Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujienos » Datų kalendorius 2023

Datų kalendorius 2023

Telšių rajono žymių datų kalendorius  2023 metams

2023 metais sukanka:

SAUSIO

1 d. - 215 metų

Tadas Dobševičius. Rašytojas, kultūros tyrinėtojas, kritikas. Gimė 1808 m. sausio 1 d. Juodeikiuose (Telšių r.), mirė 1881 m. birželio 16 d. ar 23 d. Žitomire (Ukraina).


6 d. – 90 metų

Aurelija Genovaitė Zinkevičiūtė. Menotyrininkė, metalistė.  Gimė 1933 01 06 Biržuose. Nuo 1962 m. dirbo dabartinėje Vilniaus dailės akademijoje.

6 d. – 85 metai

Eugenija Pleškytė. Aktorė. Gimė 1938 m. sausio 6 d. Giliogiryje, Rietavo valsčius, mirė 2012 m. lapkričio 3 d. Vilniuje. Kraštietė aktorė sukūrusi vaidmenis daugiau nei 30-yje filmų. Mokėsi tuometinėje Telšių Žemaitės vid. mokykloje.

11 d. – 110 mirties metinės

Jurgis Petras Daukantas. Gimė 1826 m. balandžio 29 d. Mitkaičiuose, Telšių paviete. Mirė 1913 m. sausio 11 d. Tiškų dvare, Telšių paviete. Rusijos imperijos gydytojas ir valstybės patarėjas, dirbęs Sant Peterburge ir Žemaitijoje. (www.lituanistika.lt)

17 d. – 100 metų

Kostas Juknevičius. Pedagogas, skautas. Gimė 1923 metų sausio 17 dieną Užežerės kaime, Sedos valsčiuje, Mažeikių apskrityje. Mirė 2001 m. Telšių 3-oje vidurinėje mokykloje buvo vokiečių kalbos mokytojas. Ten dirbo iki pensijos, 1983 m. Atgimimo metais 1990 05 26 – 1990 06 03 buvo pirmosios Telšiuose filatelijos parodos dalyvis, kaip ir kiti — apdovanotas medaliu.


18 d. – 195 metai
Karolina Praniauskaitė. Pirmoji lietuvių poetė, rašiusi lietuviškai. Gimė 1828 m. sausio 18 d. netoli Telšių, mirė džiova 1859 m. gegužės 26 d. Utenoje.


18 d. – 105 metai
Jonas Vasys Vasiliauskas. Memuaristas. Gimė 1918 sausio 18 d. Pavirvytyje (Luokės vals. Telšių raj.).

19 d. – 95 metai

Jurgis Mališauskas. Mažosios Lietuvos tyrėjas, kraštotyrininkas, pedagogas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkas. Gimė 1928 m. sausio 19 d. Telšiuose. Mirė 2013 m. birželio 27 d. Klaipėdoje. Filologijos dr. (1969). Klaipėdos universiteto docentas (1974). 1944 su tėvais išvyko į Vokietiją. 1946 grįžo į Lietuvą.

20 d. – 100 metų
Stasė Niūniavaitė. Pedagogė, poetė, režisierė. Gimė 1923 m. sausio 20 d. tuometinės Šiaulių

apskrities, Tryškių valsčiaus, Maldenių kaime (dabar – Telšių rajono savivaldybės teritorija). Mirė 2002 m. liepos 2 d. Telšiuose, palaidota Tryškių kapinėse (Telšių r.).

27 d. – 80 metų

Jurgis Narjauskas. Kunigas, vertėjas, literatas, spaudos bendradarbis. Mirė Telšiuose 1943 m. sausio 27 d. (gimė 1876 04 21 Parausių k., Vilkaviškio r.). Nuo 1928 m. dirbo Telšių vyskupijoje, kunigų seminarijoje. Išvertė Dantės „Dieviškąją komediją” (Telšiai, 1938), parengė knygą apie Ovidijų - „Ovidijus. Biografija. Autobiografija" (Telšiai, 1928).

28 d. – 90 metų

Nijolė Misiūnienė. Mokslininkė, gydytoja kardiologė. Gimė 1933 01 28 Telšiuose.

VASARIO

5 d. – 120 metų
Antanas Kojelis. Chorvedys, vargonininkas, pedagogas. Gimė 1903 m. vasario 5 d. Telšių raj. Mirė Prienuose 1976 m. liepos 4 d.

10 d. – 65  metai

V. Kišonaitė-Bagdonienė. Gydytoja. Gimė 1958 vasario 10 d. Tėvas - žinomas tautodailininkas tapytojas Adolfas Kišonas. 1981 m. baigė medicinos institutą. 1983 m. sugrįžo į Telšius kur gyvena bei dirba gydytoja odontologe.


