Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
    Svarbiausia naujiena
  • BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

    daugiau

  • Enigma Orbi

    Autorė: Sondra Rankelienė

    Tai detektyvinis romanas, kurios užuomazga glūdi pačioje XV a. pabaigoje... Neįtikėtina, bet amžius nutylėta paslaptis netikėtai pasiekia mūsų dienas, Vilnių ir garsųjį Vilniaus Universitetą bei jo biblioteką, kuri šiemet švenčia 450 metų gyvavimo jubiliejų…
    Romane ENIGMA ORBI arba kitaip NAŠLAITĖLIO MĮSLĖ aprašomas Vilnius, Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblis, VU biblioteka, knygų saugyklos, pateikiama daug faktų iš Lietuvos istorijos. Pavadinime minimas Našlaitėlis – ne kas kitas, o visiems Lietuvos žmonėms gerai žinomas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris ne tik buvo pirmojo originalaus LDK žemėlapio bei garsiausio XVII a. pradžios tarptautinio bestselerio autorius, bet ir turėjo paslapčių, kurias pavyks atskleisti tik romano herojams.
    Kvapą gniaužiantys įvykiai, slapti manuskriptai, sudėtingos šifruotės, nepaprasto grožio Vilniaus architektūros ir mokslo šventovėje slypintys lobiai, pavojai ir neįtikėtini atradimai – visa tai ir dar daugiau rasite Sondros Rankelienės naujame detektyviniame trileryje ENIGMA ORBI. Ši sensacinga nauja knyga atskleis visiškai netikėtą Vilniaus paveikslą...
    Viena beprotiška savaitė – kai draugai tampa priešais, kai mirtis tyko net tarp senovinių foliantų, kai niekuo negali pasitikėti ir tikrai nežinai, ko ieškai, bet tikiesi atrasti… Kai atsiveria ne tik šimtmečiais saugotos paslaptys, bet ir durys naujiems jausmams… Prasidėjusi XVI amžiuje nuo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iš Jeruzalės pargabentos paslaptingos knygos istorija persikelia į mūsų dienas. Žmonių, siekiančių bet kokia kaina užvaldyti senovinį leidinį, ratas išsiplečia nuo Italijos iki Lietuvos.
    Kokias paslaptis slepia neįkainojama knyga?
    Ką užšifravo ir savo ranka užrašė jos puslapiuose didysis Lietuvos keliautojas ir „Kelionės į Jeruzalę“ autorius?
    Išmoningai supinti realūs faktai ir fantazija neleis atsitraukti nuo knygos, o gal privers užsukti į Vilniaus universiteto biblioteką ir pasklaidyti senuosius spaudinius…
  • Ežeras

    Autorė: Bianca Bellová

    Kažkur pasaulio pakraštyje, prie grėsmingai senkančio ir užteršto ežero įsikūręs žvejų kaimelis. Vyrai čia geria degtinę, moterys jiems nuolankiai tarnauja, o vaikai kasosi įkyriai niežtinčias egzemas, kol galiausiai visus pasiima ežero Dvasia. 
    Kaip čia atsidūrė Namis? Ar gali būti, kad jo gyvenimas baigėsi vos tik prasidėjęs? Jis neturi nieko, tik nutukusią babą tvirtomis rankomis, girtuoklį senelį, pirmąją meilę, kurią atims rusų kareiviai, ir abejotiną ateitį. Paaugęs jis vis dar apie save nieko nežino, todėl leidžiasi į kelionę išsiaiškinti, kur dingo jo motina. Vaikinas nenutuokia, kad turės perplaukti ežerą, apeiti jį ratu ir pasinerti į gelmes tam, kad atskleistų didžiausią paslaptį.
    „Ežeras“ – tai natūralistinis ir siurrealus pasakojimas, alsuojantis pasaulio pabaigos atmosfera. Nors kūrinyje nėra nurodoma tiksli vieta ir laikas, galima atpažinti aliuzijas į konkretų įvykį – senkančios Aralo jūros katastrofą. Šitaip sujungiant neapibrėžtumą ir tikroviškumą, tradicinę savęs pažinimo kelionę su postapokaliptine nuotaika kūrinys dovanoja skaitytojui autentiškos patirties.
    Bianca Bellová (g. 1970) – čekų rašytoja, gimusi Prahoje, turinti šaknų Bulgarijoje. „Ežeras“ autorei pelnė tarptautinį pripažinimą. 2016 m. romanas įvertintas ne tik čekų literatūros apdovanojimu „Magnesia Litera“, bet ir Europos Sąjungos premija. Šiandien knyga išversta į daugiau nei 15 kalbų. 
  • Klaida

