Gęstančių žvaigždžių miškas

Autorė: Kristin Harmel

„Gęstančių žvaigždžių miškas“ – tai jaudinantis pasakojimas apie merginą, kuri panaudoja savo žinias apie girią, kad padėtų žydų pabėgėliams pasislėpti nuo nacių Antrojo pasaulinio karo metais.

Dvejų metų Jona buvo pavogta iš turtingų tėvų vokiečių ir užauginta atšiaurioje Rytų Europos girioje, kuri tapo jos namais. Senutė Džeruša išmokė ją išgyventi gamtoje be kitų pagalbos. 1941 m. Džeruša miršta ir dvidešimt vienų metų Jona girioje lieka visiškai viena. Sykį ji netikėtai sutinka būrį žydų, bėgančių nuo nacių teroro. Sužinojusi, kas vyksta pasaulyje anapus miško tankmių, ji prisiekia perteikti būriui savo žinias apie tai, kaip išlikti gyvam girioje. Savo ruožtu žydai išmoko merginą atverti širdį po daugybės atskirties metų. Vis dėlto vieną dieną, išduota mylimojo, ji palieka būrį ir atsiduria vokiečių okupuotame kaime, o čia įvyksta sukrečiantis susidūrimas tarp jos praeities ir dabarties, galintis viską pakeisti.

Pažadink mane

Autorė: Ieva Vill

VIKTORIJA – simpatiška fotografė, turinti puikų humoro jausmą, nebijanti pasijuokti iš savęs. Legendinę Bridžitą Džouns primenanti mergina nesuka galvos dėl kūno linijų – ji tikrai nesušoktų „Gulbių ežere“, juolab strazdanomis nubarstytą nosį yra pasibalnojusi amžinai trukdančiais akiniais. Viktorija – gyvenimiška, paprasta ir nuoširdi.

JORIS – holivudinės išvaizdos odontologas, po ilgo laiko grįžęs į gimtąjį miestą. Vyrui ramybės neduoda praeities demonai, dažnai aplankantys sapnuose. Joris siekia suvesti sąskaitas su žmogumi, sugriovusiu jam gyvenimą. Ar jauną gydytoją apraizgęs paslapčių voratinklis jo neįkalins?

Kartais nuodėmingas „ak, kaip norisi ko nors saldaus“ prieš miegą gali būti lemtingas. O protą jaukiantys jausmai užsimegzti netikėčiausiu laiku ir netikėčiausiose vietose – kad ir... odontologo kėdėje!

„Pažadink mane“ - jausmų istorija su žiupsniu trilerio įtampos ir sauja humoro neaplenkiant rimtų temų. Trupinėlis tikro gyvenimo, kuriame yra vietos ir skambiam juokui, ir graudžioms ašaroms.

Medinė kaukė. Tikroji mano istorija

Autorius: Algimantas Čekuolis

Skaityti apie vieno žmogaus gyvenimą, kad ir koks jis margas, nuobodu. Pasistengiau rašyti apie epochą, kuri buvo viena sudėtingiausių ir sunkiausių mūsų istorijoje. Algimantas Čekuolis

Gal kiek keista taip sakyti apie vieną žmogų, bet Algimantas Čekuolis iš tiesų yra epocha. Ir žurnalistikos, ir publicistikos. Visada žiūrėjau į jį kaip į profesijos titaną, iš jo mokiausi – ne tik amato, bet ir noro gyventi. Andrius Tapinas

Pasak autoriaus, apie kiekvieno žmogaus gyvenimą galima būtų sukurti romaną, tačiau jo paties istorija verta ne tik knygos puslapių, bet ir kino teatro ekranų.

Autorius gyvai ir atvirai pasakoja apie save: apie pyplio mokinuko išdaigas, berniokų žaidžiamą ir tikrą karą, apie studijas Maskvoje, ilgus plaukiojimo metus vandenyne, pirmąsias žurnalistines patirtis, darbą Kuboje, Kanadoje, Portugalijoje, Ispanijoje, „Gimtojo krašto“ vyriausiojo redaktoriaus kėdę, Sąjūdžio laikus. Visa tai ir dar daugiau atspindi azartišką kraštutinumų žmogų, kuriam neegzistuoja sąvoka „neįmanoma“.

