Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
  • Sirakūzai

    Autorė: Delia Ephron

    DELIA EPHRON (Delija Efron) – amerikiečių rašytoja, dramaturgė ir scenarijų autorė, parašiusi filmo „Jums žinutė“ scenarijų ir 15 knygų. „Sirakūzai“ – naujausias jos romanas, sukėlęs tikrą audrą tarp kritikų ir skaitytojų. Tai deginantis, įtraukiantis ir prikaustantis romanas apie kelionę. Iš pradžių – į Sirakūzus, tačiau paaiškėja, kad iš tikrųjų tai kelionė į savo ir kitų santuokos gelmes.
    Iš tiesų tai turėjo būti atostogos.
    Negalėdami atsitraukti stebime, kaip dvi į Sirakūzus atvykusios poros pamažu įsipainioja į savo pačių apgaulių ir paslapčių voratinklį. Kaip negailestinga Sicilijos saulė apnuogina viską, ką jie bijojo prisipažinti net sau.
    Niujorkiečiai Maiklas ir Lizė atkeliauja į Italiją su savo draugais iš Meino Finu ir Teilor bei liguistai drovia jų dukra Snou. Nuo pat pradžių aišku, kad atostogų idilei iškils kliūčių – Fino ir Lizės bendri romantiški prisiminimai, rašytoją Maiklą kankinanti kūrybinė krizė ir baimė prisipažinti žmonai savas nuodėmes. Ir ką tarp suaugusiųjų veikia motinos akylai prižiūrima dešimtmetė? Visi veikėjai meluoja sau ir kitiems. O bomba po pamatais nepaliaujamai tiksi…
    „Sirakūzai“ – psichologinis romanas apie santuoką, apie apgavystes, kuriomis maitiname kitus ir save, apie tėvus ir vaikus, apie tai, ką padarome, norėdami santuoką išardyti, ir ko griebiamės, norėdami ją išsaugoti. Apie skausmą, kurį sukeliame sau ir kitiems. Šis romanas kaip džiazas: savo įvykių versiją pasakoja kiekvienas veikėjas, o mes jaučiame, kaip nepaliaujamai kyla įtampa, romanas pamažu virsta trileriu.

  • Don Kamilis. Mažasis pasaulis

    Autorius: Giovannino Guareschi

    Visame pasaulyje žinomas, mažiausiai dviejų popiežių itin mylėtas veikėjas - bažnytkaimio klebonas Don Kamilis. Jis - tvirtas kaip jautis, geros širdies, bet užsispyręs ir karštakošis. Didžiausias jo priešininkas - ne ką mažiau žinomas viršaitis komunistas Peponis. Raudonasis iki kaulų smegenų, tačiau lemiamomis akimirkomis paklūstantis sąžinės balsui.
    Jei Don Kamilį ir Peponį sunku pavadinti literatūriniais personažais, juo sunkiau taip įvardyti trečiąjį ir patį svarbiausią veikėją - Kristų, Don Kamilio draugą ir Vadą, kuriam, tegu ir sukandęs dantis, paklūsta ir Peponis.
    Knyga liūdnoms ir linksmoms dienoms, katekizmas dešiniesiems ir manifestas kairiesiems, akstinas turtingiesiems ir paguoda vargšams, skirta visiems, kuriems rūpi jų mažasis pasaulis, lygiai kaip ir didysis.
    Giovannino Guareschi (Džiovaninas Guareskis) gimė 1908 metų gegužės 1-ają Rokabjankos Fontanelėje (Parmos provincijoje), mirė 1968 metais Cervijoje. Garsus žurnalistas, rašytojas, humoristas, dailininkas karikatūristas, drauge su kitais įsteigęs humoristinį savaitraštį Candido. Iš daugybės jo kūrinių patys populiariausi ir žinomiausi - 346 pasakojimai apie Don Kamilį ir Peponį.
    Tai knyga apie žmogaus vertybes, apie tai, kad asmuo aukščiau ir svarbiau už bet kokias idėjas, kad žmogaus širdis gali būti platesnė už ideologinius rėmus. Tai taip . pat knyga ir apie mus visus. Apie tai, kas atsitinka, kai įprastas pasaulis sugriautas ir pilnas padalijimų, kai reikia viską statyti ir mokytis gyventi kartu, apie kuriančią vienybės jėgą. O svarbiausia — apie tai, kas nesikeičia, kas tūkstančius ir milijonus metų visuomet bus su mumis - apie Dievo artumą ir sąžinės balsą.

