Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
    Svarbiausia naujiena
  • BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

    daugiau

  • Melo kaina

    Autorė: Erika Amber

    Nepaisydami Bostoną užklupusio žiemos speigo, miesto gyventojai, prieš sėsdami prie Kūčių stalo šiltuose jaukiuose namuose, skubėjo užbaigti paskutinių darbų. Delija Kolins irgi skubėjo namo prieš atostogas. Kad ir kaip jai buvo liūdna, kad ir kokia bedugnė tuštuma žiojėjo jos širdyje, moteris vylėsi, kad bent šį vakarą pajėgs atsipalaiduoti. Tikėjosi nors akimirkai nustumti į šalį vienuolika metų širdyje nešiojamą skausmą ir pajusti norą gyventi. Bent trumpam susigrąžinti viltį, kad vieną dieną jos gyvenimas grįš į įprastas vėžes.
    Tuo metu kitame miesto gale Klaidas Stifvoteris laukė iki paskutinės minutės, kad niekieno nepastebėtas galėtų palikti biurą. Jis troško vienui vienas užsidaryti tuščiuose namuose ir viskyje paskandinti skausmą. Jis vis dar nebuvo atsigavęs po žmonos mirties.
    Tą lemtingą dieną Delija ir Klaidas susitiks akis į akį su savo demonais – du svetimi žmonės gaus po aukso spalvos voką be adreso. O tame voke – kruopščiai saugota jų paslaptis.
    Ar tikrai dėl meilės žmogus gali išdrįsti padaryti bet ką? Kam gali pasiryžti, kad išsaugotų didžiausią savo paslaptį?

  • Naktis virš Tanžero

    Autorė: Christine Mangan

    Alisai Šipli gyvenimas pamėtėjo neįkainojamą progą pabėgti nuo visko, kas ją iki šiol slėgė, – dabar jos laukia santuoka ir nieko netemdoma pradžia egzotiškajame Tanžere. Tad ji mažiausiai tikisi Maroke sutikti Liusę Meison. Dvi kadaise neišskiriamos draugės po paslaptingo įvykio Beningtone (JAV) nebendravo jau daugiau kaip metus. Tačiau Liusė – čia, tiesiai Alisai prieš akis, ir ji nori viską grąžinti į vėžes.
    Alisai šis netikėtas susitikimas leidžia naujai pažvelgti į Tanžerą: ji pasiduoda visad guvios ir drąsios draugės įtakai ir leidžiasi apgaubiama naujų Maroko potyrių. Tačiau ilgainiui akyla Liusės priežiūra, nuolatinis kiekvieno žingsnio kontroliavimas ima varginti. Nerimas ir nepaaiškinama, tarsi kartą jau išgyventa įtampa dar labiau sustiprėja, kai dingsta Alisos vyras.
    Christine Mangan (Kristyn Mangan) Airijos valstybiniame universitete įgijo literatūros mokslų daktarės laipsnį. Apie dviejų draugių įtemptą draugystę Maroke 1950-aisiais pasakojantis debiutinis autorės romanas „Naktis virš Tanžero“ netruko patekti į geidžiamiausių 2018 m. knygų sąrašus.

  • Prasilenkusios

    Autorė: Rūta Baublytė - Kaufmann

    Rūta Baublytė-Kaufmann gimė Kaune 1975-aisiais. Dešimtmetį šoko ir kūrė šokio teatre „Aura“. Studijavo lietuvių, prancūzų, anglų literatūrą bei filosofiją. Daktarinės disertacijos pagrindu išleido knygą „The architecture of Space-Time in the Novels of Jane Austen“ Anglijoje. Nuo 2001-ųjų gyvena Šveicarijoje su vyru ir vaikais, tačiau prisipažįsta tebesijaučianti kauniete. Tyrinėja XVIII–XIX a. moterų literatūrą ir dėsto anglų kalbą.