    Autorius: Antonis Samarakis

    Neįvardytoje valstybėje policinis režimas – tobulas žmogaus naikinimo mechanizmas. Jo ginklas – slaptosios policijos agentai ir jų nepalenkiama geležinė logika, besąlygiškai visus skirstanti į režimo šalininkus ir priešus.
     „Sporto“ kavinėje sulaikomas jaunuolis, kalbėjęs su priešiškos režimui organizacijos nariu. Neaišku, ar jaunuolis kaltas, ar ne, todėl jį norima priversti išsiduoti vežant automobiliu į sostinę, į apklausą Centrinėje būstinėje. Du suimtąjį lydintys agentai siekia jį palaužti tariamai draugišku elgesiu ir paskatinti bėgti: taip jis pripažins kaltę ir bus teisėtai sunaikintas. Tačiau per kelionę į sostinę geležinė slaptosios policijos logika ir matematiškai tiksliai apskaičiuotas planas žlunga įsivėlus nenumatytai klaidai – žmogiškajam veiksniui. Suimtasis ir vienas iš agentų norom nenorom išgyvena kelias nuoširdaus bendravimo akimirkas. Užtenka lašelio humaniškumo, kad tobulas planas ir žmogaus naikinimo mechanizmas sutriktų.
     Antonis Samarakis (1919–2003) – vienas garsiausių XX a. graikų rašytojų, plačiai žinomas pasaulyje, vertimų iš graikų į kitas kalbas skaičiumi nusileidžia tik Nikui Kazantzakiui. Jo žymiausias kūrinys „Klaida“, pusiau trileris, pusiau politinė satyra, dažnai lyginamas su Franzo Kafkos, George’o Orwello knygomis, pirmą kartą pasirodė 1965 m. ir yra išverstas į daugiau nei 33 kalbas, pamėgtas literatūros kritikų ir skaitytojų, Graikijoje pagerbtas premija „12“, 1970 m. Prancūzijoje – Didžiąja kriminalinės literatūros premija, 1975 m. ekranizuotas. 1982 m. už visą kūrybą autorius apdovanotas Europalia premija.
    Tikras šedevras. Rodydamas talentą, lakią vaizduotę ir meistriškumą, Antonis Samarakis pasakoja apie psichologinę kovą tarp dviejų slaptosios policijos agentų ir jų sučiupto įtariamojo. Šiandien gyvename kaip aktoriai absurdo teatre, ir viena iš priežasčių, kodėl aš taip žaviuosi „Klaida“, yra ta, kad autorius sugeba atskleisti absurdą, kuriame gyvename, nestokodamas humoro jausmo, poetiškumo ir gelmės. (Graham Greene).
    Pribloškiantis kūrinys. Linkėčiau, kad „Klaidą“ perskaitytų žmonės, kurie spekuliuoja demokratija, ir pamatytų, ką jie šiandien iš tikrųjų remia. Mes gyvename tokiais laikais, kai žodžiai taip atitrūkę nuo realybės, kad nebeturi jokios prasmės. (Arthur Miller).
    Nuostabu. Nepaprasta psichologinė intriga. Sveikinu Samarakį. Matome vis mažiau rašytojų, kurie pasižymi tokiu tikru originalumu ir vaizduotės jėga. (Agatha Christie)
    Romanas prasideda kaip „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, o paskui nejučiomis išvirsta į kafkišką košmarą – puikus triukas. (Arthur Koestler).
    Graikų rašytojo Antonio Samarakio (1919–2003) romanas „Klaida“ – garsiausias jo kūrinys, parašytas 1965 m. ir tarytum išpranašavęs karinę diktatūrą, įsigalėjusią Graikijoje po 1967 m. perversmo. „Klaidoje“ pasakojama slaptosios policijos persekiojamo žmogaus istorija, parodomas policinės valstybės prievartos mechanizmas.
  • Mėnesienos sodas

