Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
  • Jeruzalės deimantas

    Autorius: Noah Gordon

    jeruzales deimantasPuikiai žinomų romanų „Gydytojas. Avicenos mokinys" ir „Šamanas" autoriaus knyga supažindina su deimantų verslo užkulisiais ir pateikia daug įdomios religinės, istorinės ir archeologinės informacijos apie Šventąją Žemę ir Jeruzalę.
    Deimantų šlifuotoją iš senos ir garbingos Europos juvelyrų giminės niujorkietį Harį Houpmaną sudomino nepaprasto geltonojo „Jeruzalės deimanto" istorija, siekianti net biblinio karaliaus Saliamono laikus. Kai jo paprašoma pagalbos sugrąžinant legendinį akmenį Izraeliui, jis noriai sutinka.
    Bet, atvykęs į neramius Vidurinius Rytus, Haris įsitikina, kad misija bus sunki. Visos trys Šventosios Žemės religijos – judaizmas, krikščionybė ir islamas – gviešiasi neįkainojamo brangakmenio.
    Bendradarbiaudamas su Izraelio vyriausybės agente Tamara Štraus, Izraelio muziejaus kuratore, kurios drąsa, protas ir grožis atvykėliui įkvepia ir aistrą, ir pagarbą, Houpmanas įsivelia į penkių šimtmečių senumo paslaptis ir intrigas.
    Skaitytojas, sekdamas pinklias deimanto klajones, susipynusias su Houpmano giminės likimu, išgyvendamas kruvinus konfliktus, susipažins su Šventąja Žeme, jos istorija ir papročiais, su šalies žmonėmis ir kasdieniu jų gyvenimu.
    1926 m. JAV, Masačusetso valstijoje, gimęs Noah Gordonas pirmąją knygą išleido būdamas 39-erių. Rašytojas tarptautiniu mastu išgarsėjo parašęs romaną „Gydytojas. Avicenos mokinys" (liet. 2016). Autorius jau yra išleidęs devynis istorinius romanus, jie pelnė ne vieną premiją ir yra vertinami viso pasaulio skaitytojų bei kritikų.
    „Nuostabiai parašytas dinamiškas nuotykių romanas." (Library Journal).

  • Grand Hotel Europa

    Autorius: Ilja Leonard Pfeijffer

    Grand Hotel Europa„Gyvenimo meilė gyvena praeityje. Nepaisant dviprasmiškumo, tai siaubingas sakinys, kurį esu priverstas užrašyti. Man nesinori šiuo atžvilgiu, kaip ir viešbučio, kuriame apsistojau, bei žemyno, kurio vardu pavadintas šis viešbutis, atžvilgiu, prieiti prie išvados, kad geriausi laikai liko praeityje, kad ateitis nieko nebežada ir telieka gyventi praeities atsiminimais."
    Rašytojas apsigyvena garsiame, tačiau griūvančiame viešbutyje „Grand Hotel Europa", norėdamas skirti sau laiko apmąstyti, kodėl sužlugo jo santykiai su Klėja, kurią jis įsimylėjo Genujoje ir su kuria persikėlė gyventi į Veneciją. Jis rekonstruoja įtraukiančią jų meilės istoriją masinio turizmo laikais, prisimindamas jųdviejų keliones į Maltą, Palmariją, Portovenerę ir Činkve Terę bei jų nuotykių kupinas paskutinio Karavadžo paveikslo paieškas. Tuo tarpu jį vis labiau užburia „Grand Hotel Europa" paslaptys ir jis vis labiau susisaisto su įstabiais veikėjais, gyvenančiais viešbutyje ir menančiais elegantiškesnius viešbučio gyvavimo laikus, tačiau globalizacija ima veržtis ir į šią, regis, laike sustingusią vietą.
    „Grand Hotel Europa" yra didis Iljos Leonardo Pfeijfferio romanas apie Senąjį žemyną, kur praeities tiek, kad ateičiai nebelieka vietos, ir kur realiausias ateities perspektyvas teikia turistinis praeities eksploatavimas. Tai teatrališka ir lyriška knyga apie Europos tapatybę, nostalgiją ir eros pabaigą, kurioje daug netikėtų siužeto posūkių, humoro, ironijos ir žaismo.
    Poetas ir rašytojas Ilja Leonardas Pfeijfferis (g. 1968), vienas savičiausių šiuolaikinės literatūros didmeistrių, pelnė pripažinimą išleisdamas keliasdešimt knygų, iš kurių žymiausiomis laikomi romanai „Grand Hotel Europa", „La Superba", poezijos rinktinė „Idilės", autobiografinis romanas „Laiškai iš Genujos". Rašytojas gyvena ir dirba Genujoje.
    „Grand Hotel Europa" dėl grandiozinio stiliaus, intriguojančio visų įmanomų temų ir motyvų perpynimo, o labiausiai – įtraukiančio mūsų laiko dvasios vaizdavimo galima laikyti tikru šedevru, meistrišku ir sodriu (...) Jis pralenks savo laiką." – Trouw (Nyderlandai)
    „Grand Hotel Europa" yra meilės laiškas senam, numylėtam, mirtinai išvargusiam, bet nuostabaus grožio žemynui." – De Limburger (Nyderlandai)

