Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
    Svarbiausia naujiena
  • KONKURSAS Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pareigoms užimti

    2024-03-06

    KONKURSAS Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktoriaus pareigoms užimti

    daugiau

  • Artima praeitis

    Autorius: Povilas Girdenis

    Pokario  represijos, masiniai gyventojų trėmimai, ginkluotas antisovietinis pasipriešinimas, „Kauno pavasaris“, disidentų judėjimas, slogus, paradoksų ir kuriozų kupinas vadinamojo „brandaus socializmo“ laikotarpis ir kita netolima, artima praeitis. Artima praeitis, kurią patyrė ir išgyveno vyresnės kartos žmonės, praeitis, kurios pasekmes dar ilgai jaus jaunesnioji karta.

  • Kaip vystosi kūdikio smegenys. Ko reikia mažyliui nuo 0 iki 5 metų, kad užaugtų protingas ir laimingas

    Autorius: John Medina

    Garsaus amerikiečių mokslininko, molekulinės biologijos specialisto ir smegenų veiklos tyrinėtojo Johno Medinos knyga skirta ne tik mažylius auginantiems tėvams, bet ir visiems, planuojantiems jų susilaukti.
    Autoriaus patarimai remiasi naujausiais neurologijos, neuropsichologijos tyrimais, tačiau pateikti žaismingai, įdomiai ir suprantamai kiekvienam skaitytojui.
    Esminė knygos mintis, kad tėvystė – tai pirmiausia tinkamų sąlygų vaiko smegenims vystytis sudarymas, įskaitant mamos nėštumo laikotarpį. Be galo svarbu ir šeimos atmosfera. Knygoje griaunama daugybė įsišaknijusių mitų, tokių kaip „jei būsima mama klausysis klasikinės muzikos, kūdikio smegenys bus labiau išsivysčiusios“, „kuo daugiau lavinamųjų žaislų – tuo geriau“, ir pan. Iš anglų kalbos vertė Birutė Tumienė
  • Visada priekyje. Žvilgsnis iš lyderio pozicijos

    Autorius: Ant Middleton

    Niekas negimė lyderiu, tačiau Antas Middletonas, ryžtingai pasitinkantis gyvenimo iššūkius, suprato tikrosios lyderystės prasmę. Savo knygoje „Visada priekyje“ jis dalijasi pagrindinėmis pamokomis, išmoktomis per įspūdingą, įkvepiantį gyvenimą.
    Specialiųjų pajėgų apmokymai – ne pasivaikščiojimas parke. Taisyklės griežtos, o instruktoriai pasirūpina, kad jas įsisavintum praliedamas daug prakaito, atsidurdamas už fizinių galimybių ribos. Čia ne vieta užuojautai ir nusiskundimams!
    Po trylikos metų tarnybos įvairiose Didžiosios Britanijos elitinėse pajėgose, ketverius iš jų praleidęs Specialiojoje jūrų tarnyboje (SBS), A. Middletonas – gyvas pavyzdys, ko reikia, norint pranokti kitus. Jis buvo vedlys. Jis pirmasis žengdavo pro nežinomas duris, pirmasis atsidurdavo pavojaus zonoje.
    Šioje įdomioje ir įkvepiančioje knygoje autorius pasakoja apie savo pergales ir pralaimėjimus: jaudulį praėjus specialiųjų pajėgų atranką, gedulą po ankstyvos tėvo mirties, kalėjimą po karinės tarnybos, taip pat moko vertingų dalykų, kurie mums pravers kasdieniame gyvenime. Iš anglų kalbos vertė Rima Čeliauskaitė

     

  • Černobylis. Branduolinės katastrofos istorija

    Autorius: Serhii Plokhy

    1986-ųjų balandžio 26-osios rytą, sovietinėje Ukrainoje sprogus Černobylio atominės elektrinės reaktoriui, Europa patyrė skaudžiausią branduolinę katastrofą istorijoje. Nuo apsinuodijimo radioaktyviosiomis medžiagos mirė daugybė žmonių, tūkstančiai susirgo, o radioaktyviosios iškritos užteršė pusę kontinento.
    Remdamasis naujais šaltiniais, knygoje „Černobylis“ amerikiečių-ukrainiečių istorikas, Harvardo universiteto profesorius Serhiijus Plokhyjus pasakoja dramatiškas ugniagesių, mokslininkų ir karių, didvyriškai gesinusių branduolinio pragaro liepsnas, istorijas. Jis atskleidžia sovietų branduolinės pramonės ydas, šią nelaimę susiedamas su autoritariniu Komunistų partijos valdymo pobūdžiu, režimo vykdoma mokslinės informacijos kontrole ir ekonominio vystymosi iškėlimu aukščiau visko.
    Šiandien netinkamai valdant branduolinę energiją besivystančiame pasaulyje, kyla kito Černobylio grėsmė. Jaudinantis ir išbaigtas pasakojimas „Černobylis“ taip pat yra neatidėliotinas raginimas imtis veiksmų. 
     