  • Šeimos vertybės, pagal Vienuolį, kuris pardavė „Ferrarį“

    Autorius: Robin Sharma

    Kaip atskleisti savo vaikų talentus ir gebėjimus, užauginti išmintingus ir stiprius dvasia.
    Vaikų ugdymas – tai vertingiausia investicija, kurią gali padaryti išmintingi tėvai. Būtent nuo šios investicijos priklauso mūsų ateitis. Kai negailite vaikams laiko, tai reiškia, kad jūs tikslingai vystote jų asmenybę, stengiatės rasti tas natas, kurios sudarys skambesį talentingai atliekamos harmoningos melodijos – toks bus jūsų vaikų gyvenimas.
    Šios knygos autorius yra žinomas lyderiavimo filosofijos ekspertas. Jis kalba apie tai, kaip paskatinti vaikus tapti lyderiais, kaip išugdyti juos išmintingais ir tvirtos dvasios žmonėmis ir kaip išmokyti juos puoselėti tikrąsias vertybes bei siekti didelių svajonių.
    Šios knygos puslapiai atskleis jums, kaip pažadinti įgimtas savo vaikų savybes. Drauge jūsų pačių gyvenimas taps turtingesnis, jis prisipildys naujo turinio ir prasmės.
    Štai ką jūs sužinosite perskaitę šią knygą:
    Kaip atskleisti savo vaikų talentus ir gebėjimus;
    Kaip vaikus užauginti stiprius dvasia ir išmintingus;
    Kaip išmokinti juos svajoti apie tikrąsias vertybes ir siekti tikrosios sėkmės;
    Kaip sutvirtinti ryšius su mylimais žmonėmis;
    Kaip grąžinti į savo gyvenimą ramybę ir džiaugsmą.

  • Senė

    Autorius: Alfonsas Bieliauskas

    Alfonsas Bieliauskas (1923–2018) – prozininkas, publicistas, literatūros kritikas, vienas žinomiausių vyriausiosios kartos rašytojų, išleidęs keliasdešimt įvairios tematikos knygų. Naujausia, o ir paskutinioji, rašytojo knyga – romanas „Senė“, jos kūrimo laikotarpis žymimas 2014–2017 m. Šia knyga kūrėjas tarsi ir atsisveikina su savo skaitytojais, tą mintį juolab sustiprina knygos pabaigoje publikuojamas „Memento mori“ – atviras ir jautrus gyvenimo credo. Stipriąja romanisto kūrybos dalimi laikytinos lyrinės-psichologinės refleksijos, savita stilistika, sąmonės srauto ir vidinio monologo dermė. Visa tai šiame romane meistriškai, netgi, galima sakyti, rafinuotai, persipina, sulydo romano formą ir turinį. Skaitytojas jau pirmu sakiniu – lekiančio traukinio „liepsnojančiais langais“ ir smingančio „viską suryjančion erdvėn“ įvaizdžiu – pranašingai įtraukiamas į Elenos Poniatovskos, neva lenkų didikų palikuonės, gyvenimo sūkurį, savotišką moters likimo istoriją, kurioje meistriškai persipina realybė ir išmonė, svajonė ir galimybės, skurdas ir prabanga, gėris ir purvas, kur lemtingai karaliauja vitalinis meilės, siekiamybės motyvas. Pro groteską, satyrą, sarkazmą, natūralistinius, kartais nužmoginančius vaizdus ar jų prielaidas blykčioja kaip tie liepsnojantys traukinio langai gyvo žmogaus siela su savo skausmu, meile, tikėjimu, nerimu, viltimis. Tai „kitokia“ knyga, prisodrinta psichologinių digresijų, prasminių niuansų ir pauzių, įprasmintų pedantiškai tiksliai išdėstytais skyrybos ženklais ar užkoduotais nutylėjimais. „Praryti“ ją vienu atsikvėpimu būtų sunkoka. Skaitytojui, o ir literatūros teoretikui, turėtų būti įdomu sekti ne tik siužetinę giją, bet ir struktūros elementus, vingrią stilistiką, netipiškus charakterius ir sudėtingas jų gyvenimo aplinkybes.

