Kaip nenumirti

Autoriai: Gene Stone, Michael Greger

Šiuolaikinio pasaulio rykštė – lėtinės ligos. Jas sustabdyti – tikras iššūkis. Gydytojas, klinikinės mitybos specialistas, interneto svetainės NutritionFacts.org steigėjas Michaelas Gregeris nagrinėja 15 ligų žudikių – vėžio, cukrinio diabeto, hipertenzijos, Parkinsono ir kt., – priežastis ir remdamasis moksliniais tyrimais parodo, kaip pakeitę valgymo įpročius ir gyvenimo būdą galime išvengti receptinių vaistų, chirurginio ir kitų gydymo būdų.

Anot autoriaus, tinkamai pasirinktas maistas yra pirmoji prevencinė priemonė nuo dažniausiai pasitaikančių lėtinių ligų. Jeigu jus vargina aukštas kraujospūdis, kinrožių arbata gali padėti jį sureguliuoti. Galbūt gydotės kepenų ligą? Kava ir viso grūdo avižiniai dribsniai pusryčiams, kaip atskleidė tyrimai, gali sumažinti uždegimą. Nerimaujate dėl širdies ligų? Visavertė augalinė mityba ne tik apsaugo, bet ir galimai sustabdo jų vystymąsi.

Ši knyga – tai išsamus praktinis vadovas, kokius produktus įtraukti į savo racioną, kad būtų paprasta maitintis sveikiau ir galėtume gyventi ilgiau.

Medžiotojo ir rankiotojo gidas po XXI amžių

Autoriai: Heather Heying, Bret Weinstein

Mėgaujamės per visą žmonijos istoriją neregėta gerove, tačiau dar nesame buvę tokie nelaimingi, vangūs ir susiskaldę kaip dabar. Nors tiek turtų ir patogumų žmonės niekada nėra turėję, politinis klimatas kuo toliau, tuo labiau bjūra, o savižudybių, vienišumo ir chroniškų ligų rodikliai kyla šuoliais. Kaip visa tai paaiškinti? Ar galime pataisyti situaciją?

Evoliucijos tyrinėtojų biologų Heather Heying ir Breto Weinsteino nuomone, bėdų priežastis aiški: senoviškos mūsų smegenys ir kūnas nedera prie šiuolaikybės. Evoliucionuodami gyvenome bendrijomis, o dabar nežinome kaimynų vardų. Seniausiose visuomenėse žmonių galimybės išlikti priklausė nuo gebėjimo išnaudoti lyčių skirtumus, bet dabar vis dažniau suabejojama pačia biologinės lyties idėja. Šių dienų visuomenei esame netinkami iš prigimties, todėl patiriame pražūtingą kognityvųjį disonansą. Po daugiau nei dvidešimt metų trukusių tyrinėjimų pažinę įvairiausias Žemės ekosistemas, autoriai pateikia patarimų, kaip išmintingiau gyventi hipernaujumo kultūroje.

 „Knyga turi rimtą mokslinį pagrindą, tačiau skaitoma kaip nuotykių romanas. Ėmęsi sudėtingų idėjų autoriai padaro jas suprantamas ir paverčia įkvėpimo šaltiniu.“ CHRISTINA HOFF SOMMERS, filosofė, rašytoja ir vaizdo tinklaraščio „The Factual Feminist“ vedėja

27 Toby Obedo mirtys

Autorė: Joanna Gierak-Onoszko

Kanados internatinėse mokyklose, kurioms vadovavo daugiausia Bažnyčios tarnai ir kurios veikė iki pat XX a. pab., ilgus metus žeminti ir prievartauti vietinių tautų vaikai, kuriems prireikia daug jėgų atsitiesti ir išeiti iš skriaudos rato, nes nuskriaustieji skriaudžia kitus.

Sniege rastas dvidešimt vienerių inukas Toby Obedas mirė 26-ą kartą. Tąsyk iš tikrųjų patvirtinta mirtis. Po kelių mėnesių dirbtinės komos per stebuklą sugrįžo į gyvenimą, bet praradęs abi kojas ir ranką. Pirmą kartą Toby mirė, kai atskirtas nuo tėvų pateko į internatinę mokyklą.