Kas būtų, jei...

Autorė: Irena Buivydaitė

Sakoma, su likimu nepajuokausi, juolab nuo jo nepabėgsi, bet jeigu likimas jums pasiūlytų dar vieną galimybę? Lygiai tokią pačią kaip naujausio bemiegę naktį žadančio Irenos Buivydaitės romano herojėms, pusseserėms Elzei, Lėjai ir Jomantei?

Juk ne sykį gyvenime su giliu atodūsiu stvėrėtės sau už galvos: „O, jei būčiau žinojusi..." Juk tikrai susimąstėte, kad kiekvienas jūsų poelgis ar žodis gali nulemti visą grandinę tolimesnių įvykių – ir džiugių, ir skaudžių. Juk graužėtės dėl savo pasirinkimų, šiurkštoko elgesio su mylimu žmogumi, nepagrįstų priekaištų, kaltinimų? Kiek ašarų praliejote, kiek save plakėte, kad pasielgėte kvailai, įskaudinote niekuo dėtą žmogų? Laimė, daug ką galima atitaisyti, atsiprašyti, netgi likti draugais. Tačiau yra ir negrįžtamų dalykų, pakeitusių visą mūsų gyvenimą... Nejaugi niekada nepagalvojote: „Kas būtų, jei..."? Niekada netroškote pro rakto skylutę pamatyti, kaip būtų susiklostęs jūsų gyvenimas, jei anuomet būtumėte pasielgusios kitaip?

Ką knygos herojės pasirinks – dabartinį ar pakeistą gyvenimą? Širdies ar proto balsą? Ar išties KITOJE TIKROVĖJE taps laimingesnė:

Elzė – kukli leidyklos redaktorė, ištekėjusi už milijonieriaus verslininko ir atsiduodama svajonei rašyti;

Lėja – laisvos sielos pasaulio gyventoja, pasprukusi iš savo vestuvių su klausytojų širdis tirpdančiu kipriečiu muzikantu;

Jomantė – įstrigusi meilės trikampyje ir pasirinkusi jai protą aptemdžiusį vyrą?

Ištrūkusios iš pragaro. 16 ukrainiečių moterų karo patirčių: autentiškų, unikalių ir sukrečiančių

Autorės: Palmira Galkontaitė, Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė

„Mes kovojame ne prieš, – pasakys vienas šios knygos herojus, – o už. Už tuos, kuriuos mylime, už teisę gyventi savo žemėje.“

„Ištrūkusios iš pragaro“ – kitoks pasakojimas apie karą. Pasakojimas iš pirmų lūpų. Iš moterų, kurios visa tai patyrė ir tebepatiria, kasdien melsdamosi už Ukrainoje likusių artimųjų ir mylimųjų gyvybes. Tai pasakojimas žodžiu ir vaizdu – karo pabėgėlių portretais, sukurtais kalbantis su jomis ir tuo pačiu metu gyvai eskizuojant. Šios moterys atsivėrė, kad papasakotų savo istorijas, o tai, kas liko nepasakyta, slypi veiduose, tarsi tylūs, užšifruoti laiškai, kiekvienam atsiskleidžiantys savaip…

„Šios knygos idėja kilo kaip natūrali reakcija į karą Ukrainoje. Norėjosi sukurti terpę, kuri leistų papasakoti istorijas – liudijimus žmonių, nukentėjusių nuo karo, priverstų bėgti iš savo šalies, ieškančių savo vietos naujoje realybėje, naujoje šalyje. Klausyti, stebėti ir fiksuoti, čia ir dabar, kai viskas dar taip gyva.“ Lina Šlipavičiūtė

Penkios meilės stichijos

Autorės: Lina Dirmotė, Agnė Vėželytė

Viskas yra daug paprasčiau, nei atrodo.

