Toks mano darbas. Klausytis ir rasti raktą.
Julija Stark – išvaizdi trisdešimtmetė per skruostą vingiuojančiu randu ir su lazdele rankose. Tarp žmonių nesijaučia saugiai, net atsitiktinis prisilietimas gali sukelti panikos priepuolį. Jautrumas aplinkai – vaikystės traumos palikimas. Ji moka pastebėti ir susieti iš pirmo žvilgsnio nederančias dėlionės detales. Todėl supratusi, kad kur kas geriau nei pareigūnai gali išnarplioti net painiausias bylas, metė nuobodų sekretorės darbą teisme ir įkūrė privatų detektyvų biurą.
Ar jis – žudikas?
Vieną dieną Julijos Stark detektyvų biuro duris Stokholme praveria nelauktas svečias. Peras Giunteris Motas – vienas iš miško pramonės imperijos paveldėtojų – visiškai sutrikęs. Vakar po įmonės valdybos posėdžio su jos nariais, artimaisiais, jis vakarieniavo giminės dvare. Kitą rytą savo telefone rado nuotrauką, kurioje įamžintas ant betoninių grindų surištomis rankomis sėdintis vyras su užmautu ant galvos maišu. Šis kruvinas. Kas nutiko tą naktį, Peras Giunteris neprisimena, nes ir vėl padaugino alkoholio.
Visi turi paslapčių.
