Naktį miške girdėti tik šnaresiai, kone žmogiški klyksmai, Danielio, Madalenos ir Elijo širdžių dūžiai. Jų galvose įkyriai sukasi tas pats klausimas: kaip jie čia atsidūrė vienui vieni? Čia nėra maisto, nėra vandens, nėra mobiliųjų telefonų pagalbai išsikviesti. Sunku patikėti, kad jų šeimos būtų nutarusios juos čia palikti.
Iš už medžių juos stebi dvi akys, pabudę jie kasryt randa popieriaus lapą su nurodymais, ką daryti, – nors niekad nesilaikė taisyklių ir buvo pratę nepaisyti bet kokių ribų. O kas, jei susitaikyti su padėtimi ir paklusti yra vienintelis būdas ištrūkti iš košmaro, kuriame jie atsidūrė?

Šis sudėtingas ir nepriekaištingai suorganizuotas tinklas sukurtas žmogaus, kadaise, paauglystėje, irgi padariusio be galo skaudžią klaidą – jos, deja, nebeatitaisysi, užtai galima padėti kitiems į panašią padėtį įsivėlusiems vaikinams ir merginoms.

Tai romanas, kuris įtraukia ir nustebina skaitytoją, jame, kaip ir tikrame gyvenime, viskas baigiasi nebūtinai gerai.

 

Įtraukiantis ir emocingas pasakojimas apie Jungtinių Valstijų visuomenėje nepritampančius svetimšalius, savo šaknų paiešką ir laimės troškimą. Gyvai ir vaizdingai aprašytas Japonijos ir Havajų kultūrų grožis, kasdienio gyvenimo detalės ir skaudūs istoriniai įvykiai.

 

Japono ir havajietės duktė Ruta Utagava dalį vaikystės praleido vienuolių prižiūrimoje prieglaudoje Honolulu saloje. Mergaitė gimė kitoje Havajų salyno dalyje – Molokajyje, kur veikė raupsuotųjų kolonija.

Sulaukusią penkerių, Rutą įvaikina japonų šeima. Naująją jos šeimą netikėtos aplinkybės nubloškia į saulėtąją Kaliforniją, į didžiulį braškių ir vynuogių ūkį. Tačiau toli gražu ne visos jos dienos saulėtos. Būdama pusiau japonė, mergaitė patiria bendraamžių patyčias ir kultūrinį spaudimą iš tėvų.
Antrąjį pasaulinį karą Ruta pasitinka jau suaugusi ir ištekėjusi. Po Perl Harboro atakos JAV kyla neapykantos japonams banga, į šipulius sudaužanti ir ramų Rutos šeimos gyvenimą. Tačiau po karo negandų ir netekčių Ruta sulaukia stebuklo: vieną dieną ji gauna laišką iš Molokajo saloje gyvenusios Reičelės, kuri sakosi esanti tikroji jos motina.

Amerikiečių rašytojas Alanas Brenertas (Alan Brennert, g. 1954 m.) pirmąją knygą išleido būdamas vos devyniolikos. Sodrus, dinamiškas, kultūrinių, socialinių ir istorinių detalių kupinas romanas „Molokajo salos dukra“ yra aštuntoji autoriaus knyga.

„Niekada nesimačiusių motinos ir dukters susitikimas, jų bręstantys santykiai ir begalinė meilė Havajams. Pasiruoškite nosinaičių.“

National Geographic

„Istoriškai solidi, be galo viltinga knyga apie neteisybę, išgyvenimą ir nesutraukomus šeimos saitus.“

Booklist .

Renia pradėjo rašyti dienoraštį 1939 m. sausį. Kilus karui, jai buvo penkiolika metų. Kartu su seserimi ji gyveno Peremislyje pas senelius. Ji bando bėgti iš Peremislio, kad išvengtų naktinių bombardavimų, stebi kitų žydų šeimų dingimus, bet galiausiai pati tampa geto sukūrimo liudininke.

Kaip ir Ana Frank, Renia savo dienas įrašė į dienoraštį. Jame vaizduojama Renios kasdienybė okupavus sovietams, vėliau – vokiečiams, jausmai įsimylėjus Zigmuntą, gyvenimas gete. Nepaisant karo tragedijos, ji ir Zigmuntas dalijasi pirmuoju bučiniu likus kelioms valandoms iki nacių įsiveržimo į jų miestą.

