Kichotą". Prieštaraudamas bet kokiai visuomenę persmelkusiai tiesai, Dovydas vieniems atrodo mažai ką nutuokiantis, o kitiems – pasižymintis nepaprasta įžvalga berniukas.
    Vieną dieną, vaikams spardant kamuolį, kieme pasirodo Chulijus Fabrikantė, našlaičių prieglaudos direktorius. Pasiūlęs jiems sužaisti su našlaičių komanda, vyras pasišalina palikęs sumaištį: Dovydas pareiškia išeisiąs gyventi į prieglaudą, nes nori prisijungti prie Fabrikantės futbolininkų. Be to, jis juk tikras našlaitis, todėl jo vieta su tokiais pat, kaip jis. Tačiau berniuką užklupusi mįslinga liga apverčia viską aukštyn kojomis ir pasuka įvykius netikėta linkme.
    „Jėzaus mirtis" – paskutinė alegorinės trilogijos „Jėzaus vaikystė" („Sofoklis", 2014) ir „Jėzaus mokyklos metai" („Sofoklis", 2017) dalis, užbaigianti Dovydo, Simono ir Inesos istoriją, kurioje J. M. Coetzee nagrinėja pamatinius klausimus: ką reiškia būti našlaičiu, ar nusistovėjusios tiesos išties yra tokios neginčytinos, ar žmogus gali pasikeisti iš esmės, ar galima atleisti net didžiausią skriaudą. Svarbūs svarstymai apie pomirtinį gyvenimą šioje knygoje atrakina duris naujoms visos trilogijos interpretacijoms.
    John Maxwell Coetzee (g. 1940) – Pietų Afrikos Respublikos rašytojas, nuo 2002 m. gyvenantis Australijoje, vienas žinomiausių šiuolaikinių romanistų, Nobelio literatūros premijos laureatas, du kartus pelnęs „Man Booker" apdovanojimą.

  • Jėzaus vaikystė

    Autorius: J.M. Coetzee

    jezau svaikysteNaujausias garsaus Nobelio premija apdovanoto rašytojo J. M. Coetzee kūrinys „Jėzaus vaikystė“ nėra biblijinė istorija. Knygoje pasakojama apie vidutinio amžiaus vyrą Simoną ir penkiametį berniuką Dovydą. Dėl aiškiai neįvardytų priežasčių pabėgę iš tėvynės jie susipažįsta laive, plaukiančiame į naują šalį.
    Dovydas kelionės metu atsiskiria nuo tėvų ir nieko apie juos neprisimena. Simonas tiki, kad svarbu surasti Dovydo motiną, kurią, jo įsitikinimu, Dovydas atpažintų instinktyviai. Naujojoje šalyje gyventojai neprisimena praeities, čia svarbi tik dabartis, piliečiai neturi įprastų aistrų, seksualumas eliminuotas, kasdienis maistas prėskas. Čia atvykusiems Simonui ir Dovydui skiriami nauji vardai, tačiau jie dar ne viską iš praeities užmiršo, todėl tokios aplinkybės verčia maištauti.
    Knygos autoriui J. M. Coetzee rūpi žmogaus atmintis, prisiminimai ir jų vertinimas, darbo ir jo prasmės santykis, vyro ir moters artumas, motinos ir vaiko ryšys. Gyvenimas šitoje visuomenėje yra tikras išbandymas.