Lenkų žurnalistės Joannos Gierak-Onoszko knygoje „27 Toby Obedo mirtys“ – tikros istorijos apie vietinių Kanados tautų vaikus iš internatinių mokyklų, kurioms dažniausiai vadovavo Bažnyčios atstovai. Tai, kas jose dėjosi, visam laikui paveikė buvusių mokinių, vadinamų išlikėliais, ir jų šeimų gyvenimus. Istorijos vadovėliai apie nusikaltimus tylėjo ištisus dešimtmečius, bet jau kurį laiką vyksta teismai, išmokamos kompensacijos, buriasi terapinės grupės. Autorė pasakoja apie pažeminimą ir prievartą – traumas, kurias vaikystėje patyrę žmonės vėliau ilgus metus bando atsitiesti. Skriaudos ratas sukasi, nes pažemintieji žemina kitus. Vis dėlto vilties teikia stiprios asmenybės, atsikovojančios orumą, pasipriešinančios smurto inercijai ir klojančios naujo gyvenimo pamatus.

XIX amžiuje visoje dabartinės Kanados teritorijoje buvo išplėtotas internatinių mokyklų tinklas. Siekdama atversti vaikus į krikščionybę, įskiepyti vakarietišką darbo etiką ir sėslų gyvenimo būdą, vietos valdžia atskirdavo juos nuo tėvų. Mokiniai greitai suprasdavo, kad jų kūnas – lyg Šventosios Dvasios buveinė, o ją valdyti gali tik Bažnyčios tarnai. Mokyklų, kuriose vyko nusikaltimai, suskaičiuota 136, jos veikė iki pat XX amžiaus paskutinio dešimtmečio. Internatuose gyveno mažiausiai 150 tūkstančių mokinių.

Lietuvos menininkės

Sudarytoja: Agnė Narušytė

Pirmą kartą viename leidinyje išskleidžiama Lietuvos menininkių panorama. 59-iuose tekstuose pasakojama apie ryškiausias pastarojo šimtmečio vizualiųjų menų kūrėjas: tapytojas, grafikes, fotografes, instaliacijų ir performansų autores. Moterys kūrėjos meno lauke ilgai buvo ignoruojamos, todėl dabar į Lietuvos meną galima pažiūrėti naujai. Turime daug talentingų ir labai skirtingų menininkių, kurių nepaminėjus neįmanoma perprasti Lietuvos vizualiųjų menų visumos.

Lietuvės, lenkės, žydės, rusės – jos kūrė Lietuvoje, nors ne visos čia gimė. Dalis į knygą įtrauktų kūrėjų padarė ir daro įtaką ne vien savo menu, bet ir veikla, novatorišku mąstymu. Nuosekliai skaitant matyti, kaip kinta kūrybos formos: tarpukariu ir sovietmečiu tapyboje dominavo portretai ir peizažai, grafikos, skulptūros raiška dažniausiai būdavo tradicinė, o šiuolaikinis menas – tai diskusijų apie pasaulio problemas aikštelė, tyrimų laboratorija.

Pirmoje knygos „Lietuvos menininkės. Vizualiųjų menų kūrėjos nuo XX a. pradžios iki šių dienų" dalyje pristatomos tarpukario menininkės, antroje – sovietmečiu dirbusios kūrėjos, o trečioje – šių dienų menininkės. Kiekviena dalis pradedama kontekstą pristatančiu įvadu. Filosofė Audronė Žukauskaitė nubrėžia feministinės minties trajektoriją.

Knygoje 176 iliustracijos, priedas – meno terminų žodynėlis.

Pirštų galiukais

Autorius: Benas Bėrantas

Net ir trumpiausia ar tyliausia istorija nusipelno būti užrašyta. Net jei prie jos prisilieti tik pirštų galiukais.

