Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

LITERATŪRINIAI SUSITIKIMAI, TIESIANTYS POEZIJAI TAKĄ Į SKAITYTOJŲ ŠIRDIS

LITERATŪRINIAI SUSITIKIMAI, TIESIANTYS POEZIJAI TAKĄ Į SKAITYTOJŲ ŠIRDIS

               Laikas –

               it vėjas prie jūros

               nugairina, nudilgo

               nutirpdo. -

               taip poetas Marius Burokas, vienas iš išrinktųjų 2018 metų poetų penketuko, išsako savo eilėraščio žmogaus santykį su pasauliu, su bėgančiu laiku, išsako originaliai, neįprastai: „ Man trūko <...> švaraus buvimo.“

                Nuo 2005 metų kasmet vyksta Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacijos inicijuota ir kartu su LR kultūros ministerija, LRT, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka rengiama akcija „ Metų knygos rinkimai“, kurios metu kviečiami skaitytojai rinkti labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas, skatinami domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, atkreipiamas dėmesys į geriausius kūrinius, populiarinamas skaitymas kaip prasmingas ir patrauklus užsiėmimas. Šioje akcijoje kasmet aktyviai dalyvauja Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji  biblioteka, taip pat ir jos filialas -  Varnių miesto biblioteka. 2018 m. Karolinos Praniauskaitės bibliotekos direktorės pavaduotoja Vida Urnikienė parengė projektą „ Kūrybiniai – literatūriniai susitikimai, skirti Lietuvos valstybės atkūrimo 100 – mečiui.“ Vykdant projektą, aktyviai dalyvavo ir Varnių miesto bibliotekininkės Vida Krenciuvienė ir Zita Mickuvienė. Kad skaitytojams artimesnė ir suprantamesnė taptų gana sudėtinga šiuolaikinė mūsų poezija, buvo pasirinktas geriausių 2018 metų poetų penketukas, o į pagalbą, kaip ir ankstesniais metais, pakviesta telšiškė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, poetė, savanorė literatūrologė Ieva Sigita Naglienė.

               Metų pabaigoje Varnių biblioteka, bendradarbiaudama su Motiejaus Valančiaus gimnazijos biblioteka ir šios gimnazijos mokytojomis lituanistėmis, suteikė progą praturtėti dvasiškai gimnazijos mokiniams. I. S. Naglienė įdomiai pristatė jiems penkių geriausių šiuolaikinių poetų kūrybą. Mokytojos su didele meile poezijai deklamuojami eilėraščiai nuskambėjo naujai, įtaigiai ir suprantamai, gimnazistai įdėmiai klausėsi jos pasakojimo apie rinkinius ir jų autorius ir, tikėtina, patys dažniau paims į rankas eilėraščių knygą, supratę, kad ji nebūtinai iš pirmo skaitymo turi atverti jiems savo prasmę ir grožį.

              Na, o 2019  m. sausio 17 d. jau pačioje Varnių bibliotekoje ir jaunus, ir pagyvenusius   skaitytojus subūrė renginys „Kasdienybė ir poezija“, kuriuo rūpinosi energingoji Vida Krenciuvienė.  Susižavėję klausėmės I. S. Naglienės, gyvai, originaliai, su labai savitomis įžvalgomis pristačiusios poetų penketuką. Tiesiog stebino jos erudicija, atrodė, jog kiekvienas poetas yra jos geras pažįstamas ne tik iš poetinių tekstų, bet ir iš gyvenimo faktų, skaudžių ir džiugių patirčių. Jos nuomone, visi penki poetai yra ryškiai įsirašę į mūsų poezijos kontekstą, kiekvienas savaip įdomus, brandus, o meninė išmonė dominuoja gerąja prasme. Jauniausią iš jų, Gretą Ambrazaitę, išleidusią pirmąją knygą „Trapūs daiktai“, lektorė apibūdina kaip jauną žmogų, bet jau pajutusį tą gyvenimo – daiktų trapumą. Ne veltui poetė pakliuvo tarp geriausių (– pretendavo 19 autorių!). Kiekvienas žmogus, prisilietęs prie daikto, lyg išmėgina amžinatvę. Eilėraščiuose nėra blaškymosi, ryški moteriškoji linija. Ypač įtaigus močiutės įvaizdis, mamos – dar miglotas, jis paprastai labiau ryškėja vyresnio amžiaus kūrėjų eilėse. Namų erdvė  - tai ir grįžimas į vaikystę, ir ryšys su artimaisiais, ir su pasaulio egzistencija, ir santykis su savimi. Kaip sako pati autorė, „Kartais laiką norisi tirštinti, jei ir neproporcingai, intuityviai,  jei ir negrabiom rankom rėminant visa persmelkiantį trapumą.“

