Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
    Svarbiausia naujiena
  • BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

    daugiau

  • Memelio gaisras

    Autorė: Diana Latvė

    NOVELIŲ ROMANAS
    Paslaptingasis Memelis ir jo priemiesčiai, Krymo karo įvykiai ir keistos aplinkybės, į kurias patenka niekuo dėti Solovkų vienuolyno vienuoliai ir dvi anglų fregatos. 1854 metų naktį įsiplieskia Didžiojo Memelio gaisras ir meilė vietinei merginai Lindai... O 1966-aisiais, statant Vakarų laivų remonto gamyklą, Klaipėdos priemiestyje nukasamas Smeltės pusiasalis su visu Mažosios Smeltės kaimu. Tarsi jo niekada nė nebuvo. Praeities išsižadėjęs „politrukas“ pavyduliauja žmonos meilužiams, o Amžinojo miesto valtininkas luotu per Danės upę iki šiol tebekelia pavargėlius miestiečius į anapusinius vandenis...
    Dianos Latvės novelių romano „Memelio gaisras“ istorijos peržengia amžių ir valstybių ribas. Visus rašytojos pasakojimus vienaip ar kitaip sieja trys veikėjai – Jonas Kelis, jo sūnus Mikė ir neregimas, atmintį istorijos tėkmėje išsaugantis laikas. 
    „Bandau užčiuopti praeitį, o kai nepavyksta – išsigalvoju nebūtų dalykų, jie tampa vis realesni. Kas, jei mano pramanai ateityje virs istorija? Tuomet visa praeitis – vien išgalvotos legendos“, – Diana Latvė.
    Diana Latvė – VU absolventė, biologė. Bendradarbiauja su kultūros leidiniais „Durys“, „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, literatūros almanachu „Baltija“. „Memelio gaisras“ – pirmoji rašytojos spausdintinė knyga.
  • Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus

    Autorė: Olga Tokarczuk

    JEI PRIGLAUSTUME PRIE ŽEMĖS AUSĮ, PASLAPTĮ PAJUSTUME GLŪDINT SAVO KAULUOSE...Atokiame Lenkijos kaime keistuolė Janina Dušejko tamsiais žiemos vakarais studijuoja astrologiją, kartu su buvusiu mokiniu verčia Williamo Blake'o poeziją ir prižiūri Varšuvos gyventojų sodo namelius. Ji mieliau renkasi gyvūnų nei žmonių draugiją. Ieško ryšių tarp planetų išsidėstymo ir to, ką rodo televizija. Jos manymu, žmonių vardai dažnai neatitinka konkrečių asmenybių, todėl žmones verta pervardyti. Netikėtai kaimelio ramybę sudrumsčia paslaptinga Janinos kaimyno, praminto Didžiąja Pėda, mirtis. O tuomet pasipila ištisa keistų mirčių virtinė. Energingoji moteris ima versti nusistovėjusį – ir užsistovėjusį – tradicinį vietinės bendruomenės gyvenimą aukštyn kojom...

    Intriguojantis detektyvinis šio romano siužetas labai išradingai panaudojamas skaitytojų dėmesiui prikaustyti. Tačiau knygoje kartu keliama daugybė svarbių idėjų – nuo hipsteriškos laisvamanybės iki ekofeminizmo.
     
    Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, Nobelio literatūros premijos laureate. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižišiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ (angliškai romanas pasirodė „Flights“ pavadinimu). Antrą kartą autorė „Man Booker International Prize“ premijai buvo pristatyta 2019 m. už romaną „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“. Kūrinys pateko į trumpąjį premijos sąrašą. Prieš dešimtį metų Lenkijoje išėjęs Olgos Tokarczuk romanas šiandien pasirodo dar aktualesnis, dar sodresnis, dar subtiliau atskleidžiantis nūdienos pasaulio natas.
     
    „Nepaprasta knyga. Tokarczuk romanas – linksmas, vaizdingas, pavojingas ir verčiantis sunerimti. Jame keliama rūsčių klausimų apie žmogaus elgesį. Nuoširdžiai žaviuosi šiuo nuostabiu kūriniu“, – Annie Proulx.
     
    „Nuostabiai keistas, legendą primenantis detektyvas... Tai filosofinė paslapčių kupina pasaka apie gyvenimą ir mirtį. Šias paslaptis, jei priglaustumėte prie žemės ausį, pajustume glūdint savo kauluose“, – New York Times Book Review.
  • Kūju per Lietuvos istoriją