„Pirštų galiukais" – trumposios prozos rašytojo Beno Bėranto trylika metų brandintos trumpos istorijos. Jose užfiksuoti išgyvenimai, kurie gali būti nematomi plika akimi, bet išgyvenami iki širdies gelmių ar neuronų galų. Šie pasakojimai romantiški, nostalgiški, sapniški ir tuo pat metu tokie, kurie ne vienam gali pasirodyti artimi. Juk daugelis esame išgyvenę pirmų pasimatymų magiją, netikėčiausiu metu užklupusią meilę, taip pat ir pajutę paskutinio bučinio skonį ar paslėpę svarbiausius prisiminimus tolimiausioje širdies kertėje.

Kol kas esi viena atsargi mintis ant minkštos pagalvės padėtoje galvoje. Bet jei pasieksi jūros krantą prieš patekant saulei ir taip nutiks, kad tuo metu ir aš atsirasiu tame krante, – tokia galimybė tik viena iš begalybės, – tada mes susitiksim tame pačiame gintaro gabalėlyje.

Gėdos vaikas

Autorė: Jolita Herlyn

Mieloji, kiekvienas iš mūsų dalyvaujame istorijoje, tik pasirenkame skirtingus vaidmenis. Vieni taikosi į pagrindinius, kiti tenkinasi masinėmis scenomis. Tačiau kiekvienas sprendžia pats.

Kai atsiveria klasės durys ir mokytoja pristato naujokę Muną, trylikametė Eliza net neįtaria, kaip stipriai pasikeis jos gyvenimas. Šviesiaplaukė mėlynakė Eliza ir tamsiaodė garbanė Muna tampa tokios neišskiriamos, kad aplinkiniai jas ima vadinti „kava su pienu“... Kol tarp jų įsiterpia išdavystė, merginas išskirsianti net trisdešimčiai metų.

Kokią paslaptį slepia palėpėje atrasta nuotrauka? Kas padės buvusioms draugėms vėl pajusti artumą? Ar įmanoma išgydyti vaikystės traumas ir protėvių padarytas skriaudas, kad būtų galima kurti šviesesnę ateitį?

Iki širdies gelmių sukrečianti vaikiška draugystė, vidurio amžiaus krizės išbandymai, kelias kartas slegianti kaltė ir išlaisvinantis atleidimas... Ir neįtikėtina, vis dar kraujuojanti „gėdos vaikų“ žaizda, daugybę žmonių pavertusi pasaulio istorijos įkaitais.

Atspindys

Autorė: Diane Chamberlain

TAI GRAŽI IR ĮTEMPTA, KELIAS KARTAS APIMANTI ISTORIJA APIE MEILĘ, PASIAUKOJIMĄ IR PASLAPTIS.

Reičelė Huber grįžta į gimtąjį Atspindžio miestelį prižiūrėti negaluojančios močiutės. Prieš dvidešimt metų čia įvyko baisi tragedija, dėl kurios miestelio gyventojai kaltina Reičelę, bet, regis, laikas žaizdų neužgydė – Reičelė vėl pajunta žmonių pyktį ir priešiškumą. Tačiau šį kartą ji turi užnugarį: Lilę Džekson, asmeniškai tragedijos paliestą moterį, kurios draugiškas elgesys su Reičele visus glumina, ir menonitų pastorių Maiklą Štolcą. Vaikystėje jis ir Reičelė buvo artimi draugai, o dabar jis ją palaiko. Vis dėlto didžiausia atrama Reičelei yra močiutė Helena, kuri nustebina išmintingais patarimais, retai pasitaikančia stiprybe ir daugybe paslapčių...

Diane Chamberlain kūryboje juntamas ir jos ankstesnės – psichoterapeutės profesijos pėdsakas: kuriamos istorijos visuomet įtemptos, paliečiančios ir širdį, ir protą, o personažai realistiški ir gyvybingi.

Nepaisant siužeto vingių, visų jos knygų centre – santykiai: tarp vyrų ir moterų, tėvų ir vaikų, seserų ir brolių, draugų ir priešų. Autorė negali įsivaizduoti nieko įdomesnio už žmonių akistatą su gyvenimo išbandymais ir vargais, nesvarbu, ar tuos iššūkius jiems tenka priimti vieniems, ar drauge su kitais.