  • Laiškai sūnui vegetarui

    Autorius: Dario Martinelli

    Kai Elmis pradėjo maitintis ne tik motinos pienu, bet ir kietu maistu, į jo mitybą neįtraukėme mėsos. Ir taip bus tol, kol jis pats kada nors galbūt nuspręs ją valgyti.
    Italų semiotikos profesorius ir mylintis tėtis Dario Martinelli trejus metus rašė laiškus sūnui, pradėjęs, kai jam sukako pusė metų. Visus juos jungia gyvūnų tema. Gyvūnai autoriui – tai ir gyvenimo filosofijos leitmotyvas. D. Martinelli svarbus ne vien vegetarizmas. Permąstoma aibė dalykų, dėl kurių jaučiamės tikri, apie tai net negalvodami. Autorius kritikuoja ne tik šiuolaikinį žmonių ir gyvūnų santykį, bet ir savipasitenkinimą, neretai būdingą gyvūnų teisių gynėjams... Pasitelkdamas erudiciją ir argumentus, D. Martinelli paaiškina kasdienius savo sprendimus, kurie daro jį laimingesnį ir teisesnį patį prieš save.
    Tai Lietuvoje dar gana naujas požiūris į vaikų auginimą be dviveidiškumo: dažnai skiepijantys meilę gyvūnams tėvai čia pat vaikui paduoda maltos mėsos kotletą, lengvai atskirdami mylimus gyvūnus nuo tų, kuriuos valgome... Pats būdamas vegetaras, D. Martinelli elgiasi kur kas nuosekliau, tačiau nėra ir fanatiškas. Sūnui jis linki svarbiausia būti laisvam ir rinktis sąmoningai.
    „Jei nenori tapti kankiniu – labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą. Žinoma, veganas yra dorybingesnis už vegetarą, kuris neabejotinai dorybingesnis už valgantį žuvį, bet nevalgantį mėsos, o pastarasis neabejotinai dorybingesnis už tą, kuris valgo žuvį ir tik paukštieną, ir taip toliau. Taigi, tiesa, kad visada galima tobulėti, tačiau tiesa ir tai, kad skaitosi kiekvienas – net ir mažiausias – žingsnis tobulėjimo link. Yra tokių elgesio ir gyvenimo būdų, kuriuos galėsi lengvai pritaikyti, ir tokių, kurie tau atrodys neįmanomi įgyvendinti. Bet kad ir kaip nutarsi – bus truputį geriau už tai, kas jau buvo, ir – galbūt – tai taps išeities tašku, iš kurio iškeliausi į kitą stotį ir pasieksi ją kaip tik todėl, kad dabar ji atrodys arčiau.“
    Dario Martinelli (gim. 1974) – italų rašytojas, semiotikas, humanitarinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto profesorius. Daugelį metų intensyviai tyrinėja gyvūnų etikos problematiką. Būdamas 20-ies tapo vegetaru ir išliko iki šiol. Paklaustas, ar vegetarizmas nėra greit praeisianti mada, prof. D. Martinelli mėgsta atsakyti maždaug taip: „Nuo 1970-ųjų vegetarų ir veganų skaičius nuolatos auga. Mada, kuri tęsiasi 50 metų, jau klasika: vegetarizmas ir veganizmas – tai ne hipsterio barzda ir ryškios kelnės, bet juodas kostiumas ir kaklaraištis.“
    D. Martinelli baigė Bolonijos universitetą, daktaro disertaciją apsigynė Helsinkio universitete. Jis – tarptautinio semiotikos instituto (International Semiotics Institute) direktorius, jauniausias mokslininkas, gavęs semiotikams teikiamą Oscaro Parlando premiją.