    Autorius: Dalius Stancikas

    Dalius Stancikas (1963) – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialistas, buvęs Seimo pirmininkės patarėjas, „Bernardinai.lt“ portalo redaktorius, ilgus metus rašantis aktualiomis politikos temomis šalies žiniasklaidoje. Jokia paslaptis, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje vyksta informacinis karas prieš antisovietinės rezistencijos dalyvius. Nesiskaitant su faktais, rezistencijos istorija straipsniuose ir knygose perrašoma iš esmės pagal sovietinį istorijos pasakojimą, o šiam spaudimui pasidavę politikai trina laisvės kovotojų atminimą iš šalies viešųjų erdvių. Knygoje autorius pirmąkart pateikia išsamų ir visapusišką atsaką šiai Rūtos Vanagaitės ir daugelio kitų paleistai melo lavinai. Nesusitelkdamas į kurį vieną atvejį D. Stancikas analizuoja ryškiausius rezistencijos istorijos „perrašymo“ epizodus, leisdamas kalbėti gausiems šaltiniams ir amžininkų liudijimams. Knygoje persipina šiandieninės diskusijos ir karo bei pokario meto ginkluotos rezistencijos istorijos klausimai. Studijai kontekstą suteikia istorikės profesorės Rasos Čepaitienės įvadinis straipsnis, novatoriškai konceptualizuojantis vykstantį kultūrinį karą istorinės atminties fronte. Lengvo stiliaus ir nedidelės apimties knyga yra nepakeičiamas ir būtinas kiekvienam neabejingam piliečiui šaltinis šiandieninėse diskusijose apie naujausių laikų Lietuvos istoriją.

  • Saulės sesuo. Elektros istorija

    Autorė: Lucinda Riley

     „– Tu gali, Elektra. Nes tavo mama ir tėtis Atlantas, o ką jau kalbėti apie patį Dievą, dabar žvelgia į tave. Jie atvedė tave prie šios akimirkos, nes tiki tavimi ir tuo, kuo tu gali tapti.“
    LUCINDA RILEY (Liusinda Raili) gimė Airijoje. Pirmą savo knygą ji parašė būdama dvidešimt ketverių metų, baigusi ankstyvą karjerą kine, teatre ir televizijoje. Jos knygos išverstos į 37 kalbas, visame pasaulyje jų parduota daugiau nei 20 milijonų egzempliorių, jos nuolat yra Sunday Times ir New York Times bestselerių sąrašuose. Šiuo metu ji rašo „Septynių seserų“ ciklą, pasakojantį įvaikintų seserų istorijas ir paremtą mitu apie garsųjį Plejadžių žvaigždyną. Kiekviena šio ciklo knyga tampa bestseleriu visame pasaulyje. Šiuo metu Holivudo kompanija ruošiasi pagal šį ciklą statyti serialą.
    „Saulės sesuo“ – knyga apie šeštąją seserį Elektrą. Išskirtinio grožio ir išskirtinio būdo juodaodę, vieną garsiausių pasaulio modelių. Atrodo, kad ji turi viską: nepaprastą išvaizdą, nuostabų butą Manhatane, svajonių profesiją. Tačiau niekas nežino, jog už viso to slypi vienatvė ir liūdesys dėl staigios ją ir penkias seseris įvaikinusio tėvo mirties, malšinamas alkoholiu ir narkotikais. Pykčio ir nerimo priepuoliai, degtinė ir kokainas vos nesugriauna Elektros gyvenimo. Bet lemtingą akimirką ji gauna laišką iš moters, vadinančios save jos tikra senele...
    1939-aisiais Sesilė Hantli-Morgan iš Niujorko atvyksta į Keniją gydyti savo sudaužytos širdies. Kenija ją pasitinka pribloškiamo grožio gamta ir linksmybėmis krikštamotės namuose, kur ji sutinka rūstų viengungį Bilą Forsaitą. Atrodo, kad jam daug artimesni masajai ir laukinė gamta nei moterys – visos, išskyrus Sesilę. Ji nė nenutuokė, kad šis susitikimas bus lemtingas. O juo labiau – kad į jį įžengs maža juodaodė mergaitė, kuri ir taps Elektros istorijos pradžia.
    Svaiginantis pasakojimas, vedantis skaitytoją nuo betoninių Manhatano dangoraižių iki deginančios Afrikos saulės, nuo narkotikų iki liūtų medžioklės, nuo kovų už juodaodžių teises Harleme iki masajų genties ritualų – tokia šeštosios sesers Elektros istorija.
  • Mergina iš laiško

