1897 m. sausio 23 d. – 1978 m. rugpjūčio 27 d.

Rašytoja, giminės likimo, Mažosios Lietuvos lemties pasakotoja – lietuvninkų gyvenimo autorė. Šiais metais – 125-asis Ievos Simonaitytės gyvenimo jubiliejus.

„Senų žmonių atmintis geresnė už bet kokią istorinę knygą. Ir iš lūpų į lūpas eina padavimas, – sakė rašytoja. – Mano niekas neišgalvota, visa, kas parašyta – matyta, girdėta, viskas skaudžiai pačios išgyventa.“ „Niekada nepagalvojau apie tai, kad mano Aukštujus, Mano smiltynų ir pušynų kaimelį galėtų pamilti visa Lietuva“. „Aukštujų Šimonių likimas“ atveria etnografinį Klaipėdos krašto savitumą. Aukštujai – autorės sugalvotas kaimo pavadinimas. Savo gimtojo kaimo pavadinimo – Vanagai – romane ji atsisakė ir biografijoje paaiškino, kad jis jai gražus, bet kai kuriems skaitytojams galįs sukelti pašaipą(2011).

Miesto bibliotekoje veikia paroda „Pabūkime sykiu Ievos Simonaitytės pasaulyje“. Iš viso surinkta 18 knygų: be originalios autorės kūrybos – kritikų tekstai, apžvalginiai straipsniai, mintys iš įvairių šaltinių, eilėraščiai apie pačią rašytoją, prisiminimų, nuotraukų – įdomios atminties detalės.

Beje, kaip pastebėjo Žydronė Kolevinskienė, „Klaipėdiškė rašytoja, visą savo gyvenimą saugodama didžiulę ištikimybę savo gimtajam kraštui, parašo keturis stambius romanus: „Pikčiurnienė“, „Aukštujų Šimonių likimas“, „Vilius Karalius“, „Paskutinė Kūnelio kelionė“, autobiografinę trilogiją „...o buvo taip“, kurią sudaro trys dalys: „...o buvo taip“, „Ne ta pastogė“, „Nebaigta knyga“(2011). Romanas „Be tėvo“ – tai pirmas rašytojos kūrinys, kuriame svarbiausia žmogaus tarpusavio priešiškumas. Ne viename jos kūrinyje, tarsi metraštyje susipina tikri ir išgalvoti įvykiai. Ieva Simonaitytė yra „ypatingo likimo rašytoja ir ypatingų likimų vaizduotoja“ (Ž. Kolevinskienė). „Laikai mainosi“, – kaip sako rašytoja Ieva Simonaitytė.

Malonu priminti, kad Ieva Simonaitytė yra gyvenusi ir Telšiuose. Julitos Švėgždavičienė surinktoje medžiagoje paminėta, jog 2017 m. veikusioje Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos parodoje buvo eksponuojamos nuotraukos iš 1936 metų – jose atmintinos fotografijos iš rašytojos gyvenimo. Taigi 1939 metų pavasarį Ieva Simonaitytė atvyko į Telšius ir išgyveno iki rudens. Ji buvo pažįstama su Telšiuose gyvenusiais kultūros žmonėmis Pranu Geniu, Feliksu Milevičium, Tekle Kryževičiūte, Vitu Valatka, Stase Žilinskaite Ir kt.

Ieva Simonaitytė visada turėjo viltį, kaip ji pati sakė – viltėjau... Savamokslė ir imlaus proto autorė atsivėrė, „ir tai teikė jai savitumo“, – Viktorija Daujotytė(2001).  Sugrįžkime prie jos tekstų, pabūkime Ievos Simonaitytės pasaulyje – atpažinkime tuos pirminius, prigimties klodus, pajauskime pirminį grožį.

Miesto bibliotekos informacija, 2022  sausis.