    Autorė: Corina Bomann

    Jauna našlė Lili vis dar gedi savo vyro, tačiau stengiasi toliau gyventi įprastai. Ji – antikvariato Berlyne savininkė, visas jėgas atiduodanti darbui. Nors moteris dažnai sulaukia pasiūlymų įvertinti ir nusipirkti įvairių sendaikčių, užsukęs vyresnio amžiaus nepažįstamasis su nusidėvėjusiu smuiko dėklu ir natomis, ją suglumina. Nustebina tvirtindamas, kad smuiko neparduoda, o atiduoda kaip jai priklausantį. Galiausiai išeina nieko nepaaiškinęs ir palieka Lili nesupratusią, kas ką tik įvyko, kodėl instrumentas skirtas būtent jai ir ką tai reiškia. Juk ji net nemoka groti...
    Moteris kreipiasi į artimą draugę, retų brangenybių restauratorę Eleną, gyvenančią Londone, kad padėtų išsiaiškinti, kam priklauso šis smuikas ir kokia jo vertė. Leisdamasi į kelionę ji dar nežino, kad kelias bus vingiuotas ir nuves ją net iki Indonezijos ir laiku atgal... Žavus muzikologas Gabrielius padės jai sužinoti apie Rouzę – anglo ir Sumatro salietės dukterį, gyvenusią daugiau nei prieš šimtą metų. Garsi ir geidžiama muzikantė kadaise grojo išskirtiniu smuiku su rože pasaulinio lygio koncertuose ir privačiuose aukštuomenės vakarėliuose, kol vieną dieną pradingo ir daugiau niekas apie ją negirdėjo.  
    Pamažu skleidžiantis instrumentą gaubiančiai paslapčiai, Lili sužino ir apie dar vieną savininkę, o kiekvienas atradimas ją vis labiau suartina su Gabrieliumi. Šitaip narpliojant smuiko istoriją ir jos pačios gyvenimas įgyja naujų spalvų...
     
  • Kodėl gi aš buvau mergaitė? Viena 1945 metų pasitraukimo istorija

    Autorė: Gabi Kӧpp

    1945-ųjų sausis. Bėgdama nuo Raudonosios armijos į Vakarus penkiolikametė Gabi ieško prieglobsčio. Jį randa viename ūkyje, kuriame jau slepiasi ir kiti pabėgėliai. Tačiau čia mergaitė patiria tikrą košmarą, nes dėl kitų moterų išdavystės susiduria su rusų kareivių savivale.
    Gabi Kӧpp įtikinamai pasakoja, kaip per keturiolika dienų sugriuvo jos gyvenimas. Moterų prievartavimas Antrajame pasauliniame kare yra nusikaltimas tarptautinei teisei, kuris ilgą laiką buvo tabu.
     
  • Ten, kur gieda vėžiai

    Autorė: Delia Owens

    Pelkių Dukra vadinama Kaja Klark atokaus Šiaurės Karolinos miestelio Barkli Kouvo gyventojams yra neįmenama paslaptis, ji niekinama ir laikoma atmata. Palikta motinos, vėliau – ir keturių brolių bei seserų, Kaja auga pelkių apsuptyje tik su tėvu, kuriam nėmaž nerūpi ir kuris netrukus dingsta. Apleista ir izoliuota Kaja išmoksta pragyventi iš to, ką siūlo gamta, toje derlingoje ją supančioje aplinkoje randa ir paguodą.
     
    Tapusi paaugle Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir Čeiso Endriuso, „miestelio pažibos ir geriausio įžaidėjo". Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja.
  • Tiudorų saulėlydis