  • Kupranugario klubas

    Autorius: David Baldacci

    Politinėmis konspiracijos teorijomis besidominti ketveriukė atsiduria pačiame veiksmo epicentre, kai tampa paslaptingos žmogžudystės liudininkais. Davido Baldaccio trileris „Kupranugario" klubas" pasakoja apie politinio gyvenimo užkulisius.  Spindinčio Vašingtono politinio centro šešėlyje veikia paslaptingasis „Kupranugario" klubas – žmonės, kurie analizuoja politikos aktualijas, studijuoja sąmokslo teorijas ir stebi vyriausybės veiklą, tikėdamiesi atskleisti, ar tai susiję su valstybės vykdoma politika. Šiai ketveriukei vadovauja paslaptingasis Oliveris Stounas – ne, ne žymus režisierius, o jo vardą kaip pseudonimą naudojantis vyriškis.
    Nors jie sukaupia daug informacijos, jiems nepavyksta surasti jokių šešėlinių vyriausybės veiksmų, jokių „skeletų spintoje". Tačiau vieną dieną jie atsitiktinai tampa šokiruojančios žmogžudystės liudininkais ir yra įtraukiami į Vašingtono užkulisų plataus masto politinį žaidimą.
    Dabar „Kupranugario" klubas turi veikti kartu su slaptųjų tarnybų agentu. Tik taip pavyks užbėgti už akių konkuruojančių politinių grupuočių žaidimui, kuris gali tapti karo tarp dviejų skirtingų pasaulių priežastimi. Apsaugoti nuo gresiančios apokalipsės gali tik šie penki neeiliniai didvyriai.
    „Kupranugario" klubas" – tai penkių knygų serija, pasirodžiusi 2005-aisiais. Knyga tapo „New York Times" bestseleriu. Visi Klubo nariai turi intriguojančią praeitį – jos vadeiva Oliveris Stounas kadaise dirbo elitiniame CŽA padalinyje; Robenas Rodas kariavo Vietname, o grįžęs ėmė protestuoti prieš karinius veiksmus; Kalebas Šo dirba Kongreso bibliotekoje ir turi dviejų universitetų diplomus; vaikystėje buvęs vunderkindas Miltonas Farbas dabar kenčia nuo daugybės psichologinių problemų, tačiau vis dar yra nepaprastai įžvalgus.
    Knygos autorius Davidas Baldacci (g. 1960 m.) – puikiai pažįstamas įtempto siužeto knygų autorius. Šiuo metu yra parašęs apie 40 romanų. Jos išverstos į 45 kalbas, parduodamos 80-yje šalių, o pardavimai siekia 130 mln. egzempliorių. Debiutinis jo romanas „Absoliuti galia" (angl. „Absolute Power") buvo ekranizuotas – jį režisavo ir jame vaidino pats Clintas Eastwoodas. Teisininko išsilavinimą turintis Davidas Baldacci ilgą laiką dirbo Vašingtone, tačiau šiuo metu gyvena gimtojoje Virdžinijoje ir visą laiką skiria kūrybai bei filantropinei veiklai.
  • Holivudo monstras iš Lietuvos

