Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka



daiktu bibl

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Ieva Simonaitytė ir Telšiai

III aukšto vestibiulis

2017-ieji metai paskelbti Ievos Simonaitytės metais.
Tai gera proga telšiškiams prisiminti, kuo ypatingi jai buvo Telšiai. Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos III aukšte pristatyta iliustracijų ir leidinių tema „Ieva Simonaitytė ir Telšiai“ paroda. Seniausia nuotrauka iš 1936 metų balandžio mėnesio 4 d. jos apsilankymo Telšiuose. Antroje nuotraukos pusėje – tarp vietos valdžios, karininkų, šaulių, miesto inteligentų ir pačios I. Simonaitytės-Eglaitės parašas. Tuomet jau buvo pagarsėjusi rašytoja, „Aukštųjų Šimonių likimo“ autorė. 1936 m. vasario 16 d. jai buvo įteikta valstybinė premija ir paskirta mėnesinė pašalpa.

Sekantį kartą rašytoja Telšiuose lankosi 1938 m. rugsėjo 3 d. Telšių kurijos salėje įvykusiame Žemaičių rašytojų literatūros vakare, kuris buvo transliuojamas per radiją. Vakare dalyvavo Ieva Simonaitytė, St. Anglickis, Butkų Juzė, Mykolas Linkevičius, Pr. Genys ir kiti. Anot Pr. Genio, vakarą aplankė per 600 rinktinės publikos asmenų. 1939-1940 metais rašytoja gyveno Telšiuose. Kaip pati paskaičiavo, čia išbuvo vienerius metus, vieną mėnesį, vieną savaitę ir vieną dieną. Beveik devyni puslapiai Telšių laikotarpio atsiminimų sugulė į jos autobiografinės trilogijos dalį „Nebaigta knyga“. Pirmieji Ievos Simonaitytės apsilankymai Telšiuose susiję su žemaičių kūrybos antologijos „Žemaičiai“ atsiradimo aplinkybėmis. Kaip pripažįsta Stasys Anglickas, antologijos sudarytojas, – jos atsiradimo paskatos - iš Telšių ir jų landšafto, kur „plačiai darbavosi Pranas Genys“. Galima prisiminti, kad tuomet klaipėdiškiai buvo priskiriami vakarų žemaičiams iš vokiečių valdytos Žemaičių dalies. Klaipėdos kraštą okupavus vokiečiams, rašytoja 1939 metų pavasarį tiesiai iš Rygos atvažiuoja į Telšius, bet ilgesniam laikui čia apsistoja tų pačių metų rudenį.
Fotografas, Ievos Simonaitytės metraštininkas Bernardas Aleknavičius, 1997 metų I. Simonaitytės premijos laureatas, tais metais atsivežęs 50 fotodiptichų literatūrinėje popietėje Telšių bibliotekos skaitytojams prasitarė: „I. Simonaitytė buvo skolinga Telšiams...“ ir jos apsilankymas 1976 metais nebuvo atsitiktinis. Seniai nebėra jos pažįstamų telšiškių - muziejininko, poeto Prano Genio, buvusio, tuomet labai jai padėjusio Telšių burmistro Felikso Milevičiaus ir kitų. Tačiau čia jos laukia dar nuo 1954 m. susitikimo ir pažinties Maskvoje laikų ryšius palaikanti poetė Teklė Kryževičiūtė, Telšių inteligentai muziejininkas Vitas Valatka, mokytoja S. Žilinskaitė ir kiti. Čia ji aplanko dar jaunystės laikų draugę, žinomą gydytoją Oną Purtokaitę. Adolfas Andrijauskas praėjus dešimtmečiui prisiminė įsimintiną susitikimą su rašytoja : „ Pilnutėlė teatro salė, žiūrovų nuoširdumas ir daugybė gėlių iki ašarų sujaudino rašytoją. Atrodė, kad Telšiai gyvena vien literatūra, poezija ir kultūra...“
Įdomu, kas naujo pasakyta, rašyta, spausdinta pastaraisiais dešimtmečiais apie paskutinę Mažosios Lietuvos metraštininkę. Išskirsiu prof. Viktorijos Daujotytės pastebėjimus („Parašyta moterų, 2001) dėl Ievos Simonaitytės, jos kaip moters likimo, besijaučiančios savo krašto žmogumi ir jam įsipareigojusios, sąmoningai pasirenkančios lietuvybę ir Eglaitės slapyvardę bei ypatingą Eglės liniją lietuvių moterų literatūroje.
Paroda veiks iki kovo 1 d.
Julita Švėgždavičienė

Nuotraukos

 
Savanoris bibliotekoje