    Autorė: Emily Gunnis

    Esi mano dukra, nors mudvi sieja ne kraujo, o širdies ryšys, ir toji širdis dūžta suvokus, kad savo ketinimais tik dar labiau pagilinsiu tą skausmo jūrą, per kurią tau teko bristi ilgus aštuonerius savo gyvenimo metus.
    Emily Gunnis – buvusi televizijos režisierė, šiuo metu su šeima gyvenanti Braitone. Ji – viena iš keturių garsios britų rašytojos Penny Vincenzi dukterų, nuo vaikystės norėjusi rašyti romanus, kaip ir mama. „Mergina iš laiško“ – debiutinis jos romanas, sukrėtęs ir pavergęs daugybę skaitytojų, išverstas į 17 kalbų.
    Tai tikrais faktais paremta pribloškianti istorija apie daugybės vienišų motinų ir jų kūdikių likimus. Apie Šv. Margaritos namus, į kuriuos būdavo atiduodamos pastojusios merginos, ir tas kančias, kurios laukė tiek nelaimingų motinų, tiek prievarta atimtų ir įvaikintų jų kūdikių.
    Saseksas, 1956-ieji. Aivė Dženkins laukiasi kūdikio, tačiau būsimasis tėvas nesiruošia turėti su ja nieko bendra. Mama nuo jos nusigręžia, leisdama patėviui ištaisyti šeimą užklupusi nešlovę – išsiųsti nėščią Aivę į Šv. Margaritos namus. Iš šių namų Aivė niekada nebeišeis… Tačiau išeis jos dukra. Į svetimą šeimą.
    Londonas, 2017-ieji. Jauna žurnalistė Samanta Harper, viena auginanti dukrą, labiau už viską trokšta sukrečiančios istorijos. Kartą grįžusi namo ji randa savo močiutę užsnūdusią ties laišku, kurio turinys Samantą pribloškia. Tai laiškas, kurį siaubo apimta Aivė rašė savo vaiko tėvui iš Šv. Margaritos namų, maldaudama ją išvaduoti. Kaip laiškas pateko pas jos močiutę? Kas nutiko kūdikiui? Įsitraukusi į tragiškos istorijos tyrimus ji sužino ir apie paslaptingų mirčių virtinę, sekančią šių nelaimingųjų pėdsakais. Šv. Margaritos namai tuoj bus nugriauti; Samanta turi tik keletą valandų, kad išsiaiškintų šešiasdešimties metų senumo paslaptį, kitaip tiesa, slypinti taip arti namų, dings amžiams. Ji nemanė, kad nelaimingos merginos likimas bus tiesiogiai susijęs su ja pačia… 
     
  • Prarastos valandos

    Autorė: Karen White

    Vyrai, kurie rašo istorijos knygas, pasakoja apie mūšius ir pergales. O žmonių sielų istorijas pasakoja moterys.
    KAREN WHITE (Karen Vait) – JAV rašytoja, dvidešimt keturių bestselerių autorė. Šiuo metu ji su vyru ir dviem vaikais gyvena Džordžijos valstijoje, JAV pietuose, kur
    vyksta ir daugumos jos romanų veiksmas. Lietuviškai jau išleisti jos romanai „Stiklo skambesys“, „Pakrantės medžiai“, „Naktis, kai užgeso šviesos“.
    Kai Paiper Milz buvo dvylika, ji padėjo seneliui užkasti dėžę sode už namo. Dėžė buvo senelės, todėl mergaitė pernelyg nesidomėjo, kas jos viduje, ir tai niekam nerūpėjo dar dvylika metų. Nelaimingas atsitikimas žirgų lenktynėse sudaužė visas Paiper svajones apie olimpinį auksą. Po senelio mirties ji paveldėjo namą su visomis jo paslaptimis, įskaitant ir kambarį, kurio nėra. Ar jis visgi yra? Bandydama atsigauti po sunkios
    traumos, ji sugrįžta į senelių namus ir prisimena sode užkastą dėžę. O joje – iškarpų albumo lapai ir grandinėlė, iki pusės apkabinėta karuliais. Ir 1929-ųjų laikraščio iškarpa, kurioje rašoma, kad Savanos upėje buvo rastas kūdikio kūnelis. Grandinėlė ima pasakoti apie tris drauges tais tolimais 1920-aisiais: kiekviena jų segėdavo grandinėlę keturis mėnesius, papuošdavo ją karuliu ir fiksuodavo draugystę iškarpų albume. Tačiau kodėl viskas nutrūko? Kas buvo tas kūdikis? Ir kodėl jos liūdnoji senelė apie tai niekada nepasakojo?
    Paiper visada manė, kad senelė neturi ką papasakoti. Ir tik dabar, kai jau per vėlu, ji supranta klydusi. Ir leidžiasi į istorijos paieškas.
    „Prarastos valandos“ – istorija apie tai, kad kiekviena moteris turi turėti dukterį, kuriai papasakotų savo istoriją. Apie paslaptis, kurios griauna gyvenimus, ir pamokas, kurias išmokstame jas sužinoję. 
     .  
  • Sodas