    Autorė: Philippa Gregory

    Populiarių istorinių romanų autorė Philippa Gregory The New York Times bestseleryje „Tiudorų saulėlydis" pasakoja apie tris karališko kraujo seseris, tapusias nuožmių intrigų dėl sosto įkaitėmis.
    Džeinė Grei Anglijos karaliene buvo vos devynias dienas. Paskubomis karūnuota, taip pat greitai buvo nuversta, apkaltinta sąmokslu ir įkalinta Taueryje. Čia, palaikoma vien tikėjimo, praleidžia paskutines dienas iki ešafoto.
    „Išmok mirti", – tokį patarimą Džeinė užrašė jaunesniajai seseriai Ketrinai, nors ši apie mirtį nė negalvoja. Ji trokšta gyventi, mėgautis savo grožiu, jaunyste ir meile. Tačiau įtari bevaikė karalienė Elžbieta jokiu būdu neketina leisti jai tekėti ir susilaukti Tiudorų dinastijos berniuko. Išdrįsusi nepaklusti, Ketrina pasmerkiama kalinės ir tremtinės daliai.
    „Sudie, sese", – rašo Ketrina jaunėlei sesei Marijai. Gražioji nykštukė Marija moka būti nematoma, niekam neatskleidžia šeimos, o ypač savo, paslapčių ir uoliai vengia įtaraus Elžbietos žvilgsnio. Ji pasiryžusi savo likimą valdyti pati – net suprasdama, kaip pavojinga ignoruoti negailestingąją karalienę Elžbietą.
  • Laukiniai žaidimai

    Autorė: Adrienne Brodeur

    Karštą liepos naktį Menkių kyšulyje Eidrijenę pažadino motinos Malabaros ištarti šeši paprasti žodžiai: „Benas Sauteris ką tik mane pabučiavo." Ir tą lemtingą naktį keturiolikmetė paauglė iš mylimos dukters virto geriausia drauge, patikėtine ir bendrininke.
     
    Charizmatiškoji Malabara visa esybe neria į slaptą ryšį su geriausiu vyro draugu ir jai reikia dukters pagalbos. Apsvaiginta motinos pasitikėjimo, Eidrijenė tampa nuodėmingos meilės romano dalyve, lyg patyrusi sąmokslininkė padeda planuoti meilužių susitikimus ir nuslėpti tiesą. Ji meluoja visiems: patėviui, broliui, Beno žmonai, draugams, netgi savo mylimiesiems. Užuot kaip bendraamžės pati išgyvenusi pirmuosius jausmus, sukasi motinos aistrų sukeltuose verpetuose.
     
    Egocentriškos Malabaros – nuostabios kulinarės, kelionių ir maisto žurnalistės – įtaka dukrai turėjo žlugdančių pasekmių. Prireikė ne vienų metų, kad Eidrijenė išsigydytų depresiją, nutrauktų netinkamus santykius ir nukirptų bambagyslę. Talentingai parašyta prisiminimų knyga „Laukiniai žaidimai" tapo jos išsilaisvinimo ir gijimo dalimi.
  • Psichologinis aikido

    Autorius: Michail Litvak

    Michail Litvak  (Michailas Litvakas) – tarptautinio lygio psichologas, psichoterapeutas, medicinos mokslų daktaras, Rusijos gamtos mokslų akademijos narys korespondentas. 60 knygų apie praktinę ir populiariąją psichologiją autorius, kurių bendras tiražas daugiau nei 5 milijonus egzempliorių, parašęs daug mokslinių straipsnių, skirtų psichoterapijos ir komunikacijos psichologijos klausimams. „Psichologinis aikido“ – knyga, kuri apsaugos jus nuo psichologinės agresijos darbe, šeimoje ar kur kitur. Neskaitykite šios knygos, jei nesusiduriate su situacijomis, kai bendraudami jaučiate pyktį, apmaudą ar pasijaučiate bejėgis. Ši knyga – Jūsų psichologinės savigynos vadovas, kuris padės jums sukurti tokius santykius su aplinkiniais, kokių norite. Tai nėra knyga apie manipuliacijas, veikiau apie tai, kaip kovoti su manipuliatoriais ir kitais psichologiniais vampyrais.

    Laikas, kurį praleisite su šia knyga, – gali būti geriausiai investuotas laikas. Tapsite ramesni, stipresni, labiau pasitikintys savimi. Įgavę šias savybes, lengviau atrasite kelią į tikrąją meilę ir gyvenimo laimę.