  • Draugas šešėliuose

    Autorius: Alex North

    draugas seseliuoseRAUDONOS RANKOS, RAUDONOS RANKOS VISUR...
    Turbūt visi paauglystėje pažinojome į Čarlį Krabtrį panašų vaikiną: niūrios piktavališkos mintys, bloga lemiantis šypsnys, visuomet laikosi atstu nuo kitų. Galbūt pagalvojome: toks paauglys galėtų padaryti ką nors siaubinga.
    Prieš dvidešimt penkerius metus Čarlis Krabtris taip ir padarė – įvykdė žiaurią žmogžudystę. Tamsiuose interneto užkaboriuose dar ir dabar daugybė liguistai susidomėjusių žmonių nagrinėja ją lyg mistinį galvosūkį. Baisiausia – kad nusikaltimas įkvėpė ne vieną mėgdžiotoją. Baugina ir tai, kad paties Čarlio Krabtrio po nusikaltimo niekas taip ir nerado.
    Visus šiuos metus Polas Adamsas nepajėgia pamiršti kraują stingdančio įvykio: ir žudikas, ir auka kadaise buvo jo draugai. Po dvidešimt penkerių metų, suprastėjus senos motinos sveikatai, Polui tenka grįžti į gimtąjį miestelį, vėl įžengti į Šešėliais vadinamą mišką, pereiti ištuštėjusiomis gatvėmis, vėl apsigyventi susvetimėjusiuose vaikystės namuose. Pasirodo, liūdnos praeities nepamiršo ne jis vienas.
    Kažkas seka Polą. Kažkas miške kartoja kruvinas vaikų žmogžudystes. Kažkas stengiasi, kad nė vieno, susijusio su dvidešimt penkerių metų senumo įvykiais, neliktų gyvo.
    Jis – name. Jis prakeiktame name.
    Alex North – visame pasaulyje žinomas ir pripažintas detektyvų ir trilerių autorius, baigęs filosofijos studijas. Prieš tapdamas rašytoju dėstė Sociologijos katedroje Lidso universitete. Anksčiau išleista jo knyga „Šnabždėtojas" („Sofoklis", 2019) sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Rašytojo kūriniai išversti į daugiau nei 30 užsienio kalbų.

  • Blogio teorija

    Autorius:  Donato Carrisi

    Blogio teorijaGėris ir blogis kartais tėra susitarimo rezultatas, bet svarbiausia tai, kad jie neegzistuoja gryna forma. Blogio teorija teigia: „Vienų gėris visuomet sutampa su kitų blogiu ir atvirkščiai."
    Pareigūnė Mila Vaskez kasdien žvelgia į tylos sieną. Šimtai dingusių asmenų nuotraukų – tarsi paskutinis jų gyvenimo įrodymas. Vyrai, moterys, vaikai. Gyvieji, nežinantys, kad jie gyvi. Ir mirusieji, kurie negali numirti. Regis, su kiekviena diena jie vis labiau grimzta į užmarštį. Mila nenuleidžia rankų – ieško, už ko užsikabinti, ir tikisi rasti dingusiuosius.
    Ir netikėtai jie ima grįžti.
    Pirmasis pasirodo po septyniolikos metų. Sugrįžta, kad nužudytų tuos, kurie pelnėsi iš kitų skausmo. Mila privalo išsiaiškinti, ko jis siekia. Situacija tik blogėja, kai grįžta dar keli dingusieji. Klausimų daugiau nei atsakymų. Žmogžudysčių labirintas plečiasi. Mila suvedama su policijos departamento atstumtuoju Berišu. Šis domisi antropologija ir taiko jos metodus tardydamas nusikaltėlius. Aiškėja viena: kadaise kažkas padėjo tiems žmonėms pranykti iš ankstesnių gyvenimų. Niekas nežino, kas slypi už šių šiurpą keliančių sugrįžimų. Vis giliau į tyrimą pasinerianti Mila vėl pajunta tamsos alsavimą į nugarą...
    Donato Carrisi (g. 1973) studijavo teisės mokslus, specializavosi kriminologijos ir etologijos srityse, nuo 1999 m. dirba scenaristu, rašo detektyvus. „Blogio teorija" tęsia „Blogio šnabždesyje" („Sofoklis", 2020) pradėtą tyrėjos Milos Vaskez istoriją. Tai intelektualus trileris, įsukantis į nesustabdomą gyvenimo ir mirties ciklą ir verčiantis ieškoti atsakymo, kaip ir kodėl žmonėse užgimsta blogis.