  • Bridžita Džouns. Kūdikis

    Autorė: Helen Fielding

    BRIDŽITA DŽOUNS – NĖŠČIA!
    Bridžita vis dar neištekėjusi ir juo labiau neketina tapti motina, nors jos biologinis laikrodis tiksi kurtinamai garsiai – ir staiga paskutinę akimirką paaiškėja, kad ji nėščia: įvykis turėtų būti kupinas džiaugsmo, jei jo netemdytų nesmagus, tačiau gyvybiškai svarbus klausimas: kas kūdikio tėvas? Markas Darsis, padorus žmogus ir garsus žmogaus teisių advokatas? O gal Danielis Kliveris, sąmojingas ir žavus, tačiau garsus emocinis užknisėjas?
    Neapsakomai juokinga ir iki ašarų jaudinanti istorija apie artėjančio gimdymo išgąstį, motinystės palaimą ir socialinę, profesinę, technologinę, kulinarinę bei nėštumo sukeltą sumaištį: Bridžita Džouns, visame pasaulyje išgarsėjusi ir visų pamėgta viengungė toliau pasakoja apie savo (ir ne tik) gyvenimą.
    Bridžita Džouns pagaliau sugrįžta! Subtili, jaudinanti, tokia pat neįtikėtinai įdomi, sąmojinga, išmintinga ir velniškai juokinga. Ilgai lauktoje trečioje knygoje „Bridžita Džouns. Pamišusi dėl meilės“ žavioji herojė išgyvena naują etapą. Nors keičiasi jos kūno formos ir drabužių dydžiai, o kova su nesuvokiamai sudėtingais nuotolinio valdymo pulteliais tik įgauna pagreitį, ji išlieka ta pati neįveikiama ir jaudinanti būtybė, kurią prisimename iš ankstesnių romanų. Bridžitai tenka susidoroti su vienišos motinos vaidmeniu, įveikti tviterį, SMS susirašinėjimą ir kitas technologijas, iš naujo atrasti savo seksualumą, net būnant – atsargiai, tuoj bus labai baisūs, pasenę žodžiai! – vidutinio amžiaus.
    Šioje knygoje Bridžitą užgrius galybė painių klausimų: ką daryti, jei draugės gimtadienis išpuola tą pačią dieną, kaip ir beveik perpus jaunesnio vaikino? Nuo ko geriau mirti – nuo botokso ar nuo vienatvės, nes esi visa raukšlėta? Ar permiegoti su vaikinu po dviejų pasimatymų ir šešių savaičių susirašinėjimo internete yra tas pats, kaip susituokti su vyriškiu po dviejų susitikimų ir šešių mėnesių susirašinėjimo laiškais Džeinės Ostin laikais?

  • Anapus uždarų durų

    Autorė: B. A. Paris


    Žaibiškas New York Times ir USA Today bestseleris. Džekas – išvaizdus, talentingas advokatas, mylintis sutuoktinis. Greisė – žavinga, ideali namų šeimininkė. Belaisvė.
    Visi pažįsta tokių porų kaip Džekas ir Greisė. Jis – patrauklus ir turtingas, ji – žavi ir elegantiška. Juos pamėgstate tarsi nejučia, net visai to nenorėdami. Mielai artimiau susipažintumėte su Greise.
    Bet tai nelengva. Mat, kaip netrukus įsitikinsite, jie visada būna kartu. Kai kas gal pavadintų tai tikra meile. Bet kiti galbūt imtųsi svarstyti, kodėl Greisė niekad neatsiliepia telefonu. Kodėl negali susitikti su draugėmis kavos, nelydima Džeko. Ir kodėl ant vieno miegamojo lango įtaisytos grotos. Kartais tobula santuoka yra tobulas melas.

