Vaikai iš Varšuvos geto

Autorius: Mario Escobar

Čia – du tūkstančiai sielų, du šimtai nekaltų berniukų ir mergaičių, kurių vienintelė kaltė ta, kad gimė žydais.

1939-ųjų vasaros pabaiga. Šešiasdešimtmetis Janušas Korčakas kartu su našlaičių prieglaudos auklėtiniais ir mokytojais mėgaujasi rudenėjančia diena. Bet netrukus, nacių kariuomenei įžengus į Lenkiją, jų gyvenimai neatpažįstamai pasikeis. Visų gerbiamas mokytojas, garsėjantis didvyriškumu ir gera širdimi, savo mieste tampa atstumtuoju, bet pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų vaikus nuo artėjančio siaubo.

Praėjus metams nuo nacių įsiveržimo į Lenkiją daugiau nei keturi šimtai tūkstančių žydų uždaromi į Varšuvos getą – trijų kvadratinių kilometrų siena aptvertą pragarą. Našlaičių prieglaudos direktorius Janušas ir jo likimo draugai, siekdami išgelbėti vaikus nuo ligų ir bado, priversti imtis drastiškų priemonių.

Neprarasdami vilties ir tikėjimo, kad kada nors karas baigsis, prieglaudos mokiniai ir mokytojai kartu sukuria mažytę meilės armiją, drąsiai žygiuojančią ateities link, kad ir kokia ji būtų.

„Vaikai iš Varšuvos geto“ – nepamirštama istorija apie meilę, viltį ir nepaprastą žmogaus drąsą, triumfuojančią net pačiais tamsiausiais laikais. Išskirtinės asmenybės ir tikrų įvykių įkvėptas istorinis liudijimas, grąžinantis tikėjimą žmonėmis.

Ten, iš kur esi

Autorius: Saša Stanišić

Manau, kad vargu ar yra kas baisiau nei žinojimas, iš kur tu esi, bet nebegalėjimas ten būti.

1992 m. rugpjūtį keturiolikmetis berniukas su motina pabėga iš karo draskomos Jugoslavijos į Vokietiją. Po pusės metų atvyksta ir berniuko tėvas, teturėdamas rudą lagaminą, įsitaisytą nemigą ir randą šlaunies viršuje. Prieš jų akis – Heidelbergas, išsigelbėjimas ir naujų iššūkių pradžia.

Romane „Ten, iš kur esi“ S. Stanišićius svarsto itin opius nūdienos klausimus: ką žmogui reiškia jo kilmės vieta ir ką jis jaučia, kai nebenori ar nebegali joje gyventi? Kaip susidoroti su kalte pabėgus iš karo zonos? Ir ar mūsų kilmės istorija padiktuojama susiklosčiusių aplinkybių, ar veikiau kuriama mūsų pačių?

Pasakotojo mėginimus rekonstruoti savo kilmę lydi jo pokalbiai su demencija sergančia močiute, kuri praranda prisiminimus, kol anūkas stengiasi atkurti savuosius. Vokietijos kraštovaizdyje atmintis prikelia gimtojo Višegrado vaizdus: protėvių garbintus slibinus, skaudžią praeitį plukdančios Drinos mistiką, iš pupelių ateitį buriančią senutę ir tėvus, kurie šoko po sodo vyšnia karo išvakarėse. „Ten, iš kur esi“ – jaudinanti vienos šeimos šaknų istorija ir jos perrašymas atsidūrus naujoje kultūroje.

Slapyvardis: Vilanelė

Autorius: Luke Jennings

Trys vyrai negyvi. Vieno gerklė perrėžta iki kaulo, du nušauti tiesiai į veidą. Ne visai tokio elgesio būtų galima tikėtis iš geriausio Permės universiteto paskutinio kurso filologijos studentės.

Žmonės gręžiojasi į juos – į vyrą vilko bruožais ir moterį raudona suknele, bet čia Palermas, niekas atidžiai nežiūri.