    Autorius: Dailius Dargis

    Kruvinasis greitkelis: nuo Kalvarijų turgaus iki Los Andželo.
    Daugiau nei po dvejų metų pertraukos rašytojas, žurnalistas Dailius Dargis (gim. 1978 m.) sugrįžta su naujausia kriminalinės dokumentikos knyga. Kiek anksčiau išleistų ir ne kartą perleistų autoriaus knygų „Tikroji Daktarų istorija“ (2010 m.), „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.), „Vilniaus bomberio išpažintis“ (2013 m.), „Mafijos kronikos“ (2014 m.), „13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių“ (2015 m.), „Juodosios mafijos našlės“ (2016 m.), „Kriminalinė Agurkinių odisėja“ (2018 m.) išpirkta tūkstantiniai tiražai, jos ne vieną savaitę buvo perkamiausių Lietuvos knygų sąrašuose. 
    Tai istorija apie baimę garsiausiems pasaulio kino aktoriams, režisieriams kėlusį Lietuvos pilietį, tapusį sudėtingiausia mįsle ne tik jo artimiesiems, bet ir viso pasaulio teisėsaugos elitui.
    Prasidėjusi nuo Kalvarijų gatvės, pirmojo limuzinų nuomos punkto Vilniuje, Koncertų ir sporto rūmuose, skolų „Vilniaus brigados“ vadeivai Borisui Dekanidzei atidirbinėjimo, laisvalaikio su mažamečiu sūnumi jo tėvo Georgijaus viloje ir nusidriekusi iki Holivudo. 
    Ilgai trukusi žmogžudžio, drebinusio Puolusių Angelų miestą ir visą Holivudo kino garsenybių elitą, karjera.
    Vienintelė tokia istorija ir vienintelė verta tikro Holivudo filmo scenarijaus.
    Dokumentinis kriminalinis trileris, kurį skaitydami persikelsite į ką tik nepriklausomybę atgavusios Lietuvos restoranus, rasite juose koncertavusiųjų istorijas, o vienas jų netrukus šiurpins Ameriką mirtį sėjančiais žygiais ir kels siaubą JAV elitui. 
    Realiais faktais grįstas, iki šiol psichologus ir visko mačiusius Amerikos ir Lietuvos pareigūnus šokiruojantis pasakojimas apie pirmąjį lietuvį, nuteistą mirties bausme JAV.
    Lietuvį, atradusį dailės meną ir kolekcininkus, apie kurį ir toliau bijo kalbėti šalies užsienio ambasados, mūsų užsienio reikalų ministrai ir šalies elitas.
    „Holivudo monstras iš Lietuvos“ – ypatingas pasakojimas, naikinantis bet kokią ribą tarp gyvybės, žiaurumo, pinigų ar beprotybės….
  • Kalinio riba

    Autoriai: Goda Krukauskienė, Paulius Saudargas

    Knygoje „Kalinio riba“ susijungia daugybė autentiškų Gulagą išgyvenusių žmonių istorijų
    su šiuolaikinio mokslo įžvalgomis. Remiantis liudijimais, istoriniais faktais ir moksliniais tyrinėjimais nagrinėjamos žvėriškos SSRS kalėjimų ir priverstinio darbo lagerių sąlygos, kuriomis kaliniai kas dieną artėjo prie ribos tarp šiapus ir anapus. Ribos, ties kuria balansuodavo ištisus mėnesius ar net metus. Daugelis ją peržengė. Šioje knygoje į Gulagą pažvelgiama lyg į eksperimentinį pragarą, kuriame buvo bandomos fizinės ir dvasinės žmogaus galimybių ribos.
     