    KNYGOJE RASITE
    Asmeniniam gyvenimui
    Santykių užmezgimas
    Santykių nutraukimas
    Santykiai su kaimynais
    Situacijos:
    Vyras – žmona
    Žmona – vyras
    Tėvai – vaikai
    Vaikai – tėvai
    Anyta – marti

    Verslui
    Amortizacijos principas verslo derybose
    Viršininko užsispyrėlio tramdymas
    Viršininkės užsispyrėlės tramdymas
    Viršininko atleidimas

    Psichologinio aikido amortizacijos pavyzdys (iš knygos):

    „Kartą po eilinio vėlyvo grįžimo namo sutuoktinės rūsčiame tylėjime įžvelgiau „psichologinį žarsteklį" ir pasiruošiau kovai.
    Pokalbis prasidėjo riksmu:
    – Kodėl užtrukai šiandien?
    Užuot teisinęs aš pasakiau:
    – Brangioji, stebiuosi tavo kantrybe. Jeigu elgtumeisi taip, kaip elgiuosi aš, ilgai netverčiau. Pažvelk, kas vyksta: užvakar grįžau vėlai, vakar – vėlai, šiandien žadėjau grįžti anksčiau – lyg tyčia, vėl vėlai.
    Žmona (su įniršiu):
    – Nustok žaisti savo psichologinius žaidimus! (Ji žinojo apie mano lankomus seminarus.)
    Aš (kaltai):
    – Kuo čia dėta psichologija? Tu turi vyrą, kurio praktiškai nėra. Vaikai tėvo nemato. Galėčiau sugrįžti anksčiau.
    Žmona (jau ne taip rūsčiai, bet vis dar su nepasitenkinimu):
    – Gerai, užeik.
    Aš tylėdamas nusirengiu, plaunu rankas, atsisėdu ir pradedu kažką skaityti. Žmona baigia kepti pyragėlius. Buvau išalkęs, kvepėjo labai skaniai, bet į virtuvę aš nėjau. Žmona įėjo į kambarį ir kiek nervingai paklausė:
    – Ko neini valgyti? Matyt, kažkur jau pamaitino!
    Aš (kaltai):
    – Ne, esu labai alkanas, bet nesu vertas.
    Žmona (kiek švelniau):
    – Tiek to, eik valgyti.
    Suvalgiau tik vieną pyragėlį ir toliau sėdžiu. Žmona (atsargiai):
    – Ar tau neskanu?
    Aš (vis dar kaltai):
    – Ne, pyragėliai labai skanūs, bet nesu jų vertas.
    Žmona (švelniai, net meiliai):
    – Na, baik tu. Valgyk, kiek panorėjęs.
    Tokiu tonu pokalbis tęsėsi apie minutę.
    Konfliktas nugesintas.
    Anksčiau kivirčai galėjo tęstis kelias dienas."
    Neįtikėtina, tačiau beveik niekas nesinaudoja prevencine amortizacija darbo santykiuose. Reikia nueiti pas viršininką ir pasakyti maždaug taip: „Atėjau, kad mane išbartumėte. Žinote, ką aš pridirbau..."

  • Be 5 minučių prestižinė

    Autorė: Lilija Bručkienė

    2018 m. rudenį visą šalį supurtė mokytojų streikas, kurio metu, nesulaukiant oficialių derybų, buvo pasiryžta apsigyventi Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose. Tas precedento Lietuvoje neturintis įvykis vienus paskatino veikti, suvienijo, kitus šokiravo ar papiktino. Bet visuomenę pasiekė labai fragmentuota, nenuosekli informacija, apaugusi nuogirdomis ir tendencingomis interpretacijomis.

    Šita knyga - tai tris savaites ministerijoje gyvenusios mokytojos autentiška patirtis. Chronologine tvraka pateikti įvykiai nuo 2018 m. vasaros iki 2019 m. rudens papildomi straipsniais, rašytais tiek būnant ministerijoje, tiek ir vėliau. Taip ne tik atskleidžiami faktai apie tai, kas vyko streiko metu, bet ir analizuojamos gilesnės švietimo sistemos problemos.