  • Paslaptingoji moteris

    Autorė: Anna Ekberg

    Paslaptingoji moteris – tai trileris, kuriame susipina tikros emocijos ir psichologinė įtampa. Ką darytum, jei sužinotum, kad esi ne ta, kas manei esanti?
    Luizė kartu su draugu Joachimu laimingai gyvena nuošalioje Danijos saloje. Jau keleri metai ji yra kavinės savininkė. Vieną rytą į kavinės duris pasibeldžia Edmundas Sioderbergas ir ima tvirtinti esąs Luizės vyras. Pateikiami įrodymai, kad Luizė iš tiesų yra prieš trejus metus dingusi jo žmona Helenė, turtingos Sioderbergų laivybos kompanijos paveldėtoja ir dviejų vaikų motina.
    Helenė priversta grįžti į savo ankstesnę šeimą ir palikti mylimąjį Joachimą. Tačiau kodėl ji nieko neprisimena? Moteris desperatiškai bando ieškoti atsakymų, kas atsitiko tą vakarą, kai ji dingo. Kodėl ji prarado atmintį? Helenės neapleidžia nuojauta, kad nuo jos slepiama kažkas siaubingo.
    Joachimas taip pat nelinkęs susitaikyti su mylimos moters praradimu. Jam kyla klausimas: jei Luizė yra Helenė, tuomet kas nutiko tikrajai Luizei? Vyras įsitikinęs, kad sužinojęs tiesą susigrąžins mylimąją.
    Išmoningas siužetas, tikroviški personažai, daug veiksmo, netikėtų siužeto vingių, išdavystė ir meilė – visa tai trileryje „Paslaptingoji moteris“. Skaitant šią istoriją užima kvapą.
    Po Annos Ekberg slapyvardžiu slepiasi du garsus Danijos rašytojai Anders Rønnow Klarlund ir Jacob Weinreich.

  • Genialumo geografija

    Autorius: Eric Weiner

    Genijus. Žodis vilioja, bet ar iš tiesų žinau jo reikšmę? Jis kilęs iš lotynų kalbos žodžio genius, tačiau nuo romėnų laikų jo prasmė gerokai pakito. Anais laikais genius buvo dvasia globėja, sekiojanti paskui, panašiai kaip pernelyg kontroliuojantys vaiką tėvai, tik turinti antgamtinių galių. Tada savo genijų turėjo kiekvienas žmogus. Kiekviena vieta taip pat. Dabar žodyne pateikiama sąvoka – didžiuliai proto gebėjimai, ypač pasireiškiantys nepaprastu kūrybingumu – yra pramanas 18 a. romantikų, tų niūrių poetų, kurie negalėjo liautis kentėję.
    Genialumo geografija – tai antroji bestselerio Laimės geografija (VAGA, 2016) autoriaus Erico Weinerio knyga, kurioje jis leidžiasi į kelionę laiku per kūrybiškiausias pasaulio vietas – nuo senovės Atėnų iki šių dienų Silicio slėnio – ir kviečia susimąstyti, kodėl ir kaip tam tikrose vietose tam tikru metu plyksteli genialios idėjos. Pasak jo, kūrybingumas neištinka „čia“ arba „ten“, o veikiau slypi kažkur per vidurį. Kūrybingumas – tai santykis, kuris skleidžiasi asmeniui sąveikaujant su vieta. Ir ši sąveika, kaip visos panašios sankryžos, pavojinga, klaidų neatleidžianti vieta. Turi būti atidus, prilėtinti greitį ir labai saugotis visokių kvailių. Tačiau rizikuoti verta, mat paprasta sankryža, nesvarbu, Atėnuose ar Saniveilo prekybos centre, yra tikroji genius loci, vieta, kurioje slypi genialumas.
    Ne vieną apdovanojimą pelnęs kelionių eseistikos rašytojas Ericas Weineris seka keliais, kuriais kadaise vaikščiojo genijai – smalsauja, ar toji dvasia, kuri kadaise įkvėpė Sokratą, Mikelandželą, Leonardą da Vinčį ir daugelį kitų, vis dar plevena ore. O jei taip, „gal galima ją pagavus uždaryti į butelį“?