  • DINGĘS NACIŲ AUKSAS, ARBA FELDMARŠALO PASLAPTIS

    Autorius: Marcus Wallén

    Dinges naciu auksasSensacinga didžiausios pasaulyje vagystės istorija – negirdėti faktai ir nematytos nuotraukos. 

    Sensacingas istorinis didžiausios pasaulyje vagystės tyrimas – kuo ši istorija taip vilioja faktų apie nacių auksą medžiotojus, nors jau prabėgo daugiau nei 70 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos? Šia tema prirašyta begalė knygų, bet nė viena neatspindi naujausių faktų apie dingusio aukso paieškas ir nenagrinėja šios aferos taip, kaip Marcusas Wallénas knygoje „DINGĘS NACIŲ AUKSAS, ARBA FELDMARŠALO PASLAPTIS“. 1935–1945 m. naciai sistemingai apiplėšinėjo Vokietijos ir okupuotų teritorijų gyventojus žydus. Vokiečiai grobė auksą, meno kūrinius ir grynuosius pinigus, tuštino centrinius bankus. Kai 1945-aisias ant Berlyno ir kitų Vokietijos miestų krito paskutinės sąjungininkų bombos, naciai suskato slėpti savo kruvinai įsigytą laimikį, Federalinius Vokietijos rezervus ir neįkainojamus muziejų eksponatus bei meno kūrinius perkėlinėti į druskos kasyklas Tiuringijos ir Merkersų regionuose. Iš pasmerktos „Tūkstantmečio Reicho" sostinės ta kryptimi keliavo nesibaigiantys aukso, neįkainojamų meno vertybių ir valiutos ešelonai. „Ši ilga istorija prasidėjo 1924 metų gruodį, žiemiškame, tačiau tais metais neįprastai šiltame Stokholme. Taigi susitikime su vagimis, žudikais, korumpuotais pareigūnais, naktinio klubo Baltasis žirgas žvaigždėmis ir eiliniais žmonėmis, bandžiusiais sugrąžinti gyvenimą į normalias vėžes. Tai dingusio nacių aukso istorija. (Marcus Wallén). 

    Po karo didžiosios pagrobtų ir paslėptų turtų dalies niekas nerado. Kur naciai juos paslėpė – versijų būta įvairių: vieni tyrinėtojai mano, kad turtai paslėpti anglies vagonėliuose, kuriais buvo nugabenti į seniai apleistų anglies šachtų buvusioje Vokietijos Silezijos teritorijoje, dabartinėje Lenkijoje, gilumą. Kai kurios užuominos taip pat nurodo slaptas Šveicarijos banko sąskaitas, talpyklas Vokietijos Alpėse, o neseniai rastuose laiškuose tarp garsaus nacių diplomato sūnaus ir garsaus švedų tyrinėtojo Sveno Hedino rastos užuominos apie lobį... užkastą pomidorų lysvėje kažkur Švedijoje! Marcus Wallén (g. 1972) augo Švedijoje ir Suomijos Alandų salose. Jau du dešimtmečius jis dirba žurnalisto darbą ir yra Stokholmo dienraščio „Expressen" redaktorius. „DINGĘS NACIŲ AUKSAS“ – pirmoji jo knyga.