    Žodis skaitytojui
    Istorinės atminties fronte įtampa niekada neatslūgsta. Geopolitinių vėjų pagairėje esančiai Lietuvai privalu puoselėti savo istorinę atmintį, herojinius naratyvus, rūpintis visuomenės atsparumu priešiškai propagandai.
    Šiuose frontuose stengiamės kovoti ir mes. Daug metų organizavome istorinės atminties ekspedicijas tautiečių tremties ir įkalinimo vietomis į Sibirą, už poliarinio rato, į Kazachstano stepes ar partizaninio pasipriešinimo keliais Ukrainoje. Taip gimė ir liudininkų atsiminimų pagrindu parengta knyga „Gulago partizanai“ apie tris didžiuosius sukilimus lageriuose. – Norilske, Vorkutoje ir Kengyre. Šias temas plačiai pristatėme šalies mokyklose. Bendraudami su mokiniais patyrėme, kad šiandienos kartai, net neprisilietusiai prie utopinės ir kruvinos Sovietų Sąjungos sistemos, labai sunku įsivaizduoti patirtis raudonojoje epochoje. Partizanų, politinių kalinių, tremtinių, disidentų gyvenimo patirtys ar elementari buitis mūsų laikais sunkiai suvokiama. Taigi ėmėmės naujo projekto pavadinimu „Kalinio riba“.
    Knyga „Kalinio riba“ savo turiniu yra dvilypė. Čia, visų pirma, susijungia daugybė autentiškų Gulagą išgyvenusių žmonių istorijų. Išanalizuota daug literatūros šaltinių ir archyvinės medžiagos, naujai pažvelgta į projektui.
    „Gulago partizanai“ kalbintų herojų pasakojimus, pakalbinti žinomi politiniai kaliniai: kardinolas Sigitas Tamkevičius, ses. Nijolė Sadūnaitė, Petras Plumpa, Antanas Terleckas, Jonas Volungevičius, Prima Bučytė-Petrylienė. Dar labiau suasmeninant istorinį kontekstą, knygoje pateikiami trumpi gyvenimo aprašymai ne tik garsių partizanų ir disidentų, bet ir mažiau visuomenei žinomų kovotojų, kurių prisiminimais remiamasi dėstant temas. Atskleidžiamos ne tik lietuvių patirtys, bet ir nemažai kitų šalių Gulago veteranų atsiminimų, garsių istorikų tyrimai bei labiausiai žinomi pasaulyje apžvalginiai literatūros kūriniai, tokių autorių kaip Aleksandras Solženicynas, Varlamas Šalamovas, Janusz Bardach. Remiantis liudijimais ir istoriniais faktais, nagrinėjamos SSRS kalėjimų ir priverstinio darbo lagerių sąlygos. Šimtai liudijimų suneriami kartu su įžvalgomis, apibendrinimais, visa tai dėstoma atskirose dalyse, kaip „Tardymas“, „Šaltis“, „Badas“ ir kt. Atskirais pjūviais nagrinėjamos ribinės sąlygos, kurias kaliniams teko iškęsti. Greta pateikiami aptarimai, ką šiomis temomis žino nūdienos mokslas.
    Pats vyriausias Gulago architektas Josifas Stalinas yra pasakęs: „Vieno žmogaus mirtis – tai tragedija, milijonų – tai statistika.“ Budelio sarkazme slypi tam tikra meninė tiesa. Suvokti sunkiai suvokiamas sąlygas, ko gero, lengviau susitapatinus su individualia istorija, atskleista įtaigiomis meno formomis, nei skaitant mokslinę statistiką.
    Ar pasaulio auditorija, pasitelkdama meninės įtaigos jėgą, pabandė prisiliesti prie eilinio SSRS sistemos kalinio kančios? Lietuviams niekada nebus gana kokybiškų filmų apie mūsų žaizdotus herojinius naratyvus, tokius kaip partizaninis pasipriešinimas ir tremties legenda, tačiau sovietinį Gulagą patyrė visas internacionalas nuo amerikiečių iki japonų. Ši tema turėtų būti aktuali viso pasaulio auditorijai. Milijonai žiūrovų braukė ašaras, žiūrėdami Roberto Benigni „Gyvenimas yra gražus“ ar Steveno Spielbergo „Šindlerio sąrašą“. Tai plačiai žinomi kino industrijos perlai apie nacių pragarą, tuo tarpu analogiško lygio kūrinių apie sovietinį Gulagą rasti sunku... Gal apie tai kiekvieno skaitytojo lentynoje guli pora bestselerių? Kažin. Individualios Gulago kalinių patirtys nugulusios dulkėmis bibliotekose. Ar šiandieninė karta skaito Aleksandrą Solženicyną? Belieka tik viltis, kad ateities kartos jį ne tik skaitys, bet ir plačiai ekranizuos. Šioje knygoje į Gulagą pažvelgiama lyg į eksperimentinį pragarą, kuriame buvo bandomos fizinės ir dvasinės žmogaus galimybių ribos.
    Paulius Saudargas,
    Goda Krukauskienė
  • Tėvas Stanislovas KGB gniaužtuose

    Autorius: Arvydas Augas

    Knygos „Tėvas Stanislovas KGB gniaužtuose“ tikslas yra atskleisti dar niekur neminėtas Tėvo Stanislovo gyvenimo aplinkybes nuo 1966 m. dirbant Paberžėje ir Dotnuvoje. Taip pat nurodyti jo giminės ištakas, surastas archyviniuose dokumentuose ir senose bažnytinėse knygose. Savo tyrinėjimus šioje knygoje taip pat pateikia straipsnio „Tėvas Stanislovas: Žmogui ir Dievui“ autorius Rytas Tamašauskas. 