Tikros gyvenimiškos situacijos patvirtina, kad Penkių meilės stichijų teorija moko mus patogiai ir natūraliai gyventi Žemėje, skatina atsigręžti į gamtą ir suteikia tvirtą pamatą psichinei sveikatai ir dvasinei gerovei.

„Penkių meilės stichijų teorija gali būti pritaikoma praktiškai kaip dar viena asmenybės teorija, padedanti suprasti žmogaus prigimtį ir suteikianti tam tikrą filosofinį pagrindą žmogiškoms problemoms – priklausomybėms, depresijai, pykčiui, narcisizmui, nerimui ir kitoms – spręsti. Norėdama rasti pačius paprasčiausius ir natūraliausius sprendimus ir sau, ir savo klientams, remiuosi teorija. Išmokę būti ir jaustis gamtos dalimi, mes tampame savimi ir išsilaisviname iš daugybės neurotinių sutrikimų." – Lina Dirmotė

„Ne kas nors kitas, o pats turi pažinti save kaip dvasinės gamtos dalį, pats turi susivokti savyje ir suprasti, kas esi ir ko tau reikia imtis gyvenime. Penkių meilės stichijų teorija atėjo į mano gyvenimą ir parodė, kaip tai daryti." – Agnė Vėželytė

• Ugnies stichijos žmogus, kai jo gyvenime ima stigti Vandens, ima panėšėti į suvargusį kaktusą: vienišą, apdulkėjusį ir aštrų.

• Gyvenant ne pagal savo stichiją sunku sukurti tvirtus meilės santykius.

• Įkalinimo jausmą santykiuose lemia Oro stichijos trūkumas.

• Netekę Žemės stichijos, jaučiamės bejėgiai net įprastose buitinėse situacijose.

• Šviesos stichija sugrąžina viltį gyventi.

Lietus Amsterdame

Autorius: Valdas Bartas

„Lietus Amsterdame“ – tai istorija, kurioje susipina tragiški Antrojo pasaulinio karo bei pokario metų įvykiai ir jų vertinimas šiais laikais.

Jaunas žurnalistas velionio tėvo albume aptinka nuotrauką iš Amsterdamo, kurioje užfiksuotas žydų tautybės senelių kaimynas. Nutaręs išsiaiškinti tėvo ryšį su nufotografuotu asmeniu ir parašyti apie tai straipsnį, nuvyksta į Amsterdamą.

Istorija pasirodo visiškai kitokia, nei iš pradžių manė. Grįžta praeitis, mirtis tyko prie kiekvieno kampo, išgyvenimas tampa svarbiausiu tikslu, sunku atskirti, kas gelbėtojas, o kas išdavikas. Žurnalistas įsitraukia į savo šeimos praeities ir kartu šiurpių Antrojo pasaulinio karo bei pokario metų tyrinėjimus.

Giminės istorija įgyja kriminalinio pasakojimo bruožų.

Geltonos krokodilų akys

Autorė: Katherine Pancol

Tai moderni paryžietiška šeimos istorija, priversianti juoktis net personažams pakliuvus į, regis, beviltiškas situacijas.

Kai chronišku bedarbiu tapęs Žozefinos vyras vieną dieną su meiluže pabėga į Keniją ir pradeda dirbti krokodilų fermoje, ji atsiduria išties nepavydėtinoje situacijoje. Tačiau Žozefina yra dviejų mergaičių – pasitikinčios savimi, gražuolės paauglės Hortenzijos ir drovios, vaikiškos Zojos – motina, tad daug laiko savigailai neturi. Dabar jai reikia rasti būdą užtikrinti sau ir dukroms stabilumą, nes vieniša likusi moteris priversta gyventi už menkutį viduramžių tyrinėtojos atlyginimą.