  • Amo sūpuoklės

    Autorė: Herta Muller

    amo supuoklesJeigu kuris nors mūsiškių po patikrinimo, sukaupęs visą drąsą, kurį nors načalniką ar net patį lagerio komendantą Šištvanjonovą, būdavo, paklausia, kada būsim paleisti namo, tie trumpai atsakydavo: SKORO DOMOJ. Tai reiškė: Greit važiuosit.
    Tasai rusiškas GREIT pavogė iš mūsų ilgiausią pasaulyje laiką.
    ŽINAU, KAD SUGRĮŠI, – senelės ištarti žodžiai septyniolikmetį rumuną Leo, žvarbų 1945-ųjų sausio rytą išvežtą į priverčiamųjų darbų sovietų lagerį, palaikė visus penkerius ten praleistus metus. Utėlės, nušalusios galūnės ir į maistą mainomi anglies gabalai, cementas ir šlako blokeliai, statybvietės ir kolchozo laukai, blakėmis apėję narai barakuose, meilės guolius dengiančios paklodės, sargybinių šunys, 334 velioniai ir nuolatinis alkis – visa tai yra lagerio kalinių kasdienybė, pasauliui skaičiuojant taikos metus po Antrojo pasaulinio karo. Kaip neišprotėjus ištverti ir išsaugoti savastį, kad išėjęs į laisvę galėtum grįžti į gyvenimą?
    Žadą gniaužianti ir meistriškai parašyta vaikino (iš)gyvenimo istorija alsuoja tikrove – autorė knygą rašė remdamasi iš jos gimtojo kaimo kilusio Oskaro Pastioro ir kitų žmonių skausminga patirtimi lageryje, kur širdis tėra kraujo pompa, vienas mostas lopeta lygus vienam gramui duonos, o alkis tampa nė per žingsnį nesitraukiančiu alkio angelu, palaikančiu trapų ryšį su gyvenimu.
    Herta Müller (g. 1953) – iš Rumunijos kilusi, Vokietijoje gyvenanti rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė, pelniusi gausybę kitų apdovanojimų, jos knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Šis romanas – tai žvilgsnis į iki šiol mažai tyrinėtą Europos istorijos puslapį.

  • KAIP SUTVARKYTI SAVO Š...: paprastas vadovas, kaip leisti sau gyventi

    Autorė: Sháá Wasmund

    kaip sutvarkyti savo sAr kada svajojai, kaip imsiesi ko nors naujo – pradėsi savo verslą, parašysi romaną, pagaliau tapsi sportiškas, bet nieko taip ir nepradėjai? Ar „dabar" vis neatrodo tinkamas laikas permainoms? Metas keistis.
    2015-ųjų sausį verslininkė ir bestselerių autorė Sháá Wasmund apsisprendė pagaliau imtis to, ko iš tiesų troško. Metusi darbą (ir gerą atlyginimą), ji pagaliau gyvena savo svajonių gyvenimą. O to siekiant svarbiausia buvo suprasti, kad gauti tai, ko nori, iš tiesų visai nesunku. Autorė remiasi savo ilgamete profesine ir asmenine patirtimi, tad „Kaip sutvarkyti savo Š..." – puikus gyvenimo vadovas. S. Wasmund paprastai ir aiškiai pasakoja, kaip atsikratyti baimių, pamiršti pasiteisinimus ir šiandien pat pradėti gyventi taip, kaip visada troškai. Svarbiausia leiskite sau gyventi!
    Ši knyga skirta tau, jei...
    ...vieną dieną pabudai ir paklausei savęs: „Kada gi mano gyvenimas tapo toks sudėtingas?"
    ...nesi ten, kur norėtum būti, arba ten, kur, tavo nuomone, turėtum būti.
    ...žinai, kad gali daugiau padaryti ir pasiekti, kad esi vertas daugiau.
    ...atrodo, kad iš tiesų bandei viską pakeisti, bet pokyčių nematyti. Bent jau ilgalaikių.
    ...esi pavargęs. Ir nusivylęs. Gyvenimu. O labiausiai savimi.
    ...tau atsibodo vis kartoti tas pačias klaidas.
    ...suvokei, kad nežinai, kaip su visu tuo susidoroti, ir esi pasirengęs išbandyti ką nors naujo.
    ...nori susigrąžinti savąjį aš ir savo gyvenimą.
    ...žinai, kad praeitis nelygi ateičiai.
    ...esi pasirengęs siekti daugiau.
    ...nori savo svajonių gyvenimo, o ne blankios jo versijos.
    ... esi pasirengęs (tai svarbiausia) pagaliau sutvarkyti visą tą savo šūdą.
    Ši knyga ne tau, jei...
    ...manai, kad rasi stebuklingą piliulę ir viskas magiškai susitvarkys savaime.
    ...norėtum kitokio gyvenimo, bet iš tiesų noras nėra pakankamai stiprus, kad dėtum pastangas.
    ...nesi pasirengęs keisti savo elgesio ir įpročių... net jei tai niekur neveda.
    ...manai, kad gyvenimas pasikeis vien perskaičius šią knygą. Tikrai ne.
    ...turi sindromą „koks aš vargšelis" ir nesi pasirengęs to pripažinti ar ką nors dėl to daryti.
    ...nesi pasirengęs prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą.