    Autorė: Marina Stepnova

    Marina Stepnova (g. 1971 m. Jefremove, Tulos srityje) – viena žymiausių šiuolaikinių rusų rašytojų, romanų „Lazario moterys“, „Chirurgas“ ir „Italų pamokos“ autorė. Jos knygos pelnė prestižiškiausias Rusijos literatūros premijas, išverstos į 23 kalbas. 
    „Sodas“ – naujausia autorės knyga, nukelianti mus į XIX a. Rusiją. Į klestinčią kunigaikščio Boriatinskio sodybą, apsuptą lūžtančio nuo gėrybių sodo. Ir sodyba, ir pats kunigaikščių gyvenimas – kaip šventė: amžina, dosni, džiūgaujanti. Tačiau į šį gyvenimą ateina vėlyvas ir niekieno nelaukiamas vaikas. Dukra, kurios gimimas sugriauna idealiai atrodžiusią šeimą. Tusia nuo gimimo yra kitokia. Patriarchalinėje, tradicijų sukaustytoje visuomenėje, kurioje kiekvienas elgiasi ir gyvena taip, kaip diktuoja luomo taisyklės, ji atrodo, lyg būtų atėjusi iš kito laiko. Ji nuo gimimo daro ką nori, elgiasi kaip neįprastai laisvai, šokiruodama aplinkinius. Ji pati sprendžia, kada jai pradėti kalbėti. Kaip elgtis, kuo domėtis, ką mylėti ir ko neapkęsti – o tai neatleistina toje aplinkoje, kurioje jai tenka gyventi.
    „Sodas“ – knyga, skirta pasiilgusiems klasikinės rusų literatūros. Tai epinis, plačiais mostais nutapytas anuometinės Rusijos paveikslas. Didžiulis Boriatinskių dvaras – tarsi rusiškas pasaulio modelis: su pirkliais ir valstiečiais, prietarais ir pažanga, mergomis patarnautojomis, sėja ir derliaus nuėmimu, sodu, kiaulėmis ir arkliais. Ypač arkliais, kurie Tusiai reiškia daugiau nei žmonės. Visą šį universumą valdo dviese: Nadežda Aleksandrovna Boriatinskaja ir Tusiai ateiti į pasaulį padėjęs vokiečių kilmės daktaras Meizelis. Šiame gyvame, kvėpuojančiame, sklidiname uždarame pasaulyje gyvena Tusia. Jų pasaulio centras. 
    O kažkur toli, už dvaro sienų, Simbirske, įsižiebia kibirkštis, iš kurios įsiplieks didysis gaisras. Bręsta sąmokslas prieš carą...
  • Kasios K. asmeninis gyvenimas

    Autorė: Asta Jolanta Miškinytė

    – Eime, jau laikas. Negaliu ilgiau čia būti.
    Pažvelgęs į tokį ramų Kasios K. veidą, Juozas suprato, kad viskas ir ginčytis ar toliau kalbėti nebeverta. Tad nutilo ir jie ramiai išėjo, užrakindami duris abu žinojo, kad niekada daugiau čia negrįš ir niekada daugiau nieko tarp jų nebus, ir daugiau to minėti nereikia, nes likimas pasisuko jiems nepalankia puse, parodydamas visą jų naivaus plano kvailumą. Po kiek laiko abu ištrins tai iš atminties ir sveikinsis lyg niekur nieko, kaip sveikinasi susitikę kaimynai.
    Asta Jolanta Miškinytė – skaitytojų pamėgtos knygos „Bitlas, Ana Orka ir aš“ („Tyto alba“, 2020) bei radijo pjesės „Mama, aš tave myliu“ autorė, trijų dukterų mama.
    Naujasis jos romanas – moters brendimo istorija, kurią autorė pasakoja su jai būdinga aistra, atvirumu ir atjauta. Iš pirmo žvilgsnio paprastos moters gyvenimas – kaip kalnų kelias: staigūs posūkiai, jokių kelio ženklų, o troškimai meilės ir prasmingesnio gyvenimo verčia didinti greitį... Jūs nugyvensite kartu su Kasia K. jos skaudų, bet tikrą gyvenimą iki visų mūsų taip geidžiamos sielos ramybės akimirkos. 
    Kodėl Kasia K.? Nes čia Vilnius, Grigiškės, bet dar buvo ir Žemutinis Pavilnys, kur mano močiutės kaimynė, buvusi  J. Pilsudskio vaikų auklė, padovanojo anų laikų  alavinį puodelį su ilga rankenėle. Jame virdavo man manų košę... 
    Mano dukra pasiuvo skudurinę lėlę ir pavadino ją Kasia Kovalska. Niekas nežino kodėl. Bet nuo tada žinojau, kad kada nors papasakosiu apie Kasios K. gyvenimą. Tiesa, istorija laikui bėgant augo, pildėsi, keitėsi, kol įgijo dabartinį pavidalą.
    Ar Kasia K. yra ta skudurinė lėlė? Beveik. Tol,  kol plaukia pasroviui ir sutinka būti šalia vyro taip, kaip jis nori ar tikisi, nesipriešindama, nes leidžiasi vedama protu nesuvokto bundančio seksualumo, nekreipdama dėmesio į savo pačios poreikius. Bet  palengva  Kasia K. įgyja tam tikro tvirtumo, kuris  leidžia pasipriešinti. Suaugti. Ir tuomet aplinkiniai liaujasi ja manipuliavę. Tai pasakojimas ir apie tai, kokia stipri yra motinos meilė, net jei apie ją nekalbi nuolatos ar neturi galimybės jos parodyti. Ji niekur nedingsta ir lemiamu momentu suteikia jėgų pasielgti taip, kaip geriausia. Moteris bet kokioje situacijoje gali išlikti stipri.
    Man tai  istorija,  kupina vilties, nes niekas niekada nesibaigia. Rašydama pirmą romaną linkėjau kiekvienam sutikti savo Bitlą, nes tada gyvenimas gali pasikeisti į gera. Rašydama antrą kiekvienai noriu palinkėti šiek tiek Kasios K. gyvybingumo . (Asta Jolanta Miškinytė). 
  • Persikrauk : išmok laiku sustoti