  • Ir saugok mus nuo piktojo

    Autorė: Rūta Janutienė

    Naujoje Rūtos Janutienės knygoje lyg gerai „sukaltame“ detektyve - netikėtai pasirodę liudininkai apverčia prokuroro planą aukštyn kojom. Kalėti iki gyvos galvos nuteisti Henrikas Daktaras ir Vladas Beleckas ne tik papasakojo apie šešėlinį Lietuvos elito gyvenimą, kurio veikėjus skaitytojas puikiai atpažins - nuo teisėsaugos šulų, kunigų ir politikų iki garsių žurnalistų, menininkų ir verslininkų. Jiedu taip pat pateikė ir „daiktinių įrodymų“: knyga gausiai iliustruota Daktaro ir Belecko asmeninių albumų nuotraukomis.
    „Du karus ir okupaciją išgyvenęs mano senelis melsdamasis paskutines „Tėve mūsų“ eilutes sakydavo : „Ir saugok mus nuo piktojo“ (dabar sakoma „nuo pikto“)“, - sako autorė. Virsmo metais šėtoniškos jėgos įgyja žmogiškus pavidalus. Praėjusio amžiaus devintojo ir dešimtojo dešimtmečio virsmas, kai po 50 metų lygiavos, deficito, minčių muštro, radosi nepriklausoma Lietuva, taip pat pažadino piktąjį. Jo pavidalai buvo patys įvairiausi: vagys, žmogžudžiai, vakarykščiai spekuliantai ir kontrabandininkai, galių netekę kagėbistai ir partiniai veikėjai suvienijo jėgas, kad pasipelnytų iš Sovietų sąjungos griuvimo. Taip užgimė naujasis elitas, kur vagis ir vidaus reikalų pareigūnas suko bendrą kontrabandos verslą. Tai, kas buvo „mūsų“ staiga tapo Petriko, Uspaskicho, Čiapo, Romanovo, Mikutavičiaus ir kitų didžiūnų.
    Daktaras ir Beleckas buvo pačiame to šėtono šėlsmo epicentre. Daktaras prekiavo kontrabandiniu spiritu, kurio tėkmę Sankt Peterburge prižiūrėjo tuomet menkai žinomas KGB majoras Vladimiras Putinas, o Lietuvoje pardavinėjo kitas sovietinio saugumo majoras Sigitas Čiapas, turėjęs įtakingų draugų generalinėje prokuratūroje ir Seime. Vladas Beleckas padėdavo naujiesiems turčiams greitai nuvertėjančius pinigus paverti deimantai, aukso luitais, prabangiais senoviniais baldais, paveikslais. „Mūsų susitarimas buvo paprastas. Daktaras ir Beleckas tiesiog papasakos savo gyvenimo istorijas, nieko nenutylėdami. Pasakos, kaip vogė, plėšė, žudė, papirkinėjo, su kuo dalinosi, o aš pasistengsiu ne vertinti ir teisti, o suteiksiu jų išpažintims kontekstą“, - sako Rūta Janutienė.
    Rūta Janutienė - Lietuvos žurnalistė, televizijos laidų kūrėja, knygų „Nuslėptoji „Williams“ atėjimo istorija“, už kurią buvo apdovanota prestižine Vinco Kudirkos premija, neautorizuotos Dalios Grybauskaitės biografijos „Raudonoji Dalia“ bei Landsbergių šeimos išgyvenimo istorijos „Dinastija“ autorė.

  • Nuotrauka dembelio albumui

    Autorius: Raimondas Buitkus

    – Tėti, papasakok, kaip tu buvai kareivis! – vis prašydavo du berniukai savo tėčio. Jam kalbėti buvo nelengva. Nes būti kareiviu ten reiškė visai ką kita, nei mažieji įsivaizdavo. Jis, kaip ir daugelis, rinkosi tylėti. Tačiau vieną dieną tėtis suprato, kad gydo ne tyla – gydo atvirumas.
    1989-ieji. Lietuvoje įsibėgėja Sąjūdis, o į sovietinę armiją, kaip ir daugelį metų iki tol, iškeliauja beveik visa aštuoniolikamečių karta. Suskamba Lietuvos nepriklausomybės deklaracija, palikdami kruviną pėdsaką pražlegsi Sausio tryliktosios tankai. O vaikinai, išbarstyti po „plačiąją tėvynę“, kasdien sprendžia klausimą – bėgti ir pasmerkti save beveik garantuotam įkalinimui, o gal net mirčiai, ar likti.
    Lukas yra vienas iš jų. Beveik tiesiai iš mokyklos suolo jis patenka į naują – sovietinės armijos – realybę. Patyčios, kankinimai, neoficiali kastų sistema yra jos kasdienybė. Vienintelis kelias išsivaduoti nuo patyčių ir pereiti į aukštesnę kastą – pačiam išmokti tyčiotis ir kankinti už save silpnesnį. Ar įmanoma tokiai tvarkai nepaklusti? Kas laukia to, kuris elgiasi ne pagal taisykles? Ar įmanoma išlaikyti meilę – moteriai, žmogui, sau – tokiomis nežmogiškomis sąlygomis? Tai tik pirmieji klausimai, neišvengiamai kylantys skaitant šį, autobiografinį, romaną.
    Raimondas Buitkus (g. 1971 m.) – žurnalistas, aktorius, rašytojas. 1989 m. buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, kur baigęs seržantų mokyklą 1989-1991 m. tarnavo specialiosios paskirties radijo žvalgybos daliniuose Karelijoje. 2010 m. baigė Vilniaus universitete žurnalistiką. „Nuotrauka dembelio albumui“ – pirmasis jo romanas.
    Tas, kuris žino, kada kovoti, o kada ne, bus nugalėtojas. Sun Dzi
    „Tai, ką sovietinė armija padarė daugybei vyrų, – neištaisoma žala emocinei, psichinei ir fizinei jų sveikatai. Ne romantizuoti, bet ir ne demonizuoti – štai ko siekia knygos autorius, kaip ir Svetlana Aleksijevič, pasirinkdamas drąsaus, apnuoginto liudijimo kelią.“ (Dalius Rakutis, žurnalistas, istorikas).