Dienoraštis buvo pildomas iki paskutinių gyvenimo dienų, kai praėjus mėnesiui po jos aštuonioliktojo gimtadienio mergina buvo nušauta gestapininkų Peremislio gatvėse. Būtent Zigmuntas rašo paskutinį, širdį draskantį įrašą Renios dienoraštyje.

Po septyniasdešimties metų rastas Renios dienoraštis jau apibūdinamas kaip Holokausto literatūros klasika. Tai nepaprastas liudijimas apie karo siaubą ir gyvenimą, kuris egzistuoja net ir tamsiausiais laikais. 

 

„Pyktis tarsi vanduo. Kad ir kaip žmogus bandytų jį užtvenkti, nukreipti ar paneigti – jis vis tiek ras būdų prasiveržti ir paprastai ten, kur susiduria su mažiausiu pasipriešinimu.“
Soraya Chemaly

Knyga „Pyktis jai tinka“ ragina XXI amžiaus moteris PRIIMTI  SAVO PYKTĮ ir PASINAUDOTI JUO SIEKIANT POKYČIŲ. Ši knyga yra apie tai, kokių pokyčių reikia, kad visuomenė susimąstytų. Ji yra apie tai, kodėl mergaitės ir moterys, sakančios „aš pykstu“, yra svarbios kaip asmenybės ir reikšmingos mūsų kultūrai. Mes taip stengiamės mergaitėms įkalti būti malonioms, kad dažnai pamirštame jas išmokyti to, ko mokome berniukus, – būti gerbiamoms.

Piktas vyras – rimtas vyras, pikta moteris – bjauri kalė. Kodėl? MOTERYS PYKSTA ir turi teisę taip jaustis. PYKTIS YRA EMOCIJA, ir ji nėra nei gera, nei bloga.

Soraya Chemaly analizuoja, kodėl mergaitės ir moterys tam, kad išliktų neva moteriškos, taip dažnai atkertamos nuo šio jausmo. Ką mes asmeniškai ir kaip visuomenė prarandame nepaisydami moterų pykčio ir nuolat versdami jas būti nuolankiomis avelėmis?
Jei kada ir buvo tinkama akimirka LIAUTIS SAVE TILDŽIUS ir NUKREIPTI SAVO PYKTĮ į sveiką gyvenimą bei sveikus pasirinkimus, ji yra DABAR.

 „Sorayos Chemaly knyga – raginimas moterims kalbėti atvirai ir atskleisti savo teisėtą pyktį, ypač tokiais laikais, kai tik pyktis ir gali mus išlaisvinti.“

Niekada nevėlu pražysti...
Romano „Eleonorai Olifant viskas gerai“ gerbėjams.

Liaukis nuolat kartojusi „ne“ ir pagaliau pasakyk „taip“.

Keturiasdešimt penkerių Siuzana Gryn kruopščiai viską planuoja ir atsisako to, kas riboja jos asmeninę laisvę, kelia stresą, kainuoja brangų laiką ir sukelia emocinės energijos švaistymą.

Siuzanai patinka toks gyvenimas. Ji turi butą Londone, kurio jai visiškai pakanka, gerą darbą, patenkinantį jos aistrą logikai, ir aiškiomis taisyklėmis apibrėžtus asmeninius santykius, teikiančius kultūrinių ir intymių privalumų.
Tačiau, staiga netekusi motinos ir netikėtai pastojusi, Siuzana stoja akis į akį su savo didžiausia baime – ji nebekontroliuoja savo gyvenimo. Viskas ritasi žemyn... Bent jau Siuzanai taip atrodo. Bet galbūt nuolat kartojusi „ne“ ji pagaliau pasakys „taip“.

Sarah’os Haywood „Kaktusą“ tikrai pamėgs visi romano „Eleonorai Olifant viskas gerai“ gerbėjai, o aktorės Reese’ės Witherspoon knygų klubas „Hello Sunshine“ pasirinko „Kaktusą“ pirmuoju vasaros skaitiniu. Knyga tapo ir „New York Times“ bestseleriu.