O štai charizmatiškoji Žozefinos sesuo Irisė, regis, turi viską – turtingą vyrą, nuostabią išvaizdą ir ištaigingą butą Paryžiuje, tačiau pastaruoju metu ją vis dažniau užklumpa mintys apie gyvenimo prasmę. Kai garsus leidėjas rimtai susižavi jos romano apie viduramžius idėja, ji pasiūlo seseriai sandorį – Žozefina parašys romaną ir susižers visas pajamas, tačiau ant viršelio puikuosis Irisės vardas. Planas atrodė išties puikus, tik nei Žozefina, nei Irisė nenumatė, kad... kad ši knyga taip pakeis jų gyvenimus!

Tai romanas apie žmones, apie bet kurį iš mūsų – kokie esame ar norėtume būti, kokie galime tapti. Šioje istorijoje daug melo, meilės, draugystės, išdavysčių ir svajonių – daug tikro gyvenimo.

Serui Filipui, su meile

Autorė: Julia Quinn

BRIDŽERTONAI – tai aštuonių knygų serija, literatūros pasaulyje pradėjusi regentystės laikotarpio dramų fenomeną. Romanuose autentiškai pavaizduotas XIX amžiaus pradžios Londono aukštuomenės gyvenimas, jo užkulisiai, paliečiamos universalios temos, aktualios ir šių dienų skaitytojui. Kronikų centre – Bridžertonų šeima: aštuoni broliai ir seserys, kurie nuolat ginčijasi, svaidosi kandžiais juokeliais, tačiau vienas kitą beprotiškai myli. Kiekvienam iš jų Julia Quinn skyrė po atskirą knygą. Didžiulės sėkmės sulaukė ir Bridžertonų kronikomis paremtas Netflix serialas.

Penktojoje šios serijos knygoje „Serui Filipui, su meile" pasakojama Eloizos istorija. Sezoną po sezono ji kaip išgalėdama vengė vedybų. Ir jai pavyko! Tačiau dabar Eloiza nebėra tokia įsitikinusi, kad jai išties skirta senmergės dalia, ypač kai geriausia draugė Penelopė, su kuria tikėjosi džiaugsmingai dalytis panašiu likimu, ne tik įsimylėjo, bet ir atrado santuokinę laimę. Staiga Eloiza ima baimintis, kad padarė klaidą, kurios ištaisyti nebegali...

Tai, kad Eloiza Bridžerton – senmergė, serui Filipui atrodė tik privalumas. Pasipiršo jai manydamas, kad ji veikiausiai jau kiek desperatiškai laukia vedybų pasiūlymo, ir tikėdamasis gauti ramią, nepretenzingą pačią. Tik desperacija Eloizai anaiptol nebūdinga. Šios ant jo durų slenksčio netikėtai išdygusios gražios moters ramia taip pat nepavadinsi, o tomis retomis akimirkomis, kai ji pagaliau liaujasi tauškusi, jis labai trokšta... ją pabučiuoti.

Eloiza Bridžerton, sulaukusi sero Filipo pasiūlymo, sutrinka – juk nė nebuvo jo sutikusi. Ir vis dėlto... ima apie tai svarstyti, o galiausiai pati nebesupranta, kaip vidury nakties atsiduria išsinuomotoje karietoje, vežančioje ją susitikti su šiuo įžūliu vyru.

Paryžiaus romanų fabrikas

Autorius: Dirk Husemann

Vokiečių rašytojo Dirko Husemano (Dirk Husemann) knyga „Paryžiaus romanų fabrikas“ – sodrus XIX amžiaus Europos paveikslas, o centrinė figūra – garsusis rašytojas, „Trijų muškietininkų“ autorius Aleksandras Diuma, įsiveliantis į magiškų Egipto amuletų medžioklę. Vienas kitą vejantys nuotykiai, pašėlęs tempas ir nežabota autoriaus vaizduotė skaitytojui padovanos neužmirštamą kelionę, ištrinsiančią ribą tarp fantazijos ir realybės.