    Autoriai: Catharina Enblad, Henrik Fexeus

     „Gyvenimą galima palyginti su smuiko styga – gražiai muzikai išgauti ji turi būti pakankamai įtempta, bet ne per daug, kad nenutrūktų. Taip pat nereikia bandyti griežti keliais smuikais iš karto.“ (Henrik Fexeus ir Catharina Enblad).
    Ar kada patyrėte jausmą, jog tempas toks, kad jau nebespėjate pats su savimi? Mintys apie dar nepadarytus darbus nepalieka ramybėje nei namuose, nei sapnuose, o darbotvarkėje nerandate pertraukos ramiai pavalgyti ar pažvelgti pro langą? Sveikiname, jūs esate šiuolaikinio pasaulio žmogus, kuris per dieną nuveikia darbų tiek, kiek jūsų seneliai nebūtų nuveikę per mėnesį. Vis dėlto toks gyvenimas turi savo kainą.
     
    Sužinokite:
    • Kaip atitikti šiuolaikinio pasaulio reikalavimus ir pasiekti išsikeltus tikslus?
    • Kaip išmokti laiku pasakyti STOP?
    • Kaip rasti naudingas strategijas, kurios padėtų atgauti jėgas?
    • Kaip užpildyti savo vidinės energijos užtaisus?
    • Kaip daryti tai, ką nori, ir kartu išsaugoti gerą savijautą?
     
    H. Fexeus’as, žinomas švedų lektorius ir bestselerių autorius, su žurnaliste C. Enblad knygoje „Persikrauk“ pateikia persikrovimo technikas, kurios yra paremtos sąmoningo dėmesingumo, streso valdymo, laiko optimizavimo ir kitomis technikomis, kurios padeda atsigauti ir fiziškai, ir psichologiškai. Vienoms pritaikyti reikia poros valandų, o kitoms užtenka vos kelių sekundžių. Bet visos jos padeda „įkrauti baterijas“.
  • Jūs nesiklausote, jūs negirdite

    Autorė: Kate Murphy

    Kada paskutinį kartą klausėtės, ką jums sako? O kada paskutinį kartą kas nors iš tikrųjų klausėsi, ką sakote jūs? Knygoje „Jūs nesiklausote, jūs negirdite“ atskleidžiama klausymosi svarba. Tik gebėdmi klausytis išmoksime bendrauti, sudominsime aplinkinius ir tobulėsime patys. Klausymasis yra ne tik girdėjimas, ką sako žmonės. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jie ką nors sako ir ką daro sakydami. Klausymosi tikslas yra supratimas, ir tam reikia pastangų. Šiuolaikinėje visuomenėje dažniausiai girdimi monologai, oponentai nutildomi ir nesidomima, ką nori pasakyti kiti. Žmonės jaučiasi vieniši, nors retai būna vieni. Nesvarbu, kad gyvename technologijų amžiuje ir turime visas galimybes bendrauti naudodamiesi skaitmeniniu ryšiu, bet, atrodo, nesiklausome vieni kitų arba net nežinome, kaip tą daryti. Ir visa tai tik todėl, kad žmonės vis daugiau kalba sau ir apie save, vis mažiau domisi, ką galvoja ir sako juos supantys asmenys. „Šiame amžiuje, kai technologijos suteikia daug galimybių bendrauti, paradoksalu, bet klausomės blogiau. Gerai, kad Kate Murphy pamoko, kaip susigrąžinti šį pagrindinį įgūdį. Knyga padėjo pakeisti požiūrį į bendravimą su man svarbiais žmonėmis.“ – Calas Newportas, knygos „Kaip dirbti mažiau, pasiekti daugiau ir susikaupti, kai visi blaško“ autorius.


    Kate Murphy yra žurnalistė, rašanti leidiniams „The New York Times“, „The Economist“, „Texas Monthly“ ir naujienų agentūrai „France Presse“. Ji gyvena Hjustone, Teksaso valstijoje. Kate geba naujai ir paprastai paaiškinti sudėtingus klausimus, ypač socialinės sąveikos dalykus, ir taip padeda skaitytojams suprasti žmonių elgesio priežastis.