„Jaudinanti ir širdį glostanti knyga apie vienišą moterį, kuri liguistai kontroliuoja savo gyvenimą, kad apsisaugotų nuo širdgėlos, visai kaip kaktusas, atstatęs į pasaulį savo spyglius. Istorija, kuri palies kiekvieną širdį.“

– „Var matin“

„Kaktusas“ yra įdomi, išskirtinė, juokinga ir žavinga istorija. S. Haywood sukūrė įtikinančią, ypatingą ir originalią veikėją, su kokia nedažnai susidursite.“

– „Hebban“ .

Noelle Salazar (Noelė Salazar) tarnavo JAV kariniame jūrų laivyne, buvo medicinos padėjėja ir visuomet, kiek save pamena, pasakodavo istorijas. Ją pavergė ir sužavėjo mažai žinomas istorijos puslapis – JAV karinių oro pajėgų moterų lakūnių veikla Antrojo pasaulinio karo metu. Ji šešerius metus gilinosi į šių nepaprastai drąsių moterų gyvenimą, kalbėjosi su dar tebegyvenančiomis šių būrių narėmis. „Karo lakūnės“ – iškart į populiarumo aukštumas šovęs tikrais faktais paremtas romanas apie moteris, kurių drąsa ir ištvermė ilgą laiką buvo mažai kam žinoma.

1941-ieji. Odrė Koltrein visada norėjo skraidyti. Todėl ji įkalbėjo tėvą išmokyti ją skraidyti dar namie, Teksase. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ji įstojo į karo lakūnių kursus Havajuose. Taigi mergina nenusiteikusi jokiems romantiškiems santykiams, net ir su leitenantu Džeimsu Hartu, su kuriuo atkakliai stengiasi išlikti draugais. Didžiausia Odrės svajonė – po karo turėti nedidelį aerodromą…Meilė lėktuvams ir skrydžiui, draugystė su kitomis kursantėmis, nuostabi Havajų gamta – viską staiga sugriauna ant Perl Harboro nukritusios bombos. Niekas nebesijaučia saugus. Viską užgula mirties šešėlis. Neįstengdama liautis skraidyti, Odrė prisijungia prie Moterų oro pajėgų tarnybos. Naujos draugės ir naujos užduotys palaipsniui grąžina jai stiprybę.

Tačiau kai Džeimsas negrįžta iš skrydžio, Odrei prireikia visų jėgų leistis į sunkiausią savo gyvenimo skrydį fronto linijos link, ir kovoti ne tik už savo šalį, bet ir giliai širdyje slepiamą meilę…

„Karo lakūnės“ – romanas apie moterų drąsą, ištvermę ir skrydžio laimę.

„Ryški Kalifornijos saulė mažai tedžiugina tris seseris, nes visos jos tą pačią savaitę buvo paliktos mylimųjų...“

Finola – populiari Los Andželo televizijos ryto laidos vedėja. Prieš pat tiesioginę laidą sužinojusi, kad vyras jai neištikimas, ji sugeba susitvardyti ir kaip niekur nieko bendrauti su vyro meiluže – jauna popmuzikos pasaulio žvaigžde. Finola slapstosi nuo žurnalistų, apsimetinėja esanti abejinga vyro neištikimybei, tačiau iš sielvarto jai plyšta širdis. 

Didelio čia daikto, kad Zenę metė vaikinas. Jis jai nelabai ir patiko. Aplinkiniai spaudžia susirasti porą, bet ji  mieliau laisvalaikiu plaukiotų banglente. Daug nesvarsčiusi Zenė sutinka geriausiai draugei išnešioti kūdikį –  šiaip ar taip, jos įsčios laisvos, kaip ir širdis. 

Tai ji per žema, tai per stora, tai nelabai graži – jaunėlė Elė įprato būti nepastebima, bet net ji nesitikėjo būti palikta sužadėtinio prieš pat vestuves. Ir jam nė neužteko drąsos pačiam pranešti – atsiuntė brolį.  Kaip tyčia, Danielis vis ateina paguosti Elės, siūlosi jai padėti...

Seserys drauge įveiks sunkumus ir atvers naują gyvenimo puslapį, o skaitytojai pasiners į meilės, žavesio ir subtilaus humoro kupiną pasaulį.

Kai net gražiausi saulėlydžiai nebedžiugina... O gyvenimas - vienos permainos. 