Vilanelė nejaučia to, ką jaučia kiti. Švelnumas, užuojauta, nerimas, kaltė, nuostaba, liūdesys – tokių jausmų ji niekada nepatyrė, bet gali išmokti ir juos atkartoti. Tačiau be jos, baimės ir dvejonių nepripažįstančios žudikės, pasaulis sustotų. Išvengusi mirties bausmės už kerštą savo tėvo žudikams, ji tampa negailestingu pasaulio istoriją rašančios organizacijos įrankiu. Apdovanota kla ikia stiprybe, lengva ir elegantiška ranka gebanti sėti mirtį, geidžiama ir gundanti Vilanelė mėgaujasi prabangos ir aistros kupinu gyvenimu, žudydama įtakingiausius pasaulio asmenis. Vieną po kito. Iki vienos žmogžudystės, kuri ją pačią paverčia britų slaptosios žvalgybos taikiniu.

Britų žvalgybos kolegos Evą Polastri pažįsta kaip moterį medžiotoją, pro kurios akis niekas neprasprūsta. Jos paprastas ir niekuo neišsiskiriantis asmeninis gyvenimas – tarsi profesinės veiklos priešingybė, o jos greitas sąmojis ir aštrus intelektas – būtent tai, ko reikia nepriekaištingai dirbančiai žudikei sugauti. Kas ta moteris, nuo kurios žiaurios rankos krenta išrinktieji, ir kodėl ji taip jaudina Evą? Aistringa, tačiau itin pavojinga medžioklė, nusidriekianti per kelis žemynus, tampa daugiau nei darbine užduotimi. Tai tampa asmeniška. Viskas tik prasideda.

Pilnatvė. Kelias į asmenybės vientisumą

Autorė: Martha Beck

Kai tampame visiškai sąžiningi patys sau, užplūsta palengvėjimas, ir, dar nė nespėjus ko nors pakeisti išoriniame gyvenime, iš pažiūros neišdildomą kančią pakeičia vidinė taika ir ramybė. Nuo tos akimirkos viskas ima eiti geryn.

Galbūt kaip tik šiuo metu mėginate įtikti naujiems bendradarbiams, jaučiate, kad jau kurį laiką tylomis prieštaraujate savo artimų draugų nuomonei, o gal esate įstrigę džiaugsmo nebeteikiančiuose santykiuose ar nemėgstamame darbe? M. Beck teigimu, kartkartėmis kiekvienas žmogus susivokia pakliuvęs į situaciją, kurioje apgaudinėja save ir kitus.

Mes puikiai žinome, kaip turime elgtis ir mąstyti, kad pritaptume savo kultūroje ir išlaikytume patogų ryšį su aplinkiniais. Bet ką daryti tais atvejais, kai šie veiksmai ir mintys nesutampa su mūsų pamatinėmis tiesomis?

Knygoje „Pilnatvė. Kelias į asmenybės vientisumą“ M. Beck atskleidžia, kaip įžvelgti skirtumą tarp tikrojo ir apsimestinio „aš“ ir susikurti gyvenimą, atliepiantį tikruosius poreikius. Autorė aptaria ir savo pačios žingsnius tokio gyvenimo link, pasakodama apie pasitraukimą iš mormonų bendruomenės, reakciją į sūnaus diagnozę ir sprendimą garsiai prabilti apie ilgus metus slėptą vaikystės traumą.

Remdamasi Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ aprašyta herojaus kelione, M. Beck pristato 4 etapų programą, kurią vykdydami skaitytojai išsiaiškins, kaip patys supranta prasmingą gyvenimą, ko turėtų imtis, kad jį įkūnytų. Tekste gausu praktinių užduočių, skatinančių įsiklausyti į savo vidinį balsą, priimti juo grįstus sprendimus ir susirinkti išbarstytas savo pačių dalis.

Paskutinės valandos Paryžiuje

Autorė: Ruth Druart

Žodžiai yra galia. Jie gali tave nublokšti į gelmes, gali pakylėti, per juos širdis gali sklandyti aukštai danguje, gali pamilti. Arba neapkęsti.

1963 metai, Bretanė. Aštuoniolikmetė Žozefina visą gyvenimą jautė ją gaubiančią paslaptį. Aptikusi mamos lagamine paslėptus dokumentus, mergina sužino tiek daug metų nutylėtą tiesą, kuri supurto visą jos pasaulį. Pasiryžusi išsiaiškinti, Žozefina iškeliauja į Paryžių, kuriame atranda pavojingos meilės istoriją ir išdavystę, visam laikui pakeitusią dviejų jaunų žmonių likimus.