  • Šviesė

    Autorė: Kristin Steinsdóttir

    svieseRomanas parašytas pagal autorės močiutės istoriją.
    Kristin Steinsdottir romanas „Šviesė" parašytas remiantis autorės močiutės gyvenimo istorija. Jaudinantis pasakojimas, primenantis Herbjorg Wassmo knygas, laimėjo Islandų moterų literatūros premiją, o už savo indėlį į šalies literatūrą rašytoja pagerbta aukščiausiu Islandijos valstybės apdovanojimu – Sakalo ordinu.
    XIX a. pabaigoje, nuošaliame Rytų Islandijos kaimelyje, ledynų, jūros ir plikų laukų apsuptyje gyvena mergaitė Paulina, kurią visi vadina Šviese. Atšiaurios gamtos žemėje gyvenimas nėra lengvas, bet Šviesė auga laiminga, apsupta seserų ir brolių, dievinanti savo tėvą – kaimo seniūną bei gydytoją homeopatą – ir nepatirianti didesnių negandų nei bet kuris kitas kaimo ar šalies gyventojas.
    Bundant Šviesės moteriškumui, ima busti ir jos jausmai. Mergina įsimyli pas tėvą atvykusį gydytis jauną vyrą, o ir šis jai neabejingas. Tačiau pats ištikimybe niekad nepasižymėjęs tėvas nutaria, kad ši santuoka nieko gero neduos, ir išskiria jaunuolius, išsiųsdamas Šviesę mokytis į sostinę Reikjaviką.
    Pirmosios meilės praradimas bei naujos aplinkos dirgikliai išjudina ir taip netvirtą Šviesės psichologinę pusiausvyrą. Paulina – dabar jau moteris – vis sunkiau susitaiko su realybe ir ieško paguodos fantazijų bei iliuzijų pasaulyje. Prieš skaitytojo akis pamažu skleidžiasi užburianti unikalios moters gyvenimo istorija – moters, apie kurios (ir į ją panašių žmonių) išgyvenamą realybę tuo metu viešai nebuvo kalbama.
    „Unikali, jaudinanti ir autentiška. Nedažnai galiu visiškai nuoširdžiai pasakyti, kad romanas pakeitė mano mąstymą. Bet būtent tai ir daro geros knygos." (Vigdis Grimsdottir, Vidskiptabladid weekly).

  • Базарная площадь, или История двух Жанн (Turgaus aikštė)

    Autorė: Elena Leontjeva

    bazarnaja ploshadАвтор – архитектор финансовых и экономических реформ девяностых годов, создатель влиятельного института. Государственный советник и советник президента Литвы В. Адамкуса, Леонтьева удостоилась наград не только за профессиональные качества, но и за свою элегантность. Что за замысел подвигнул Леонтьеву оставить блестящую карьеру на самом пике и восемнадцать лет посвятить написанию сего романа?
    Две Жанны, две сильные женщины, два времени и два народа. Жанна д'Арк приходит ниоткуда и преображает историю целого континента. Драматична не только видимая часть её миссии – взятие Орлеана, придворные почести и интриги, пленение и позорная казнь. Не менее трагичен и внутренний путь героини.
    История современной Жанны пропитана французским духом, манящей алхимией, роковой любви дирижёра и настойчивого поиска – что могущественнее, любовь или власть? Миссия Жанны д'Арк длится 2 года и 2 месяца, и жизнь Жанны Сантаре сокрушается с такой же ритмичностью, а когда исполнятся роковые 12-12, ей надо найти тайну своего странного недуга или погибнуть.
    К мистическому преображению героиню и читателя ведёт древняя птица Неясыть. Роман завораживает музыкальностью, а добродушная ирония автора помогает найти мудрость, щедро рассыпанную меж перипетий и верований героев.
    «Ангелы часто ходят среди людей, но люди их не замечают, – говорила Жанна д'Арк, а перед смертью призналась: – Я сама и была этим ангелом».

  • Pilis prie ežero

    Autorė: Charlotte Betts

    pilis prie ezeroDažnai sakoma, kad išsilavinusi moteris kelia pasibjaurėjimą Dievo akyse. Kadangi aš esu viena iš jų, tikiu, jog Dievas yra per daug užimtas, kad kreiptų dėmesį į panašius dalykus, o tokios moterys kaip aš tik vyrų širdyse sukelia neigiamus jausmus. Tačiau nesmagu, kai tau nuolat primenama, jog daugelis mano lyties atstovių, tokių kaip manoji mokinė Amelija Veinrait, tenori būti puošmena, pakibusia sutuoktiniui ant rankos.
    1792 metai. Tėvams priklausančios Jaunų panelių akademijos mokytoja Madlena Moro gyveno atsiribojusi nuo pasaulio. Tačiau vieną naktį ištinka tragedija ir mergina lieka vienui viena. Impulso pagauta, beviltiškai trokšdama susirasti nė karto nematytus gimines, ji iškeliauja į Prancūziją. Paslaptingasis grafas Etjenas d’Obri, nujausdamas, kad tuoj prasidės karas, ir baimindamasis dėl Madlenos saugumo, pasiūlo jai prieglobstį savoje Mirabelės pilyje.
    Graži Mirabelės pilis užburia Madleną, tačiau joje yra ir tamsių paslapčių. Vykstant revoliucijai, suliepsnoja aistros. Kovodama dėl savo likimo Madlena nori sužinoti, kas įvyko praeityje.
    „Pilis prie ežero“ – kvapą gniaužiantis istorinis romanas, kurio veiksmas vyksta Prancūzijoje per revoliuciją. Turtingas, jausmingas ir įtraukiantis. Jei jums patiko kiti Ch. Betts romanai – „Vaistininko duktė“, „Prieskonių pirklio žmona“, „Karalienės siuvėjos paslaptis“, „Pamirštų svajonių rūmai“, – susižavėsite ir šiuo.
    Kupina aistrų ir dramos... Mane užbūrė ši jaudinanti, širdį sušildanti ir gerai supinta istorija – pagauli, puikiai perteikianti atmosferą, papasakota vaizdinga kalba, turtinga detalių.(Kate Furnivall, rašytoja).
    C. Betts nukels Jus į Prancūzijos revoliucijos laikotarpį, kur riba tarp meilės ir išdavystės - trapi it stiklas. Geriausias vakaro pasirinkimas tiems, kuriems patinka istoriniai romanai su romantikos prieskoniais. (Rekomenduoja PEGASO knygyno konsultantė Milda).