Eifelis

Autorius: Nicolas d’Estienne d’Orves

MEILĖS ISTORIJA, PAKEITUSI PARYŽIAUS VEIDĄ.

Įkvepianti ir jaudinanti istorija apie žymiojo prancūzų architekto Giustavo Eifelio viziją ir didžiausią jo gyvenimo projektą – bokštą, savo forma įamžinusį jo mylimosios Adrienos vardo pirmąją raidę.

Giustavui Eifeliui užbaigus iki tol didžiausią savo projektą – Jungtinėms Amerikos Valstijoms padovanotos Laisvės statulos karkasą, – prancūzų vyriausybė jam pasiūlo sukurti ką nors nuostabaus 1889-aisiais Paryžiuje vyksiančiai Pasaulio mugei. Iš pradžių architektas svajoja apie modernią metro sistemą, tačiau viskas pasikeičia, netikėtai susitikus savo jaunystės meilę – Adrieną.

Nors abu sukūrę šeimas, giliai širdyje paslėpti Giustavo ir Adrienos jausmai vėl atgyja. Draudžiamas ryšys architektą įkvepia idėjai, visiems laikams pakeisiančiai Paryžiaus panoramą. Giustavas Eifelis imasi statyti įspūdingą 300 metrų aukščio geležinį bokštą, kurio linijos primins Adrienos kūno linijas, o forma įamžins mylimosios vardo pirmąją raidę.

„Istorija, naujoje romantiškoje šviesoje atskleisianti žymiojo prancūzų architekto gyvenimą ir visiems laikams pakeisianti požiūrį į Eifelio bokštą." – Decitre

„Visuomet mylėjau Eifelio bokštą. Perskaičius šią knygą jį myliu dar labiau!" – Carobookine

Marlena

Autorius: C. W. Gortner

„Marlena" – tai odė ypatingai moteriai, individualybei ir laisvei.

C. W. Gortneriui puikiai pavyko dievaitę paversti žmogumi. Washington Independent Review of Books

„Marlena" – tai biografinis romanas apie moterį, kuri gyveno pagal savo taisykles ir nedvejodama peržengė jos lyčiai nustatytas ribas, leisdama sau klausytis instinktų, vytis troškimus ir atsiduoti geiduliams. Marlena Dytrich smarkiai pralenkė savo laiką ir dėl prieštaringo elgesio dažnai sulaukdavo kritikos, bet niekas negalėtų paneigti, kad ji – viena ryškiausių XX a. Holivudo žvaigždžių.

Marija Magdalena Dytrich gimė scenai. Po Pirmojo pasaulinio karo aristokratiškame skurde auganti valinga paauglė prisiekia sau tapsianti aktore ir dainininke. Ji padeda į šalį smuiką, palieka griežtos motinos valdomą šeimą ir pasineria į laisvą Berlyno kabaretų ir naktinių klubų dekadansą. Geidulingas Marlenos grožis, viliokiškas balsas ir androginiški kostiumai traukia lyg magnetas. Jos koncertų salės – sausakimšos, o mylimųjų įvairovė – nepralenkiama ir peržengianti socialinių normų ribas. Tikros sėkmės ji sulaukia bene pernakt, atlikusi kabareto dainininkės vaidmenį filme „Žydrasis angelas".

Nei šlovė, nei santuoka, nei motinystė nenumaldė nepailstančios ir audringos Marlenos sielos. Į valdžią atėjus Hitleriui, ji išplaukia į Ameriką, kur jos erotiškas gundytojos įvaizdis patraukia viso pasaulio dėmesį, ir tampa viena garsiausių Holivudo aktorių. Hitleris bando parsivilioti ją atgal į Vokietiją, tačiau Marlena turi kitų planų: ji koncertuoja sąjungininkų kariams Antrojo pasaulinio karo frontuose.