  • Kambarys

    Autorė: Laima Kota

    Šiandien jau sunku patikėti, kad taip gyventa prieš keliasdešimt metų: ar tikrai reikėdavo atstovėti eiles prie sviesto ir dešros, o mandarinas visiems vaikams būdavo didžiausias naujametinio dovanų maišelio skanėstas? Ar tiesa, kad turistinę kelionę į Bulgariją tekdavo suderinti su visokiausiais darbovietės komitetais, o tikri džinsai buvo svajonė, kuriai tūlas nepagailėdavo ir visos mėnesio algos? Sveiki atvykę į komunalinį butą su aštuoniais kambariais ir bendra virtuve, kurio buities kosmose kunkuliuoja gyvenimas: piešiamos garsių paveikslų kopijos, padirbinėjami doleriai, varoma naminukė, siuvami „tikri“ džinsai, teikiamos sekso paslaugos telefonu, kuriami „verslo“ planai, verda ginčai ir suokalbiai. Romanas leidžia pažvelgti į Latvijos kasdienybę tais metais, kai tarybų šalies valdžia staiga tapo palankesnė žmogiškam siekiui gyventi geriau ir paskelbė perestrojką. Rašytoja ištraukia šį laiką iš įvairių atsiminimų, konstatuodama: po to, ką patyrėm eidami per komunizmo statybą, nebebaisūs ir XXI amžiaus išbandymai. 

  • Pakalbinti stebuklai. Lietuvos gamtos ir lietuvių įdomybės

    Autorius: Selemonas Paltanavičius

    Gamtoje, sakoma, stebuklų nebūna, o jais dažniausiai pavadiname tai, ko nesuprantame, kuo žavimės ir stebimės. Lietuvoje tokių stebuklų ieškoti paprasta, nes jie yra kažkur greta, todėl gali būti, kad juos kada nors surasime.
    Galvodamas apie dar vieną susitikimą su Lietuva autorius turėjo didelį galvos skaudulį: ji didelė, joje tiek svarbių dalykų, objektų, vietovių, apie kurias derėtų kalbėti. Enciklopediją rašyti per sunku, tad teko nesirenkant apsistoti prie to, kas „nesilipdo“ į vientisą tekstą, kas kontrastuoja. Gal taip atsiranda didelės šalies įvaizdis...
    Gyvename įdomiu metu, kai mumyse atgimsta naujas gamtos pojūtis. Pravėrę duris į pasaulį ir pamatę jo žavesį pagaliau susipratome turintys ir savitą gamtą, savo vertybes, kokių kiti neturi ir negali pažinti taip giliai, kaip tai duota mums. 
    Daug ko tenka mokytis iš naujo. Svarbiausia, kad to norime. Sava gamta, jos stebuklai ir mes, esantys gamtoje, yra neišsemiama tema. Šis bandymas prisidėti prie mūsų grįžimo į gamtą – ne pirmasis. Tačiau jis kažkuo yra kitoks, o visa, kuo autorius galėjo pasidalinti su skaitytojais, taps stimulu ieškant naujų stebuklų. Gamtoje jų daug, tam neužteks metų kitų. Tačiau gamta turi daug laiko. O mums reikia turėti tik noro ir kantrybės.
  • Latvijos istorija

    Autoriai: Ilgvars Butulis, Antonijs Zunda

    Knygoje pateikiama Latvijos istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, apžvelgiamas ne tik latvių tautos, bet ir kitų Latvijos teritorijoje gyvenusių ir gyvenančių tautų istorinis likimas. Teritorijos atžvilgiu Latvija yra mažas kraštas, turintis nedaug gyventojų ir visada buvęs didžiųjų kelių kryžkelėse bei didžiųjų valstybių geopolitinių interesų sankirtose, todėl autoriai, kiek leido galimybės, savo krašto istoriją siejo su viso Baltijos regiono ir Europos istorijos kontekstu.

  • Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine ir videomedžiagoje

    Lietuvos istorijoje XX a. devintojo dešimtmečio antra pusė ir dešimtojo dešimtmečio pradžia – ypatingas laikas, kai Lietuva, atsiskirdama nuo Sovietų Sąjungos, tapo savita „išnykimo erdve", suponuojančia naujos valstybės ir visuomenės kristalizavimosi sąlygas. Transformacija apėmė visas visuomeninio gyvenimo sritis ir tapo visuotiniu reiškiniu, apėmusiu politinį gyvenimą ir ekonomiką, video technologijos išplitimą kine, televizijoje, mene ir namų ūkiuose, nepriklausomos medijų rinkos formavimąsi, stichiškos piratinės kultūros atsiradimą ir daugelį kitų reiškinių.