  • Buvau atėjus

    Autorė: Ramutė Skučaitė

    buvau atejusRamutė Skučaitė – lietuvių poezijos klasikė, be visų kitų apdovanojimų, įvertinta ir Nacionaline kultūros ir meno premija, rašanti vaikams ir suaugusiems, vertėja, publicistė, dramaturgė, daugelio poezijos knygų autorė. Su autorės eilėraščiais, skaitomais, cituojamais, dainuojamais, sakomais iš atminties, išaugo jau kelios skaitytojų kartos, tačiau iki šių dienų ji anaiptol neprarado kūrybiškumo, tebekuria talento ir meninės įtaigos kupinus eilėraščius. Tokie yra ir R. Skučaitės tekstai naujosios knygos rankraštyje „Buvau atėjus".
    Pasakymas „naujų eilėraščių knyga" nieko nestebintų, jeigu nežinotume, kad 2021 m. spalio mėn. jos autorei poetei Ramutei Skučaitei sukaks 90. Taigi jos kūrybinis ilgaamžiškumas mūsų poezijoje yra rekordinis. Senatvėje rašomai lyrikai dažniausiai būdingi „saulėlydžio", „gyvenimo patirčių sumavimo" ir kiti panašiai vadinami motyvai. O R. Skučaitės atveju taip nėra. Nauja jos knyga skaitoma ir suvokiama kaip natūrali kūrybinio kelio tąsa. Reflektuojama praeitis ir dabartis, gaudomos gyvenimo šviesos nuotaikos, atsiskleidžia ypatinga etinė klausa, skaudžių, dramatiškų būsenų išgyvenimus lydi moralinio vertinimo įvaizdžiai. R. Skučaitės poetinis meistriškumas išlikęs: eilėraščiai žavi kompozicine darna, subtiliais vaizdais, kalbos grožiu, intonacijų bangavimu. Yra skaitytojų, kuriuos trikdo naujos mūsų poetų paieškos ir kitoniškumai. Tokie skaitytojai, atsivertę naują R. Skučaitės knygą, iš karto pasakys: čia tai poezija.

  • Gyvenimas yra laimė

    Autorė: Virginija Jasukaitytė

    gyvenimas yra laimeVirginija Jasukaitytė gimė ir augo Pumpučiuose (Šiaulių raj.). 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos knygų rūmuose, vėliau – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Knygos autorė – viena iš Lietuvos nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rengėjų.
    „Gyvenimas yra laimė" – tai literatūrinis V. Jasukaitytės debiutas. Pasaulis matomas vaiko, paauglės akimis, atskleidžiami šeimos, aplinkos veiksniai, formavę jos ir sesers, rašytojos signatarės Vidmantės Jasukaitytės, gyvenimo pasirinkimus, nuostatas. Per konkrečius šeimos gyvenimo epizodus išryškinamos bendros žmonių vertybės, turtingas kultūrinis ir dvasinis paveldas, pasaulio visumos samprata.