  • Iš mirties slėnio į Siono kalną

    Autorius: Icchakas Aradas

    Icchako Arado likimas įkūnija XX amžiaus žydų tautos istoriją: persekiojimus, žudynes, didvyriškumą, atgimimą, atminties įamžinimą. Icchakas Aradas (Rudnicki) gimė 1926 m. Švenčionyse. Vaikystėje su tėvais persikėlė į Varšuvą, tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, jis su seserimi pabėgo iš okupuotos Lenkijos ir grįžo į Lietuvą. Naciams okupavus Lietuvą, paauglys Aradas buvo įkalintas Švenčionių gete, kur buvo nužudyta didelė jo šeima, o jis pats ryžosi pabėgti į miškus. Po kelių mėnesių klajonių po Baltarusijos miestelius ir girias jam pavyko prisijungti prie partizanų.

    1945 m. Aradas pasiekė Izraelį, kur kovojo keturiuose karuose, o vėliau buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenės švietimo pareigūnu. 25-erius tarnybos Izraelio gynybos kariuomenėje metus jis baigė būdamas brigados generolu ir 1972 m. buvo paskirtas Yad Vashem muziejaus vadovu. Per 20 jo vadovavimo metų ši įstaiga tapo svarbiausiu Holokausto tyrimų ir atminimo centru pasaulyje. Tapęs pripažintu istoriku, Icchakas Aradas įgijo filosofijos daktaro laipsnį Tel Avivo universitete, dėstė žydų istoriją, jo moksliniai Holokausto istorijos tyrimai ir knygos išverstos į įvairias kalbas.

    2005 m. dr. Icchakas Aradas kartu su kitais žymiais istorikais ir visuomenės veikėjais buvo pakviestas dalyvauti Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti darbe. 2007 m., protestuodamas prieš Lietuvos prokuratūros jam ir kitiems Holokaustą išgyvenusiems buvusiems partizanams iškeltą bylą, dr. Aradas pasitraukė iš komisijos. Po kelių mėnesių byla buvo nutraukta.

    "Iš visų vietų, kur man teko gyventi, tik Lietuvos miestelis Švenčionys yra vienintelis, prie kurio prisirišusi mano siela, tik jis gyvena mano atmintyje ir širdyje, kartais pasiilgstu jo". Icchakas Aradas

  • Žalio turisto užrašai: į Afriką – atvira širdimi…

    Autorė: Rasa Rožinskienė

    Pietryčių Afrikoje gimę „Žalio turisto užrašai. Į Afriką – atvira širdimi“– antroji Rasos Rožinskienės knyga, tęsianti keliautojų šeimos nuotykių tradiciją. Pirmoji – „Žalio turisto užrašai. KUBA. Kelionė per save“– knygynuose pasirodė pernai ir jau spėjo sulaukti skaitytojų simpatijų. 
    Autoironišku stiliumi parašytų kelionių apybraižų herojus – savarankiškai keliaujanti Rožinskų šeima. Kadangi visi keturi dar tik pratinasi tai daryti – kelionėse patiria netikėtų iššūkių, atsiduria keisčiausiose situacijose, kurias traktuoja kaip gyvenimo pamokas ir pratinasi jas priimti be pykčio. Egzotiška Kenijos masajų kultūra, Tanzanijos nacionalinių parkų gamta, savanoriavimas kunigo H. Šulco „Jaunimo namuose“ Ruandoje, Zanzibaro saloje surastas laimės receptas… Visa tai ir dar daugiau geografinių, kultūrinių, emocinių atradimų, patarimų „žaliems“ keliautojams rasite šioje knygoje. 
    Autorė turi ir kitą tikslą – pasekti tikrą, nesumeluotą, nuotykių romano vertą istoriją, kaip viena šeima – burtažodžio „Į Afriką – atvira širdimi“ dėka – bando laužyti Lietuvoje įsišaknijusius stereotipus ir atvira širdimi keliauti į kraštą, kur „vandenį dar žmonės geria iš balučių“. „Keliaukite ir statykite meilės tvirtoves sutiktų žmonių širdyse, – kviečia Rasa,– nes tik tuomet pasėtas meilės grūdas subrandins šimteriopų vaisių...“
    Knyga gali patraukti „žalius“ turistus, kurie dar tik svajoja, bet dėl kalbos, šiuolaikinių technologijų ar kitų nepilnavertiškumo barjerų bijo palikti saugų namų užutekį ir užsidėti ant pečių savarankiško keliautojo kuprinę. 
    Ši knyga ir apie tai, kad kelionės gali tapti puikia terapine priemone, „homeopatiniu vaistu“ nuo visokių dvasios ligų. „Jei jautiesi nelaimingas... Jei manai, kad Dievulis tau pašykštėjo sėkmės, laimės, finansinės gerovės... Jei tariesi, kad tavo gyvenimas tik mėšlo krūva... Jei jautiesi darąs ne tai, ką norėtum daryti gyvenime... Nusipirk bilietą į Afriką, – siūlo autorė. – Tai stebuklingas kraštas, kur į žmogaus sąmonę pasibeldžia stebuklingas žinojimas – maži dalykai yra dideli!“
  • Mano šeima europiečiai