  • Juodoji nuotaka

    Autorė: Laura Andersen

    Juoku, ašaromis, džiaugsmu, sielvartu, meile, neapykanta, gimimais ir mirtimis, kaip ir visų čia kada nors gyvenusių Galagerių širdies dūžiais, aidėjo šios pilies akmenys, rąstai ir sienų tinkas, o kiekvienas jautresnis čia atsidūręs žmogus greitai pajusdavo prabėgusių šimtmečių aidą.
    Airijos slėnyje, apsuptame miškų ir kalnų, stovi Diprajaus pilis, kurioje daugiau nei 700 metų gyveno kilminga Galagerių giminė. Per tiek amžių pilis tapo daugybės įvykių liudininke: ji žino, kodėl prieš šimtmetį pamišėlė Dženė nušoko nuo Nuotakos bokšto; žino, kas nutiko gotikinių romanų autoriaus Evano Čeiso rankraščiui, pasakojančiam vietinę Juodosios nuotakos legendą; žino ir tai, kodėl prieš keletą dešimtmečių buvo nužudyti Eideno ir Kailos tėvai.
    Dabartinis vikontas Eidenas Galageris ketina pilį perduoti nacionaliniam paveldo fondui. Tačiau prieš tai būtina peržiūrėti bemaž šešis tūkstančius knygų ir dokumentų, dūlančių milžiniškoje bibliotekoje. Šiam darbui pasamdoma jauna, entuziastinga literatūros žinovė Kara Rajan.
    Pilis žino daugybę paslapčių, bet ji nežino vieno: kad Kara turės pakankamai ryžto rasti atsakymą į klausimą, jau daug metų neduodantį jai ramybės – kas nutiko Evano Čeiso rankraščiui? Jo paieškos atveda Karą prie Galagerių giminės paslapčių. Mergina turi ištverti ne tik tarpusavyje nesutariančius šeimininkus, bet ir nepaaiškinamus dalykus, vykstančius pilyje. Galbūt dėl šios sumaišties kalta Juodoji nuotaka, jau nusižiūrėjusi auką? Ar atskleistos paslaptys nesuardys tarp Karos ir Eideno užsimezgusio ryšio?
    Juodoji nuotaka – pirmoji britų autorės Lauros Andersen knyga lietuvių kalba, kurioje atgaivinama Viktorijos laikų epocha, supinami detektyvo, mistikos ir gotikinio romano elementai. Tai intriguojantis ir įtraukiantis kūrinys, išlaikantis įtampą iki paskutinio puslapio.