             Gintaro Bleizgio rinkinys pavadintas gyvybingumą ir amžinybę simbolizuojančio daugiamečio augalo vardu - „ Xeranthemum“. G. Bleizgys – produktyvus autorius, intriguojantis šmaikščiais kritikų pabaksnojimais ( jo žodžiai: „ Kritikai – tai kirmėlės, kurios valgo rožių lapus). Jo įsitikinimu, nepatirdamas kančios, neparašysi gero eilėraščio. Tai vienas intelektualiausių autorių, be galo darbštus. Turi verslo firmą, dėl skolų jam teko pasėdėti Lukiškėse, kur suprato, kad ir dabartiniai kalėjimai, kaip ir ankstesni, nuvertina žmogų iki šiukšlės. Iš tos patirties gimė romanas „ Gyvulėliai“. Skaudžiai išgyvenęs mamos mirtį. Autobiografiniai eilėraščiai gilūs, jausmas natūralus, kai kurie eilėraščiai tradiciniai, su pasakojimu apie trapų žmonių ryšį, gamtos išgyvenimą, skaudžią atsisveikinimo su artimaisiais valandą. Anot A. Jakučiūno, tai stiprus patirčių rinkinys, tekstai supinti gamtos, prisiminimų, pojūčių gijomis, kuriomis poetas grįžta prie didžiausių savo išgyvenimų, per juos susitinka su lietuvių literatūros tradicija ir savo pašaukimu.

              Mariaus Buroko rinkinio „ Švaraus buvimo“ viršelio ir vidinių puslapių iliustracijos  ( dail. Deimantė Rybakovienė) labai vykusiai susietos su rinkinio eilėraščiais. Tai lyg gyvenimo blyksniai, ištisinis ėjimas per tekstą, randant ryšį su trapiais gamtiniais motyvais, jaučiant būtinybę sustabdyti užmarštį. M. Burokas – ir patyręs vertėjas, verčiantis madingą jaunųjų poeziją. Verčiančiam poetui lengviau  sugauti šmaikštų jaunųjų toną, suprasti jų lengvabūdį buvimą. M. Burokas – vienas subtiliausių šiandienos poetų, už jo paprasto, taupaus žodžio – solidi poetinė mokykla ir sodrus kultūrinis fonas. Metaforos fotografiškai vaizdžios, jos atveria prisiminimų, atminties klodus. Anot autoriaus, rašyti ir kalbėti galima matant žmogų ar daiktą šalia. Brandą liudija moderniai interpretuojama tradicija, ironiškas santykis su dabartimi  Nuolat skamba prasmingo buvimo motyvas. Išskirtinė M. Buroko tema – meilė artimiausiems žmonėms, šeimos, tėvystės tema, reta šiuolaikinėje poezijoje. Jis didžiuojasi savo dviem dukrom. Lektorė deklamuoja eilėraščius „Vasaris“,  „Kreipinys“, vienus reikšmingiausių rinkinyje.