  • Valgykit kaip žvėrys! Kokių sveikos mitybos paslapčių galime pasimokyti iš gamtos

    Autoriai: David Raubenheimer, Stephen Simpson

    valgykit kaip zverysGeriausia 2020-ųjų metų New Scientist knyga.
    Mūsų protėviai, iš kurių išsivystėme, intuityviai jautė, kiek ir kokio maisto reikėjo jų kūnui, tad maitinosi išlaikydami idealią maistinių medžiagų pusiausvyrą. Pradedant laukiniais babuinais ir baigiant lipniais pelėsiais glitūnais, visi gyvi organizmai instinktyviai žino, kaip derinti mitybą. Visi, išskyrus šiuolaikinius žmones. Kada ir kodėl mes praradome šį gebėjimą, ir ar įmanoma jį susigrąžinti?
    Pasakodami įtraukiančią mitybos mokslo ir evoliucinės biologijos istoriją bei remdamiesi daugelį metų trukusiais novatoriškais tyrimais, Davidas Raubenheimeris ir Stephenas Simpsonas nuosekliai atskleidžia atsakymus į šiuos klausimus. Jų spalvingos mokslinės kelionės metu skaitytojai apkeliaus visą Žemės rutulį – nuo Keiptauno prieškalnių iki Arizonos dykumų bei pažangiausių tyrimų centro Sidnėjuje. Mokslininkams tikrinant savo hipotezes su įvairiais gyvūnų karalystės nariais, skaitytojai susipažins su skėriais, pelėmis ir netgi gorilomis.
    Šios didingos mokslinės kelionės rezultatas – jungtinė mitybos teorija, išryškinanti svarbias prielaidas apie augančią medžiagų apykaitos ligų ir nutukimo epidemiją. D. Raubenheimeris ir S. Simpsonas pateikia naudingų įžvalgų, padėsiančių įvertinti nepageidaujamą šalutinį madingų dietų poveikį, kontroliuoti savo mitybos aplinką ir suvokti, kad tai, kas skanu ir sveika, yra sudėtinė tinkamos mitybos dalis.

  • Spartusis mokymasis: įvaldykite sudėtingus įgūdžius, pranokite konkurentus ir paspartinkite savo karjerą