Devyniolikto amžiaus vidurys, Paryžius. Garsus rašytojas Aleksandras Diuma sostinės priemiestyje įkūręs romanų fabriką – keliasdešimt anoniminių plunksnos brolių jo idėjas paverčia kūnu. Fabrike užgimusius romanus A. Diuma, žinoma, publikuoja savo vardu. Toks įžūlumas kelia daugybę aistrų. Prasta ir pigi Diuma rašliava užrūstina ir grafienę Aną Dorn, po tragiško incidento praradusią vyrą.

Tačiau Anos ir Aleksandro keliams susidūrus paaiškėja, kad jiedu turi bendrą priešą. Pasirodo, žmogus, kaltas dėl Anos vyro mirties, – tai šarlatanas magnetistas Lemetras, mėginantis iš Diuma išpešti rašytojo tėvo neva nusavintus tris amuletus. Diuma būtų ne prieš parduoti juos už gerus pinigus, bet amuletai, deja, jau perduoti Luvrui, o iš ten iškeliavo į Sankt Peterburgo Ermitažą ir Britų muziejų. Ana, savo nuostabai, susivienija su keistuoliu Diuma, abu nusprendžia pirmiau už sukčių atgauti muziejams perduotus amuletus ir leidžiasi į nuotykį per visą Europą. Juolab šie amuletai, anot Lemetro, turi magiškų galių.

Oliva Denaro

Autorė: Viola Ardone

„MOTERIS – TAI ĄSOTIS: KAS JĮ SUDAUŽO, TAS IR PASIIMA, šitaip sako mano motina.“

Septintasis dešimtmetis. Pasaulis sparčiai keičiasi, bet nuošaliame Sicilijos miestelyje gyvenimas teka sava, per amžius nusistovėjusia vaga. Vyras yra šeimos galva, o moteris – namų šeimininkė. Vyrai gali dirbti visus darbus, nevaržomai linksmintis, laisvai bendrauti ir siekti nusižiūrėtos merginos dėmesio ir rankos. Įstatymas jų pusėje: jei mergina nenori tekėti, ją galima pagrobti ir prievarta paimti į žmonas. Merginos negali vienos išeiti iš namų, joms užginta ne tik bendrauti su jaunais vyrais, bet ir pažvelgti į juos. Sutuoktinius joms parenka tėvai. Arba jas pasirenka patys vyrai.

Penkiolikmetė Oliva Denaro puikiai žino Sicilijos moterų gyvenimo taisykles, tačiau, priešingai nei jos bendraamžės, visiškai netrokšta tapti moterimi. Jai patinka žaisti su savo geriausiu draugu Saru, svaidyti akmenis iš laidynės, bėgioti gatvėmis, laukuose rinkti sraiges. Ji mokosi ir skaito rimtas knygas, bet paslapčia varto spalvotus žurnaliukus ir piešia sąsiuvinyje kino dievaičių veidus. Olivai patinka mergaitiška laisvė, tačiau ji negali tęstis amžinai.

Vieną dieną miestelio konditerijos krautuvės savininko sūnus pasiūlo Olivai apelsino skiltelę. Nors mergina dovanos nepriima, tačiau savimi pasitikintis, arogantiškas vyrukas nusprendžia, kad ji turi tapti jo žmona. Nepasiekęs savo tikslo gražiuoju, jis pagrobia merginą, tad jaunutė, vos brandą pasiekusi Oliva patiria brutalią, įstatymais įtvirtintą vyro teisę. Tačiau Oliva laužo tradicijas ir atmeta moters prievolę būti sudužusiu ąsočiu, o jos ryžtas siekti teisingumo įkvepia kitas kovoti dėl moterų teisių Italijoje.

Tarptautinio bestselerio „Vaikų traukinys“ autorės Violos Ardone naujausia knyga „Oliva Denaro“ nukelia skaitytoją į XX a. septintojo dešimtmečio Siciliją ir atskleidžia ydingas to meto visuomenės nuostatas. Subtiliai ir jautriai pindama skausmingos istorijos gijas autorė parodo, kad net ir vieno žmogaus pastangos gali atnešti lemtingų permainų visai šaliai.