  • Bejėgiai

    Autorė: Kati Hiekkapelto

    Nuožmi Suomijos imigrantų ir vietinių gaujų kova, narkotikai ir kraupios žmogžudystės.
    Galbūt kalėjimas – vienintelis būdas ištrūkti iš šio užburto rato?
    Nuošaliame ir užpustytame miško kelyje tamsiu paros metu suvažinėjamas senukas. Nelaimingo atsitikimo aplinkybės jį tiriančiai Anai Feketei atrodo įtartinos. Automobilį vairavusi mergina tikina, kad senukas gulėjo vidury kelio dar prieš jį partrenkiant, be to, nelaimės vietoje nėra aukos pėdsakų. Tyrimą dar labiau apsunkina netoliese aptiktas kruvinas peilis ir didžiulis raudonai nusidažiusio sniego plotas...
    Tuo pat metu Anos partneris Eskas tiria Suomijoje pasirodžiusios tarptautinės nusikalstamos grupuotės veiklą. Kaip su šia gauja susijęs jaunas nelegalus imigrantas iš Pakistano, sulaikytas narkomanų lindynėje reido metu? Keista, kad buto, kuriame jis buvo suimtas, kaimynystėje gyveno ir partrenktas senukas... Ar Anai ir Eskui pavyks išsiaiškinti, kas iš tikrųjų nutiko, ir sustabdyti pagreitį įgaunančias imigrantų ir vietinių gaujų kovas?
    „Bejėgiai“ – tai antroji serijos knyga apie Aną Feketę – jauną Jugoslavijos vengrę, dirbančią Suomijos policijoje – ir jos kriminalinių nusikaltimų tyrimus (pirmoji – „Kolibris“ („Sofoklis“, 2018)). Kūrinys pripažintas geriausiu 2014 metų Suomijos detektyvu, taip pat įtrauktas į prestižinių Glass Key apdovanojimų, skiriamų geriausiems Skandinavijos detektyvams, trumpąjį sąrašą. Serijos autorė Kati Hiekkapelto (g. 1970) yra viena labiausiai pripažintų šiuolaikinių detektyvų rašytojų Suomijoje.

  • Prarastų svajonių dvelksmas

    Autorė: Lavender Keeper

    Nuo Provanso laukų iki okupuoto Paryžiaus gatvių: „Prarastų svajonių dvelksmas“ – nepaprasta, jaudinanti istorija, kupina veiksmo ir nuotykių, sudaužytų širdžių ir aistros, pasiaukojimo ir išdavystės.
    1942-ieji, vokiečių okupuota Prancūzija. Liukas, kurį įsūnijo žydų šeima, valdanti levandų laukus Prancūzijos Alpių papėdėje, susiduria su baisia realybe: jo mylimi artimieji išvežami į darbo stovyklą. Jis netenka visko: artimųjų, namų, savųjų levandų...
    Lizetė, mergina iš Londono, paprasta padavėja, vokiečio ir prancūzės dukra, užverbuojama tapti specialiųjų operacijų agente Prancūzijoje. Jos tikslas – užkariauti įtakingo vokiečių pulkininko širdį ir rinkti duomenis britų žvalgybai. Nei Liukas, nei Lizetė nenumano, kad jiems lemta susipažinti.
    Jie susitinka, kad drauge kovotų Prancūzijos pasipriešinimo gretose, tuo tarpu vokiečių generolai planuoja pakeisti istorijos tėkmę. Ar tokiomis aplinkybėmis žmogus gali kuo nors pasitikėti? Nedaug trūksta, kad Liuko ir Lizetės jausmai juos išduotų, nes didžiausią pavojų kelia ne kas kita, o jų meilė.
    Fiona McIntosh (g. 1960) – populiari australų rašytoja. Gimė Anglijoje, jos vaikystė prabėgo keliaujant po Afriką. Sulaukusi devyniolikos Fiona išvyko į Paryžių, vėliau persikėlė į Australiją.
    McIntosh sukurta istorija nukelia tiesiai į Paryžių, okupuotos šalies širdį, į bombarduojamą Londoną ir svajingą Pietų Prancūziją... Sunku susilaikyti ir neversti puslapių greičiau.