    Autorius: Scott H. Young

    spartusis mokymasis priekisĮgykite naujų gebėjimų, išlikite svarbūs ir reikalingi, atraskite save iš naujo, prisitaikykite prie bet kokių naujų darbo aplinkos reikalavimų. Knygoje „Spartusis mokymasis“ pateikiami principai, kaip greitai įvaldyti sudėtingus įgūdžius. Tai rimtas vadovas, kaip saviugda užsitikrinti profesinę ateitį ir įgyti didžiulių konkurencinių pranašumų.
    Šiais audringų ekonominių ir technologinių pokyčių laikais išsilaikyti priekyje įmanoma tik nuolat užsiimant saviugda – visą gyvenimą mokantis naujų idėjų, dalykų ir įgūdžių. Norėdami daugiau pasiekti ir išsiskirti iš kitų turite tapti sparčiojo mokymosi aistruoliais.
    Naujų įgūdžių sunkiausia išmokti todėl, kad žmogus manosi kuo puikiausiai išmokęs mokytis dar bestudijuodamas, tad problemas ir toliau sprendžia „senais gerais" būdais. Knygoje „Spartusis mokymasis“ griaunamos tos nuostatos ir pateikiama labai veiksmingų strategijų, kaip pakeisti tokią mąstyseną bei kaip mokytis kitaip, kad įsiminta informacija kuo ilgiau išliktų galvoje.
    Scottas H. Youngas pateikia naujausių tyrimų duomenis, kaip mokytis efektyviausiai, pasakoja apie kitus sparčiojo mokymosi entuziastus: tarp jų ir apie Benjaminą Frankliną, šachmatų didmeistrę Juditą Polgár, Nobelio premijos laureatą fiziką Richardą Feynmaną bei kitus, tokius kaip mažai kam žinomas šių laikų polimatas Nigelas Richardsas, kuris, nemokėdamas prancūzų kalbos, sugebėjo laimėti pasaulinį žaidimo Kriss-Kross turnyrą prancūzų kalba.
    S. H. Youngas aprašo būdus, kaip jam ir kitiems pavyko įgyti žinių, ir atskleidžia, kad spartusis mokymasis nėra tik kažkoks neaiškus vien užkietėjusiems savamoksliams būdingas įgūdis – tai rimtas įrankis, tinkamas visiems, norintiems pasiekti geresnės karjeros, veiksmingiau mokytis ir pagerinti savo gyvenimą.
    Knygoje „Spartusis mokymasis“ nagrinėjama ši kvapą gniaužianti subkultūra, pateikiamos patikrintos schemos, kaip sėkmingai imtis sparčiojo mokymosi projektų, siūloma įžvalgų, kaip, norint ką nors greitai ir gerai išmokti, tai tinkamai susiplanuoti ir tą planą vykdyti be jokių mokytojų ar brangių studijų.
    Ar norite išmokti gerai kalbėti kokia nors kalba (ar dešimčia kalbų), ar per trumpą laiką išstudijuoti bakalauro lygio programą, ar įvaldyti įvairius produktui ar verslui nuo nulio sukurti reikalingus įgūdžius, laikykitės knygoje „Spartusis mokymasis“ nurodytų principų ir jums pavyks.

  • KŪNAS MENA VISKĄ: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas

    Autorius: Bessel Van Der Kolk

    Kunas mena viskaŠiame New York Times bestseleryje novatoriškų pažiūrų tyrinėtojas pakeičia mūsų suvokimą apie traumas ir pasiūlo naują, drąsią paradigmą, kaip pasveikti.
    Traumos – tai gyvenimo faktas. Veteranai ir jų šeimos susiduria su skaudžiais kovų padariniais; kas penktas amerikietis buvo tvirkinamas; kas ketvirtas užaugo su alkoholikais; viena iš trijų porų patiria fizinį smurtą.
    Vienas žymiausių pasaulyje traumų specialistų dr. Besselis van der Kolkas daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo su traumas patyrusiais žmonėmis. Knygoje „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ jis pasitelkia naujausius mokslinius pasiekimus ir parodo skaitytojams, kaip trauma tikrąja žodžio prasme pakeičia ir kūną, ir smegenis, pablogina traumuotų žmonių gebėjimą justi malonumą, domėtis įvairia veikla, kontroliuoti save ir pasitikėti. Autorius tyrinėja naujoviškus gydymo būdus – nuo nervinio grįžtamojo ryšio ir meditacijos iki sporto, dramos ir jogos, kurie atveria naujas pasveikimo galimybes, suaktyvindami natūralų smegenų neuroplastiškumą. Knyga „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“, pagrįsta dr. B. van der Kolko ir kitų įžymių specialistų atliktais tyrimais, parodo didžiulę mūsų santykių, kurie ir žaloja, ir gydo, jėgą bei suteikia naują viltį atgimti kitokiam gyvenimui.
    Gydytojas Besselis van der Kolkas yra Traumų centro, esančio Brukline, Masačusetso valstijoje, įkūrėjas ir direktorius medicinos klausimais. Taip pat jis yra Bostono universiteto Medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius ir Nacionalinio kompleksinių traumų gydymo tinklo direktorius.