  • Dvylika pasakojimų apie vieną gyvenimą

    Autorė: Viktorija Prėskienytė-Diawara

    Dvylika„Šioje knygoje mano gyvenimas nuo vaikystės iki šių laikų sutilpo į dvylika pasakojimų. Gimiau šaltą, gūdžią 1942-ųjų gruodžio 21-osios naktį Vilniuje. Lietuva anuomet buvo okupuota Hitlerio kariuomenės. Mano tėtis Viktoras Prėskienis, dzūkas iš Puvočių kaimo netoli Merkinės, mama Aldona Žaltauskaitė, žemaitė iš Gaugarių kaimo netoli Akmenės, susituokė iš meilės, ir, nors patyrę baisių išbandymų, kaip ir nereta tų laikų šeima, tikiuosi, buvo laimingi.
    Knygoje pasakoju apie tai, kaip aš, pokario vaikas, tėtį ištrėmus į Komijos lagerį, gyvenau ir augau užgrobtoje Lietuvoje, kaip nuo mažens išmokau išvengti klastingų pabaisų pinklių, apsisaugoti pati ir apsaugoti man brangius ir artimus žmonės, kaip daugybę kartų mus gelbėjo „šventas melas".
    Prisimenu savo studijų Maskvos M. Gorkio literatūros institute laikus, vedybas su tamsiaodžiu bendramoksliu, jau tada garsiu poetu Gaoussou Diawara, ir ilgą, kone aštuonerių metų kovą su KGB dėl leidimo išvykti su jau gimusiais dviem vaikais į jų tėvo gimtinę Malį.
    Būti lietuve buvo sudėtinga ne tik pabaisų šalyje, bet ir Bamake. Pasaulio lietuvių bendruomenė man padėjo neprarasti orumo, išsaugoti savastį, apsaugoti vaikus nuo visur knibždančių pabaisų. Vaikus galiausiai išsiunčiau mokytis į Vasario šešioliktosios gimnaziją Vokietijoje. Žinoma, visuomet padėjo mano vyras Gaoussou, kuris ilgus metus dirbo CŽV agentu.
    Knygoje – ilgas, vingiuotas kelias, grąžinęs mane, artėjančią prie gyvenimo pabaigos, į laisvą Lietuvą – mano vaikystės ir jaunystės svajonių šalį", – Viktorija Prėskienytė-Diawara.
    Viktorija Prėskienytė-Diawara – teatro režisierė, dėstytoja, prozininkė, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenusi Malio sostinėje Bamake, o 2015-aisiais grįžusi į Lietuvą. Ji išleido dvi apsakymų knygas – 2017 m. „Bėgimas į nežinią" apie Malį, 2019 m. – „Džiaugsmo ašaros", kuri nukelia į Lietuvos pokarį, pasakoja sovietmečio istorijas, kupinas ryškių veikėjų portretų ir autentiškos laiko dvasios.

  • Aitvarai

    Autorius: Romain Gary

    Aitvarai„...geriau nepasakysi." Tai ne tik paskutinis romano „Aitvarai" (1980) sakinys, bet ir apskritai paskutinis išspausdintas Romaino Gary žodis. Parašęs romaną „Aitvarai", jis nusižudė, o priešmirtiniame raštelyje vėl grįžo prie šios minties: „Tai kodėl? Galbūt atsakymo reikia ieškoti paskutiniuose mano paskutinio romano žodžiuose: „Nes geriau nepasakysi." Aš pagaliau visiškai išsisakiau."
    „Aitvarai" – pasakojimas apie prancūzo Liudo gyvenimo meilę lenkaitei Lilai Bronickai. Tai dar viena Romeo ir Džuljetos istorija, išsiskleidžianti pasipriešinimo kovos fone, okupuotoje Šiaurės Prancūzijoje. Anksti netekusį tėvų Liudo augina ir globoja dėdė Ambruazas Fleri – keistuolis kaimo laiškanešys, didis aitvarų meistras. Apdovanotas „besaike", genialia atmintimi mažasis Liudo jau niekada neužmirš Lilos – merginos, gyvenime siekiančios nuveikti „ką nors didingo ir... baisiai svarbaus":
    „Ir aš buvau pasirengęs viską paaukoti, kad išsaugočiau jos akyse pačių nuostabiausių aukštumų didybę. Šiaip ar taip, draugavau su mergina, kurios stabas, sergantis džiova Šopenas, išvyko žiemą numirti į drėgnąją Maljorką dėl Žorž Sand užgaidos ir kuri blizgančiomis, vilties kupinomis akimis man primindavo, kad du didieji rusų poetai, Puškinas ir Lermontovas, žuvo dvikovose , kad Helderlinas išprotėjo iš meilės, o fon Kleistas nusižudė kartu su savo mylimąja."
    Įsimylėjėlius išskiria prasidėjęs karas ir okupacija. Liudo gina savo šalį ir žmogiškąsias vertybes, mėgina susigrąžinti meilę, o jam prieš akis visad iškyla didingų aitvarų, nuolat besiveržiančių aukštyn, vaizdas...
    Romain Gary (Romenas Gari, 1914–1980) – vienas reikšmingiausių visų laikų prancūzų rašytojų, gimęs ir vaikystę leidęs Vilniuje. Jis – vienintelis istorijoje prancūzų autorius, literatūrinę Goncourt'ų premiją pelnęs dukart. Pirmąją – 1956 m. už romaną „Dangaus šaknys", antrąją – 1975 m. už romaną „Gyvenimas dar prieš akis", pasirašytą Emile'io Ajaro slapyvardžiu.