1944 metai, Paryžius. Eliza Ševaljė žino, ką reiškia mylėti... ir nekęsti. Jos sužadėtinį, jauną prancūzų karį, nužudė nacių kariuomenė. Negalėdama susitaikyti su okupacija, moteris slapta prisideda prie pasipriešinimo judėjimo. Sebastianas Klainhausas – jaunas vokiečių kareivis, dirbantis vertėju Paryžiuje, nekenčiantis savo uniformos, beprasmio karo ir žmogaus, kuriuo tapo. Lemtingas apsilankymas knygyne pakeis jųdviejų gyvenimus amžiams. Tik ar jų meilė bus pajėgi išgyventi karą?

„Paskutinės valandos Paryžiuje“ – nepamirštama istorija apie meilę ir atleidimo galią. Stulbinamas Antrojo pasaulinio karo portretas ir širdį verianti laisvės kaina.

Ekrano laikai. Kaip išmanusis telefonas pakeitė pasaulį

Autorius: Thomas Hylland Eriksen

Išmanusis telefonas tavo delne sutelkė visą pasaulį. Ir šioje knygoje pamėginsiu atsakyti į paprastą klausimą: ką tu su tuo pasauliu darai ir ką jis daro su tavimi.

Šiandieninis gyvenimas sunkiai įsivaizduojamas be išmaniųjų telefonų – jie pakeitė žemėlapius, fotoaparatus, žadintuvus ir žodynus. Mobiliosios programėlės lengvai tenkina įvairiausius poreikius – jose pasižymime autobuso bilietus, klausomės mėgstamiausių albumų, ieškome romantinių partnerių. Tačiau kokį poveikį šis glaudus ryšys su elektroniniu prietaisu turi asmens formavimuisi ir veikimui visuomenėje?

T. H. Eriksenas ieško atsakymų į šį platų klausimą, aptardamas, kaip išmanusis telefonas transformuoja rašytinio ir sakytinio žodžio, laiko ir erdvės, teksto ir vaizdo, viešo ir privataus bendravimo santykį. Pristatydamas naujausius mokslinius atradimus ir savo paties įžvalgas, padarytas daugelį metų tyrinėjant išmaniųjų technologijų vystymąsi skirtingose kultūrose, autorius suteikia reikiamų žinių tam, kad išmanusis telefonas taptų įrankiu, kuriuo reguliuojame savo gyvenimą, o ne jėga, reguliuojančia mus.

Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys

Autorius: Costantino D'Orazio

Kiekvienas Caravaggio paveikslas yra dviprasmiškas pasakojimas. Tereikia įsižiūrėti į jo pozuotojų veidus, į jų rūbus ir gestus, kad perprastum paslaptis, kurias dailininkas pridengęs savo vingriais potėpiais.

Caravaggio (tikr. Michelangelo Merisi) – vienas įspūdingiausių ir kontroversiškiausių ankstyvojo baroko italų tapytojų. Jo gyvenimo istorija iki šių dienų kelia daugybę klausimų, o paveikslai tebežavi meno mylėtojus visame pasaulyje. Caravaggio tapė ne dėl pinigų ar aistros – kiekvienas jo kaip menininko sprendimas buvo paskatintas siekio tapti nemirtingam. Žudikas, beprotis, revoliucingas genijus – apie Caravaggio sklando daugybė gandų ir tikrais faktais paremtų pasakojimų.

Knygoje „Caravaggio. Gyvenimo ir šedevrų paslaptys“ D’Orazio apžvelgia žymiausius Caravaggio darbus ir įtraukiančiu, lengvu pasakojimu atskleidžia intriguojančias su jais susijusias istorijas. Ugninga prigimtis, polinkis į linksmybes, besaikį išlaidavimą ir provokatyvus elgesys ne kartą privertė Caravaggio keisti gyvenamąją vietą ir sprukti nuo teisėsaugos. Vis dėlto tapytojo šėlas buvo ir pagrindinė jo kūrybos novatoriškumo priežastis. Įdėmus D’Orazio žvilgsnis iš naujo šifruoja Caravaggio paveiksluose paslėptą prasmę ir tapytojo gyvenimo paslaptis. Kas iš tikrųjų buvo šis Europos meno pasaulį pakeitęs maištingasis genijus?