12 d. – 115 metų
Petras Gintalas. Rašytojas, aktorius. Gimė 1908 m. vasario 12 d. Telšių r. Rubežaičių kaime, mirė 1971 m. gegužės 5 d. Vilniuje. Mokėsi Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Valstybės teatro dramos studijoje. Kauno „Žvaigždikio” teatro aktorius, redagavo Klaipėdoje leistą „Darbininkų balso” laikraštį, rūpinosi Žemaičių teatro įsteigimu 1941 m., po karo dirbo Telšių ir Klaipėdos laikraščių redakcijose.

19 d. – 80 metų
Petras Glodenis. Futbolininkas. Gimė 1943 02 19 Telšiuose, mirė 2003 07 29 Rietave. Geriausias Lietuvos futbolininkas (1965, 1973), SSRS sporto meistras (1966). Karjerą pradėjo Telšių "Džiugo" (1958-1959), "Masčio" (1960-1961) ekipose.

25 d. – 125 metai

Viktoras Reimontas. Karo lakūnas, pulkininkas leitenantas. Gimė 1898 m. vasario 25 d. Mirė 1947 m. vasario 28 d. Išleido knygą „Aviacijos vadovėlis I dalis“ (1938 m.).

KOVO

4d.  – 65 metai

Virginija Baltraitienė. Lietuvos ir Kėdainių rajono politinė bei visuomenės veikėja. Gimė 1958 m. kovo 4 d. Želvaičių kaime, Telšių raj. 2012-2016 m. buvo Seimo narė.

 

10 d. – 145 metai
Juozas Dabužis (Dabužinskis, Dobužinskis. Lietuvos kunigas, diplomatas, politinis bei visuomenės veikėjas. Gimė 1878 m. kovo 10 d., Šeduvos valsčiuje, Panevėžio apskrityje, Rusijos imperijoje. Mirė 1934 m. birželio 22 d. Pašvitinyje, Šiaulių apskrityje. Klebonavo Mažeikiuose, Telšiuose, nuo 1927 m. –Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros kapitulos kanauninkas.

20 d. – 75 metai
Petras Kimbrys. Publicistas, vertėjas, tekstologas. Gimė 1948 m. kovo 20d. Telšiuose. Vertė O. Milašiaus kūrybą. Išleido 2 savo kūrybos knygas (1994,1996).

20 d. – 50 metų

Irena Daubarienė. Poetė. Gimė 1973 m. kovo 20 d.

21 d. – 155 metai
Joana Narutavičienė Bilevičiūtė. Mokytoja, visuomenės veikėja, pirmoji Lietuvos moteris įgijusi aukštąjį išsilavinimą Vakaruose – Ciuriche (Šveicarija), nepriklausomybės akto signataro Stanislovo Narutavičiaus žmona. Gimė 1868 m. kovo 21 d. Klyšiuose, Rusijos imperija. Mirė 1948 m. vasario 19 d. Varšuvoje, Lenkijos Liaudies Respublikoje. 1907 m. išvyko į Telšius, kur savo įsteigtoje privačioje mergaičių progimnazijoje mokė aritmetikos ir lenkų kalbos.

21 d. – 125 metai
Aleksandras Tenisonas. Miškininkas, prisiminimų ir rašinėlių autorius, vertėjas. Gimė 1898 03 21 Lampėžos vienkiemyje (Latvijoje). Nuo 1922 m. Telšių miškų urėdijos, vėliau Plungės girininkas. Parašė „Žemaitijos girių takais” (1975). Mirė 1986 12 22 Belgijoje.

21 d. – 50 metų

Albinas Jasenauskas. Vargonininkas, chorvedys, pedagogas. Mirė 1973 m. kovo 21 d. Telšiuose ( gimė 1886 02 28 ). Nuo 1933 m. su pertraukom iki mirties 1973 m. kovo 21 d. gyveno Telšiuose. Vadovavo Telšių katedros chorui, grojo vargonais, rengė bažnytinio choro koncertus visuomenei.

22 d. – 155 metai
Vilhelmas Storosta (slapyvardis Vydūnas, vok. Wilhelm Storost). Filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas. Gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose Šilutės apskrityje, Prūsijos karalystėje. Mirė 1953 m. vasario 20 d. Detmolde, Vokietijoje. Dirbo Telšių „Saulės“ gimnazijoje.

23 d. – 55 metai

Arūnas Šikšta. Lietuvių vadybininkas, buvęs AB „Teo LT“ vadovas. Gimė 1968 d. kovo 23 d. Telšiuose. Mirė 2021 m. spalio 30 d. Vilniuje.

25 d. – 70 metų

Vlada Folinaitė. Poetė, literatė. Mirė 1953 m. kovo 25 d. Telšiuose. Palaidota Telšiuose, šeimos kape. Gimė 1884 m. spalio 27 d. Lieplaukėje. Slapyvardžiai: Vapsva, Širšė, Felje-Tonas, Fėja ir kt.

25 d. – 180 metų

Elijas von Cionas (Elias von Cyon). Lietuvos žydų kilmės rusų-prancūzų fiziologas, gydytojas, profesorius ir visuomenės veikėjas. Gimė 1843 m. kovo 25 d. Telšiuose. Mirė 1912 m. spalio 23 d.