  • Ch. Romanas apie pirmąjį tikrą teatrą, kuriame vaidinama iki mirties

    Autorius: Tomas Vaiseta

    ChUžtat katinų akys – galbūt žiauriausia ir maloniausia, ką galima patirti iki mirties: jų išgaubtame stikle niekada neatsispindi tavo atvaizdas. O po stikliniais gaubtais saugomi didžiausi ir galbūt vieninteliai pasaulio stebuklai – ant smaragdinio, gintarinio ar varinio audinio padėti ryškūs juodi žetonai, dieną virstantys kompasais, rodančiais Mirties ir Gyvybės kryptį. Taip man atrodo! Dovanokite! Jūs galite šiam jausmui nepasiduoti. Turbūt tai įmanoma. Turbūt.
    Scenos darbininko Šarlio, šios knygos pagrindinio veikėjo ir pasakotojo, žodžiais tariant, tai romanas apie pirmąjį tikrą teatrą, nes jame vaidinama iki galo – iki mirties. Tokie teatrai esą kuriasi juodžiausiais negandų metais, kad atpirktų žmonijos nuodėmes. Į romano sceną žengę aktoriai atkartoja istoriškai realiai Viduramžių spektakliuose vaizduotą Paryžiaus vyskupo šventojo Dionizo kankinimo istoriją: juos degina, plaka, atiduoda suėsti laukiniam žvėriui. Šį pasakojimą galima skaityti kaip nužudytos dukters gedinčio tėvo elegiją, kaip nuorodų į Bibliją, Karolingų kultūrą ir grožinę literatūrą kupiną skaistyklos alegoriją, kaip apsimetėlio pranašo perspėjimą apie Europos kultūros pabaigą arba kaip odę katinams, atsiųstiems grumtis su Velniu.
    Žodingas, daugiasluoksnis, intelektualus idėjų romanas „Ch.“ (siūloma tarti „cha“) provokuoja skaitytojus pačius nuspręsti, ką jie skaito. Ironiškai, kartais groteskiškai ir absurdiškai kviečiama kartu mąstyti apie mirties kultūrą ir jos prasmę, pareigos reikšmę, meno paskirtį ir Vakarų kultūros vertybinius pamatus, vadinamąją „mažojo žmogaus“ idėją, amžiną, nesiliaujančią dieviškųjų ir demoniškųjų pradų kovą.
    Išmanioji katinologija grūste su martirologija. Po šlakelį Radzevičiūtės, Kondroto, Bulgakovo, Kafkos ir Joyceʼo, sumaišyta, bet nesuplakta. Vietoj alyvuogės – 1001 Vaisetos patentuotas palyginimas. Ir žvirblio plunksnele sklendžianti kriminalinės kronikos nuoplaiša, pūstelėta tyčinio naratoriaus familiarumo. Autorius pasinaudojo senu barmenų triuku atverti baimių užkaborius mažo įžvalgiojo pertarais.
    (Literatūrologas prof. Paulius Vaidotas Subačius).
    Antikos tragedijos, Viduramžių misterijos, daugybė įvairiais laikais ir įvairiose vietose parašytų knygų kalba apie kelionę link didžiausios mūsų gyvenimo paslapties – mirties. Ar kas, be mūsų, dar stebi tą kelionę, ją kreipia, joje dalyvauja? To tikrai nežinome. Mūsų kalbėjimas yra vienintelis tos kelionės pėdsakas, primenantis trupinius girioje, siūlą labirinte, iš aukštai atplevenusią plunksną ar spaudinio skiautę. Kultūra mums paliko daugybę gyvenimo kelionės ir mirties paslapties metaforų, bet nė nuo vienos jų, o ir nuo visų kartu netampa nei šviesiau, nei tamsiau. Paslaptis išlieka neįžvelgiama.
    Kultūros istorikė prof. (Irena Vaišvilaitė).
    Tomas Vaiseta (gim. 1984) – rašytojas ir istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas. Jo debiutinis apsakymų rinkinys „Paukščių miegas“ (2014) pateko į Metų knygos rinkimų knygų suaugusiesiems penketuką ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto skelbiamą kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. Romanas „Orfėjas, kelionė pirmyn ir atgal“ (2016) įtrauktas į Metų knygos rinkimų knygų suaugusiesiems penketuką. Autorius parašė dvi istorines monografijas: „Nuobodulio visuomenė“ (2014) ir „Vasarnamis“ (2018). Jis apdovanotas Kazimiero Barėno ir Jurgio Kunčino vardo literatūros premijomis.