  • Mieloji, ar su tuo esi? Kai norėjosi laimės, o išėjo kaip visada

    Autorė: Nika Nabokova

    Mieloji virselis jpgMerginos, pakalbėkime atvirai. Ar dažnai jūs, įbridusios į santykius, savęs paklausiate: už ką man taip?! Klausimas „už ką man taip?!" kiekvienai moteriai kyla dėl skirtingų priežasčių. Viena kankinasi su šaltu tarsi ledkalnis partneriu. Kita, nors ir apsupta vyro rūpesčio ir meilės, o po sunkios darbo dienos lepinama pėdų masažu ir ramunėlių arbata, vis tiek ieško meilužio, kuris į ją nusišluostytų kojas ir elgtųsi kaip su šiukšle. Kuo šiurkščiau, tuo geriau! Trečia pati nesugeba paaiškinti, ko trokšta. Svajoja apie jaukumą, tačiau bijo nuobodulio, trokšta gyvenimo kaip filme, tačiau baiminasi jo scenarijaus. Vėjavaikė, turinti šimtą veidų ir tūkstantį vaidmenų. Tačiau nė vienas scenarijus nesuteikia asmeninės laimės. Tad ji paskubomis susikrauna lagaminą ir prisiekusi sau daugiau niekada nebristi į tokius santykius, skuodžia kuo toliau nuo dar vienos tikrosios gyveno meilės. Ir vėl užlipa ant to paties grėblio. Viskas iš pradžių – kodėl?
    Nika Nabokova įsitikinusi, kad problema daug gilesnė, nei atrodo. Savo knygoje „Mieloji, ar su tuo esi? Kai norėjosi laimės, o išėjo kaip visada" ji pasakoja tikras istorijas ir, rausdamasi iki esmės, atsako į moterims ramybės neduodančius klausimus.
    Knygoje „Mieloji, ar su tuo esi? Kai norėjosi laimės, o išėjo kaip visada" nerasite sudėtingų analitinės psichologijos terminų, Jungo archetipų apraiškų ir prasmių analizės bei panašaus pobūdžio išminties demonstravimo. Knyga – lyg širdingas pokalbis su drauge, kai sėdėdamos virtuvėje gurkšnojate mėgstamiausią gėrimą ir narstote problemą po kaulelį.
    Nikos istorijose skaitytojos atpažins save ir sulauks atsakymo. Juk tam ir reikalinga geriausia draugė – kad viską paaiškintų, nuramintų ir stumtelėtų: esą, ženk pirmyn, mano mieloji, ir daugiau nenusidėk.

