Šiąnakt prabudau, nes paskambino Marko, jis verkė, kartojo: jis mirė, Ivorai, jis mirė, ir man net nereikėjo klausti kas, tiesiog padėjau ragelį.
Ivoras ir Marko vartoja nuo trylikos, pardavinėja nuo keturiolikos, o peilius nešiotis pradėjo sulaukę penkiolikos. Šešiolikos jų dienos lekia kaip uraganas, kur vis naujus narkotikų tripus keičia vis naujos gatvės kovos, bet jie visada pridengia vienas kito užnugarį. Ivoras kartais svajoja ištrūkti – baigti mokyklą, tapti advokatu, vesti mylimą merginą iš parduotuvėlės ant kampo – bet kelias, kuriuo jis eina, veda tik viena kryptimi.
Lyg fejerverkas sprogstančios prozos blyksniais, persmelktais neeilinės empatijos, nenugalimo humoro ir į paširdžius smogiančio tragizmo, Oliveris Lovrenski suteikia balsą žiauriame ir jokių taisyklių nepripažįstančiame pasaulyje augantiems jaunuoliams.