29 d. – 85 metai

Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Lietuvos, daugiausia Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliotekininkas. Mirė 1938 m. kovo 29 d. Vilniuje (gimė 1874 m. spalio 2 d. Telšiuose).

BALANDŽIO

15 d. – 125 metai

Goeldnerytė-Augustaitienė, Vanda. Chemikė, vaistininkė. Gimė 1898 m. balandžio 15 d. Telšiuose. Mirė Miunchene 1968 m.

19 d. – 115 metų

Steponas Stulginskis. Inžinierius architektas, docentas. Gimė 1908 m. balandžio 19 d. Sankt Peterburge. Mirė 1995 m. kovo 17 d. Vilniuje. Projektai: 1936 m. – Telšių Žemaitės gimnazija, 1937 m. – kino teatras Telšiuose, 1938 m. – Žemaičių muziejus „Alka“, 1939 m.  – Telšių ligoninė.

21 d. – 50 metų

Darius Trijonis. Vyskupas. Gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose.  2017 m. buvo Telšių vyskupijos kurijos ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ekonomas.

25 d. – 150 metų
Prof. Jonas Šimkus. Visuomenės ir politikos veikėjas, farmacininkas, chemikas. Gimė 1873 balandžio 25 d. Dūseikių valsčiaus, Sūrupio kaime. 1918 m. gruodžio–1919 m. spalio mėnesiais (su trumpa pertrauka) buvo prekybos ir pramonės, o 1921 m. balandžio–1922 m. vasario mėnesiais – krašto apsaugos ministras. 1922-1923 m. buvo pirmasis Lietuvos universiteto rektorius Kaune (dabar Vytauto Didžiojo universitetas). (www.zemaiciuzeme.lt)

28 d. – 95 metai

Algirdas Kazragis. Prozininkas, poetas, žurnalistas. Gimė 1928 04 28 Darbėnuose, Kretingos r. Mokėsi Telšių Žemaitės gimnazijoje. Dirbo Telšių rajono laikraščio redakcijoje. Paskelbė apsakymų bei vaizdelių rinkinius „Žemaitijos kalneliai", "Ką slepia gelmė". Mirė Telšiuose 1969 04 24.

28 d. – 95 metai

Paulius Beresnevičius. Lietuvos istorikas, pedagogas, partinis veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1928 m. balandžio 28 d. Virmėnuose, Nevarėnų valsčius, mirė 1996 m. gruodžio 18 d. Vilniuje.

GEGUŽĖS


7 d. – 65 metai

Osvaldas Neniškis. Skulptorius. Gimė 1958-05-07 Svėdasuose Anykščių raj. Nuo 1982 m. iki šiol O. Neniškis gyvena ir dirba Telšiuose Vilniaus dailės akademijoje dėstytoju. Kuria portretus, dekoratyvines skulptūras, mažąją plastiką, medalius, memorialinius objektus.

12 d. – 65 metai

Virginijus Liubšys. Futbolininkas, treneris. Gimė 1958 05 12 Telšiuose.  2 kartus (1993, 2005) Lietuvos čempionas, 3 kartus (2003, 2004, 2006) vicečempionas. 2007 m. suteiktas KKSD sporto garbės komandoro ženklas.

23 d. – 140 metų
Feliksas Milevičius. Knygnešys, Lietuvos mėgėjų teatro ir Telšių politinis veikėjas. Gimė 1883 m. gegužės 23 d. Telšiuose, mirė 1965 m. kovo 3 d. Telšiuose.  Jo iniciatyva Telšiuose buvo parodytas pirmasis lietuviškas spektaklis. Vadovavo "Kanklių" draugijai.

24 d. – 95  metai
Birutė Ona Boreišienė. Lietuvos pedagogė, žurnalistė, redaktorė. Gimė 1928 m. gegužės 24 d. Aleniškyje, Stačiūnų valsčius, Šiaulių apskritis. Telšių vidurinės mokyklos mokytoja ir mokymo dalies vedėja. 1955–1960 m. Telšių rajono laikraščio „Komunizmo aušra“ redaktorė.

30 d. – 105 metai
Vincas Jonikas. Poetas. Gimė 1918 m. gegužės 30 d. Mantvyduose (Telšių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno JAV. Išleido keletą poezijos rinkinių: „Trys margi laiškeliai” (1947), „Pakeleiviai” (1949), „Sielvarto raudos” (1951), „Lydėjau viešnią vėtroje” (1968).