  • Kiti protai: apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę

    Autorius: Peter Godfrey-Smith

    kiti protaiViena laukiamiausių knygų, įtraukta į Publishers Weekly 2016 m. rudens geriausių mokslo populiarinimo knygų dešimtuką!
    Nors žinduoliai ir paukščiai laikomi protingiausiomis Žemėje gyvenančiomis būtybėmis, pastaruoju metu paaiškėjo, kad protiniais gabumais jiems nenusileidžia iš tolimos gyvybės medžio šakos išsivystę galvakojai moliuskai, tokie kaip kalmarai, sepijos, o labiausiai – aštuonkojai. Nelaisvėje laikomi aštuonkojai geba atskirti prižiūrėtojus, įsiveržti į greta stovintį rezervuarą dėl ėdesio, paleidę čiurkšlę, išjungti elektros lemputę, užkimšti kanalizaciją ir bebaimiškai pasprukti. Kaip nutiko, kad tokiais gabumais apdovanoti gyviai evoliucionavo taip radikaliai nuo mūsų, žmonių, nutolusioje šakoje? Ar tai reiškia, kad per evoliuciją protas kūrėsi ne vieną, o bent du kartus? Pažintis su aštuonkoju leidžia priartėti prie mums svetimo protingo gyvūno. Ko galime pasimokyti susidūrę su juo?
    Knygoje Kiti protai Peteris Godfray-Smithas, žymus mokslo filosofas ir patyręs nardytojas su akvalangu, pasakoja visiškai naują subjektyvios patirties pradžios istoriją – kaip gamta ima suvokti save. Godfray-Smithas pabrėžia, kad ši istorija daugiausia vyksta vandenyne, kur atsirado pirmieji gyvūnai. Sekdamas proto vystymosi kelią autorius rodo, kaip nesuvaldomos, paskiros jūra gabenamos ląstelės pradeda gyventi kartu ir tampa galinčiomis justi, veikti ir keistis signalais. Šiems primityviems organizmams susijungus su kitais, jie tapo sudėtingesni. Pirmosios nervų sistemos greičiausiai išsivystė ankstyviesiems medūzos giminaičiams, vėliau – galvakojams, kilusiems iš vos pastebimų moliuskų, kurie paliko savo kriaukles ir pakilę nuo dugno leidosi į grobio paieškas, išsiugdydami tam būtiną didesnį intelektą. Žinduoliai ir paukščiai, nepriklausomai nuo šių organizmų, vėliau pradėjo savo atskiras evoliucines keliones.
    Tačiau kokiu intelektu pasižymi galvakojai moliuskai? Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais ir savo paties nardymo metu patirtais nuotykiais, Godfray-Smithas bando išsiaiškinti daugybę šiuos padarus apvijusių mįslių. Kaip aštuonkojis, socialaus gyvenimo nemėgstantis atsiskyrėlis, tapo toks protingas? Koks jausmas turėti galybe neuronų užpildytus aštuonis čiuptuvus, kurių kiekvienas iš esmės gali galvoti pats už save? Kas nutinka aštuonkojams atsisakius savo kaip vienišių gyvenimo būdo ir pradėjus burtis draugėn, kaip tai nutiko išskirtinėje Australijos pakrantės vietoje?
    Atsigręždamas į gyvybės kilmės pradžią ir lygindamas žmones su jų nepaprastais giminaičiais gyvūnais, Godfray-Smithas naujai nušviečia aštuonkojų protus – lygiai taip pat ir mūsų pačių.
    Apie autorių - Peteris Godfrey-Smithas – Sidnėjaus universiteto Istorijos ir mokslo filosofijos mokyklos profesorius. Jis yra daugiau nei į dvidešimt kalbų išversto bestselerio „Kiti protai. Apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę“ autorius. Taip pat yra parašęs knygas Theory and Reality: An Introduction to the Philosophy of Science) ir (Darwinian Populations and Natural Selection), kurios 2010-aisiais įvertintos Lakatoso premija.

  • Dabar aš ramiai papietausiu

    Autorius: Saulius Vasiliauskas

    dabar as ramiai papietausiu„Gimiau 1989-aisiais Vilniuje, augau Širvintose. Spausdinti teks­tus – esė, apsakymus, miniatiūras – pradėjau atsikraustęs į sostinę, kur studijuoju literatūrologijos doktorantūroje, užsiimu įvairiomis kultūrinėmis veiklomis ir gainioju kamuolį jaunųjų humanitarų, menininkų krepšinio komandoje „Egzistenciniai klausimai“.
    Žinau, kad mano senelis Stasys, ištremtas į Vorkutos lagerį, pasakodavo blatniesiems intriguojančias istorijas – kad nebūtų sumuštas, kad išgyventų. Turėjo būti geras pasakotojas. Išgyvenimo pasakotojas. O aš? Pasakoju bandydamas išgyventi? Matyt, taip teigti nebūtų tikslu ir sąžininga. Veikiau mokausi klausyti ir stebėti, bent truputį sulėtinti įvykius, patirti dabartį“, – Saulius Vasiliauskas.
    „Sauliaus Vasiliausko prozoje negirdėti dažnam iš jaunųjų būdingo egzaltuoto literatūrinio riksmo. Pirmoje savo knygoje autorius šneka, būtent, šneka, negarsiu, bet aiškiai artikuliuotu, gyvu, autentišku balsu, o ironija čia – taikli, lyg akupunktūros adatėlės, duriančios be skausmo, su meile“, – knygos redaktorius, rašytojas Vidas Morkūnas.
    Leidyklos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse 2020 m. Saulius Vasiliauskas laimėjo pirmąją vietą prozos kategorijoje.