    Autorė: Karin Bojs

    VISI MES ESAME SUSIJĘ – TAM TIKRU ATŽVILGIU, GIMINAIČIAI.
    Domėjimasis savo protėviais – svarbus daugumai pasaulio kultūrų. Pažinti juos – tai pažinti savo tautą, bendruomenę, save. Senovės žmonės galėdavo pasakyti mažiausiai dešimties kartų savo protėvių vardus. Biblijoje išvardytos ilgos giminystės linijos, o seniausi vardai užrašyti daugiau kaip prieš du tūkstančius metų. Nuo biblinių laikų metodai, kaip atsekti savo protėvių kilmę, smarkiai patobulėjo. Būtent dabar jie patiria didžiausią proveržį. Tačiau protėvių kilmės atsekimas – tik pirmas žingsnis. Ne ką mažiau svarbu suprasti, kaip mūsų DNR veikia ankstesnių kartų patirtys, – mechanizmai, vadinami epigenetika, kurią mokslininkai dar tik pradeda tyrinėti. Juk paveldimos savybės ir aplinka drauge formuoja tokius esminius mūsų gyvenimo dalykus kaip identitetas ir sveikata.
    Karin Bojs užaugo negausioje ir nedarnioje šeimoje. Ji jau nepažino nei savo senelės, nei prosenelės. Išgyvendama motinos netektį, moteris pasiryžo atlikti DNR tyrimus – troško sužinoti daugiau apie save, savo šeimą, o ir visuomenės tarpusavio ryšius apskritai. Juk visi mes esame susiję – tam tikru atžvilgiu, giminaičiai. K. Bojs sugebėjo atsekti savo protėvius per visą rašytinę istoriją iki pat proistorės. Atlikdama šį tyrimą ji susitiko su daugybe įvairių šalių mokslininkų – genetikų, istorikų, archeologų. Autorės pasakojimas apima visą Europą.
    Ši neeilinė knyga nagrinėja ne tik tai, kaip formavosi Europos bendruomenės ir tautos, kas lėmė jų vienokius ar kitokius polinkius, talentus ar ligas, bet ir atskleidžia įvairias paslaptis, kaip antai: kur Europoje buvo rastos seniausios siuvimo adatos? Kokie buvo pirmieji muzikos instrumentai ir kas jais grojo? Kur Europoje radosi anatomiškai šiuolaikiniai žmonės? Kur buvo išvirtas pirmasis alus?
    Karin Bojs – garsi švedų mokslo žurnalistė, daugelį metų didžiausiame Švedijos dienraštyje „Dagens Nyheter“ kuravusi mokslo skiltį. Už 2015 m. pasirodžiusią knygą „Mano šeima europiečiai“ apdovanota prestižiškiausiu Švedijos šalies literatūriniu apdovanojimu – Augusto premija. Knyga sulaukė didelės sėkmės daugely Europos šalių.
     Kruopšti, naujausiais mokslo pasiekimais besiremianti ir nė akimirką nenuobodi Bojs, pasitelkdama šimtų tyrimų rezultatus, sukuria puikiai apibendrintą žmonijos evoliucijos paveikslą ir parodo, kaip revoliucingai DNR analizė gali praturtinti mūsų žinias apie praeitį“, – Wall Street Journal.
    „Neeilinė knyga […] iš dalies tai kelionių aprašymai, iš dalies – šeimos istorija, iš dalies – mokslinis darbas“, – Financial Times.
    „Puikiai parašyta mokslo populiarinimo knyga [...], kupina taiklių įžvalgų ir apie genetikos naudingumą, ir apie piktnaudžiavimą ja“, – Kirkus Reviews.
  • Lengva nebus

