Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Ant Paunšvystės alkakalnio buvo minima Baltų vienybės ugnies sąšauka

Ant Paunšvystės alkakalnio buvo minima Baltų vienybės ugnies sąšauka

Rugsėjo 22-oji, minima kaip Baltų vienybės diena ir rudens Lygė. Ši diena pažymi 1236 metais įvykusį Saulės mūšį. Šią dieną prieš 782 metus susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė Kalavijuočių ordiną. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Nuo 2000 metų Lietuvos ir Latvijos seimai šią dieną paskelbė kaip Baltų vienybės dieną. Jau 18 – ą kartą visoje Lietuvoje ir kitose baltų žemėse rengiama ugnies sąšauka – vakare ant piliakalnių, alkakalnių ir aukščiausių kalnų kasmet užkuriami laužai. Taip minima Saulės mūšio, Baltų vienybės ir Rudens lygiadienio diena. Šios sąšaukos esmė – uždegti ugnis ant piliakalnių ir alkakalnių, sujungti baltų tautas bei žemes. Dar senų senovėje mūšio išvakarėse uždegama ugnis reiškė ženklą – vienykimės. Mūsų protėviai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.
Prisimenant baltų istoriją ir Rudens lygiadienio prasmę, tradiciškai ant Paunšvystės alkakalnio buvo uždegtas vienybės laužas. Kadangi senovės lietuviai tą dieną atsisveikindavo su žiemos poilsio iškeliaujančia saule, šio vakaro laužą puošė iš rudeninių gėlių nupinta Saulė. Buvo nepamiršti ir etnografiniai mūsų krašto papročiai: visi susirinkusieji dalijosi duoną, vieni kitiems linkėdami gerumo, stiprybės ir sveikatos. Po to į laužą buvo beriama druska ir grūdai, kad kiti ateinantys metai būtų sotūs, vaisingi ir dosnūs. O kad geri norai ir linkėjimai išsipildytų, renginio dalyviai buvo pakviesti tris kartus apeiti laužą. Po gražių tradicijų puoselėjimo, prie liepsnojančio vienybės laužo, visų laukė karšta vakaro staigmena – košė.
Nepaisant vėjuoto vakaro vėjo, vyravo puiki nuotaika, linksmi vaikų veidai ir nuoširdžios šypsenos.

Istorijos mokytoja ir vyr. bibliotekininkė Neringa Račkauskienė

Nuotraukos

 
Savanoris bibliotekoje