     

  • Mano tėvas, mano sūnus

    Autorius: Povilas Šklėrius

    Povilas Šklėrius (g. 1987 m. Alytuje). Šiuo metu gyvena ir dirba Vilniuje, rašo poeziją, prozą, dalyvauja poezijos slemuose. 2016 m. buvo išleistas debiutinis jo romanas „Ko negalima sakyti merginai bare“. „Mano tėvas, mano sūnus“ – antroji Povilo Šklėriaus knyga.
    Mirę paukšteliai neskrenda į pietus.
    Keturiolika metų – tiek laiko savo tėvo nematė Tomas. Netikėtas susitikimas su tėvu pažadina prisiminimus, pažymėtus fizinio ir psichologinio smurto, negebėjimo išgirsti ir suprasti. Prieš akis vėl iškyla dramatiški šeimos santykiai, kuriems visada vienodai svetimi buvo atgaila ir atleidimas. Tomas prisimena ir sau duotą pažadą – niekada nekartoti tėvo klaidų. Tačiau kelioms dienoms išvykusį į pajūrį vaikiną prisiveja prieš kelerius metus čia išgyventa meilės istorija. Ir dabar Tomas jau nebėra toks tikras, ar jis, visada troškęs būti kitoks nei tėvas, netapo dar didesniu niekšu už jį?
    Yra dalykų, kurių mes visi sau nepripažįstame arba kuriuos neapmąstę pateisiname. Kuriuos tiesiog bijome pripažinti, nes kitaip būtų sunku ir toliau tikėti, kad esame geri žmonės. Apie tai ir yra romanas „Mano tėvas, mano sūnus“, kuriame autorius pavydėtinai tiksliai tiria vieną sudėtingiausių egzistencinių temų – kaltinimo ir kaltės anatomiją.

  • Savaitė paryžiuje

    Autorė: Rachel Hore

    – Ak, tavo tėtis, – moteris atsipalaidavo. – Jis buvo nuostabus žmogus. Dar nebuvau mačiusi dviejų taip vienas kitą įsimylėjusių žmonių, kaip jiedu su tavo mama. Galiu bent jau nuo to pradėti. Papasakosiu tau, kaip jie susipažino. Tai buvo, kaip jūs, anglai, sakote, greitas kaip viesulas meilės romanas.
    RACHEL HORE (Reičelė Hor) – britų rašytoja, ilgą laiką dirbo Londone leidybos srityje, vėliau persikraustė į Noridžą ir pati pradėjo rašyti romanus. Ji dėsto kūrybinį rašymą, augina tris sūnus ir rašo knygas, tampančias bestseleriais.
    1937-ųjų rugpjūtis. Kitė Travers, trokšdama tapti pianiste, iš Anglijos atvyksta į Paryžių. Atrodo, kad jaunai, gražiai ir talentingai merginai šypsosi sėkmė – ji ne tik skambina pianinu, bet dar ir sutinka savo gyvenimo meilę. Tačiau viską sugriauna karas, panardinantis romantišką, žiburiuojantį miestą į tamsą. Neišvengiamai griūva ir Kitės laimė.
    Po ketvirčio amžiaus Kitės dukra, talentinga jauna smuikininkė Fei Noks, atvyksta su orkestru gastrolių į Paryžių. Miesto ji beveik nepažįsta, bet kodėl jis jai atrodo toks artimas? Kodėl šis miestas kelia jai prisiminimų, kurių lyg ir neturėtų būti? Kiekviena gatvė veda ją į praeitį, kurios ji nepažįsta, bet kuri ją traukia.
    Mamos namuose radusi seną kuprinę su Paryžiaus adresu, Fei pamažu pasineria į tamsias paslaptis, į taip ilgai nuo jos slėptą tėvų praeitį ir su baime ir viltimi ima suprasti, kas ji ir kur jos tikroji vieta. Toji savaitė pakeis visą Fei gyvenimą.
    „Savaitė Paryžiuje“ – jaudinantis romanas apie motiną ir dukrą, apie karą ir tamsias šeimos paslaptis, ir meilę, kuri rusena dešimtmečius, laukdama, kol ją kas nors suras.