Baltieji prieš juoduosius

Autorė: Danutė Kalinauskaitė

„Liuksemburge mirė... Ieškomi giminės.“ Tokią žinią iš nežinomo adresato gauna romano pasakotoja. Palikimo istorijos visada žada nuotykį, o ši istorija pareikalaus dar ir stoti į kovą su visa ryjančia užmarštimi, nusitaikiusia į pasakotojos mamos atmintį – tai joje glūdi giminystės su paslaptinguoju palikėju įrodymai. Lenktynės su laiku. Į moterų gyvenimą plūsteli spalvingi tą patį palikimą medžiojantys personažai, mūsų dienų aktualijos susipina su praeities įvykiais. Visa susijungia į vientisą istoriją, kuri prasideda prosenelio perbėgimu iš Vilniaus į Augustavo guberniją XIX a. ir baigiasi mūsų dienomis prabangiame Vilniaus „Plaza“ viešbutyje. Skaitytojas čia ras ir grafinų su krupniku skambesio tarpukario restoranuose, ir pokario badmečiu nosies šnerves išplėšančio skilandžio kvapo, ir 1946 m. Kauną nusiaubusį Nemuno potvynį, ir į ritinį vyniojamą Peterburgan išgabenti ketinamą Vilniaus arkikatedrą...

Ši knyga – tai ir nuotykinis romanas, ir šachmatų partiją primenanti atminties kova su užmarštimi, ir kinematografiška kone du šimtmečius aprėpianti žmonių ir likimų galerija. Kartu tai Lietuvos praeities paveikslas, dramatiškiausi jos momentai iki pat šių dienų.

Mes nežudėme

Autorius: Arkadijus Vinokuras

Knygoje "Mes nežudėme" pateikti trisdešimt penki pokalbiai su žydų žudikų ar kitaip dalyvavusių genocide asmenų vaikais ir kitais giminaičiais. Visi pokalbiai yra autentiški, jie autoriaus nekomentuojami.

Prieš kiekvieną pokalbį pateikta duomenų iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylų apie nusikaltėlį ir jo vykdytus nusikaltimus. Pašnekovai dalijasi savo skausmu, gėda arba abejone dėl artimųjų nusikaltimų.

AUTORIAUS ŽODIS SKAITYTOJUI

Knyga „Mes nežudėme" nėra istoriko knyga. Esu publicistas, rašytojas. Nevengiu emocijų, metaforų, poteksčių. Tema jautri, skaudi. Knygos žinia - lietuvių tauta nėra žydšaudžių tauta ir vaikai nekalti dėl tėvų nusikaltimų. Nekalti ir neprivalo atsakyti už tėvus, kurie žudė, persekiojo, konvojavo žydus - motinas, tėvus, vaikus, senelius duobių, iš kurių negrįžtama, link.

Keturi

Autorė: Virginija Kulvinskaitė-Cibarauskė

Apsakymuose „Keturi“ įdėmiai tyrinėjami atstumti ir visuomenės „nurašyti“, su savo problemomis negebantys susitvarkyti žmonės. Ar jie tikrai visuomet „patys kalti“? Autorė parodo tokių žmonių vidinį pasaulį, jų pasirinkimus remiantį mąstymo būdą. Keturi apsakymai išsiskiria savo literatūrine raiška, pavyzdžiui, pamažu auginama įtampa, nenuspėjamomis atomazgomis, bet ir gali padėti atskleisti skaitytojams jų pačių problemas, pamatyti save tarsi veidrodyje. Impulsyvumas, negebėjimas mylėti, įvairiausios priklausomybės – universalios temos, neatsiejamos net ir nuo „normalių“ gyvenimų.