Michelis Foucault (1926–1984) – visame pasaulyje gerai žinomas vienas reikšmingiausių XX a. prancūzų filosofų. Lietuviškai išleisti jo veikalai Disciplinuoti ir bausti, Diskurso tvarka, Seksualumo istorija. Tiesa ir teisinės formos – Rio de Žaneire 1973 m. skaitytas paskaitų ciklas, kuriame Foucault paprastai ir aiškiai pristato savo filosofines prielaidas, pateikia tuo metu vykdytų tyrimų sintezę.  

Pagrindinė autoriaus idėja: nėra tiesos pačios savaime ir anapus laiko. Tiesa formuojasi ne tik moksluose, bet ir teisinėse praktikose, žmonių konfliktuose ir galių susidūrimuose. Analizuodamas šiuos reiškinius, Foucault atskleidžia intriguojančią tiesos sampratos kismo Vakaruose istoriją, kurią sudaro pasakojimai apie Edipą, archajinius išmėginimus, Viduramžių apklausas ir moderniųjų laikų pastangas vis labiau kontroliuoti, disciplinuoti individą. 

Pakylėtųjų Valdovų laiškai, kuriuos Lietuvoje jau vienuolikti metai energiniu kanalu gauna ir užrašo Violeta Petraitienė, suteikia esminių žinių apie pasaulio ir žmogaus kilmę, sandara, dvasinę evoliuciją, tarpusavio ryšius, sielos paskirtį ir tikslus.

Laiškuose gausu informacijos apie Dieviškają energiją ir jos svarbą kiekvieno iš mūsų gyvenime, apie Meilę, iš kuriuose esame sutverti ir į kurią visi sugrįšime.

Tai knyga, prikelianti sielą iš miego materiniame pasaulyje, primenanti jai tai, ką buvo pamiršusi per daugybę įsikūnijimų.

Dvasiškai prabudusiems žmonėms Pakylėtojų Valdovų laiškai įtvirtins žinojimą, kad einama teisingu keliu.

Pradedantiesiems jie gali tapti įvykių, radikaliai keičiančiu gyvenimą.

To siekia ir dvasinės, aukštųjų dimensijų būtybės ir pati autorė.

Abir Mukherjee (Abiras Mukerdži) – Vakarų Škotijoje užaugęs imigrantų iš Indijos sūnus, su šeima gyvenantis Londone. Jo detektyvų serija apie britų valdomą Indiją 1920-aisiais iškart sulaukė didžiulio skaitytojų dėmesio (lietuviškai 2018 m. išleista pirmoji knyga „Kalkutos detektyvas“). Ši kelionė laiku į praeitį, į Britų Indiją, nebeegzistuojančią valstybę, visu grožiu atveria  kolonijinio pasaulio prabangą ir pragaištį. Detektyvų veiksmas vyksta Kalkutoje, mieste, į kurį buvęs Skotland Jardo detektyvas Semas Vindemas atvyko tikėdamasis iš naujo pradėti gyvenimą. Tačiau vietoj to jis neria tiesiai į tamsų, politinių ir asmeninių intrigų kupiną Britų Indijos pasaulį. 

Antroji serijos knyga „Neišvengiamas blogis“ Semą priverčia palikti Kalkutą. Joje detektyvo akivaizdoje nužudomas Sambalpuro maharadžos sūnus, ir Semas su ištikimuoju seržantu Banerdžiu vyksta į princo laidotuves, slapta tikėdamiesi išsiaiškinti tiesą. Sambalpuras – mažutė kunigaikštystė, tačiau joje vyksta dideli dalykai: maharadžos žmonos kovoja dėl įtakos, religinės grupuotės džiūgauja dėl princo Adhiro mirties, gražuolė mokytoja agituoja prieš maharadžos valdžią, o ministras pirmininkas slepia tikrąją padėtį deimantų kasyklose... Ir princo mirtis – tik pradžia nusikaltimų, kuriuos teks išnarplioti sarkastiškajam sekliui. Deimantai, mirties bausmę vykdantys drambliai, melas, sąmokslai, nuobodžiaujantys britų diplomatai ir religiniai fanatikai, lydintys dievo Džaganatho vežimą – viskas susipina į pavojais, opiumu ir karščiu alsuojantį raizginį, kurio gilumoje slypi tiesa. 

„Neišvengiamas blogis“ – ironiškas, tirštas ir įtraukiantis pasakojimas apie Britų Indiją. Atrodo, kad skaitant kakta išrasoja nuo prakaito. 