    Knyga „Politinis lūžis ekrane. (Po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje" (sudarė Anna Mikonis-Railienė ir Renata Šukaitytė; autoriai: Anna Mikonis-Railienė, Renata Šukaitytė, Mantas Martišius, Renata Stonytė) apima savitus vizualinio diskurso klausimus, tuo metu dominavusius medijose (dokumentiniame kine, televizijoje, vaizdo (video) įrašuose).

    Tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transformacijų, vykusių 1987–1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje. Monografijoje atskleidžiama, kas permainingų praėjusio šimtmečio devintojo ir dešimtojo dešimtmečių sandūroje kine ir televizijoje buvo vertingiausia, svarbiausia, neįprasta ir kas užfiksuota kino bei magnetinėse vaizdajuostėse. Autoriai gilinasi į svarbius to meto istorinius įvykius ir personalijas ir į tai, kas lėmė nacionalinio dokumentinio kino ir televizijos kaitą. Knygoje atskleidžiama, kaip audiovizualinėse medijose reprezentuojami pokyčiai mūsų visuomenėje ir kokie politiniai bei socialiniai naratyvai dominuoja atgimstančioje Lietuvoje.

  • Bravo estradai!

    Autorė: Inga Liutkevičienė

    Tai ne muzikos antologija, o populiariai parašyta knyga apie 6-ojo – 9-ojo dešimtmečių estradą. Knygoje šmaikščiai, su lengvu humoru aprašomos neįtikėtinos dainininkų, muzikantų, kompozitorių ir dainų tekstų autorių (Stasio Povilaičio, Birutės Petrikytės, Laimos Žemaitytės, Miko Suraučiaus, Alekso Lemano, Algimanto Raudonikio ir daugybės kitų žinomų muzikos pasaulio žmonių) gyvenimo istorijos. Sužinosite, kaip buvo sukurti iki šiol dainuojami šlageriai - daina apie raudoną rožę, „Žalioj stotelėje“, „Berniukai“. Kartu su ansambliais „Nerija“, „Estradinės melodijos“, „Plius minus“, kitais gastroliuosite po atokiausias Sibiro, Mongolijos, Vidurinės Azijos vietoves, varvinsite seiles prie anuometinių socialistinių šalių parduotuvių vitrinų. Knygoje su sovietmečio specifika susipažinsite per kitą prizmę – estradą. Ji buvo ir to laikotarpio dalis, ir ryškus reiškinys, dėl kurio pilką sovietmečio gyvenimą daug kas prisimena su spalvotais intarpais. 
    Knyga primins malonias akimirkas ir žinomas dainas tiems, kurie lankėsi estradiniuose ir taps įdomia kelione sovietmečio estrados keliais tiems, kurie net nagli įsivaizduoti, kaip tada viskas buvo. Knyga gausiai iliustruota originaliomis to meto archyvinėmis nuotraukomis, atspindinčiomis laikmetį, madas.   
     Citatos iš knygos: 
     xxx
    „Stasys Povilaitis – sudėtingo likimo žmogus. Stasys sakydavo, kad žmogus pats yra savo laimės kalvis. Ir pats tą įrodė. Ne vieną naktį jam, paaugliui, yra tekę nakvoti prie jūros po žvaigždėtu dangumi, klausantis bangų mūšos, kirų, todėl jis jūrą mylėjo kaip žmogų.“
     xxx
    „Uzbekijoje varginami alinančios kaitros „Estradinių melodijų“ muzikantai apsimovė šortus, bet vietiniai, vilkį ilgais nacionaliniais chalatais, išdrįsusius rodyti nuogas kojas atlikėjus apspjaudė.“
     xxx
    „Sovietmečiu buvo griežtai saugomas suaugusių žmonių dorybingumas. Apsigyventi viename viešbučio kambaryje galėdavo tik susituokusios poros, įrodžiusios tai pasais su įrašytomis vienodomis pavardėmis. Šiaip vyrų pas moteris neleisdavo, moterų pas vyrus – irgi. Milžinišką pasisekimą turėję vyrai visgi rado išeitį – merginas įsinešdavo paslėpę kontraboso dėkle.“
 
Savanoris bibliotekoje