BIRŽELIO


6 d. – 85  metai
Jonas Kauneckas. Gimė 1938 m. birželio 6 d. Trajoniškio kaime (Pasvalio r.), valstiečių šeimoje. 1977-1983 m. - Telšių katedros vikaras. 1990 m. paskirtas atkurtos Telšių kunigų seminarijos vicerektoriumi ir seminarijos dėstytoju. Nuo 1993 m. - Telšių seminarijos dvasios vadas, nuo 1990 m. - Telšių vyskupijos kunigų tarybos narys. 1993 m. popiežiaus paskirtas

monsinjoru. Nuo 1994 m. - Telšių ateitininkų dvasios vadas. 2000 05 13 d. nominuotas vyskupu ir paskirtas Telšių vyskupu augziliaru. Vyskupu konsekruotas 2000 08 05 d. Nuo 2013 08 10 – Panevėžio vyskupas emeritas.

8 d. – 95 metai

Regina Stonkutė Žukienė. Mokslininkė ekonomistė, vaistininkė, kraštotyrininkė. Gimė 1928-06-08 Luokėje (Telšių r.).

8 d. – 80 metų

Antanas Saunorius. Kunigas. Gimė 1943 m. birželio 8 d. Barakaučyznos kaime (dabar Pagirgždūtis), Telšių raj.  Baigęs pogrindžio kunigų seminariją 1988 01 25 naktį kun. Vincento Vėlavičiaus bute po 5 dienų rekolekcijų tuometinio Telšių vyskupo Antano Vaičiaus įšventintas diakonu ir kunigu. 2020 12 07 palaidotas Kvėdarnos bažnyčios šventoriuje.

16 d. – 200 metų

Aleksandras Beresnevičius. Vyskupas. Gimė 1823 06 16 Švelniuose, Pašušvio vls. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Artimas Motiejaus Valančiaus giminaitis. Buvo paskirtas Varnių seminarijos rektoriumi.

16 d. – 70 metų

Romualdas Kvintas. Lietuvos skulptorius. Gimė 1953 m. birželio 16 d. Žagarėje. Mirė 2018 m. spalio 20 d. Vilniuje. 1960 – 1971 m. mokėsi Telšių 3-ioje vidurinėje mokykloje (dabar – „Germanto“). Skulptūros „Žemaičių legendos“ Telšiuose autorius.

16 d. – 200 mirties metinės

Antanas Jackus Feliksas Klementas. Lietuvos poetas, vienas pirmųjų vadinamojo žemaičių sąjūdžio poetų. Mirė 1823 m. birželio 16 d. Telšiuose. 1802-1808 m. Telšių teismo teisėjas. 1814-1817 m. Telšių apskrities vėliavininkas.

25 d. – 100 metų

Joana Vaigauskaitė-Misiūnienė. Gimė 1923 06 25 d. Luokėje. Buvo Luokės etnografinio ansamblio "Šatrija" vadovė iki 2001 m.

26 d. – 45 metai

Nerijus Dunauskas. Lietuvos futbolininkas, puolėjas, futbolo teisėjas, LFF generalinis direktorius (2016–2018). Gimė 1978 06 26 Telšiuose.

LIEPOS

1 d. – 60 metų

Rolandas Viršilas. UAB „Švyturys–Utenos alus“ generalinis direktorius, kraštietis. Gimė 1963 07 01 Telšiuose.

8 d. – 80 metų

Justinas Staugaitis. Vyskupas. Mirė 1943 m liepos 8 d. Telšiuose. Telšių vyskupu paskirtas 1926 04 05, konsekruotas 1926 04 25, o vyskupo sostą užėmė 1926 05 24. Tapęs vyskupu, įkūrė Telšių seminariją ir jai pastatė trijų aukštų rūmus.

21 d. – 130 metų

Butkų Juzė (tikroji pavardė Juozas Butkus. Lietuvos pedagogas, poetas, dramaturgas, žurnalistas. Gimė 1893 m. liepos 21 d., senuoju stiliumi liepos 9 d. Pažvelsyje, Kulių valsčius, Telšių apskritis. Mirė 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje).

24 d. – 95 metai
Antanas Rekašius. Lietuvos kompozitorius, pedagogas. Gimė 1928 m. liepos 24 d. Pavandenėje, mirė 2003 m. spalio 4 d. Vilniuje.

29 d. – 90 metų

Vladas Norgaila. Lietuvos žurnalistas, redaktorius. Gimė 1933 m. liepos 29 d. Telšiuose. 1953 m. baigė Telšių Žemaitės vid. M-klą. 1992 m. įkūrė ir redaguoja specialią radijo laidą jūrininkams ir klaipėdiečiams "Gimtinės švyturys". 1992 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvos jūrų žurnalistų d-ją, jos prezidentas.


RUGPJŪČIO

9 d. – 90 metų

Irena Aleksaitė. Lietuvos teatrologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Gimė 1933 m. rugpjūčio 9 d. Telšiuose. Daugiau, kaip 450 straipsnių teatro, dramaturgijos klausimais lietuvių ir užsienio spaudoje autorė.

10 d. – 80 metų

Stasys Kašauskas. Lietuvos rašytojas, žurnalistas, leidėjas. Gimė 1943 m. rugpjūčio 10 d. Telšių aps. Birikų kaime.