Keturi apsakymai – keturi pagrindiniai personažai: Lukas, Inga, Marius, Nora. Jų pasaulis – tai vienatvės, nesaugumo, netikrumo erdvė. Jie visi kažko laukia, yra paliekami arba patys palieka juos mylinčius. Visi kažko ieško.
Per lakoniškų, kinematografiškų pasakojimų detales autorė leidžia nujausti sudėtingų ir tamsių gyvenimų masyvus. Personažai keliauja po apsakymus – viename veikėjas vos sušmėžuoja, o kitame sužinome jo istoriją. V. Kulvinskaitės tekstai išsiskiria auginama įtampa, nenuspėjama atomazga, makabrišku humoru. Apsakymų veiksmas vyksta dešimtajame dešimtmetyje ir pirmaisiais šio amžiaus metais.

Lukui 30, jis – grįžęs iš emigracijos, jis tapo rašytoju. Romano sėkmė pranoko lūkesčius, bet nuolat trūksta pinigų. Žiūrėdamas į savo nuotrauką žurnalo viršelyje bando patikėti, kad tai tikrai jis – madingas autorius Lukas Garšva.

Išsiskyrusi Inga apsigyvena prastame uostamiesčio rajone šalia kapinių. Laisvadieniais eina į barą ir susitikinėja su vyrais. Jai 32-eji. Dabar ji rami, beveik laiminga.

Marius – vienišas septintokas, kurį dėl smulkaus sudėjimo neretai palaiko pradinuku. Su mama gyvena ankštame bendrabučio kambaryje, mamos pusėje telpa ir virtuvė. Marius stebi kitus, pats likdamas nematomas, ir nemėgsta, kai suaugusieji klausia: kodėl?

Norai per 40, bet tikrai nepasakytum. Dirba kirpykloje. Jos mylimasis Denis – dešimčia metų jaunesnis. Jis vis atsiduria priklausomybių klinikoje, bet nešdama jam cigaretes ir zefyrus Nora tiki, kad šis kartas bus paskutinis.

Tarsi žuvį į juodą krantą

Autorius: Serhij Žadan

Serhijaus Žadano vardas žinomas ne tik Ukrainoje, bet ir toli už jos ribų. Poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas, tarptautinių premijų laureatas, sukūręs ne vieną romaną, žmogus, jungiantis Rytų ir Vakarų Ukrainą. Sakoma, kad Žadanas – geriausia, kas yra nutikę ukrainiečių literatūroje.

Lyriški, pakilūs, melancholiški, džiaugsmingi, šiurkštūs, graudūs, meditatyvūs, skvarbūs, nepažįstami ir iš naujo atrasti eilėraščiai. Skaitykite. Mėgaukitės kiekviena eilute. Jauskitės gyvi.

„Žadanas – tai toks šiuolaikinis ukrainiečių Whitmanas, ir jo poezijoje telpa visa Ukraina: nuo fabrikų iki stepių, nuo smulkių nusikaltėlių iki didvyrių. Tik prieš pradėdami skaityti prisėskit, nes galingas knygos gūsis tikrai išvers iš kojų." – Marius Burokas, poetas, vertėjas

Kalė

Autorė: Pilar Quintana

Pasakojimas sukrečiantis ir atveriantis. Moteris negali susilaukti vaikų, ir už tai ji niekinama tamsuolių skurdaus kaimelio gyventojų. Dėl to atšąla santykiai su vyru. Jos neišsipildę gyvenimo lūkesčiai po truputį virsta žiaurumu: išgelbėtą kalytę moteris ima auginti nelyginant savo dukterį, tačiau kalė užauga nepaklusni, bėga pasilakstyti, atsiveda šunyčių, kuriais reikia rūpintis skurdžiai gyvenančiai porai. Galiausiai moteris lieka viena. Stebime, kaip moters meilė gyvūnui virsta neapykanta. Subtiliai atskleidžiami moters ir jos sutuoktinio charakteriai. Knyga atveria netikėtą žiūros į motinystę kampą ir bevaikės moters dramą – kalba apie moters santykį su šunimi kaip su savo vaiko pakaitalu. Atrodo, nereikšmingas, netgi komiškas moters ir kalės santykis išanalizuojamas iki bendražmogiškos dramos ir kančios mastelio. Kūrinys aktualus ir filosofiniame posthumanizmo kontekste, nes čia išsitrina riba tarp žmogaus ir gyvūno, žmogiškumo ir žvėriškumo.