    Rašydama šią knygą autorė dvejus metus analizavo su klausymusi susijusius mokslinius tyrimus – biomechaninius ir neurobiologinius procesus, psichologinius ir emocinius veiksnius. Taip pat ji kalbino įvairius žmones – atlikėjus, įmonių vadovus, politikus, mokslininkus, ekonomistus, mados dizainerius, profesionalius sportininkus, verslininkus, virtuvės šefus, menininkus, kūrėjus ir religinius lyderius. Domėjosi, ką jiems reiškia klausymasis, kada jie labiausiai linkę klausytis, kaip jaučiasi, kai kas nors jų klausosi, ir kaip jaučiasi, kai nesiklauso.


    „Niekas nėra geras klausytojas visada. Žmogaus prigimčiai būdinga, kad galvoje sklandančios mintys kartais trukdo. Klausymasis reikalauja pastangų. Kaip ir skaitant galima pasirinkti, ar atidžiai perskaityti kai kuriuos dalykus, ar tik permesti akimis atsižvelgiant į situaciją. Tačiau gebėjimas atidžiai klausytis, kaip ir atidžiai skaityti, prastėja, jei tai darome gana retai. Jei imsite visų klausytis taip, kaip skaitytumėte antraštes garsenybių gandų svetainėje, nepastebėsite žmonių poetiškumo ir išminties. Taip pat nuslėpsite dovaną, kurios labiausiai trokšta jus mylintys arba galintys mylėti žmonės.“


    „Šiuolaikiniame gyvenime esame skatinami įsiklausyti į savo širdį, į vidinį balsą, pasikliauti nuojauta, tačiau retai kas ragina atidžiai ir įdėmiai klausytis, ką mums sako. Į pokalbį įsitraukiame tarsi apkurtę – dažnai kalbamės vieni su kitais kokteilių vakarėliuose, darbo susitikimuose, net per šeimos pietus stengiamės vadovauti pokalbiui, o ne jį palaikyti. Interneto erdvėje ar kalbėdamiesi asmeniškai apibūdiname save, pasakojame ir perduodame informaciją. Reikšmingomis laikome savo mintis, o ne tai, ką reikėtų išgirsti. Tačiau klausymasis vertingesnis už kalbėjimą.“
    Kate Murphy

  • Sveika ir gardu

    Autorė: Indrė Trusovė

    Prieš beveik dešimtmetį atsiradęs sveikos gyvensenos tinklaraštis ,,Sveika ir gardu‘‘ – vienas pirmųjų Lietuvoje ir vienas populiariausių, socialiniuose tinkluose vienijantis beveik 160 000 sekėjų. Jo įkūrėja – dietistė, sveikos gyvensenos konsultantė Indrė Trusovė. Jos padedami žmonės išmoksta optimizuoti savo svorį, sveikai ir gardžiai maitintis ne tik patys, bet ir visa šeima.
     
    • Net 101 sveikas ir gardus receptas visai šeimai – nuo mažiausio iki vyriausio.
    • Nesudėtingi, be jokių įmantrių ingredientų paruošiami patiekalai. Dauguma gaminami tiesiog iš tų produktų, kuriuos visi visada turime namuose.
    • Įvairus meniu nuo užkandžių iki pyragų. Idealus norintiems atsikratyti papildomų kilogramų.
    • Prie kiekvieno recepto patarimai, kada tinkamiausia valgyti ir kuo pakeisti sudėtyje esančius ingredientus.
    • Indrės klientų sėkmės istorijos ir detalus planas, kaip pačiam pradėti rašyti savo sėkmės istoriją.
     
    Nori sulieknėti, į savo ir šeimos racioną įtraukti daugiau sveikesnio, bet skanaus maisto? Manai, kad šie du dalykai nesuderinami? Pasinerk kartu su manimi į ,,Sveika ir gardu‘‘ pasaulį ir leisk Tau parodyti, kad viskas yra paprasčiau, nei atrodo.  (Indrė Trusovė)
  • Enigma Orbi