Vaikai iš Varšuvos geto

Autorius: Mario Escobar

Čia – du tūkstančiai sielų, du šimtai nekaltų berniukų ir mergaičių, kurių vienintelė kaltė ta, kad gimė žydais.

1939-ųjų vasaros pabaiga. Šešiasdešimtmetis Janušas Korčakas kartu su našlaičių prieglaudos auklėtiniais ir mokytojais mėgaujasi rudenėjančia diena. Bet netrukus, nacių kariuomenei įžengus į Lenkiją, jų gyvenimai neatpažįstamai pasikeis. Visų gerbiamas mokytojas, garsėjantis didvyriškumu ir gera širdimi, savo mieste tampa atstumtuoju, bet pasiryžta padaryti viską, kad apsaugotų vaikus nuo artėjančio siaubo.

Praėjus metams nuo nacių įsiveržimo į Lenkiją daugiau nei keturi šimtai tūkstančių žydų uždaromi į Varšuvos getą – trijų kvadratinių kilometrų siena aptvertą pragarą. Našlaičių prieglaudos direktorius Janušas ir jo likimo draugai, siekdami išgelbėti vaikus nuo ligų ir bado, priversti imtis drastiškų priemonių.

Neprarasdami vilties ir tikėjimo, kad kada nors karas baigsis, prieglaudos mokiniai ir mokytojai kartu sukuria mažytę meilės armiją, drąsiai žygiuojančią ateities link, kad ir kokia ji būtų.

„Vaikai iš Varšuvos geto“ – nepamirštama istorija apie meilę, viltį ir nepaprastą žmogaus drąsą, triumfuojančią net pačiais tamsiausiais laikais. Išskirtinės asmenybės ir tikrų įvykių įkvėptas istorinis liudijimas, grąžinantis tikėjimą žmonėmis.

Ten, iš kur esi

Autorius: Saša Stanišić

Manau, kad vargu ar yra kas baisiau nei žinojimas, iš kur tu esi, bet nebegalėjimas ten būti.

1992 m. rugpjūtį keturiolikmetis berniukas su motina pabėga iš karo draskomos Jugoslavijos į Vokietiją. Po pusės metų atvyksta ir berniuko tėvas, teturėdamas rudą lagaminą, įsitaisytą nemigą ir randą šlaunies viršuje. Prieš jų akis – Heidelbergas, išsigelbėjimas ir naujų iššūkių pradžia.

Romane „Ten, iš kur esi“ S. Stanišićius svarsto itin opius nūdienos klausimus: ką žmogui reiškia jo kilmės vieta ir ką jis jaučia, kai nebenori ar nebegali joje gyventi? Kaip susidoroti su kalte pabėgus iš karo zonos? Ir ar mūsų kilmės istorija padiktuojama susiklosčiusių aplinkybių, ar veikiau kuriama mūsų pačių?

Pasakotojo mėginimus rekonstruoti savo kilmę lydi jo pokalbiai su demencija sergančia močiute, kuri praranda prisiminimus, kol anūkas stengiasi atkurti savuosius. Vokietijos kraštovaizdyje atmintis prikelia gimtojo Višegrado vaizdus: protėvių garbintus slibinus, skaudžią praeitį plukdančios Drinos mistiką, iš pupelių ateitį buriančią senutę ir tėvus, kurie šoko po sodo vyšnia karo išvakarėse. „Ten, iš kur esi“ – jaudinanti vienos šeimos šaknų istorija ir jos perrašymas atsidūrus naujoje kultūroje.

Slapyvardis: Vilanelė

Autorius: Luke Jennings

Trys vyrai negyvi. Vieno gerklė perrėžta iki kaulo, du nušauti tiesiai į veidą. Ne visai tokio elgesio būtų galima tikėtis iš geriausio Permės universiteto paskutinio kurso filologijos studentės.