 

Shunmyo Masuno (Šiunmio Masuno) – pasaulinio garso dzeno sodo meistras ir landšafto architektas, aštuonioliktasis Kenko-dži šventyklos vyriausiasis šventikas, Tamos meno universiteto aplinkos ir landšafto dizaino profesorius. Nuo 1987 m. skaito paskaitas Britų Kolumbijos, Toronto, Cornellio, Londono, Pekino universitetuose, Harvardo aukštojoje dizaino mokykloje. Sodas jam – tai ypatinga dvasinė vieta, kurioje gyvena protas. Tačiau jums nereikia turėti sodo, kad pajustumėte ramybę. Autorius sako: Jums nėra reikalo vykti į senąsias Japonijos sostines Kiotą ar Narą, nėra ko kopti į Fudžio kalną, nė nereikia gyventi prie vandenyno. Iš tikrųjų gana ir menkų pastangų, kad galėtumėte mėgautis paprastais dalykais. Šioje knygoje aš jums atskleisiu, kaip tą padaryti remiantis dzenu.

Jei jaučiate, kad jūsų mintys sujauktos ir varginančios, jei trokštate kažko nepaprasto, o kasdienybė atrodo nuobodi ir nereikšminga, jei norite nušveisti rūdis nuo savo gyvenimo ir nubraukti nuo jo voratinklius – ši knyga jums.

Atlikdami paprastas kasdienes praktikas, jūs išmoksite rasti laimę ne ieškodami išskirtinių patirčių, bet po truputėlį keisdami savo gyvenimą – ir taip iš naujo pajusite vidinę ramybę.

Keisti gyvenimo būdą neturi būti sunku. Reikia tik nežymios įpročių permainos ir šiek tiek pakeisti požiūrį.

Gyvenimas gali būti paprastas.

Paprastas gyvenimas gali būti nuostabus.

Laura Lippmann (Lora Lipman) – viena garsiausių šiuolaikinių detektyvų ir trilerių autorių. Jos knygos susišlavė visus svarbiausius šios srities apdovanojimus, įskaitant Edgaro Allano Poe premiją ir Anthony premiją, jos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. L. Lippmann – buvusi Baltimore Sun žurnalistė, bendradarbiavusi su New York Times, Wall Street Journal, Washington Post, The Oprah Magazine ir kitais leidiniais. Šiuo metu autorė su šeima gyvena gimtojoje Baltimorėje, kur ir vyksta „Moters ežere“ veiksmas.

1966 metai. Baltimorė – miestas, kupinas paslapčių, apie kurias žino visi, išskyrus Medę Švarc. Visai neseniai ji buvo laimingai ištekėjusi namų šeimininkė, o dabar – išsiskyrusi moteris, bandanti grįžti prie savo jaunystės laikų aistros – žurnalistikos. Medė turi profesinių ambicijų, ji nori būti svarbi, nori palikti savo žymę apsnūdusiame mieste, kur apgaulingos ramybės dėlei visi meluoja vieni kitiems. Todėl ji entuziastingai imasi padėti Baltimorės policijai rasti nužudytą mergaitę, o tai savo ruožtu atveda ją į miesto laikraščio redakciją. Ir Medei pasitaiko nepaprasta proga susikurti vardą: miesto parko ežere atrandamas moters kūnas. Tai bus jos, ir tik jos, kaip žurnalistės, istorija.

Kleo Šervud buvo jauna tamsiaodė mergina, mėgusi tiesiog gerai leisti laiką. Kai ji dingo, niekas jos nepasigedo, kai ji mirė, niekam ji nerūpėjo – išskyrus Medę. Ji trokšta išsiaiškinti viską apie Kleo gyvenimą ir mirtį. Tačiau Kleo, net ir mirusi, negali pakęsti, kai kas nors knaisiojasi po jos reikalus...

Medės tyrimas nuves ją ten, kur ji nė negali įsivaizduoti.

Kai kurias paslaptis geriau palikti ežero dugne. 