  • Moteris katė ir jaunas mėnulis

    Autorė: Erika Umbrasaitė


    Vis dėlto svajonių nereikia laikyti stalčiuose, jos mėgsta laisvę. Visata surūšiuos, sudėlios į jai vienai žinomus stalčiukus ir ištrauks jas it gražias Atlanto vėjyje besiplaikstančias skraistes kartu su tavo išsakytais norais ir užduotais klausimais. Tada, kai mažiausiai to tikiesi...
    Antroji autobiografiniais motyvais paremta Erikos Umbrasaitės knyga nukelia į senąją gerąją Prancūziją, romantiškąjį Paryžių, jos vaikystės ir jaunystės Vilnių, Veneciją, Romą, San Paulą, kur tyko netikėti nuotykiai, kartais iš tiesų primenantys sapną ar kino filmo scenarijų.
    Atsisakiusi saugaus ir įprasto gyvenimo vardan senos svajonės ir meilės Prancūzijai, knygos herojė kartu su šeima persikrausto į mažą prancūzišką kaimelį. Netrukus užsimezga ypatingas ryšys su meilės miestu Paryžiumi, kuriame gyvena paslaptingasis Antuanas. Byranti šeima, dramatiška draugystė, virstanti meile, netikėta mamos liga ir mirtis išmoko heroję pagrindinės pamokos – mylėti besąlygiškai. Save, gyvenimą, tiek artimą, tiek nepažįstamą žmogų, tiesiog pasaulį.
    Visos knygoje aprašytos patirtys ir istorijos yra tikros, tik kai kurių veikėjų vardai pakeisti. Tikras gyvenimas kartais mums siūlo daug įdomesnį scenarijų nei išgalvota istorija knygoje ar kine. Tereikia mokėti skaityti visatos ženklus ir žiūrėti į pasaulį smalsia širdimi.
    Erika Umbrasaitė – Prancūzijoje gyvenanti rašytoja ir žurnalistė. Kasdien ji – mažos galerijos viduramžių miestelyje savininkė, laisvalaikiu ir svajonėse – daug keliaujanti ir istorijas kolekcionuojanti rašytoja, kuri stengiasi mylėti gyvenimą tokį, koks jis yra, ir šia meile užkrėsti savo skaitytojus. Kitos autorės knygos – „Vienos krūties istorija“, „Prancūzija mon Amour“ ir „Paskolink man savo gyvenimą“.
    Svarbiausia – atsikratyti baimės, išankstinių nuostatų ir tiesiog gyventi taip, kaip liepia širdis. Nes niekada nežinai, kaip gali pasisukti tavo gyvenimas ir kokią dovaną ar išbandymą tau paruošusi visata. Jei išmoksi priimti tai ir nesipriešinti, tuomet gyvenimas bus kupinas nuotykių, meilės ir gyvenimo džiaugsmo, o vėl susitikus akis į akį su mirtimi optimistinis požiūris ir patirtis gyvenant atvira širdimi padės priimti net sunkiausius iššūkius.
    „Mylėti reiškia norėti, kad kitam nebūtų sunku. Negalvoti apie save ir mokėti paleisti, net jeigu labai nenori. Neslėgti nei savo gyvenimu, nei savo mirtimi, nei savo meile... Leisti kitam irgi turėti sparnus... Ir tvirtai žinoti, ne tikėti, o žinoti, kad jis tave myli taip pat besąlygiškai, net jei ir negali to pasakyti...“(Erika Umbrasaitė).

  • Aukščiau nei devintam danguj

    Autorė: Griet Op de Beeck

    Debiutinis olandų rašytojos Griet Op de Beck romanas „Aukščiau nei devintam danguj“ – istorija apie penkis žmones, besiskiriančius amžiumi ir išgyvenamomis problemomis, bet vienijamus tarpusavio ryšių ir bendro priešo – jų pačių.
    Lu – dvylika, Evai trisdešimt šeši, Elsi sulaukusi keturiasdešimt dviejų, Kasperas – keturiasdešimt šešių, o Jos – septyniasdešimt vienerių. Visi jie – skirtingų kartų atstovai, tačiau juos jungia įvairūs ryšiai - kai kurie susiję šeimyniniais saitais, kitus sieja romantiški jausmai, trečius - draugystė. Kiekvienas iš jų pirmu asmeniu pasakoja savo istoriją. Romano „Aukščiau nei devintam danguj“ veikėjai kalba apie tai, kad laimė kartais apsunkina gyvenimą, apie paslaptis, kurias sunku iškęsti, apie sudėtingą santykį su savo amžiumi – nesvarbu, ar tai jaunystė, ar senatvė.
    Kiekvienas iš šių penkių veikėjų pirmiausia galynėjasi pats su savimi. Kartais kliūtys pasirodo didesnės nei aukščiausi kalnai ir tenka pasiduoti. Lu, Evos, Elsi, Kaspero ir Joso gyvenimas – beprotiškai sudėtingas, tačiau tuo pat metu jų pastangos kelia susižavėjimą. Kiekvienas iš jų kalba ne tik apie save, bet ir kitus – bendrus įvykius ir kartu išgyventas patirtis. Skirtingų veikėjų tos pačios istorijos atpasakojamos vis kitaip - jas interpretuojant iš asmeninės perspektyvos, todėl „Aukščiau nei devintam danguj“ pateikia išsamų bendrą vaizdą, kuriame nėra vienos tiesos ir lengvo atsakymo. Kai kur pirmojo asmens pasakojimą keičia dialogas ir tiesioginė kalba, primenanti filmo scenarijų.
    Olandų rašytoja Griet Op de Beck savo originaliomis įžvalgomis ir sklandžia kalba kuria intriguojantį pasakojimą, kurio veikėjai puikiai perteikia šiuolaikinių žmonių skaudulius. Romanas daugiasluoksniškumas nepalieka abejingų. Knyga autorės gimtojoje šalyje buvo ekranizuota. Juostą sukūrė olandų režisierius Jan Matthys, vaidino žymūs šalies aktoriai.
    Griet Op de Beck ilgus metus nedrįso imtis plunksnos, tačiau kai nusprendė rašyti, jos debiutinis romanas buvo įvertintas puikiai. Rašytoja Antverpeno universitete baigė vokiečių filologiją, rašė pjeses ir straipsnius keletui laikraščių. 2013 m. pasirodęs debiutinis jos romanas „Aukščiau nei devintam danguj“ buvo nominuotas AKO literatūrinei premijai, Akademijos literatūros prizui ir laimėjo Bronzinės pelėdos apdovanojimą kaip publikos pasirinkimas. Knyga šalyje tapo bestseleriu. Vėliau autorė per penkerius metus išleido dar keturis romanus.