  • Šilko pirklio dukra

    Autorė: Dinah Jefferies

    1952 m. prancūzų valdomas Vietnamas. Iš mirusios mamos paveldėjusi vietnamietišką išvaizdą, Nikolė visada jautėsi vyresnės sesers, apdovanotos tobulais prancūziškais bruožais, šešėlyje. Tačiau didžiausią kartėlį ji patiria, kai tėvas nusprendžia visą šeimos verslą perleisti seseriai Silvijai, o jai – tik apleistą šilko parduotuvėlę senajame Hanojaus kvartale. Nikolė ryžtasi atgaivinti parduotuvę norėdama įrodyti tėvui, kad gali sėkmingai dirbti be jo pagalbos. Drąsius planus palaiko naujas mylimasis Markas, dėl kurio vis smarkiau plaka Nikolės širdis.
    Imbierų ir lotosų žiedų aromato pripildytame senajame vietnamiečių kvartale Nikolė pasineria į spalvingą šilko pasaulį. Niekada iki galo nepritapusi prie prancūzų dėl savo egzotiškos išvaizdos, būdama tarp vietinių prekeivių ji vis labiau jaučiasi sava. Tačiau merginos pasaulis subyra į šipulius, kai susiduria su prancūzų kolonijinės valdžios korupcija, į kurią įsivėlusi visa jos šeima. Skaudžios išdavystės akivaizdoje Nikolė turi priimti lemtingą sprendimą: atleisti šeimai ir mylimam vyrui ar likti ištikimai savo vietnamietiškai prigimčiai.Dinah Jefferies (Dina Džefris, gim. 1948) pirmuosius savo gyvenimo metus praleido Malaizijoje, Anglijoje baigė studijas, vėliau Toskanoje dirbo grafenės vaikų aukle, gyveno hipių bendruomenėse. Rašyti ji pradėjo po skaudžios netekties: žuvus keturiolikmečiui sūnui, savo skausmą moteris perkėlė į kūrybą. Viena populiariausių autorės knygų „Arbatos plantatoriaus žmona“, kurią išleido „Baltų lankų“ leidykla, akimirksniu tapo „The Sunday Times“ bestseleriu ir ilgai nesitraukė iš šio sąrašo viršūnių.

  • Tos keistos mano mintys

    Autorius: Orhan Pamuk

    Vaikščiodamas Mevliutas svajodavo, o mečečių sienos, griūvantys mediniai pastatai ir kapinės primindavo, kad žemėje yra kitas, slaptas pasaulis.
    Orhan Pamuk (Orhanas Pamukas; g. 1952 m.) – žymiausias šiuolaikinis turkų rašytojas, 2006 m. Nobelio premijos laureatas, savo kūryboje gebantis supinti europietiškos literatūros bruožus su paslaptinga Rytų pasakojimo tradicija. Jo kūriniai išversti į daugiau kaip 60 kalbų.
    Romanas „Tos keistos mano mintys“ – tai kintančio Stambulo istorija paprasto žmogaus akimis. Šis žmogus – tradicinio turkų gėrimo bozos pardavėjas Mevliutas, vaikystėje atkeliavęs į miestą drauge su tėvu. Vakarais jis vaikšto po Stambulo gatves lydimas keistų minčių ir, kaip jo tėvas kadaise, prekiauja boza. Atrodo, kad laimė tyliam, kukliam ir mąsliam pardavėjui nesišypso. O meilė? Jaunystėje išvydęs nepaprasto grožio merginą, jis trejus metus rašo jai meilės laiškus ir galiausiai ryžtasi mylimąją pagrobti, tačiau paaiškėja, kad nuo įniršusio tėvo sprunka ne su ja... Ar galima vesti per klaidą ir vis tiek būti laimingam? Ar galima visą amžių būti ištikimam tradicijai, kuriai vis mažiau lieka vietos besikeičiančiame metropolyje? Ar galima gyventi mieste, kurio nesupranti, ir vis tiek jį mylėti?
    Orhanas Pamukas vėl stato paminklą mylimiausiam Stambului: nenumaldomai modernėjančio didmiesčio, klaidžių jo gatvių vaizdai, prekeivių šūksniai, paprastų žmonių svajonės ir likimai susipina romane, kurį galima pavadinti ir šeimos saga, ir liūdnu, poetišku, bet tiksliu miesto portretu.

