Autorė: Ingrida Gudauskienė

Ši knyga – tai pokalbis su skaitytoju apie biblinę pranašų raštiją. Atsivertę pranašus iškart patenkame į tolimų laikų įvykius, lėmusius tautų likimus, atsiduriame tolimose žemėse palei Tigrą, Eufratą, Jordaną, kur ir anuomet virte virė gyvenimas, deja, toli gražu ne visuomet skaidrus. Girdime tokius vardus kaip Sargonas, Manasas, Kyras ir t. t., kurie neretai mums nieko nesako. O patys pranašai? Samuelis, Amosas, Michėjas, Sofonijas, Habakukas ir kiti – ką sako jie? Anuomet pranašai buvo Biblijos tautos vedliai per istorijos ir tikėjimo brūzgynus, traukę ją iš visokių egzistencinių smegduobių. Žinoma, ne burtažodžiais, o neretai iki pažinimo skausmo kietu, bet taip pat ir švelniu Dievo žodžiu. Apie tarptautinius santykius, propagandą, keliaklupsčiavimą prieš valdžios struktūras, socialinį neteisingumą, perversišką religingumą ir dar apie daug ką, taip pat ir apie viltį, apie prigimtinį ir nenumaldomą žmogaus poreikį prasmės ir perspektyvos.

Knygoje kartu su Biblijos pranašais klausiama ir mąstoma apie galią ir teisingumą: apie tai, ką nuveikiame su galia, kai ją turime savo rankose, – nudobiame kitą ar leidžiame jam gyventi? Kur pasibaigia ir kur prasideda teisingumas? Asmens akistatoje su kitu asmeniu, tautos su tauta. Galiausiai – kur čia visur yra Biblijos Dievas?