  • Aušvico tatuiruotojas

    Autorė: Heather Morris

    Knyga "Aušviso tatuiruotojas" paremta tikra Leilo Sokolovo meilės ir išlikimo istorija.
    "Ištatuiravau numerį ant jos rankos, o ji ištatuiravo savo vardą ant mano širdies."
    1942-ųjų balandį Leilas Sokolovas, žydas iš Slovakijos, ištremiamas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Leilas kalba keliomis kalbomis, tad priverčiamas tapti Tätowierer, kurio užduotis – amžinais ženklais, vėliau tapsiančiais vienu ryškiausių Holokausto simbolių, pažymėti stovyklos kalinius.
    Vieną dieną Leilas, kalinys nr. 32407, pamato drebančią ir išsigandusią jauną merginą vardu Gita, laukiančią eilėje, kol numeris 4562 bus ištatuiruotas ant jos rankos. Leilui – žavingam šelmiui ir moterų numylėtiniui – tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Po šio susitikimo jis tvirtai pasiryžta: privalo išgyventi pats ir išgelbėti Gitą.
    Taip prasideda vienas ryškiausių ir drąsiausių, sukrečiantis, tačiau viltingas ir nepamirštamas Holokausto pasakojimas: Aušvico tatuiruotojo meilės ir išlikimo istorija.
    „Ypatingas pasakojimas net pagal Holokausto istorijų matą. Besąlygiškai rekomenduoju šią knygą kiekvienam, nesvarbu, kiek pasakojimų apie Holokaustą jis perskaitęs – šimtą ar nė vieno.“ (Graeme Simsion).
    „Nuoširdžiai ir jaudinamai sugebėta papasakoti tai, kas, rodos, nepapasakojama.“ (Sunday Times).
    „Nepaprasta išskirtinio gyvenimo ir didžiosios meilės istorija. Jos herojus Leilas patvirtina vieną iš garsių Viktoro E. Franklio minčių: „Žmogus išsigelbės per meilę ir meilėje.“ (Ashley Hay).
    Heather Morris (Hetera Moris, g. Naujojoje Zelandijoje) – kino scenarijų kūrėja, rašytoja. 2003-iaisiais ji buvo supažindinta su senyvu ponu, kuris, „galimas daiktas, turi istoriją, kurią verta papasakoti“. Diena, kai Heather susitiko su Leilu Sokolovu, pakeitė jų abiejų gyvenimą. Jųdviejų draugystei išaugus, Leilas jai patikėjo slapčiausias savo gyvenimo per Holokaustą patirtis. Taip gimė Leilo Sokolovo liudijimu paremtas autorės debiutinis romanas „Aušvico tatuiruotojas“, užkariavęs pasaulines knygų bestselerių viršūnes ir iki šiol iš jų nesitraukiantis, išverstas į daugiau kaip 45 kalbas ir pasaulyje parduotas daugiau kaip trijų milijonų egzempliorių tiražu.