Traktatas apie savanorišką vergystę

Autorius: Étienne de la Boétie

Kaip paaiškinti, kad visa tauta kantriai kenčia pavergta vieno žmogaus, kuris neturi nei pakankamai jėgos, nei autoriteto. Autorius atsako: žmonės priespaudą kenčia savo valia, tautos, savanoriškai paklūstančios tironijai, pačios priešinasi žmogiškosios prigimties esmei – laisvei. „Ryžtingai nuspręskite nebetarnauti ir jūs – laisvas!" – teigia Étienneʼas de La Boétie, įsigilinęs į paslaptingas dominavimo priežastis ir sukūręs vieną svarbiausių veikalų politinės minties istorijoje.

Étienneʼas de La Boétie (1530–1563) – prancūzų rašytojas ir filosofas, artimas Michelio de Montaigneʼio draugas. „Traktatu apie savanorišką vergystę", kurį parašė politinio skepticizmo stiliumi, autorius, jo paties žodžiais tariant, siekia „pagerbti laisvę ir pasmerkti tironus". Étienneʼą de La Boétie galima laikyti savotišku aiškiaregiu, itin giliai ištyrusiu valdžios ir galios problemą: šis jo kūrinys tapo klasika ir vis dar yra labai svarbus mūsų dienų pasauliui.

Kopos vaikai

Autorius: Frank Herbert

„Kopos vaikai“ – 1976 m. pasirodęs Franko Herberto mokslinės fantastikos romanas, trečias iš „Kopos“ kronikų serijos, kurią sudaro šešios knygos.

Romane vaizduojami įvykiai praėjus devyneriems metams po to, kas nutiko knygoje „Kopa. Mesijas“. Knygos „Kopa. Mesijas“ pabaigoje apakęs Polas Atreidas išeina į dykumą, palikęs savo vaikus, dvynius Letą ir Ganimą, auginti fremenams, o jo sesuo Alija valdo visatą kaip regentė. Vaikai atsibunda dar gimdoje veikiant prieskoniui ir paveldi Polo vizijas, kuriose – visatos likimas. Korinų šeima rezga sąmokslus, kaip susigrąžinti sostą, o bene geseritės susivienija su Tleilaksu ir Kosminių kelionių gildija, kad užvaldytų prieskonio atsargas ir Polo Atreido vaikus.

Veiksmas vyksta Arakyje po Muadibo netekties, planetos kraštovaizdis keičiasi, tampa pilnas žalumos, pasakojama apie dvynius Ganimą Atreidę ir Letą Atreidą II bei jų iškilimą į valdžią. Taip pat aprašomas konfliktas tarp ledi Džesikos ir Alijos Atreidės, kuri apsėsta seniai mirusio barono Vladimiro Harkoneno atminties-sąmonės.

Kodėl zebrai neserga opalige

Autorius: Robert M. Sapolsky

„Knygoje šmaikščiai išnarstoma žmogaus atsako į stresą anatomija.“ „The Wall Street Journal“

Kai jaudinamės ar patiriame stresą, mūsų organizmas reaguoja taip pat, kaip bet kurio kito gyvūno – turime nedelsdami spręsti kilusią problemą, tai yra kovoti arba sprukti. Deja, mes, žmonės, dažnai stresuojame pernelyg ilgai, kartais net ištisus mėnesius. Laikui bėgant dėl to net susergame.

Knygoje „Kodėl zebrai neserga opalige. Streso įtaka žmogaus organizmui ir jo įveikimo būdai“ su humoru pateikiami svarbiausi moksliniai tyrimai apie streso įtaką žmogaus organizmui. Atskleidžiama, kaip užsitęsęs stresas sukelia arba paūmina įvairiausias fizines bei psichines ligas: opas, širdies ligas, depresiją, senėjimą ir kt. Sykiu rasite svarbių patarimų, kaip suvaldyti stresinį atsaką, ir galbūt jums pavyks tai pritaikyti kasdieniame gyvenime. Kaip sako autorius, tikrai turime pagrindo optimizmui.