„Kelionių“ – trečioji poetės Linos Buividavičiūtės knyga. Ją sudaro trys skyriai. Pirmame, pasitelkiant nuorodas į mitus, literatūrą ir filmus svarstoma apie ribiškumą, moterystę ir motinystę, atspindimas tam tikras istorinis ir kultūrinis laikotarpis. Antrame kalbama apie buvimą priklausomu ir kopriklausomu, įvardijamos ir analizuojamos žmogaus manijos, nuokrypiai, perversijos. Nors atsispiriama nuo asmeninių patirčių, vis dėlto vien asmeniškumais neapsiribojama – žvelgiama plačiau ir giliau, gvildenant socialinius, kartos ir tautos istorijos aspektus. Trečiasis skyrius – lyg žingsnis tolyn nuo ankstesnėse autorės knygose plytėjusių „tamsiųjų“ erdvių, vengiant įnoringo pozityvumo, tačiau matant ir kitą „gaubto“ pusę, be perdėtos juodregystės, bet ir be rožinių akinių: rašoma apie atrandamą santykį su tikėjimu, su kitu ir pačia savimi.