    Autorius: Liutauras Degėsys

    KEISTAI SUSIPYNUSIOS REALYBĖS.
    Naujajame romane Liutauras Degėsys perspėja: nėra lengva, lengva nebus ir būti lengva negali, jei leidžiamės tyrinėti herojų psichikos problemų gelmes. Jei ryžtamės gilintis į personažų dvasinio gyvenimo perspektyvas, – jų sielvartą, meilę ir neapykantą, pavydą ir praregėjimą, – aiškintis pasąmonės klodus, klaidžioti vidinio nerimo ir vienatvės kambariuose, vis po truputį artėjant prie savęs.
    Romane glūdi mažiausiai trys keistai susipynusių realybių sluoksniai: romano protagonistas yra rašytojas, kuris rašo knygą apie tai, kas, jo manymu, – ją parašius – turi neišvengiamai atsitikti gyvenimo tikrovėje. Rašomoje knygoje vaizduojamas rašytojo alter ego – jo romano herojus irgi yra rašytojas, rašantis knygą apie save. Susipynus abiem realybėms, herojai ima nebesuprasti, kuri realybė yra fikcija, o kuri – tikroji. Juolab kad pagrindinio rašytojo vaizduotėje, o gal ir realybėje – jis nuolat atsiduria savo aprašomo herojaus tikrovėje. Rašytojas konstruoja, modeliuoja įvairius galimus žmonių santykių variantus, aprašo juos – kaip hipotezes – knygoje, o paskui leidžiasi į gyvenimą, tikrindamas, ar jo numatyti įvykiai gali atsitikti ir kaip jie gali įvykti. Šiame mistiniame romano sluoksnyje abu herojai – romano rašytojas ir jo herojus susitinka psichologinėje ir fizinėje dvikovoje, kur nugali vienas iš jų, bet iki galo lieka neaišku, kuris iš dviejų konkurentų lieka gyvas. Psichologinio detektyvo sluoksnyje užsimezga išlikusio herojaus ir jo aprašomo personažo mylimosios ryšys. Galiausiai išaiškėja, kad viskas buvo visai ne taip, kaip atrodė iš pradžių.
    Paradoksas, ironija, humoras, kalbant apie rimtus ir tragiškus dalykus, sentimentalumas, pereinantis į cinizmą, apsimetėliškas šventeiviškumas, pavirstantis moraliniu reliatyvizmu – tokiame romano stilistinių figūrų neapibrėžtume lengva pasiklysti. O galima apsidžiaugti ir apsigyventi toje autoriaus sufabrikuotoje, sukonstruotoje sudėtingų santykių realybėje. Gyvenimas – tai nepakartojamas eksperimentas, vykstantis vieninteliu įmanomu – klaidų ir bandymų – metodu. Ir todėl gyventi įdomu, gera ir verta. Bet gyvenime lengva nėra ir nebus. Kaip ir skaitant šią knygą.
  • Numylėtinė

    Autorė: Romy Hausmann

    Šis trileris prasideda ten, kur kiti baigiasi. „Numylėtinė“ – išskirtinė šio žanro knyga ir didžiausias pastarųjų metų atradimas Vokietijoje, Spiegel bestseleris. Knyga, išversta į anglų ir daugelį kitų kalbų, pavergė viso pasaulio trilerių mėgėjus.
    Belangė miško trobelė. Lenos ir jos čia gimusių vaikų gyvenimas griežtai reguliuojamas – ir valgoma, ir net į tualetą einama pagal nustatytą tvarką. Oras į trobelę patenka per specialų mechanizmą. Vakarais Lena vaikams dainuoja lopšines, dieną juos moko. Tėvas rūpinasi šeima, saugo nuo aplinkinio pasaulio. Niekas niekada neatims iš jo žmonos ir vaikų, nes... niekas nežino, kur jie.
    Vieną dieną Lena pabėga. Bet košmaras nesibaigia. Jos kankintojas nori susigrąžinti tai, kas jam priklauso. Bet... ar ji iš tiesų toji Lena? Toji, kuri pranyko be pėdsakų prieš keturiolika metų?.. Ir kokį vaidmenį šioje istorijoje atlieka jos tikri ir netikri vaikai?
    Romy Hausmann gimė 1981 metais. 24-erių tapo vienos Miuncheno TV filmų bendrovės laidų redaktore. Po sūnaus gimimo ji – laisvai samdoma darbuotoja, nuo 2016-ųjų jos tekstai reguliariai skelbiami tinklaraštyje www.mymonk.de. Trileris „Numylėtinė“ – R. Hausmann literatūrinis debiutas, iškart sudominęs ir kinematografininkus. Rašytoja su šeima gyvena atokioje miškingoje vietovėje netoli Štutgarto.
    „Baisūs dalykai atsitinka ne tik tuomet, kai griebiamasi ginklų ar pasipila kraujo upės, kartais pakanka kelių sielos randų, atsivėrusių žmogui net prieš jo paties valią, kad būtų išgaląstas pavojingiausias ginklas – žmogaus protas“, – Romy Hausmann.
     