  • Auksinės šaknys

    Autorė: Yaa Gyasi

    Kvapą gniaužiantis Ganos ir JAV rašytojos Yaa Gyasi romanas „Auksinės šaknys“ pasakoja dviejų seserų skirtingas gyvenimo istorijas. Tai neįtikėtiną emocinę jėgą skleidžiantis pasakojimas. Rafinuota kalba parašyta istorija, kupina nenumaldomo liūdesio ir pamažu besiskleidžiančio grožio. Tai knyga, kuri įamžina jėgas formuojančias ne tik šeimų, bet ir tautų gyvenimus.
    Efija ir Esė – netikros seserys, gimusios skirtinguose Ganos kaimeliuose XVIII amžiuje. Efija ištekinama už pasiturinčio anglo ir patogiai gyvena ištaigingoje Keip Kosto pilyje. Efija net nežino, kai jos sesuo Esė įkalinama tos pačios pilies požemiuose, o vėliau parduodama kartu su tūkstančiais kitų vergų Aukso pakrantėje, kurioje klesti vergų prekyba. Esė atsiduria Amerikoje, kur ir jos vaikai bei anūkai augs vergijoje.
    Viena knygos „Auksinės šaknys“ linija seka Efijos palikuonis ir šimtmečius trunkančius karus Ganoje. Kita pasakoja apie Esės ir jos vaikų gyvenimą Amerikoje. Medvilnės plantacijos Misisipėje, pilietinis karas, anglių kasyklos Alabamoje, džiazo klubai ir XX amžiaus šėlsmas Harleme. Kaip laikas ir jo atnešti pokyčiai veikia žmonių gyvenimus? Kokią įtaką savo gyvenimui turime mes patys?
    „Auksinės šaknys“ pasakoja septynių kartų istoriją ir aprėpia tris žemynus. Tai intymus pasakojimas apie sielvartą ir džiaugsmo paieškas, apie žmonių likimus, kuriuos labiausiai keičia laikas, aplinkybės ir tik labai nedaug jie patys. Pasakodama apie kelių kartų žmones autorė aprėpia didelę pasaulio istorijos dalį ir užčiuopia iš kartos į kartą paveldimus jausmus, baimes ir lėtą gijimą nuo patirtų skriaudų.

  • Kitais metais Havanoje

    Autorė: Chanel Cleeton

    Įtraukianti knyga „Kitais metais Havanoje“ – tai istorinė drama ir sielos kelionė namo. Kas laukia paskutinį močiutės norą išpildyti į Kubą atvykusios merginos? Kokios paslaptys slypi kerinčio grožio, bet tragiško likimo šalyje?
    Po mylimos senelės mirties kubietiškų šaknų turinti amerikietė keliauja į Havaną. Čia ji ne tik randa savo tikrąją tapatybę, bet ir sužino šeimos paslaptį, kuri buvo slepiama nuo pat revoliucijos laikų…
    1958 m., Havana. Cukraus barono dukra, devyniolikmetė Elisa Perez priklauso Kubos aukštuomenei, kur jaučiasi pakankamai saugi nuo šalyje vis augančių politinių neramumų. Tačiau tik iki tol, kol užmezga slaptą romaną su aistringu revoliucionieriumi.
    2017 m., Majamis. Laisvai samdoma rašytoja Marisol Ferera užaugo iš savo močiutės Elisos girdėdama romantiškas istorijas apie Kubą. Močiutė buvo priversta revoliucijos metu bėgti iš šalies. Paskutinis Elisos noras buvo, kad Marisol išbarstytų jos pelenus gimtojoje šalyje.
    Atvykusi į Havaną Marisol akis į akį susiduria su kontrastais tarp tropinio ir nesenstančio Kubos grožio ir pavojingos politinės padėties. Į dienos šviesą pradėjus lįsti vis daugiau šeimos praeities paslapčių, Marisol susivokia jaučianti begalinę trauką paslaptingam vyrui. Jai prireiks pamokų iš močiutės praeities, kad suprastų tikrąją drąsos reikšmę.
    Romanas „Kitais metais Havanoje“ atskleidžia ne tik šeimos, bet ir šalies portretą.

 
Savanoris bibliotekoje