  • Raudonasis apelsinas

    Autorė: Harriet Tyce

    raudonasis apelsinasTAMSUS, ORIGINALUS, KLASIŠKAS TRILERIS
    Elison pasisekė. Ji turi mylintį vyrą, nuostabią dukterį ir dirba nenuobodų darbą. Jaunai advokatei pirmą kartą paskiriama ginti žudikę. Tačiau Elison piktnaudžiauja alkoholiu. Ir nelabai rūpinasi šeima. Ji užmezgė romaną su kolega, kuris, rodos, nusiteikęs peržengti visas jos nubrėžtas ribas.
    Elison ginamoji neneigia nužudžiusi savo vyrą – ji pripažįsta kaltę, sutinka, kad jos vieta už grotų. Bet kažko šioje istorijoje stinga. Gal išgelbėjusi ginamąją Elison išsigelbės pati? Deja, kažkas žino visas Elison paslaptis. Kažkas nori, kad ji sumokėtų už tai, ką yra padariusi. Kažkas nesirengia liautis, kol ji praras viską...
    Harriet Tyce užaugo Edinburge, studijavo anglų kalbą Oksfordo universitete, vėliau baigė parengiamuosius tesės kursus Sičio universitete. Beveik dešimtmetį Londone dirbo baristere (aukščiausio laipsnio advokate), įgijo kūrybinio rašymo magistro laipsnį Rytų Anglijos universitete. „Raudonasis apelsinas“ – debiutinis autorės trileris.
    „Nuostabus, intriguojantis trileris“, – Tess Gerritsen.
    „Tiesiog negalėjau atsiplėšti. Bravo!“ – Sarah Pinborough.
    „Tamsus, originalus, pavergiantis trileris, negalėjau nuo knygos atitraukti akių“, – Lisa Jewell.
    „Klasiškas trileris su sudėtingais, įtikinamais personažais“, – Clare Mackintosh.

  • Praamžiai ir kiti laikai

    Autorė: Olga Tokarchuk

    praamziai ir kiti laikaiKIEKVIENA ISTORIJA YRA TIK LAIKO ĮRANKIS, IŠ ESMĖS LAIKUI JI VISAI NEREIKALINGA
    Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk knyga „Praamžiai ir kiti laikai“ ne tik Lenkijoje buvo skaitytojų pripažinta geriausia metų knyga, bet ir plačiai žinoma visoje Europoje – išversta į prancūzų, danų, olandų, vokiečių, ispanų, italų ir kitas kalbas.
    „Kiek pamenu, visuomet norėjau parašyti tokią knygą kaip ši. Sukurti ir aprašyti pasaulį. Tai – istorija pasaulio, kuris, kaip ir visa, kas gyva, gimsta, vystosi ir miršta. Iš jos supratau, kad kiekviena istorija yra tik laiko įrankis ir kad iš esmės laikui ji visai nereikalinga“, – Olga Tokarczuk.
    „Praamžiai ir kiti laikai“ – tai romanas apie destruktyvią laiko galią. Jis pasakoja apie išgalvotą Praamžių kaimą, kurio nerasime jokiame žemėlapyje, ir jo mįslingus gyventojus. 84 romano skyreliai – tai „laikai“, primenantys kaleidoskopą, kuriame realizmas susipina su magija.
    Ir kritikai, ir skaitytojai žavisi O. Tokarczuk kūrybos intelektualumu, gebėjimu atskleisti filosofines gelmes, vadindami tai magiškuoju realizmu, jos knygos išsiskiria ištobulintu pasakojimo menu, paprasta, skaidria kalba, poetiškais aprašymais, gebėjimu pažvelgti į vaizduojamus dalykus iš amžinybės perspektyvos. Tikrus įvykius derindama su išgalvotais, su mitais ir sapnais, rašytoja tiesiog prikausto skaitytojo dėmesį.
    Olga Tokarczuk – Nobelio literatūros premijos laureatė, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti lenkų rašytoja. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną svarbiausių literatūros pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“. 2019 m. į „Man Booker International Prize“ trumpąjį finalininkų sąrašą buvo įtrauktas ir kitas autorės romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“.

 
Savanoris bibliotekoje