Norėčiau, kad būtum čia

Autorė: Jodi Picoult

"Išgyvena ne stipriausios ir protingiausios rūšys. Išgyvena tos, kurios geriausiai prisitaiko prie pokyčių.“ Čarlzas Darvinas

Tai jaudinantis romanas apie dvasios tvirtybę krizės akivaizdoje.

Diana O’Tul – teisingame kelyje. Ji ištekės iki trisdešimties, pagimdys vaikus iki trisdešimt penkerių ir išsikraustys į Niujorko priemiestį, tuo pat metu kopdama karjeros laiptais negailestingame meno kūrinių aukcionų pasaulyje. Ji dar nesusižadėjusi, bet žino, kad jos vaikinas, chirurgas rezidentas Finas, ketina pasipiršti per jųdviejų romantišką kelionę į Galapagus, likus kelioms dienoms iki jos trisdešimtojo gimtadienio.

Bet tada Niujorke prasideda dar neseniai tokia tolima atrodžiusi koronaviruso epidemija. Išvykimo išvakarėse Finas praneša, kad ligoninėje reikalingi visi gydytojai, todėl jis privalo likti, bet Diana vis tiek turėtų važiuoti. Ji nenoromis išvyksta.

Tačiau Dianos svajonių atostogų planas beveik bematant sugriūva. Saloje paskelbiamas karantinas, ir ji užstringa joje, kol sienos vėl atsidarys. Visiškai izoliuota Diana priversta išeiti iš savo komforto zonos. Ji palengva užmezga ryšį su vietos gyventojų šeima, kai jai atsiveria paslaptį sauganti paauglė, nepaisydama tėvo nepasitikėjimo atvykėliais.

Ilgainiui Diana pradeda analizuoti savo santykius, pasirinkimus, save pačią ir svarstyti, ar grįš namo tuo pačiu žmogumi.

„Norėčiau, kad būtum čia“ skatina permąstyti pastarųjų metų įvykius, įsisąmoninti išmoktas pamokas, pagerbti viruso aukas ir apmąstyti jo pasekmes, gyvenimui judant į priekį. Kaip rašo J. Picoult: „Dažniausia emocija, kurią jautėme per šiuos pastaruosius metus, – atskirtis. Keisčiausia, kad patyrėme ją visi, ir vis tiek jautėmės vieniši ir sutrikę. Tai privertė mane susimąstyti, kad izoliacija gali būti pragaištinga, bet... ir skatinanti pokyčius.“

Karo žmonės

Autorius: Giedrius Petkevičius

Morfijaus injekcijos ir laužomos nuodingojo kalio cianido kapsulės virš miegančių vaikų burnų – apkvaitę nuo beprotybės degančiame Berlyne, Josephas ir Magda Goebbelsai stebėjo šią bakhanaliją ir ruošėsi mirti patys. Tuo metu visi jų vaikai nustojo kvėpuoti.

Istorija gana gerai žinoma ir dažnai pasakojama, „kaip Goebbelsas nužudė savo visus vaikus“. Vis dėlto vėlesnė vaikų istorija, nors ir ne tokia dramatiška, skamba gerokai įdomiau. Kokia „vaikų istorija“, jeigu visi Josepho Goebbelso vaikai buvo nužudyti?

Būti sumaniam, kantriam, tyliam, greitesniam – savybės, pageidautinos visų šalių žvalgybos bendruomenėse. Sovietų KGB, garsėjusi (kiek keistas žodis kalbant apie slaptas ar pusiau slaptas organizacijas) savo jėga ir galimybėmis, ilgą laiką buvo vedžiojama už nosies merginos, kuri visai neatitiko priešo žvalgo įvaizdžio, o juk visus išankstinius prietarus ir įvaizdžių šablonus mokymų metu žvalgams ir stengiamasi išmušti iš galvos.