  • Tėvo sutartis

    Autorius: Jonas Hassen Khemiri

    AKISTATA SU SAVO PRAEITIMI.
    Užsienyje gyvenantis tėvas – o kartu ir senelis – atvyksta aplankyti savo suaugusių vaikų. Pagal išankstinius senyvo vyro įsitikinimus, jo sūnus – nevykėlis, o duktė ištekėjo ne už to vyro. Tik jis pats sau atrodo nugyvenęs nepriekaištingą gyvenimą. Tačiau per dešimt intensyvaus šeimos bendravimo dienų iškyla skaudūs praeities prisiminimai. Tėvui – o kartu ir seneliui – tenka stoti į akistatą su savo praeitimi. Greitai kaitaliojant pasakojimo perspektyvas atskleidžiamas intymus chaotiškos ir tuo pačiu neva tobulai normalios šeimos portretas.
    „Tėvo sutartis“ – tai intelektuali psichologinė saga, pasakojanti apie komplikuotus santykius tarp, atrodytų, pačių artimiausiųjų. Karčiu humoru ir tylia išmintimi žaižaruojantis kūrinys klausia: ar gali šeiminės aplinkybės nulemti žmogaus likimą? Ar galima iš naujo suderėti tarp šeimos narių sudarytos sutarties sąlygas? Ar visgi joms lemta amžiams pririšti šeimą prie praeities?
    Jonas Hassenas Khemiris – garsus šiuolaikinis švedų rašytojas, romanų, pjesių, esė ir apsakymų rinkinių autorius. Už kūrybą apdovanotas daugeliu literatūrinių premijų, tarp kurių patys svarbiausi Švedijos apdovanojimai – Augusto premija ir P. O. Enquisto literatūrinė premija. Autoriaus kūriniai išversti į daugiau kaip trisdešimt kalbų, o pjeses pastatė kone šimtas teatrų visame pasaulyje.
    Rašytojo kūrybą įvertino ne tik skaitytojai bei literatūros kritikai, bet ir tokie šiuolaikinės literatūros grandai kaip Joyce Carol Oates ir Hermanas Kochas, pavadinę autorių vienu įsimintiniausių šiuolaikinių skandinavų rašytojų. Autorius pelnytai vadinamas ne tik talentingu švedų literatūros tradicijų tęsėju, bet ir subtiliu jos novatoriumi, gebančiu minimaliomis priemonėmis sukurti vertingą kūrinį.
  • Memelio gaisras

    Autorė: Diana Latvė

    NOVELIŲ ROMANAS
    Paslaptingasis Memelis ir jo priemiesčiai, Krymo karo įvykiai ir keistos aplinkybės, į kurias patenka niekuo dėti Solovkų vienuolyno vienuoliai ir dvi anglų fregatos. 1854 metų naktį įsiplieskia Didžiojo Memelio gaisras ir meilė vietinei merginai Lindai... O 1966-aisiais, statant Vakarų laivų remonto gamyklą, Klaipėdos priemiestyje nukasamas Smeltės pusiasalis su visu Mažosios Smeltės kaimu. Tarsi jo niekada nė nebuvo. Praeities išsižadėjęs „politrukas“ pavyduliauja žmonos meilužiams, o Amžinojo miesto valtininkas luotu per Danės upę iki šiol tebekelia pavargėlius miestiečius į anapusinius vandenis...
    Dianos Latvės novelių romano „Memelio gaisras“ istorijos peržengia amžių ir valstybių ribas. Visus rašytojos pasakojimus vienaip ar kitaip sieja trys veikėjai – Jonas Kelis, jo sūnus Mikė ir neregimas, atmintį istorijos tėkmėje išsaugantis laikas. 
    „Bandau užčiuopti praeitį, o kai nepavyksta – išsigalvoju nebūtų dalykų, jie tampa vis realesni. Kas, jei mano pramanai ateityje virs istorija? Tuomet visa praeitis – vien išgalvotos legendos“, – Diana Latvė.
    Diana Latvė – VU absolventė, biologė. Bendradarbiauja su kultūros leidiniais „Durys“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, literatūros almanachu „Baltija“. „Memelio gaisras“ – pirmoji rašytojos spausdintinė knyga.
 
Savanoris bibliotekoje