    Autorė: Sondra Rankelienė

    Tai detektyvinis romanas, kurios užuomazga glūdi pačioje XV a. pabaigoje... Neįtikėtina, bet amžius nutylėta paslaptis netikėtai pasiekia mūsų dienas, Vilnių ir garsųjį Vilniaus Universitetą bei jo biblioteką, kuri šiemet švenčia 450 metų gyvavimo jubiliejų…
    Romane ENIGMA ORBI arba kitaip NAŠLAITĖLIO MĮSLĖ aprašomas Vilnius, Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblis, VU biblioteka, knygų saugyklos, pateikiama daug faktų iš Lietuvos istorijos. Pavadinime minimas Našlaitėlis – ne kas kitas, o visiems Lietuvos žmonėms gerai žinomas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis, kuris ne tik buvo pirmojo originalaus LDK žemėlapio bei garsiausio XVII a. pradžios tarptautinio bestselerio autorius, bet ir turėjo paslapčių, kurias pavyks atskleisti tik romano herojams.
    Kvapą gniaužiantys įvykiai, slapti manuskriptai, sudėtingos šifruotės, nepaprasto grožio Vilniaus architektūros ir mokslo šventovėje slypintys lobiai, pavojai ir neįtikėtini atradimai – visa tai ir dar daugiau rasite Sondros Rankelienės naujame detektyviniame trileryje ENIGMA ORBI. Ši sensacinga nauja knyga atskleis visiškai netikėtą Vilniaus paveikslą...
    Viena beprotiška savaitė – kai draugai tampa priešais, kai mirtis tyko net tarp senovinių foliantų, kai niekuo negali pasitikėti ir tikrai nežinai, ko ieškai, bet tikiesi atrasti… Kai atsiveria ne tik šimtmečiais saugotos paslaptys, bet ir durys naujiems jausmams… Prasidėjusi XVI amžiuje nuo Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iš Jeruzalės pargabentos paslaptingos knygos istorija persikelia į mūsų dienas. Žmonių, siekiančių bet kokia kaina užvaldyti senovinį leidinį, ratas išsiplečia nuo Italijos iki Lietuvos.
    Kokias paslaptis slepia neįkainojama knyga?
    Ką užšifravo ir savo ranka užrašė jos puslapiuose didysis Lietuvos keliautojas ir „Kelionės į Jeruzalę“ autorius?
    Išmoningai supinti realūs faktai ir fantazija neleis atsitraukti nuo knygos, o gal privers užsukti į Vilniaus universiteto biblioteką ir pasklaidyti senuosius spaudinius…
  • Ežeras

    Autorė: Bianca Bellová

    Kažkur pasaulio pakraštyje, prie grėsmingai senkančio ir užteršto ežero įsikūręs žvejų kaimelis. Vyrai čia geria degtinę, moterys jiems nuolankiai tarnauja, o vaikai kasosi įkyriai niežtinčias egzemas, kol galiausiai visus pasiima ežero Dvasia. 
    Kaip čia atsidūrė Namis? Ar gali būti, kad jo gyvenimas baigėsi vos tik prasidėjęs? Jis neturi nieko, tik nutukusią babą tvirtomis rankomis, girtuoklį senelį, pirmąją meilę, kurią atims rusų kareiviai, ir abejotiną ateitį. Paaugęs jis vis dar apie save nieko nežino, todėl leidžiasi į kelionę išsiaiškinti, kur dingo jo motina. Vaikinas nenutuokia, kad turės perplaukti ežerą, apeiti jį ratu ir pasinerti į gelmes tam, kad atskleistų didžiausią paslaptį.
    „Ežeras“ – tai natūralistinis ir siurrealus pasakojimas, alsuojantis pasaulio pabaigos atmosfera. Nors kūrinyje nėra nurodoma tiksli vieta ir laikas, galima atpažinti aliuzijas į konkretų įvykį – senkančios Aralo jūros katastrofą. Šitaip sujungiant neapibrėžtumą ir tikroviškumą, tradicinę savęs pažinimo kelionę su postapokaliptine nuotaika kūrinys dovanoja skaitytojui autentiškos patirties.
    Bianca Bellová (g. 1970) – čekų rašytoja, gimusi Prahoje, turinti šaknų Bulgarijoje. „Ežeras“ autorei pelnė tarptautinį pripažinimą. 2016 m. romanas įvertintas ne tik čekų literatūros apdovanojimu „Magnesia Litera“, bet ir Europos Sąjungos premija. Šiandien knyga išversta į daugiau nei 15 kalbų. 
  • Klaida