  • Vasara Kornvalyje

    Autorė: Karen Swan

    vasara kornvalyjeJaučiuosi paralyžiuota. Nebežinau, kas manęs laukia. Ir tikrai nežinau, kuris kelias veda pirmyn.
    Iš pirmo žvilgsnio Kesė ir Henris gyvena idilišką gyvenimą mažame bute Londone: juos supa mylimi draugai ir artimieji, o po dvejų metų kartu poros kasdienybė vis dar primena medaus mėnesį. Henris nori žengti dar žingsnį pirmyn ir vesti Kesę. Tačiau Kesė, prisimenanti, kiek skausmo ir kartėlio atnešė jos žlugusi pirmoji santuoka, atidėlioja vestuvių planus. Ji žino, kad Henris – jos gyvenimo meilė, tačiau baimė kartoti praeities klaidas kone paralyžiuoja. Veriantis vis didesnei prarajai tarp Kesės ir Henrio, šis iškeliauja, duodamas Kesei tris mėnesius apsispręsti: arba jie tuokiasi, arba nutraukia santykius. Nusprendusi vasarą praleisti atokioje sodyboje Kornvalyje, Kesė nė neįtaria, kad į jos duris pasibels buvęs mylimasis.
    Romane „Vasara Kornvalyje“ pasakojama apie tai, kokius gilius randus palieka gniuždantys išsiskyrimai, galintys apnuodyti naujus kuriamus santykius, ir kaip skaudi patirtis trukdo siekti asmeninės laimės. Autorė ragina nebijoti ryžtis pokyčiams, kad ir kaip jie gąsdintų, ir visuomet įsiklausyti, ką sako širdis.
    KAREN SWAN (Karen Svon), 20 tarptautinių bestselerių autorė, yra puikiai pažįstama lietuvių skaitytojams – jau išleisti devyni jos romanai. Rašytojos kūryba gretinama su Lucindos Riley, Santos Montefiore, Noros Roberts kūriniais, yra nuolat perleidžiama dideliais tiražais ir daugybe kalbų. K. Swan, anksčiau dirbusi mados žurnaliste, jau atrado savo romanų formulę: dėmesio centre – meilės istorija, į kurią įpinamas istorinis kontekstas, o skrupulingai ištyrinėta veiksmo vieta skaitytojus nukelia į įvairiausius pasaulio kampelius („Ispaniška vasara“, „Paryžiaus paslaptis“, „Pabėgimas į Graikiją“, „Žvaigždės virš Romos“).
    Autorė taip pat dievina Kalėdas – kone kasmet pasirodo naujas kalėdinės tematikos romanas, laukiamas įvairių šalių skaitytojų ir toks tinkamas ilgiems žiemos vakarams („Kalėdų šviesos“, „Tobula dovana“, „Apsnigtos Kalėdos“, „Kalėdų dovana“). Būtent romano „Kalėdų dovana“ tęsinys yra romanas „Vasara Kornvalyje“, jame pasakojama apie Kesės Freizer gyvenimą prabėgus keleriems metams.

  • Didelis melas mažame mieste

    Autorė: Diane Chamberlain

    Didelis melas mazame mieste2018 m. Šiaurės Karolina. Morgan Kristofer vos dvidešimt vieni, o jos ir taip nelengvas gyvenimas per akimirką virsta visai nepakeliamu: prisiėmusi kaltę už nusikaltimą, kurio nepadarė, ji nubaudžiama trejus metus kalėti ir jos svajonė tapti menininke nustumiama į antrą planą. Tačiau po metų Morgan sulaukia paslaptingos lankytojos ir jos siūlymo – jei Morgan sutiks restauruoti seną, miestelio paštui kurtą freską, ji atgaus laisvę. Apie restauravimą Morgan ničnieko nenutuokia, tačiau kalėjime pasilikti taip pat nebegali, todėl sutinka. Ji tikėjosi, kad darbas bus išties sunkus, tačiau negalėjo žinoti, kad po freską dengiančiu storu nešvarumų sluoksniu ras kraupų pasakojimą apie beprotybę, smurtą ir miestelio sąmokslą bet kuria kaina saugoti paslaptis.
    1940 m. Šiaurės Karolina. Iš Naujojo Džersio kilusi dailininkė Ana Deil laimi nacionalinį konkursą – ji tapys freską Identono, Šiaurės Karolinos miestelio, paštui. Vos dvidešimt dvejų ir šiame pasaulyje jau vienui viena, Ana nedvejodama imasi malonaus, o dar ir pelningo darbo. Ji pasineria į miestelio gyvenimą, tikėdamasi kuo geriau jį pavaizduoti savo freskoje, ir net nenutuokia, kaip giliai čia įsišakniję išankstiniai nusistatymai, kad už uždarų durų čia slypi gausybė paslapčių, o nepritampantiems tenka skaudžiai sumokėti.
    Kas nutiko Anai Deil? Galbūt užuominos slypi senoje, smarkiai apdraskytoje freskoje? Ar Morgan pavyks įveikti savo demonus ir išsiaiškinti, kas slepiasi po storais melo sluoksniais?
    Knygoje Diane Chamberlain meistriškai suderina asmeninę dramą, detektyvą, žavintį meno pasaulio paslaptingumą ir tokias aktualias temas kaip alkoholizmas, rasių problemos ir moterų emancipacija.
    „Tai romanas apie meną ir paslaptis, jis įtraukia skaitytoją nuo pirmų puslapių ir palengva veda prie šokiruojančios pabaigos." (People Magazine, Best New Books).
    „Įtraukiantis, faktinės informacijos nestokojantis ir susimąstyti verčiantis meninis detektyvas." (Kirkus Review).