Įsivaizduokite, jūs žiūrite pro langą, o link jūsų artėja įsiutusi minia. Pravertos burnos taško seilėmis paskanintus neapykantos šūkius ir šaukiasi dangaus keršto, pykčiu dega akys. Kelių metrų aukščio tvora prie pastato traška spaudžiama minios, galiausiai užpuolikai perlipa ją ir pasileidžia tiesiai link jūsų. Ne, tai ne zombių apokalipsė, filmuojama dar viename Holivudo paviljone, – maždaug taip atrodė JAV ambasados šturmas Teherane 1979-aisiais.

Kai įsivaizduojame karo veiksmus, vaizduotė dažniausiai piešia rūsčius raumeningus vyrus, galbūt valingas jų koleges, su ginklais rankose kovojančias už savo įsitikinimus, šalį ar idealus. Dažniausiai esame savo inertiškų įsivaizdavimų įkaitai. Įvairiais duomenimis, karinių konfliktų zonose šiuo metu gyvena apie 250 milijonų vaikų, iš kurių 300 000 vienokia ar kitokia forma dalyvauja ginkluotose formuotėse, 47 procentai jų – mergaitės.

Vyrai, moterys ir vaikai. Mokslininkai, kuriantys bakteriologinius ginklus, ir gydytojai, imituojantys pandemijas, siekdami išgelbėti žmones. Prezidentai, gangsteriai, meno klastotojai, sportininkai olimpiečiai, rašytojai, tardytojai ir slaptieji agentai.

Visus juos sujungė karas. Jų neįtikėtini likimai ir kitu kampu papasakotos istorijos priblokš skaitytoją karo beprotybės ir beprasmybės grimasomis.

Visa tai ir daug daugiau rasite knygoje „Karo žmonės“.

Tikėti. Ciklas Again #4

Autorė: Mona Kasten

NEW ADULT knygų serija apie jaunuolius, baigusius mokyklą ir pradedančius naują gyvenimo tarpsnį. Tai istorijos apie daugybę „pirmųjų kartų“ – savarankiško gyvenimo pradžią, studijas, seksualines patirtis, santykius su naujais draugais.

Everlė Pen ketino niekada neįsimylėti, tik ne dėstytoją. Tačiau Nolanas Geitsas toks žavingas, inteligentiškas ir seksualus, ir jis vienintelis, su kuriuo Everlė gali pamiršti slogias mintis, nuo vaikystės kas naktį neleidžiančias užmigti. Kuo artimiau jie susipažįsta, tuo glaudesni tampa juos siejantys ryšiai – ir tuo labiau Everlė trokšta peržengti tą neregimą ribą, skiriančią ją nuo Nolano. Bet ji nė nenujaučia, kad optimistiškas Nolano būdas ir jo užkrečiama meilė literatūrai slepia paslaptį. Ir ta paslaptis galėtų sugriauti jų meilę dar jai neprasiskleidus.

Ji norėjo niekada neįsimylėti – tačiau viskas pasikeičia.

Antras kartas

Autorė: Mary Higgins Clark

Tai jaudinantis pasakojimas apie apgaulę ir kankinančią nežinomybę. Kvapą gniaužiančių įvykių ir netikėtumų kupiname romane pramanai susipina su gyvenimo tikrove.

Staiga dingsta Nikolas Spenseris, charizmatiškas medicinos tyrimų bendrovės „Stela“, kuriančios skiepą nuo vėžio, vadovas. Privatus jo lėktuvas sudūžta skrisdamas į Puerto Riką, bet jo kūnas nerandamas.

Pirmieji skiepo bandymų rezultatai atrodė daug žadantys. Tačiau dingus Spenseriui pranešama, kad kuriamas skiepas nebus patvirtintas. Netrukus paaiškėja, kad iš „Stelos“ dingo didžiulės pinigų sumos, tarp jų – kiekvienu savo centu rizikavusių žmonių gyvenimo santaupos. Vagyste įtariamas pats Nikas.

Marša Dekarlo, visų vadinama Karle, trisdešimt dvejų metų žurnalo reporterė, gauna užduotį parašyti išsamų straipsnį apie šią istoriją. Kai ji imasi savo tyrimo, iškyla klausimų, į kuriuos iš pradžių neįmanoma atsakyti: Nikolas Spenseris negyvas ar slapstosi? Ar jis kaltas, ar buvo pakištas? Kodėl staiga pakito medikų požiūris į skiepą?