Tim Tigner (Timas Taineri) pradėjo savo karjerą JAV kariuomenės specialiųjų pajėgų kontržvalgyboje šaltojo karo metais. Griuvus Berlyno sienai, jis nuo špionažo perėjo į arbitražą ir perestroikos metu persikėlė į Maskvą, besikuriant ES – į Briuselį, kur vadovavo vienam iš Johnson &Johnson padalinių ir keliavo po visą pasaulį, kaip dabar daro jo trilerių personažai. Galiausiai apsistojo Silicio slėnyje, kur prisidėjo prie naujų medicinos technologijų kūrimo. Šiuo metu jis su žmona ir dviem dukterimis gyvena Šiaurės Kalifornijoje. Tigneris – dvylikos bestseleriais tapusių veiksmo trilerių autorius.

„Laiko kaina“ – trileris apie vieną didžiausių žmonijos svajonių – nemirtingumą. 

Aštuoniems mokslininkams pavyksta sukurti preparatą, kurio injekcija visiškai sustabdo senėjimą. Jų gyvenimą gali nutraukti smurtinė mirtis, tačiau jie niekada nepasens. Ir saugodamiesi išties galės gyventi amžinai. Skamba pasakiškai? Tačiau jie anaiptol nesiruošia pasidalinti savo atradimu su visu pasauliu. Priešingai - aštuonetas nemirtingųjų ruošiasi padaryti viską, kad niekas nesužinotų jų paslapties. Bet kaip šiems išrinktiesiems nuslėpti, jog metams bėgant jų kūnas nesikeičia? Ir jie suranda siaubingą išeitį... Tam, kad galėtų niekieno netrukdomi gyventi amžinai, už juos turi mirti kiti. Bet kam rūpi tie kiti? 

Tačiau saujelė nemirtingųjų per anksti patikėjo savo visagalybe. Ar gali būti, kad tie, kurie klusniai vykdė jų užduotis, galiausiai atsisuko prieš juos pačius? Jei ne, tai kodėl tarp jų netikėtai įsisuko mirtis?  

Ir dabar nemirtingieji privalo žaisti žaidimą su mirtimi, kuri seka jų pėdomis. 

„Laiko kaina“ – veiksmo trileris, kur kvapą gniaužiančius siužeto posūkius keičia filosofiniai apmąstymai. 

Ar taptume geresni, jei žinotume, kad gyvensime amžinai? 

Ką paaukotume už nemirtingumą?

Ir apskritai – kiek kainuoja žmogaus gyvenimas?

Kamal Ravikant (Kamalas Ravikantas) meditavo su vienuoliais Himalajuose, tarnavo pėstininku JAV armijoje, yra kelių kompanijų įkūrėjas ir turi rizikos kapitalo įmonę Silicio slėnyje. Autorius sako: gyvenime man pasisekė patirti nuostabių dalykų. Aš meditavau su Tibeto vienuoliais Dalai Lamos vienuolyne, gyvenau Paryžiuje, buvau vienintelis baltasis vyras juodaodžių moterų rašytojų grupėje, parašiau romaną, laikiau mirštančiuosius už rankų ir dirbau su geriausiais Silicio slėnio žmonėmis. Tačiau labiausiai pasikeičiau tiesiog pradėjęs mylėti save.

Sunki liga, kompanijos bankrotas, mylimos draugės mirtis – visi šie smūgiai Kamalą Ravikantą nubloškė į duobę. Tačiau kartą, nebegalėdamas ištverti liūdesio, jis davė sau vieną pažadą. Nuo tos akimirkos viskas pasikeitė. Jis ėmė jaustis geriau – tiek fiziškai, tiek emociškai. Buvo neįmanoma patikėti, kad gyvenimas pagerėjo savaime, tačiau jau po mėnesio savijauta ir situacija pasikeitė kardinaliai. Taip įvyko vien dėl to pažado ir valios jo laikytis.

Koks tai pažadas? Neįtikėtinai paprastas: mylėti save. Tačiau kodėl tai pakeitė gyvenimą? Ar tikrai tai veikia?

Ši knyga – meilės sau vadovas. Lengvas, efektyvus ir tinkamas naudoti ilgą laiką.

Taigi čia perskaitysite, kaip žingsnis po žingsnio pamilti save. Viskas papildyta gyvenimiška patirtimi. Baigę skaityti suprasite, jog mylėti save ne tik įmanoma, bet juokingai paprasta.

Tačiau svarbiausia – sužinosite, ką tiksliai turite daryti.

Tai įprotis, pakeitęs autoriaus gyvenimą. Jis gali pakeisti ir jūsiškį.