26 d.- 100 metų

Vaclova Narvydaitė (Mirga Rudzinskienė). Dailininkė. Gimė 1923 08 26 Telšiuose.

RUGSĖJO

3 d. – 40 metų

Judita Urnikytė. Teatro aktorė. Gimė 1983 m. rugsėjo 3 d. Telšiuose.

6 d. – 140 metų

Adolfas Glodenis. JAV lietuvis, inžinierius. Gimė 1883 09 06 Patausalėje, Telšių vls. ir aps. Mirė 1968 06 30 Santa Barbaroje, CA. Kaune įkūrė degto gipso įmonę. 1953 m. apsigyveno JAV.

8 d. – 90 metų

Albertas Žulkus. Skulptorius, medžio drožėjas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Gimė 1933 m. rugsėjo 8 d. Janapolės kaime, Telšių r. Mirė 2016 m. vasario 1 d. Palangoje. (www.zemaiciuzeme.lt)

12 d. - 100 metų
Valerijonas Galdikas. Lietuvos dailininkas, grafikas. Gimė 1923 m. rugsėjo 12 d. Šiluose, Žarėnų valsčius, mirė 2012 m. spalio 18 d. Vilniuje. 1945–1948 m. mokėsi Vilniaus akademinio dramos teatro studijoje, 1945–1950 m. studijavo grafiką Valstybiniame dailės institute. Nuo 1950 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas (1983).

18 d. – 155 metai

Pranciškus Motiejus Urbonavičius (Pranas Urbanavičius). Lietuvos kunigas, prelatas, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, spaudos darbuotojas, religinių raštų rengėjas, Telšių vyskupijos generalvikaras. Gimė 1868 m. rugsėjo 18 d., Baublių dvare, Kartenos vls., Telšių aps., Kauno gub., Rusijos imperija, mirė 1941 m. gegužės 27 d., Salantuose, Salantų vls., Kretingos aps., Lietuvos TSR, Tarybų Sąjunga.

SPALIO

1 d. – 145 metai
Antanas Jasūdis. Lietuvos mėgėjų klojimo teatro organizatorius, aktorius. Gimė 1878 m. spalio 1 d. Puodžiai, Utenos valsčius, mirė 1963 m. rugpjūčio 14 d. Užupė, Telšių raj.

13 d. – 50 metų

Evaldas Pašilis. Teisininkas. Gimė 1973 m. spalio 13 d. Telšių raj. 1991 m. baigė Tryškių vidurinę mokyklą.

27 d. – 115 metų

Simonas Laniauskas. Ekonomistas, pedagogas. Gimė 1908 m. spalio 27 d. Nevarėnuose. Priklausė Simono Daukanto draugijai. Mirė 1982 m. kovo 17 d. Ohajo valst., JAV.

LAPKRIČIO

3 d. – 75 metai
Hubertas Smilgys. Lietuvos kultūros veikėjas, Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas. Gimė 1948 m. lapkričio 3 d. Leilėnuose, Tryškių valsčius, dab. Telšių raj. 1956-1959 m. mokėsi Tryškių vidurinėje mokykloje.

17 d. – 95 metai

Benediktas Gaižauskas. Lietuvos biologijos mokytojas, ekologas. Gimė 1928 m. lapkričio 17 d. Leilėnuose, Tryškių valsčius. 1978 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje gamtos apsaugos muziejų.

21 d. – 130 metų

Pranciškus Ramanauskas. Telšių vyskupas, teologijos mokslų daktaras, profesorius, kankinys, spaudos darbuotojas. Gimė 1893 m. lapkričio 21 d. Kudoniuose, Betygalos valsčius, mirė 1959 m. spalio 15 d. Telšiuose.

22 d. – 40 metų

Antanas Kalinauskas. Žymus pokario Žemaitijos matematikas. Mirė 1983 m. gruodžio 22 dieną Telšiuose (gimė 1905 metų rugsėjo 15 dieną JAV, Bajone (dabar Bostonas)). Palaidotas Telšių senosiose kapinėse. Nuo 1944 m. mokytojavo Telšių Žemaitės gimnazijoje, nuo 1947 m. Mokytojų seminarijoje.

26 d. – 155 metai
Leopoldas Petras Andrijauskas. Lietuvos tapytojas, visuomenės veikėjas. Gimė 1868 m. lapkričio 26 d. Kentralių dvaras, Telšių apskr., mirė 1947 m. spalio 10 d. Telšiuose.

29 d. – 65 metai

Vacys Vaivada. Istorikas, humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1958 m. lapkričio 29 d. Telšiuose.

GRUODŽIO

15 d. – 55 metai

Adolfas Nezabitauskis (nuo 1940 m. Zabitis). Žurnalistas, muziejininkas. Mirė 1968 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Gimė 1901 m. 1921 m. mokėsi Telšių gimnazijoje. Nuo 1968 07 01 dirbo Telšių kraštotyros muziejuje moksliniu bendradarbiu.

