Gegužės 25 dieną Telšių Karolinos Praniauskaitės bibliotekos Varnių filialo literatūros kūrėjų ir mylėtojų grupelę ,,Lyra‘‘ bibliotekos darbuotojos Vida Krenciuvienė ir Zita Macienė suorganizavo išvažiuoti į Pavandenę, kur yra gyvenusi lietuvių rašytoja Šatrijos Ragana. Šiais metais minime jos gimimo 140-ąsias metines. Tai gražus junginys – piliakalniai ir kūryba, poezija. Juk šie metai yra ir piliakalnių metai.

                       Varnių regioninio parko vyresnioji specialistė reindžerė Renata Jančiauskienė – taip pat kurianti eilėraščius ir prozą, pavedžiojo po Moteraičio, Sprūdės piliakalnius, papasakojo apie jų paskirtį senovėje, legendas. Pasiklausėme ir lyriečių, kurie buvę  čia ne kartą, vaikščioję šiais takais, pasakojimų.

                       Užkopę į Sprūdės piliakalnį, gėrėjomės atsiveriančiais nuostabiais Žemaitijos kampelio vaizdais, žvelgėme į stūksančias , menančias 6660 metų prieš Kristų seniausias akmens amžiaus žmonių gyvenimo vietas. Tai čia, atvykėliams maišantis su vietiniais gyventojais, susidarė baltai – lietuvių, latvių ir prūsų protėviai. Čia atrasti vieni iš seniausių Rytų Pabaltyjyje Mezolito kapai – tai Spigino ragas, Duokalnis. Tolumoje chorizonte dunkso Medvėgalis, Girgždūtė, Šatrija. Koks vaizdas atsiveria į Varnių duburį, kur plyti  Biržulis, Lūkstas! O kiek dar aplink mažesnių kalnelių, reikia atvažiuot, pasižvalgyt ir visus suskaičiuot. Tuo labiau, kad Sprūdės viršukalnėje yra akmenyse iškaltos nuorodos, kurion pusėn žvelgiant ką pamatyti. Tik reikia saulėto oro, gerai būtų ir žiūronai,  svarbiausia – noro pažint arčiausiai mūsų esantį savo kraštą.

                       Nusileidę nuo Sprūdės piliakalnio, aplankėme Sklepkalnį, ten buvusį Sakelių kolumbariumą. Pagaliau pasukome prie Gludo ežero, į buvusią Sakelių dvarvietę, ten kur vaikščiojo, svajojo, ilgėjosi Šatrijos Ragana. Trumpai, tačiau labai įtaigiai apie jos gyvenimą papasakojo mokytoja Vlada Vengrienė. Tai buvo išskirtinė asmenybė, išsiskirianti tiek vidiniu, tiek išoriniu grožiu. Gimė 1877 m. kovo 8 d. prie Medingėnų (Rietavo sav.) esančiame, jau dabar sunykusiame, Šiukštos dvare, jos motinos Stanislavos Šiukštaitės – Pečkauskienės gimtinėje. Vėliau Marija Pečkauskaitė (Šatrijos Ragana) gyveno Užventyje. Paskutinę savo gyvenimo dalį praleido Židikuose. Ten ir palaidota. Mirė 1930 metais, būdama 53 metų. Mokėsi namuose, gimnazijoje, bitininkystės kursuose, kaip laisva klausytoja Ciuricho ir Fribūro universitetuose. Mokytojavo, buvo pedagogė iš pašaukumo, rūpinosi švietimu, rašė auklėjimo, mokymo klausimais, leido savo kūrybos knygas, buvo itin muzikali.

                       Kodėl Šatrijos Ragana? Marija juto savyje dvasios galią, regėjimą, galėjimą kurti. Todėl po įsimintinos kelionės į Šatrijos kalną, kurioje dalyvavo ir lietuvių tautinio atgimimo veikėjas Povilas Višinskis, ją laimingą, susitaršiusiais nuo vėjo plaukais, pavadino raganaite (kaip žinoma, Šatrija – raganų kalnas). Taip ir įgavo slapyvardį Šatrijos Ragana.

                       Jos grožiniai kūriniai pasižymėjo dideliu jausmingumu. Jausmas – didžiausia vertybė. Dviejų žmonių santykiuose svarbiausia, kad tave ,,visiškai suprastų, atjaustų, mintimis pasidalintų.‘‘(Š.R.) Anot Viktorijos Daujotytės, tai moteriškoji siekimybė. Ji lietuvių prozoje ir pradedama Šatrijos Raganos. Gėrėjomės jos minčių ir žodžių įtaigumu, grožiu: ,,...vieversio dainelė: čia liūdna, čia linksma, o visados kaip mąstis miela...‘‘ Gendvika Čiužienė paskaitė ištrauką iš jausmingos ir ilgesingos lyrinės novelės ,,Dėl ko tavęs čia nėra?‘‘

                       Koks poezijos pavasaris, jei nepaskaitysi savo kūrybos? Pirmiausia, naujai į mūsų gretas įsiliejusi reindžerė Renata Jančiauskienė. Ji paskaitė savo kūrybos prozos kūrinėlį ir eilėraštį. Naujausius savo eilėraščius paskaitė Bronelė Radvilienė, Zita Macienė, Juozas Šileika. Su nekantrumu laukiame Juozo Šileikos, Zitos Žukauskaitės – Macienės išleidžiamų antrų knygelių. Taip pat savo knygelę pažadėjo išleisti ir naujausia ,,Lyros‘‘ narė Renata Jančiauskienė.

                       Tad iki naujų susitikimų poezijos posmuose, prozos kūrinėliuose! Anot mokytojos Vlados Vengrienės: ,,Kuo daugiau kūrėjų – tuo daugiau pasaulyje gėrio‘‘.

                                                                 Gendvika Čiužienė