  • Mano šuniškas gyvenimas, arba kaip aš tapau žmogumi

    Autorius: Garth Stein

    Sakoma, kad ne visi šunys sugrįžta kaip žmonės, o tik tie, kurie yra pasiruošę.
    Aš pasiruošęs.
    Garth Stein (Gartas Steinas) – amerikiečių filmų prodiuseris ir rašytojas. „Mano šuniškas gyvenimas, arba Kaip aš tapau žmogumi“ – trečiasis jo romanas, sulaukęs neįtikėtino populiarumo. Jis išverstas į 35 kalbas, visame pasaulyje jo parduota daugiau nei 4 milijonai egzempliorių – ir ne veltui, nes pagrindinis veikėjas šuo Enzas tikrai gali pavergti kiekvieno širdį. Net ir tų, kurie niekuomet gyvenime neturėjo šuns.
    Šunys kartais atrodo protingesni už žmones, tik jie nekalba. Bet mąsto! Jei kada nors norėjote išgirsti, ką jie galvoja, jums reikėtų pasiklausyti, ką apie gyvenimą pasakoja Enzas – labai senas ir labai išmintingas šuo.
    Enzas žino, kad jis ne toks kaip kiti šunys: jis labiausiai mėgsta žiūrėti televizijos laidas apie automobilių lenktynes ir filosofuoti; žodžiu, jis jau dabar – beveik žmogus. Ir dar: jis įsitikinęs, kad kitame gyvenime būtinai atgims žmogumi, o kol kas reikia tam ruoštis ir tarnauti savo šeimininkui Deniui, lenktynininkui. Nesvarbu, geri ar blogi laikai būtų, nes juk ištikimybė ir meilė – visų svarbiausia. Jis šalia visada: kai Denis pamilsta Ievą ir susilaukia dukters, kai šeimą užklumpa liga ir viskas ima griūti. Net ir tada, kai Denis kovoja sunkiausią savo gyvenimo kovą ir, atrodo, kad vilties nebėra. Bet Enzas visada pasiruošęs lyžtelėti nosį.
    Gyvenimas – nuolatinės lenktynės: turi kovoti iš paskutiniųjų, niekada nenusiminti ir dėl nesėkmių nekaltinti nei savęs, nei kitų. Lenktynių ir gyvenimo išminties Enzas mokosi iš savo šeimininko, atsidėkodamas jam ištikimybe, besąlygiška meile ir išmintimi. Šis liūdnas ir išmintingas šuo filosofiškai stebi žmonių gyvenimą ir žino apie jį gerokai daugiau nei mes patys. Jis išties gali mus prajuokinti, sugraudinti ir svarbiausia – pamokyti būti žmonėmis.

     

  • Uždaryta žiemai

    Autorius: Jørn Lier Horst

    Jūros pakrante nusidriekęs tirštas rūkas apgaubia ištuštėjusius vasaros namelius ir atneša rudenį. Uvė Bakerudas sezoną visada užbaigia paskutines atostogų dienas praleisdamas šeimos vasarnamyje. Jam patinka tyla ir ramybė, kurios niekada ten neranda vasarą. Tačiau savaitgalio planus sugriauna išlaužtos vasarnamio durys ir pavogti brangiausi šeimos daiktai. Tikrindamas, ar kaimynų namelių neištiko toks pat likimas, viename jų Uvė randa kraujo klane gulintį kūną su kauke ant veido.
    Detektyvas Viljamas Vistingas per savo karjerą matė ne vieną žiaurią žmogžudystę, tačiau vasarnamio nusikaltimas atrodo itin ciniškas ir atliktas be skrupulų. Kruopščiai dėliojant chaotišką bylos paveikslą ir daugėjant aukų skaičiui, detektyvo intuicija sako, kad, netikėtai susidūrus dviem pavojingoms nusikaltėlių grupuotėms, jūros pakrantė virto šaltakraujiško mūšio lauku. Tyrimas nuveda Vistingą net iki Vilniaus. Padedamas vietinės policijos jis klaidžioja po skurdžiausius Lietuvos sostinės rajonų labirintus, ieškodamas atsakymų apie šiurpios nakties įvykius.
    „Audringas siužetas, itin išradingi veikėjų portretai, nepaprastai subtili niūrumos ir prieblandos nuotaika – visa tai Horstas kruopščiai suaudžia į pribloškiantį kriminalinį romaną, nuo kurio tiesiog neįmanoma atsitraukti.“