21 d. –100 metų

Vytautas Giedraitis. Stalo teniso treneris, sporto organizatorius. Lietuvos nusipelnęs sporto treneris (1990). Vienas stalo teniso pradininkų Telšiuose. Telšių miesto garbės pilietis (2006). Gimė 1923 m. gruodžio 21 d. Telšiuose.

30 d. – 70 metų
Antanas Kontrimas. Stipriausios barzdos planetoje savininkas. Gimė 1953 m. gruodžio 30 d. Barzda kilnoja svorius (alaus statines, maišus su grūdais, televizijos žvaigždes). Buvęs Degaičių seniūnas (paskirtas nuo 2009 08 18).

Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos

E.Urniežius. Bibliotekininkas, poliglotas. Gimė 1908 metais Ožtakių kaime, Varnių valsčiuje. Baigė Telšių vyskupo M.Valančiaus gimnaziją. Mokėjo devynias kalbas.

Petras Liukpetris. Dailininkas, dėstytojas. Gimė 1928 m. Alytuje. Mirė 2007 m. Telšiuose. 1952 m. P.Liukpetris pradėjo dėstyti tuometiniame Telšių dailės technikume — dabartiniame Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultete.

Eugenijus Skerstonas. Docentas, lektorius, įvaizdžio guru, puikių madą ir interjerų stilius analizuojančių knygų autorius. Gimė 1958 m. Telšiuose.

Aloyzas Kruopys. Teisininkas, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, teisėjas. Gimė 1963 m. Nerimdaičiuose.

Rafaelis Izaokas Golcbergas. Gimė 1883 m. Kaune. Mokytojas, žydas, judėjas. Telšių žydų mergaičių gimnazijos „Javne“ direktorius. (www.lrs.lt)

Bonaventūras Andrijauskas. Siraičių dvaro valdytojo Engelberto Leopoldo Andrijausko brolis, gydytojas, 1863 m. sukilimo dalyvis, tremtinys. Gimė 1833 m. Kentralių dvare, Telšių r. Mirė apie 1880 m. Sibire. (www.lietuviai.lt/wiki)

Jonas Stanevičius. Paskutinis Kaunatavos dvaro (Telšių r.) valdytojas gimė 1823 m. Padubysio dvare.  Mirė 1904 m. Rusijoje, Jekaterinoslavo gubernijoje, Kamenskoje. Vadovavo sukilėlių būriui mūšyje prie Tryškių su carinės Rusijos kariuomenės daliniais (Šalt. Kalvotoji Žemaitija 2022-10-11 Nr. 79, p. 8, 11).

 

KITI MIESTUI IR RAJONUI SVARBŪS ĮVYKIAI

 

1253 m. balandžio 4 d. „Kuršo žemių pietinių sričių dalybos akte“, tarp Kuršo vyskupo Henriko ir vokiečių Teutonų ordino, pirmą kartą paminėti: Gadūnavas, Lieplaukė, Viešvėnai, Alsėdžiai, Biržuvėnai, Nevarėnai, Žarėnai, Baltininkai.

(kn. Žemaičių istorijos virsmas, sud. A. Ivinskis, 2004; J. Girdvainio str. www.kalvotoji.lt)

1413 m. pradėtas Žemaitijos apkrikštijimas. (telsiuvyskupija.lt)

1528 m. pirmą kartą paminėti Žarėnų dvaras ir miestelis (Telšių r.). (Šalt. Šileikis G., Visockis A., Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. p. 165).

 

1538 m. pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti Tryškiai.

1563 m. pirmą kartą paminėti Degučiai, Pabalvė, Stakminiai, Sukančiai, Vainočiai, Žaduvėnai (Telšių r.). (Šalt. Šileikis G., Visockis A., Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. p. 186).

1568 m. pirmą kartą paminėti Geruliai (Telšių r.). (Šalt.ten pat p. 191.).

1583 m.  Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje paminėti Siraičiai, kaip dvaras, valda Telšių valsčiuje.

1613 m. vasario mėn. Varniuose mirė vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša. (Šalt. Šileikis G., Visockis A., Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. p. 230).

1623 m. savo veiklą pradėjo Varnių kunigų seminarija.

1738 m. Telšiuose gyveno 36 šeimos (apie 240–280 žmonių).

1738 m. Kęstaičiuose jų savininkas Jonas Antanas Rimgaila pradėjo steigti ligoninę vargšams  (Telšių r.). (Juzumas, V., Žemaičių vyskupijos aprašymas, 2013, p. 332).

1743 m. Telšiuose vyko Telšių pavieto bajorų suvažiavimas (sesija).

1743 m. Varniuose įsikūrė vienuoliai rokitai, išlaikę ligoninę ir prieglaudą. (Šalt. Šileikis G., Visockis A., Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. p. 310).

Iki 1748 m. pastatyta Janapolės katalikų bažnyčia. (Šalt. Ten pat p. 312).