               Nelengva vertinti Tomo Petrulio eilėraščius .( „ Triukšmo gyvatė“ . „Naujas vardas“). Tai seniai žinomas poetas, bet tik 2017 m. išleidęs debiutinę knygą elektroninėje erdvėje. Būdingi jo kūrybos bruožai: fiziologija, kūniškumas, nešvankybė persilieja su religiniais, krikščioniškais motyvais, absurdu ir filosofiniu turiniu. Netikėti nukrypimai, sandūros, deriniai niekais paverčia išankstinius skaitytojo spėjimus, kuria savitą eilėraščio tekstą . A. Jakučiūnas apibūdina T. Petrulio rinkinio skleidžiamą aurą kaip fiziologinį dvasingumą. Anot I. S. Naglienės, kai pirmąkart skaitai T. Petrulio eilėraščius, pribloškia keiksmažodžiai, nešvankybės, bet skaitydamas kelintą kartą imi suvokti, kad to reikia jaunam kūrėjui. ( Ir nebestebina jauno skaitytojo atsiliepimas po T. Petrulio tekstais:„ Super eilėraščiai. Aštru. Sėkmės poetui!“)T. Petrulis išvengia beveik visų poetiškumo spąstų- „ atima iš mūsų tiek kartų jau žiaumotą poezijos kramtalą“( M. Burokas). Atrodo – randi siurrealizmą, bet staiga eilėraštis baigiamas meiliu „ šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku sakiniu. Imi įžvelgti impresionizmą – staiga viskas brutaliai nutrūksta arba pasiunčia tave velniop. Svarbiausia šiuose eilėraščiuose ir yra tos siūlės, neatitikimai, sudūrimai. Anot I. S. Naglienės, yra šiuose kūriniuose kažkas tokio, kas labai savita, artima jaunimui, kaip ir tas atviras kalbėjimas, ta triukšmo gyvatė. Triukšmo gyvatė bus švelni, jei ir tu būsi jai švelnus. Kaip labiausiai vertus dėmesio pranešėja deklamuoja  „Pertrauką“, „ Mįslę“, „ Musę“.

            Vienas rimčiausių ir vyriausių iš penketuko - Kornelijus Platelis su „ Įtrūkusiomis mėnesienomis“. Asociacija su įskilusiomis antikinėmis amforomis ne šiaip sau: Antikos gyventojus rekonstruojančiuose eilėraščiuose autorius kalba iš moters pozicijų. Tai nelengva mįslė, kurią galima paaiškinti ištikimybe klasikinei tradicijai, mitologijai. Yra ir kitokių eilėraščių – juose kalbama asmeniškai, grakščiai, su pamąstymais, įsijaučiama į poetinę šių dienų tikrovę, kuri nėra nei labiau nusmukusi, nei pakilusi, lyginant su antikine. Yra ir pajuokavimo, humoro – eilėraščiuose nejaučiame jokio pykčio ar pajuokos – toks jau yra poezijos stebuklas (cituojami eilėraščiai „ Du keksiukai“, „Pienas“).

               Kad jaunimas nėra abejingas šiuolaikinei lietuvių poezijai, rodo ir faktas, jog net keletas gimnazisčių buvo apdovanotos Jaunimo paskatinamosiomis literatūrinėmis premijomis, tai: Justė Balskutė, 2g kl., Laura Mockutė, 2g kl., Augustė Bitarytė, 4g kl., Aistė Kuneikaitė, 4g kl., Gabija Daujotytė, 1 g kl.  Tai projekto vadovės dovanėlės jaunoms, energingoms, mylinčioms literatūrą moksleivėms. Renginio metu buvo padėkota už pagalbą renginiuose Audronei Vasiliauskienei, Nijolei Vaišnorienei, Vladai Vengrienei, Birutei Juozapavičienei, Gendvikai Čiužienei, Aloyzui Miciui, Sigitai Ievai Naglienei.

                Už išpirktus skaitytojų pažymėjimus Varnių bibliotekos darbuotojos dėkingos Varnių seniūnui Rolandui Bružui ir seniūnijos darbuotojams, Genutei ir Gražvydui Jovaišams bei Rasai ir Zigmui Venclovams.

                                                                                      Vlada Vengrienė

                      Nuotraukos Aloyzo Miciaus

Nuotraukos

 
Savanoris bibliotekoje