Instinktai

Autorė: Rebecca Heiss

„Kodėl mes nuolat jaučiamės apimti streso, nepatenkinti savo karjera ir asmeniniais santykiais ar stokojantys aiškaus tikslo? Atsakymas slypi mūsų instinktuose!”

Kiekvienoje gyvenimo srityje – nuo verslo iki asmeninių santykių ar sveikatos – mūsų elgesį veikia instinktai, kurių paskirtis kadaise buvo padėti mums išlikti pasaulyje, pilname pavojų. Tie patys instinktai kliudo mums siekti sėkmės dabar – įvairovės kupiname pasaulyje su daugybe galimų pasirinkimo variantų ir beveik neribotomis galimybėmis žmonėms kontaktuoti vieniems su kitais.

Knygoje „Instinktai“ dr. Rebecca Heiss, evoliucinės biologijos specialistė, moksliškai paaiškina tam tikrą mūsų elgseną ir siūlo naują metodą, pajungiant mūsų instinktų galią ir nukreipiant juos taip, kad jie veiktų mūsų naudai, o ne prieš mus.

„Instinktai“ – tarsi kelių žemėlapis, kuriuo sekdamas kiekvienas gali nustoti gyventi autopiloto režimu, tapti produktyvesnis, laimingesnis ir pradėti sąmoningai kurtis geresnį gyvenimą.

Išdaviko žmona

Autorė: Allison Pataki

Jei negali laužyti taisyklių, suviliok vyrą, kuris tas taisykles kuria.

XVIII amžius, Jungtinės Amerikos Valstijos. Žymus Amerikos revoliucijos karų dalyvis, įspūdingais laimėjimais mūšio lauke pasižymėjęs karvedys generolas Benediktas Arnoldas išduoda savo ginklo brolius ir pabėga pas britus, o jo bendrininkas, Didžiosios Britanijos armijos majoras Džonas Andrė, sulaikomas ir generolo Džordžo Vašingtono įsakymu pakariamas. Tai tikra, kvapą gniaužianti istorija iš vieno ryškiausių JAV laikotarpių. Tačiau mažai kas žino, kad šioje niūrioje istorijoje buvo dar viena veikėja – žavi jauna moteris, kuri ne tik prisidėjo prie išdavystės, bet ir ją suorganizavo.

Jaunutė Pegė Šipen, žymaus ir turtingo teisėjo Edmundo Šipeno duktė, puikiai jautėsi Filadelfiją užėmusios britų okupacinės valdžios pokyliuose ir neslėpė šiltų jausmų dailiam karininkui Džonui Andrė. Kai Benedikto Arnoldo vadovaujamos amerikiečių kariuomenės pergalės privertė britus palikti Filadelfiją, Pegės ir Džono ryšys nutrūko. Ieškodama galimybių susigrąžinti populiarumą ir vėl spindėti pokyliuose, ji užmezgė santykius su Benediktu Arnoldu. Apsukusi galvą gerokai vyresniam generolui Pegė tapo jo žmona – ir sumaniai manipuliuodama savo vyro ambicijomis bei jausmais pastūmėjo JAV revoliucijos didvyrį juodžiausiai išdavystei.

Rašytoja Allison Pataki šią istoriją „Išdaviko žmona“ pasakoja žvelgdama kuklios merginos Klaros Bel akimis. Po močiutės mirties iš kaimo į Filadelfiją atvykusi Klara pateko į teisėjo Edmundo Šipeno namus ir tapo jo dukters Pegės asmenine tarnaite. Atlaikiusi nesuskaičiuojamus savo šeimininkės kaprizus ir įgijusi jos pasitikėjimą, Klara pirmoji sužinojo apie rengiamą išdavystę ir priėmė sprendimą, pakeitusį ne tik jos, bet ir už savo laisvę kovojusios Amerikos istoriją.