Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » ... » 2015 » Apie tortus, patupėjimus, erkes ir melioraciją

Apie tortus, patupėjimus, erkes ir melioraciją

Apie tortus, patupėjimus, erkes ir melioraciją

Gegužės 15 dieną, penktadienį, pašaukti jau metus vykdomo Lietuvos rašytojų sąjungos projekto „Donelaičio atlasas", keturi poetai Ričardas Šileika, Donatas Petrošius, Gytis Norvilas ir Dainius Gintalas, tarsi būdami keturių metų laikų simboliai, patraukė į Žemaitijos sostinę Telšius ieškoti K.Donelaičio gatvės. Ir ne tik. Žinoma, ir surengti mūsų didžiajam klasikui, kurio 300 metų gimimo jubiliejus buvo švenčiamas pernai, skirtus skaitymus. Kad viskas būtų iškart truputį aiškiau, priminsiu, kad „Donelaičio atlasas" – tai Lietuvos rašytojų sąjungos projektas, vykdomas, bendradarbiaujant su Lietuvos savivaldybių bibliotekomis ir regionų žiniasklaida. Jo tikslas – priminti Donelaičio vardu pavadintas Lietuvos miestų ir miestelių gatves bei puoselėti šalies regionuose gyvą literatūros klasiko atmintį. Taigi, skvere, kur ties miesto amfiteatru atsiveria išganingoji Masčio ežero panorama, poetai beigi LRS vairuotojas Arvydas buvo pasitikti žvaliai nusiteikusios Telšių miesto K.Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorės Virginijos Černiauskienės.

Šaunioji moteris, puikiausiai suprantanti, jog keliauninkai po ilgo kelio iš Vilniaus yra išalkę, nieko nelaukusi juos gardžiai ir sočiai pavalgydino kavinėje miesto pakraštyje, o tada jau visa kompanija patraukė į K.Donelaičio gatvę. Šioji pasirodė esanti nedidukė, elegantiškai besiranganti tykiame nuosavų namų rajone, o jos gilumoje, kaip nurodė ponia Virginija, kepami ir pardavinėjami gardūs tortai. Tiesa, jų nebuvome užsisakę, tad nepirkome, užtai ne vienu gražiu žodžiu paminėjome ne taip jau ir seniai savo jubiliejinį „tortadienį" šventusį K.Donelaitį. Be to, „Metų" autoriaus garbei, turėdami omeny garsiojoje poemoje aprašytus keturis metų laikus, R.Šileikos sumanymu bei iniciatyva atlikome keturias patupėjimo akcijas. Drauge patupėti šįkart reiškė beveik tą patį, ką reikštų lenkti prieš kažką galvą – tik šįkart buvo lenkiamos kojos, o pažemėję kūnai atidavė pagarbą klasikui, taip dar labiau paryškindami jo didybę. Beje, prie vienos patupėjimų akcijos prisidėjo prošal ėjusi mergina, kuri paskui atėjo į Menų inkubatoriuje vykusius skaitymus ir kuri, kaip vėliau paaiškėjo, yra 2014 metų raštingiausia lietuvė Rūta Norkutė. Mergina studijuoja matematiką ir informatiką, o yra pati raštingiausia! Garbė žemaičių sostinei! Na o menų inkubatoriuje buvo priperėta begalės įdomiausių laikrodžių laikrodžiukų, kurie poetus pasitiko tupėdami ant laiptų pakeliui į salę, ant palangių, visur kur įmanoma tupėti, tarsi atliepdami minėtąją mūsų tupėjimo akciją K.Donelaičio gatvėje. O rimčiau kalbant, žinoma, jiems buvo lemta simbolizuoti laiką, šio sąsajas su, pavadinčiau, Kristijonu Didžiuoju, su jo polinkiu ne tik pamokslauti, rašyti, bet ir konstruoti, taisinėti įvairiausius prietaisus – laikrodžius, astroliabijas ar fortepijonus! Beje, skaitymų salėje su romia, plaukiančia muzika mus pasitiko kaip tik klavišiniais grojantis Juozapas Rimeika, grupės „LitRoll" narys. Tarsi pratęsdama tolygų muzikinės upės srautą apie laiką su gražiais filosofiniais pavinguriavimais skaitymų pradžioje kalbėjo, kone čiulbėjo, jų moderatorė režisierė Giedrė Kavaliauskaitė iš Telšių kultūros centro. Jai labai šauniai atitarė poetų grupės vadovas R.Šileika, sakydamas, kad „su laiku mes senstame, o Donelaitis tik jaunėja". Taigi, skaitymai įsibėgėjo. Poetas D.Petrošius, pasirodo, ne veltui esąs šio projekto su geografine žyme autorius, nes per skaitymus prisipažino, kad negalėdamas užmigti, užuot skaičiavęs baltas avis, ima mintyse vardinti vietoves, na, pavyzdžiui, iš A raidės. Ne veltui į Telšius Donatas važiavo tarsi šventraščio iš rankų beveik nepaleisdamas žemėlapio. Ne veltui taip puikiai šis vyrukas žino visus Žemaitijos kelius bei keliukus ir kaip patyręs šturmanas vedė mūsų ekipažą taip, kad nepakliūtume į siaubingus klystkelius. G. Norvilas K.Donelaitį įvardijo kaip talentingą tuometinį panką ir keistuolį, kurio pamokslai ėmė ir išvirto ištisa poema. Poetas ta proga perskaitė specialiai K.Donelaičio jubiliejui parašytą ryškiu ritminiu skiemenavimu pagrįstą tekstą, pagal kurį kompozitorius Martynas Bialobžeskis sukūrė muziką. D. Gintalas, pabrėždamas žemiškuosius K.Donelaičio pradus, tarsi aistringai ardamas ir akėdamas žemę, skaitė eroso pripildytus tekstus. Beje, sceninė pakyla jam staiga susišvietė tarsi didelis gultas, tad vieną eilėraštį sumanė paskaityti atsigulęs. Ta proga G.Norvilas pabandė skaityti stovėdamas ant vienos kojos. It garnys. Sekėsi neblogai, bet garniu nebūdamas kartkartėmis susvirduliuodavo ir pasiremdavo ant antrosios. R. Šileika liejo filosofinę sms-ų poeziją, kuriamą tiesiai mobiliajame telefone ir siuntinėjamą bičiuliams – tikras balzamas ją gaunantiems. Galų gale atėjo metas viską užantspauduoti, tad dar kartą patupėjome. Važiuojant per kalvotąją Žemaitiją atgal į Vilnių dominavo dvi temos – erkės ir melioracija. Irgi tarsi iš K.Donelaičio.

Dainius Gintalas

Nuotraukos

 
Savanoris bibliotekoje