ŠIUOLAIKINĖ POEZIJA IR MES
2016-03-03
Švelniu prisilietimu prie šiuolaikinės poezijos galima pavadinti Varnių literatų būrelio „Lyra“ literatūrinę popietę ,įvykusią bepavasarėjančią vasario 24 dieną miesto bibliotekoje.
Renginys prasidėjo romantiškai: gėlių puokštės ir lyriški sveikinimo žodžiai kolegei Zitai Macienei gimtadienio proga.
Literatų vadovė Gendvika Čiužienė pristatė Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Bernardo Brazdžionio premijos laureato Donaldo Kajoko - vieno svarbiausių 2015 metų knygos „Apie vandenis, medžius ir vėjus“ autorių, skaitė ir komentavo jo gražiausius ir svarbiausius eilėraščius.
Atsakydama į klausimą „Apie ką ši knyga?“, Gendvika rėmėsi prof.dr. Viktorijos Daujotytės moksline recenzija „Pasakyti apie pasakyta“. Anot profesorės, „Kiekvienas a p i e -- juk ir yra mūsų pėdos, paliekame jas, jei ir nematomas kaip būsenas, tą
nesibaigiantį vaikščiojimą „apie“ , tuos vėjo gūsius mūsų sielose –
mūsų džiaugsmus, liūdesius – tokius nykstančius, praeinančius: pūstelėjo oro banga, ir nebėr. Galima sakyti, jog D.Kajoko poezijos knyga parašyta iš būsenų, iš tų sielos virpesių, kurie atsiliepia kalboj.“
Taip ir norisi pridurti, jog skaitant poeto eilėraščius, dar ir dar kartą imi stebėtis ir gėrėtis kiekvienu mūsų gimtosios kalbos garso virpesiu, jo nepakartojamu grožiu...Ypač šiandien ( ir visada!), kai pažymime neseniai praėjusią Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.
„Knyga, kai kalbame apie vandenis, medžius ir vėją, vadinasi ir apie meilę – apie tai, kas svarbiausia žmogui ir žmoguje“, - taip reziumuoja mūsų kraštietė V.Daujotytė.
„Metų knyga ’’ tituluojamą Vlado Braziūno – Maironio premijos laureato poezijos rinkinį „Stalo kalnas“ pristatė lituanistė Vlada Vengrienė,pasipuikuodama, jog su poetu esanti kraštietė nuo „Pasvalia“.
Kolegė Vlada pastebėjo, jog poetas kiekviena eilėraščio eilute grįžtamuoju ryšiu sujungia istoriją su priešistore, akcentuoja į žmogaus ir žmonijos pradžią į tikėjimo ir dievoieškos pradžią, į meilės ir kalbos pradžią. Knyga „Stalo kalnas“ – tai poezija kaip mėginimas atsiminti šimtmečių ir tūkstantmečių istoriją, iškelti iš pasąmonės tos patirties fragmentus, atgaivinti ją.Tokiam gelmių poetui jo darbo stalas yra stačiausia vieta pasaulyje...
Pasidžiaugę ir pasimėgavę šiuolaikinės ( „išmaniosios“) poezijos mistiniu grožiu ir skambesiu, beveik kiekvienas popietės literatas veržėsi išsilieti savo parašytų naujausių eilėraščių eilėmis.
Štai, M.Tekorienė prisiminė prieš beveik tris dešimtmečius parašytą pirmąjį eilėraštį „Saulėtekis“, atskleidė eiliuoto savo jaunystės dienoraščio palaptis.
Z.Macienė visų dėmesį pritraukė savo emocingais posmais eilėraštyje „Parašyk man laišką“.
V.Bielskis deklamavo P.Širvio „Aš beržas“, S.Genutis skaitė J.Marcinkevičiaus apie lietuvių kalbos grožį „Brolį už rankos paėmus“. V.Vasiliauskienė jausmingai deklamavo savo eiliuotus prisiminimus apie gimtinę ir negailestingai bėgantį laiką...
M.Jovaišienė skaitė eiles apie „Sekminių berželį“ iš S.Genučio poezijos knygelės „Rugsėjo mintys“. E.Genutienė nustebino savo žemaitiškai sukurtu „Kap če pavasari sulaukus?“
Popietės metu „Lyros“ literatai nutarė leisti laikraštėlį, preliminariai pavadinę „Teka sau Varnelė“.
Gytis STASIŪNAS.
Nuotraukoje: Varnių literatų būrelio „Lyra“ aktyvistai.