Žmonės gręžiojasi į juos – į vyrą vilko bruožais ir moterį raudona suknele, bet čia Palermas, niekas atidžiai nežiūri.

Vilanelė nejaučia to, ką jaučia kiti. Švelnumas, užuojauta, nerimas, kaltė, nuostaba, liūdesys – tokių jausmų ji niekada nepatyrė, bet gali išmokti ir juos atkartoti. Tačiau be jos, baimės ir dvejonių nepripažįstančios žudikės, pasaulis sustotų. Išvengusi mirties bausmės už kerštą savo tėvo žudikams, ji tampa negailestingu pasaulio istoriją rašančios organizacijos įrankiu. Apdovanota kla ikia stiprybe, lengva ir elegantiška ranka gebanti sėti mirtį, geidžiama ir gundanti Vilanelė mėgaujasi prabangos ir aistros kupinu gyvenimu, žudydama įtakingiausius pasaulio asmenis. Vieną po kito. Iki vienos žmogžudystės, kuri ją pačią paverčia britų slaptosios žvalgybos taikiniu.

Britų žvalgybos kolegos Evą Polastri pažįsta kaip moterį medžiotoją, pro kurios akis niekas neprasprūsta. Jos paprastas ir niekuo neišsiskiriantis asmeninis gyvenimas – tarsi profesinės veiklos priešingybė, o jos greitas sąmojis ir aštrus intelektas – būtent tai, ko reikia nepriekaištingai dirbančiai žudikei sugauti. Kas ta moteris, nuo kurios žiaurios rankos krenta išrinktieji, ir kodėl ji taip jaudina Evą? Aistringa, tačiau itin pavojinga medžioklė, nusidriekianti per kelis žemynus, tampa daugiau nei darbine užduotimi. Tai tampa asmeniška. Viskas tik prasideda.

Pilnatvė. Kelias į asmenybės vientisumą

Autorė: Martha Beck

Kai tampame visiškai sąžiningi patys sau, užplūsta palengvėjimas, ir, dar nė nespėjus ko nors pakeisti išoriniame gyvenime, iš pažiūros neišdildomą kančią pakeičia vidinė taika ir ramybė. Nuo tos akimirkos viskas ima eiti geryn.

Galbūt kaip tik šiuo metu mėginate įtikti naujiems bendradarbiams, jaučiate, kad jau kurį laiką tylomis prieštaraujate savo artimų draugų nuomonei, o gal esate įstrigę džiaugsmo nebeteikiančiuose santykiuose ar nemėgstamame darbe? M. Beck teigimu, kartkartėmis kiekvienas žmogus susivokia pakliuvęs į situaciją, kurioje apgaudinėja save ir kitus.

Mes puikiai žinome, kaip turime elgtis ir mąstyti, kad pritaptume savo kultūroje ir išlaikytume patogų ryšį su aplinkiniais. Bet ką daryti tais atvejais, kai šie veiksmai ir mintys nesutampa su mūsų pamatinėmis tiesomis?

Knygoje „Pilnatvė. Kelias į asmenybės vientisumą“ M. Beck atskleidžia, kaip įžvelgti skirtumą tarp tikrojo ir apsimestinio „aš“ ir susikurti gyvenimą, atliepiantį tikruosius poreikius. Autorė aptaria ir savo pačios žingsnius tokio gyvenimo link, pasakodama apie pasitraukimą iš mormonų bendruomenės, reakciją į sūnaus diagnozę ir sprendimą garsiai prabilti apie ilgus metus slėptą vaikystės traumą.

Remdamasi Dantės „Dieviškojoje komedijoje“ aprašyta herojaus kelione, M. Beck pristato 4 etapų programą, kurią vykdydami skaitytojai išsiaiškins, kaip patys supranta prasmingą gyvenimą, ko turėtų imtis, kad jį įkūnytų. Tekste gausu praktinių užduočių, skatinančių įsiklausyti į savo vidinį balsą, priimti juo grįstus sprendimus ir susirinkti išbarstytas savo pačių dalis.