  • Dramblys, kuris pamiršo laimę

    Autorius: Ajahn Brahm

    Ajahn Brahm (Adžanas Bramas: tikr. Peter Betts) gimė 1951 m. Londone, Kembridže studijavo teorinę fiziką, o dabar jau daugiau kaip trisdešimt metų yra Theravados budizmo miško tradicijos vienuolis, mokantis budizmo Australijoje, Singapūre ir Malaizijoje. Kassavaitinių jo mokymų „YouTube“ reguliariai klausosi daugybė žmonių iš viso pasaulio.
    Lietuviškai išleista jo knyga „Atverk savo širdies duris“ tapo daugelio skaitytojų kasdienio gyvenimo palydove. Budistinės istorijos apie laimę kupinos išminties ir humoro. Tačiau juk nei išminties, nei gyvenimo džiaugsmo niekuomet negana, todėl Ajahnas Brahmas savo mokymus tęsia knygoje „Dramblys, kuris pamiršo laimę“. Tai išminties ir geros nuotaikos pasakojimai kiekvienai dienai.
    Šie pasakojimai – Ajahno Brahmo mokymo pagrindas. Dažnai atrodo, kad viso pasaulio nelaimės užgriuvo būtent mus; dažnai problemos būna tikros ir didelės, o mūsų galios – menkos. Dažnai liūdime ir nerimaujame, ir juk išties yra dėl ko. Šiose istorijose sutiksime tokius pat sutrikusius ir nuliūdusius žmones, kokie kartais esame ir patys – ir nepajusime, kaip gyvenimas ims šviesėti, nes Ajahnas Brahmas kiekvieną gyvenimo situaciją moka atgręžti šviesiąja ir juokingąja puse.
    Autorius pasakoja istorijas, galinčias padėti pasveikti nuo depresijos, pažvelgti į savo gyvenimą naujomis akimis, pakeisti savo likimą ir net išgyventi akistatoje su mirtimi. Jis pasakoja ir apie save – nuoširdžiai, šiltai ir nepaprastai juokingai.
    Paprastume slypi laimė ir išmintis. „Dramblys, kuris pamiršo laimę“ pelnytai gali tapti knyga, kurią norėsite turėti šalia kasdien. Nes laimės ir geros nuotaikos reikia visada ir visiems.

  • Dingusios mergaitės

    Autorė: Angela Marsons

    DINGO DVI MERGAITĖS. SUGRĮŠ TIK VIENA IŠ JŲ?
    TĖVAI, PASIŪLĘ DIDŽIAUSIĄ IŠPIRKĄ, ATGAUS SAVO DUKRĄ. PRALAIMĖJUSI ŠEIMA — NEBE. SUPRASKITE TEISINGAI. VIENA MERGAITĖ MIRS.
    Kai devynmetės geriausios draugės Šarlė su Eime prapuola, jųdviejų šeimos panyra į tikrą košmarą. Atsiųsta žinutė patvirtina baisiausius nuogąstavimus — mergaitės tapo šiurpaus pagrobimo aukomis.
    O kai antroji žinutė supriešina abi šeimas, nes priverčia rungtis dėl savo vaikų gyvybių, detektyvei inspektorei Kimai Stoun ir jos komandai laikas ima tiesiog tirpti.
    Atrodo, kad nusikaltėliai visą laiką juos lenkia bent vienu žingsniu, o kai vienas po kito atrandami du lavonai, Stoun pradeda suvokti, kad su tokiais negailestingais žudikais jai greičiausiai dar nebuvo tekę susidurti. Tikimybė sugrąžinti mergaites namo gyvas su kiekviena valanda vis mažėja...
    Galbūt išnarpliojus tamsiausių šeimos praeities paslapčių voratinklį, pavyks išspręsti šią bylą. Tačiau ar Kima pajėgs tai padaryti? Ar vienam vaikui teks sumokėti aukščiausią kainą?

 
Savanoris bibliotekoje