    Autorius: Antonis Samarakis

    Neįvardytoje valstybėje policinis režimas – tobulas žmogaus naikinimo mechanizmas. Jo ginklas – slaptosios policijos agentai ir jų nepalenkiama geležinė logika, besąlygiškai visus skirstanti į režimo šalininkus ir priešus.
     „Sporto“ kavinėje sulaikomas jaunuolis, kalbėjęs su priešiškos režimui organizacijos nariu. Neaišku, ar jaunuolis kaltas, ar ne, todėl jį norima priversti išsiduoti vežant automobiliu į sostinę, į apklausą Centrinėje būstinėje. Du suimtąjį lydintys agentai siekia jį palaužti tariamai draugišku elgesiu ir paskatinti bėgti: taip jis pripažins kaltę ir bus teisėtai sunaikintas. Tačiau per kelionę į sostinę geležinė slaptosios policijos logika ir matematiškai tiksliai apskaičiuotas planas žlunga įsivėlus nenumatytai klaidai – žmogiškajam veiksniui. Suimtasis ir vienas iš agentų norom nenorom išgyvena kelias nuoširdaus bendravimo akimirkas. Užtenka lašelio humaniškumo, kad tobulas planas ir žmogaus naikinimo mechanizmas sutriktų.
     Antonis Samarakis (1919–2003) – vienas garsiausių XX a. graikų rašytojų, plačiai žinomas pasaulyje, vertimų iš graikų į kitas kalbas skaičiumi nusileidžia tik Nikui Kazantzakiui. Jo žymiausias kūrinys „Klaida“, pusiau trileris, pusiau politinė satyra, dažnai lyginamas su Franzo Kafkos, George’o Orwello knygomis, pirmą kartą pasirodė 1965 m. ir yra išverstas į daugiau nei 33 kalbas, pamėgtas literatūros kritikų ir skaitytojų, Graikijoje pagerbtas premija „12“, 1970 m. Prancūzijoje – Didžiąja kriminalinės literatūros premija, 1975 m. ekranizuotas. 1982 m. už visą kūrybą autorius apdovanotas Europalia premija.
    Tikras šedevras. Rodydamas talentą, lakią vaizduotę ir meistriškumą, Antonis Samarakis pasakoja apie psichologinę kovą tarp dviejų slaptosios policijos agentų ir jų sučiupto įtariamojo. Šiandien gyvename kaip aktoriai absurdo teatre, ir viena iš priežasčių, kodėl aš taip žaviuosi „Klaida“, yra ta, kad autorius sugeba atskleisti absurdą, kuriame gyvename, nestokodamas humoro jausmo, poetiškumo ir gelmės. (Graham Greene).
    Pribloškiantis kūrinys. Linkėčiau, kad „Klaidą“ perskaitytų žmonės, kurie spekuliuoja demokratija, ir pamatytų, ką jie šiandien iš tikrųjų remia. Mes gyvename tokiais laikais, kai žodžiai taip atitrūkę nuo realybės, kad nebeturi jokios prasmės. (Arthur Miller).
    Nuostabu. Nepaprasta psichologinė intriga. Sveikinu Samarakį. Matome vis mažiau rašytojų, kurie pasižymi tokiu tikru originalumu ir vaizduotės jėga. (Agatha Christie)
    Romanas prasideda kaip „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“, o paskui nejučiomis išvirsta į kafkišką košmarą – puikus triukas. (Arthur Koestler).
    Graikų rašytojo Antonio Samarakio (1919–2003) romanas „Klaida“ – garsiausias jo kūrinys, parašytas 1965 m. ir tarytum išpranašavęs karinę diktatūrą, įsigalėjusią Graikijoje po 1967 m. perversmo. „Klaidoje“ pasakojama slaptosios policijos persekiojamo žmogaus istorija, parodomas policinės valstybės prievartos mechanizmas.
  • Mėnesienos sodas

    Autorė: Corina Bomann

    Jauna našlė Lili vis dar gedi savo vyro, tačiau stengiasi toliau gyventi įprastai. Ji – antikvariato Berlyne savininkė, visas jėgas atiduodanti darbui. Nors moteris dažnai sulaukia pasiūlymų įvertinti ir nusipirkti įvairių sendaikčių, užsukęs vyresnio amžiaus nepažįstamasis su nusidėvėjusiu smuiko dėklu ir natomis, ją suglumina. Nustebina tvirtindamas, kad smuiko neparduoda, o atiduoda kaip jai priklausantį. Galiausiai išeina nieko nepaaiškinęs ir palieka Lili nesupratusią, kas ką tik įvyko, kodėl instrumentas skirtas būtent jai ir ką tai reiškia. Juk ji net nemoka groti...
    Moteris kreipiasi į artimą draugę, retų brangenybių restauratorę Eleną, gyvenančią Londone, kad padėtų išsiaiškinti, kam priklauso šis smuikas ir kokia jo vertė. Leisdamasi į kelionę ji dar nežino, kad kelias bus vingiuotas ir nuves ją net iki Indonezijos ir laiku atgal... Žavus muzikologas Gabrielius padės jai sužinoti apie Rouzę – anglo ir Sumatro salietės dukterį, gyvenusią daugiau nei prieš šimtą metų. Garsi ir geidžiama muzikantė kadaise grojo išskirtiniu smuiku su rože pasaulinio lygio koncertuose ir privačiuose aukštuomenės vakarėliuose, kol vieną dieną pradingo ir daugiau niekas apie ją negirdėjo.  
    Pamažu skleidžiantis instrumentą gaubiančiai paslapčiai, Lili sužino ir apie dar vieną savininkę, o kiekvienas atradimas ją vis labiau suartina su Gabrieliumi. Šitaip narpliojant smuiko istoriją ir jos pačios gyvenimas įgyja naujų spalvų...
     
 
Savanoris bibliotekoje