1793 m. Tryškiuose atkurta parapinė mokykla. (Šalt. Ten pat p. 340).

 

1793 m. Telšiuose vienuoliai bernardinai įsteigė triklasę mokyklą, kuri po 10 metų reorganizuota į šešių klasių (turėjo gimnazijos statusą).

1798 m. Telšiuose atidaryta pirmoji vaistinė (priklausė Wilhelmui fon Cygleriui).

1803 m. paskirtos lėšos Žemaičių kunigų seminarijai išlaikyti.


1818 m. buvo pastatyta evangelikų liuteronų kirkė Telšiuose.

1843 m. Telšiai priskirti Kauno gubernijai.

1843 m.  Telšiuose buvo 4371 gyventojas (iš jų 2708 – žydų tautybės). Mieste buvo 227 pastatai (iš jų 6 – mūriniai).

1853 m. Gadūnave (Telšių r.) atidaryta parapijinė mokykla. (kalvotoji.lt)

1853-1866 m. Varniuose veikė Adamo Zawadzkio knygynas.

1853 m. uždarytas bernardinų vienuolynas.

1863 05 21 (pagal tuomet galiojusį Julijaus kalendorių gegužės 9 dieną) prie Tryškių įvyko Jono Stanevičiaus-Pisarskio vadovaujamų sukilėlių mūšis su carinės kariuomenės daliniais.

1868 m. gaisre sudegė visos Tryškių sinagogos.

1878 m. Telšiuose pradėjo veikti ugniagesių komanda.

1883 m. vaistinę Luokėje įsteigė provizorius Goldbergas.

1888 m. Žemaičių (Telšių) seminarijoje buvo įkurta slapta klierikų organizacija, po metų pasivadinusi „Šv. Kazimiero draugija“.

1893 m. balandžio mėnesį Telšiuose kilęs gaisras nuniokojo nemažai gyvenamųjų namų, ligoninę.

1893 m. architektas Piotras Serbinovičius suprojektavo Telšių katedros šventoriaus tvorą ir vartus. (www.jaunt.lt).

1898 m. pastatyta spirito gamykla – pirmoji didelė pramonės įmonė Telšių mieste.

1908 m. liepos 8–10 dienomis Telšius nusiaubė didysis gaisras (sudegė apie 400 statinių, tarp jų senoji žydų rabinų mokykla).

1908 m. rugpjūčio 2 dieną, Telšių gaisrinės patalpose buvo surengtas pirmas lietuviško choro koncertas – spektaklis.

1918 m. sausio 18 d. oficialiai įkurta „Saulės“ gimnazija. Ją įkūrė „Saulės“ draugija. Mokykla kelis kartus keitė pavadinimą – 1925 m. tapo valstybine vyskupo Valančiaus gimnazija, nuo 1940 m. pervadinta Telšių gimnazija, 1945 m., švenčiant 100-ąsias Žemaitės gimimo metines, mokyklai suteikiamas rašytojos vardas (Žemaitės vidurinė mokykla), 1995 m. suteikiama teisė steigti pirmąsias gimnazijos klases. (https://www.zemaite.lt/images/Mokyklos_knyga.pdf)

1918 m. spalio 2 d. Telšių miesto komitetas elektros stotį įsigijo iš Vokiečių apygardos valdybos. Pasibaigus koncesijos sutarčiai, Telšių miesto savivaldybė nutarė statyti savo elektrinę. Elektrinės pastatą suprojektavo inž. Jonas Sidabras. Stotis pradėjo veikti 1933 10 01.

1918 m. gruodžio 30 d. įkurtas pirmasis teismas Telšiuose bei pavadintas Telšių taikos teisėjo nuovada, o 1933 m. — Telšių apylinkės teismu.

1918 m. lapkričio 26 d. Telšiuose susirinkę 17 parapijų atstovai išrinko savo valdžią (Telšių apskrities komitetą, į kurį įėjo 25 žmonės).

1923 m. pradėjo veikti žydų mokytojų seminarija ,,Javne“ Telšiuose.

 

1923 m. vyko gyventojų surašymas Telšių apskrityje.

1923 m. Telšiuose leistas savaitraštis "Telšių žinios". Šis leidinys turėjo jumoristinį priedą "Telšių pliumpis".

1923 05 01 Vydūnas su gimnazistais ir mokytojais pasodino kaštonus prie teatro pastato.

1923 m. Telšių mieste buvo apie 4690 nuolatinių gyventojų.

1923 11 02 įkurta sporto asociacija „Džiugas“.  Ji vienijo Telšių futbolo ir krepšinio mėgėjus. 1995 m. klubas iširo. 2014 04 01 buvo įkurta nauja įstaiga VŠĮ „Telšių futbolo ateitis“, kuri nusprendė savo komandas vadinti „Džiugo“ vardu.

1928 m. pastatytas Nepriklausomybės paminklas Varniuose.

