Išsirinkau tave skirtingose laiko ir erdvės plotmėse, o tu niekada nesugebėjai nuo manęs pasprukti.
Grįžimas į Sietlą Adelinai Reili turėjo būti puiki nauja pradžia. Klestinti rašytojos karjera ir paveldėtas mirusios močiutės gotikinis dvaras – regis, niekas jai nesutrukdys.
Tačiau Parsonsų dvare Adelina ne viena.
Ji baiminasi ne piktų sielų, klajojančių vaikystės namų koridoriais, o paslaptingų įsibrovimų, atsirandančių rožių ir grasinančių žinučių, kurios skamba labiau kaip šiurpūs pažadai.
Adelina turi persekiotoją.
O kai dvare aptinka stulbinamus prosenelės dienoraščius, pasakojančius istoriją apie ramybės nedavusį nepažįstamąjį, supranta, kad šeimoje ne ji pirma susiduria su iš paskos slenkančiu šešėliu.
Dabar Parsonsų dvare sklando ne tik prisiminimai, bet ir niūrios ateities nuojauta, kad istorija gali pasikartoti.
Jei tik ji neįsimylės savo persekiotojo.
