Prie Eugenijos Šimkūnaitės teksto reikia palinkti pamažu: įdėmiai, beveik taip, kaip vertum į plonytę adatą storesnį siūlą. Kodėl – kitaip niekaip nesuimsi visko į galvą. Taip sakant, be atidumo, ir siūlo adaton neįversi. O juk daktarės, žiniuonės kiekvienas sakinys – mintis į sveikatą, į jos saugojimą, į kokybiškesnį gyvenimą. Galų gale – tai ir sau meilės raiška, juk sveikata – turtas. Prirašyta, prikaupta Eugenijos Šimkūnaitės daug – ir vis iš didelės artumos gamtai, iš atidumo kas visai šalia, iš supratimo, kas žmogui būtina, kuo jo dvasia ir kūnas gyvas. Pagarba liaudies minčiai – išmonei ir stiprybei, gyvenimo savistabai ir pasidalijimui. Sakytum, tokie mokslininkės susimąstymai, daktarės receptai, žmogaus – moters, žiniuonės pajautimai ir sumanus išminties dovanų skyrimas. Regis, nieko tik šiaip sau – patarimai ir poveikis.

Šiemet Eugenija Šimkūnaitė švęstų savo šimtmetį – šiuolaik kiekvienas Ją prisiminkime. Ir bus...mums dovana – juk tikrai rasime pamokymą, sužinosime, kuo mes išsiskiriame, kas tikrai mums tiktų, kad geriau pasijaustume. Yra Jos knygų, kuriose saugoma medžių, augalų – gyvoji gamtos paslaptis, kurią XXI amžiuje pamirštame. O šiuo metu Miesto bibliotekoje veikia paroda, skirta Eugenijos Šimkūnaitės atminčiai: „Eugenija Šimkūnaitė – atsiminimai: nuo meilės gamtai – ligi žiniuonės išminties“

Net pats kritiškiausias ras, kaip išsklaidyti vieną ar kitą abejonę, kuo savo pasimetusį žvilgsnį nudžiuginti ar ūpą pasikelti – Eugenija Šimkūnaitė geba sudominti, moka perduoti tai, kuo šventai pati tiki. Minėtoje parodoje galima pavartyti ir pačių knygų, ir periodinių leidinių iš mokslininkės gyvenimo, iš Jos rašto darbų. Juk vasara – tai metas, kai patys sau daug kuo galime padėti: žolynėliai žydi, uogelės noksta, o vandenėlis toks, kad maudykis ir gaivinkis. Ir keliauk – gamta visada pasiima dalį širdies sunkumo. Beje, kad būtų lengviau rasti, kas yra parodoje – šioks toks pateikiamų knygų sąrašėlis ir, kaip dabar itin pamėgta, reklama:

1.„Amžinai žydėk, Atminimo vyšnia. Knyga apie Eugeniją Šimkūnaitę“. – V., 2006. Atsiminimai, pokalbiai, meilė ir sveikatos pamokos – žodžiu, gyvenimas su mokslininke žolininke ir Jos atminties saugojimas.

2. Eugenijos Šimkūnaitės knygos: a) „Girios medeliai, žali žaliuonėliai. – V., 1991. Mažajam skaitytojui skirtos pasakos, o suaugusiam – ir pamąstymai „dėl sveikatos“. Autorė trumpai įvertina medžių gydomąsias savybes, liaudies medicinos žinias, pasiūlo, kas ir kaip, kada mums tiktų. Pavyzdžiui, klevo ne tik sultys, bet ir žiedai, jauni lapeliai labai tinkami: vitaminai ir prakaitą varanti arbata; b) „Gyvenimo paslaptys ir lemtys“. – V., 2003. Kaip sako autorė, „Jei žmogus ką nors nori rasti, ieškos ir negalvoja įsidėti į savo kišenę, tai būtinai randa“. Knygoje – tikri išminties perlai: likimo spėjimai, kaip dabar sakoma, horoskopai, senieji papročiai, smulkmenos, kurios maistą skanina ir žmogaus gyvenimo būdą gerina; c)„Gyvenimo receptai“. – V., 2001. Patarimai tiems, kurie turi medicinos žinių – mokės ir iš gamtos gauti, ir kitiems padėti; d)„Indraja – Saulės duktė“. – V., 1999. Parašyta autorės gimtąja rytų aukštaičių tarme, pateikiama mitologinė sakmė apie Indrają, kuri buvo arti žmonių, bet pasitraukė dėl jų godumo. e) „Sveiko gyvenimo receptai“. – V., 2007. Tai liaudies medicina ir žolininkystė, patarimai ir pamokymai, kaip išsaugoti gyvenimo džiugesį.

2. Periodiniai straipsniai apie Eugeniją Šimkūnaitę: „Indraja“ – Utenos kraštiečių kultūrinis žurnalas. Leidinio pasiūla: a) 2019, nr. 3. Eugenija Šimkūnaitė – apie metų darbus. Liepa – šeimininkė, sočiai maitina, skaniai. Būtina blynų, duonelės išsikepti, giros pasidaryti. Rugpjūtis – ir lašinukai su duonele maitins, krituolių obuolių pasiūlys, uogelių, medučio – kiaušinienės būtina išsikepti. Ir kitokių vasaros dovanų esama – juk šitiek visko daug ir šviežių; b) 2020, nr. 1 – Dr. Regina Žukienė – apie etnokultūrinį ir intelektualinį mokslų daktarės E. Šimkūnaitės palikimą; b) Dr. Živilė Lazdauskienė – apie horoskopus: gamta ir užkalbėjimai, žiniuonės bendravimas ir jos gebėjimas sudominti, įtikinti, paveikti; c) 2020, nr. 2. Prof. Dobilas Kirvelis – apie gerąją raganą Eugeniją Šimkūnaitę. Ir Jos pačios gražus patarimas iš širdies – dėl širdies: „Jei sopa širdį, apsikabinkite beržą, parymokite po svyruonėliu. Palengvės. Širdis liausis sopėjusi.“ Belieka atminti, susirasti ir perskaityti. Kiekvienas žodis, kiekviena mintis – bendrystė.

                                                          Miesto bibliotekos informacija