1928 02 16 popiežius Pijus XI Telšių kunigų seminarijos rektoriui Vincentui Borisevičiui suteikė prelato vardą.

1928 m. kunigo Antano Juozapavičiaus rūpesčiu Varniuose pastatytas paminklas vyskupui Motiejui Valančiui (aut. Aleksandravičius).

1928-1929 m. Telšiuose buvo leidžiamas laikraštis „Žemaičių skautas“.

1928 m. Telšių vyskupijos kunigų seminarijai pastatyti erdvūs rūmai.

1928 m. Telšių žemė įsigijo spaustuvę ir čia pradėjo leisti knygas, kitus leidinius. (zemaiciuzeme.lt).

1933 m. spalio 1 d. Telšių elektros stotis pradėjo veikti. Elektrinės pastatą suprojektavo inž. Jonas Sidabras.

1933 m. Telšiuose leidžiamas laikraštis „Žibintas“.

1933 m. Telšiuose būta 28 gatvių (bendro 11,66 km ilgio). Aštuonios iš jų buvo grįstos akmenimis.

1933 m. Telšiai geležinkeliu sujungti su Klaipėda.

1933 m. rugpjūčio 15 d. iškilmingai atidaryta žydų ligoninė (dabartinis adresas – Gedimino f. 3 ). Ligoninę finansavo žydų bendruomenė ir išeivis iš JAV N. D. Krulis. Pastato autorius P. Sidabras (dailininko S. Sidabro brolis). (www.limis.lt)

1938 m. rugsėjo pradžioje muziejus iškilmingai atidarytas muziejus "Alka" įkurtas pagal architekto Stepono Stulginskio projektą.

1938-1940 m. veikė savotiška Lietuvos kariuomenės, Telšiuose įsikūrusio dalinio, pašto karvelių rengimo mokykla.

Nuo 1948 m. iki 1988 m. „Alkos“ muziejus vadintas Telšių kraštotyros muziejumi.

1958 m. išplėstas „Masčio“ fabrikas, prie jo įkurtas naujas pirštinių cechas.

1963 m. pradėtas įgyvendinti Žemaitijos kaimo muziejaus įkūrimo planas.

1975 m. pradėjo veikti Telšių kultūros mokykla.

1978 m.  atidarytas Telšių muzikos mokyklos skyrius Varniuose.

1988 10 30 Telšių Sąjūdžio iniciatyva Telšiuose virš muziejaus stogo suplevėsavo trispalvė. Tą dieną muziejui grąžintas senasis Žemaičių muziejaus "Alka" pavadinimas.

1988 m. atidarytas Telšių muzikos mokyklos skyrius Tryškiuose.

1988 m. pabaigoje buvo įsteigtas Laisvės lygos Telšių skyrius, kuriam vadovavo Gintaras Šidlauskas.

1988 11 23 buvo surastas senasis M. Valančiaus biustas Varniuose.

1988 m. Telšių senamiesčiui suteiktas nacionalinio lygmens senamiesčio statusas (parengus didelės apimties tiriamąją medžiagą).

1998 m. vasarį įteikta pirmoji ir kol kas vienintelė K. Praniauskaitės premija (steigėjas UAB "Kalvotoji Žemaitija"). Ji atiteko telšiškiui Lietuvos rašytojų sąjungos nariui Vytautui Stulpinui už knygą „Didysis kambarys“.

1998 08 01 Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla tapo Vilniaus dailės akademijos Telšių fakultetu.

2008 m. pastatyta skulptūra „Žemaitijos legendos“. Paminklas vaizduoja meškiukus ir žemaitukus ant nugaros nešančią mešką — Žemaitijos motiną.

2013 m. Telšiuose buvo iškilmingai paminėtas Žemaičių krikšto 600 metų jubiliejus.

2013 m. Telšių miestas tapo Europos Komisijos projekto EDEN nugalėtoju ir buvo paskelbtas 2013 m. Lietuvos turizmo traukos vietove, antruoju turizmo perlu Lietuvoje po Druskininkų.

2013 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija priėmė sprendimą, kad Telšiai   2016 m. bus simbolinė Lietuvos kultūros sostinė (2016 m. kultūrinės veiklos pagrindas buvo šio miesto įgyvendinamas projektas „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“.

2013 m. įsteigtas Liudviko Stulpino medalis.

2018 m. birželio 9 d. Zakso kalno papėdėje atidengtas paminklas, skirtas iš Telšių krašto kilusiam pirmajam Lietuvos jūrų kapitonui Liudvikui Stulpinui. Paminklą Telšiams padovanojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

2018 m. Masčio pakrantė su 900 vietų amfiteatru pripažinta geriausiu kraštovaizdžio projektu Lietuvoje.

 

Pagal įvairius šaltinius parengė Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus Bibliografų grupės bibliografė Vilma Jomantaitė.

Papildė vyr. bibliografė Kristina Momkienė.

Telšiai, 2022, gruodis

 

 

 

 

 

 
Savanoris bibliotekoje