Autorė: Indrė Vakarė

Adriano svaiginančios karjeros Interpole pavydėjo visi... Kol vieną dieną dėl jo kaltės žūsta partneris, o sugniuždytas vyras, neberasdamas sielos ramybės ir nusiraminimo nei moterų glėbyje, nei alkoholyje, nei draugų kompanijoje, sugrįžta namo, į Lietuvą. Visgi, ramybės nėra ir čia.

Generalinis Lietuvos policijos komisaras, savo laiku padėjęs atveti kelius ir svarbias duris, skatinęs jį niekada nepasiduoti, šįkart pats prašosi pagalbos - reikia apsaugoti dukterį, kuri vos netapo pavojingų tėvo priešų auka. Tačiau jaunai ir žaviai fotografei Mantilei mintis turėti asmens sargybinį atrodo mažų mažiausiai varginanti, o gal ir juokinga - juk ji pati puikiai gali savi pasirūpinti! Kol... Adrianas neįžengia į jos gyvenimą. Kodėl šis vyras, iš pažiūros toks šaltas, joje kelia visiškai netikėtas emocijas - laukines, nerimastingas, žadinančias visas jusles?

Pro fotoaparato objektyvą esu tyrinėjusi daugybę veidų. Ieškodavau gražiausių bruožų, įstabių išraiškų, tikrų emocijų, kažko, kas sujaudintų ir priverstų sustoti įamžinimo vertą akimirką. Nors dabar neturėjau su savimi fotoaparato, man užgniaužė kvapą ir šią akimirką labiau už viską pasaulyje troškau įamžinti, akmeny iškalti šį vyrą čia ir dabar. Sulaikyti tą saulės blyksnį jo kasdienėje tamsoje, tą retą properšą, kuri priverčia sulaikyti kvapą ir pašiurpti odą.