  • Atsakymas į Helgos laišką

    Autorius: Bergsveinn Birgisson

    atsakymas į helgos laTai retas romanas, primenantis liaudies pasaką, kupinas išminties, verčiantis susimąstyti apie apie gyvenimo pasirinkimus. Kritikai knygą vadina gera, žemiška ir širdį veriančia. Vienas skaitytojas (ne islandas) rašo: „Kadangi aš nieko neišmanau apie avių auginimą ir niekada nebuvau Islandijoje, kai kurie žodžiai man skambėjo kaip svetimžodžiai, bet niekuomet nesijaučiau sutrikęs ar paklydęs. Istorija peržengia laiko ir vietos ribas." Birgissonas (g. 1971) yra didžiadvasis, universalus rašytojas. Jis domisi istorija, tradicijomis, kalba, liaudies kūryba ir lyrine poezija. Humanitarinių mokslų daktaro laipsnį įgijo už viduramžių skandinavų literatūros tyrimus. Birgissonas rašo klasikines pasakas ir gilinasi į naujas kalbas. Jis yra išleidęs tris poezijos rinkinius ir keturis romanus.
    „Atsakymas į Helgos laišką" pelnė Knygynų apdovanojimą už geriausią 2010 metų knygą. Tais pačiais metais romanas buvo nominuotas Islandų literatūrinei premijai, 2012-aisiais – Šiaurės tarybos šalių literatūros premijai. Pagal jį pastatytas spektaklis Reikjaviko miesto teatre. Jis vadinamas nepaprasta knyga apie žmogaus aistrą, skausmą ir nusivylimą, o kartu ir gyvenimą džiaugsmą. Kritikai jį įvardija literatūros perlu, gražia maža giesme, nuostabiu raidžių menu, Tėvynės draugu. Netrukus pasirodys pagal šią knygą sukurtas filmas (Islandija, Estija, Olandija).
    Knygą iliustravo žinomas islandų dailininkas, skulptorius, grafikas Kjartanas Halluras Gretarssonas. Apie savo kūrybą jis sakė: „Plonu rašikliu piešiu taškus ir linijas ant kokybiško popieriaus lapo. Esu ir rašytojas, ir iliustratorius."

  • Gundantis pasiūlymas

    Autorius: Indrė Vakarė

    Gundantis pasiulymasTai buvo labai gundantis pasiūlymas už ypatingą paslaugą... suvaidinti įsimylėjusią!
    Naglį ir Vestiną sieja paslaptis. Naglis – jaunas perspektyvus advokatas, o Vestina – žavi jo asistentė svaigiomis karamelės spalvos akimis. Tarnybinis romanas? Nieko panašaus! Jų ryšys – ypatingas. Siekdamas atkeršyti Marijai, kuri jį atstūmė (ir tapo brolio žmona!), Naglis įkalba asistentę trumpam suvaidinti jo naują meilužę... Vestina nė už ką nebūtų sutikusi, bet... pasiūlymas (griežtai platoniškas!) pasirodo labai gundantis, mat atlygis padės įgyvendinti seną svajonę – su drauge atidaryti sporto klubą.
    Ar gali suvaidinta meilė pavirsti tikra, geidulinga aistra? Ar gali būti, kad kartais tas, kurio ieškome visą gyvenimą, yra šalia, bet mes jo nematome? Vestina, kurios širdis po mylimojo netekties vis dar sužeista, regis, pati nustemba, kad užduotis pasirodo labiau jaudinanti, nei tikėjosi... Naglis, kuris nežino, ką labiau skauda – Marijos mirtinai užgautą širdį ar po motociklo avarijos sužalotą koją, – paskęsta abejonėse: ar tikrai ta, kurią prisiekė amžinai mylėti slapta, yra jam skirtoji? Ši meilės istorija kupina netikėtumų: viskas daug sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio...
    Indrė Vakarė – viena iš TOP 10 skaitomiausių lietuvių grožinės literatūros autorių bibliotekose, jos knygos suskaitomos iki skiaučių. Romanai ne kartą buvo patekę tarp perkamiausių Lietuvoje. Jausmingos istorijos, kuriose visas negandas galiausiai nugali meilė žavi įvairaus amžiaus skaitytojas, kurios nori pasinerti į įtraukiantį, neretai adrenalino kupiną, Lietuvoje vykstantį siužetą. Tikroviški, ryškūs veikėjų charakteriai, dinamiškas ir lengvas rašymo stilius padėjo autorei suburti jau nemažą ištikimų gerbėjų ratą.

 
Savanoris bibliotekoje