Mėlynasis kalnas

Autorius: Meir Shalev

„Mėlynasis kalnas“ – epinis pasakojimas apie žydų naujakurių mėginimus įsitvirtinti Palestinos krašte iki susikuriant Izraelio valstybei. Jų istoriją pasakoja Baruchas – kaimo įkūrėjo vaikaitis, vykdantis senelio valią. Jam priklauso kapinės, kuriose palaidota naujakurių karta ir svajoja atgulti su ja susiję Amerikos žydai.
Baruchas – dramatiško likimo našlaitis, kurio senelis XX a. pr. su dviem draugais atsikėlė į Pažadėtąją žemę iš Ukrainos. Trijulės įkurta „Feigės darbininkų draugija“ tapo tikra vietos legenda. Senelio pasakojamos istorijos susipina su Barucho vaikystės prisiminimais apie spalvingus trijų kartų kaimo gyventojus. Nestokodamas ironijos ir atjautos pasakotojas atskleidžia, kad narsa ir ryžtas, idealizmas ir pastangos įsitvirtinti naujame krašte slepia neretai tragiškus žmonių likimus, o didvyriškumas – absurdą ir aklą užsispyrimą.
Šis romanas – įtaigus ir meistriškas magiškojo realizmo pavyzdys, kuriame išsitrina ne tik tikrovės ir vaizduotės, bet ir laiko ribos. Fantazijos ir mito elementai įpinami į intriguojančias kaimo gyventojų istorijas, o jų gyvenimai susilieja į vieną bendrą likimą ir visos šalies istoriją.

Niekada nepasakysiu

Autorė: Catherine McKenzie

Kas nutiko Amandai Holms?
Prieš dvidešimt metų ji buvo rasta valtyje Makalisterių šeimos stovykloje su gilia žaizda galvoje, tačiau už šį nusikaltimą niekas nebuvo nuteistas.
Po tragiškos tėvų žūties Makalisterių vaikai sugrįžta į stovyklą išklausyti testamento ir nuspręsti, ką daryti su paveldėtu turtu. Rajanas nori žemę parduoti. Margo dar neapsisprendusi. Merė mano, kad viską reikėtų palikti kaip yra. Dvynių Keitės ir Lidės nuomonės išsiskiria. O Makalisterių šeimos globotinis ir stovyklos prižiūrėtojas Šonas tikisi neprarasti vienintelių namų.
Vis dėlto paprasto balsavimo neužteks. Testamento sąlygose nurodyta, kad žemę jie galės pasidalyti tik išsiaiškinę, kas yra kraupios Amandai nutikusios nelaimės kaltininkas. Tai galėjo padaryti bet kuris iš paveldėtojų ir kiekvienas slepia ką nors svarbaus mįslei įminti. Ar likę gyvi Makalisterių klano atstovai susivienys, kad pagaliau atskleistų tiesą, ar jų paslaptys galiausiai išdraskys šeimą?
Catherine McKenzie gimė Kanadoje, Makgilio universitete baigė istorijos ir teisės studijas. Dvidešimt metų dirbo teisininke, kol galiausiai nusprendė atsidėti vien literatūrai. Ji yra parašiusi daugiau nei dešimt knygų, kurios išverstos į keliasdešimt užsienio kalbų.

Kiek kainuoja laikas? Trumpa istorija apie verslą, ekonomiką, godumą ir žinias

Autorius: Mantas Martišius

Trūksta žinių ekonomikos srityje? Tik miglotai nujaučiate, kas yra perkamoji galia? Nežinote, kaip paklausa veikia pasiūlą ir atvirkščiai? O gal norite sužinoti, kaip funkcionuoja konkurencingas verslas?
Ši knyga – jums!
„Kiek kainuoja laikas?“ net žaliausią ekonomikos srityje pavers žinovu. Knygoje nerasite atbaidančių mokslinių nuorodų ar grafikų. Čia suvokiama jūsų laiko kaina: jei turite daugiau laisvo laiko, galite skaityti nuo pradžios iki pabaigos ir įgyti galybę žinių. Jei esate užsiėmęs, skaitykite tik intarpus, kuriuose pateikiamos kiekvieną temą iliustruojančios istorijos. Na, o jei norite skaityti, bet laiko vis trūksta – išeitis taip pat yra! Skaitykite tik paryškintus sakinius. Tam prireiks nei daug, nei mažai – tik 5 minučių.
Nuo pasakojimo apie pinigų plovimo pavadinimo kilmę ir vaikų ginčo dėl saldainių dalybų iki investavimo, korupcijos ir konkurencijos – pasitelkdamas įvairias istorijas ir pavyzdžius, nuspalvinančius kartais nykoką teoriją, dr. Mantas Martišius gyvai ir suprantamai paaiškina esminius ekonomikos dalykus. Juk ekonomika – skirtingų dalykų visuma ir vienos aplinkybės veikia kitas, todėl, norint geriau ją išmanyti, reikia žvelgti plačiau.
Dr. Mantas Martišius (g. 1977) – sociologas, žurnalistas, filosofijos mokslų daktaras, iki 2018 m. dėstęs Vilniaus universitete. Nuo 2013 m. buvo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariu, nuo 2018 m. ėjo šios komisijos pirmininko pareigas. Mokslinė dr. M. Martišiaus veikla apima informacinio karo, propagandos teorijos, komunikacijos ir žiniasklaidos temas.

Veidrodis ir šviesa

Autorė: Hilary Mantel

„Veidrodis ir šviesa“ – paskutinioji fenomenaliosios Hilary Mantel trilogijos dalis, prestižine „Man Booker“ premija apdovanotų romanų „Vilko dvaras“ ir „Įveskite kaltinamuosius“, tapusių pasauliniais bestseleriais, tęsinys.
1536 m. gegužė. Antroji karaliaus Henriko VIII žmona Ana Bolin nukirsdinama, Tomas Kromvelis, dešinioji karaliaus ranka, toliau skinasi kelią į valdžią, o Henrikas džiaugiasi šeimynine laime su trečiąja savo karaliene, Džeine Seimūr.
Vis dėlto ilgainiui šalį ima purtyti neramumai: maištauja valstybės šiaurė, seni priešai nesiliauja rezgę sąmokslų, o ir įgyvendinti karaliaus sprendimus ir tenkinti jo užgaidas darosi vis sunkiau. Kitaip nei didžiuma Henriko patarėjų, Kromvelis negali pasigirti kilmingų giminaičių užnugariu: jis kliaujasi vien savo sumanumu, sunkiu darbu ir patirtimi. Stiprybės pagrindiniam karaliaus patarėjui suteikia ateities veidrodyje regima naujoji Anglija, pribrendusi pokyčiams ir religinėms reformoms. Tačiau jo priešai taip pat nesnaudžia. Esminis klausimas vis tas pats: ar ilgai įmanoma likti gyvam žiauraus ir įnoringo Henriko viešpatijoje?
Labai lauktas, aštuonerius metus rašytas romanas užbaigia Kromvelio kelionę nuo Patnio vaikėzo iki vieno įtakingiausių savo meto asmenų – jo bijojo ir jį vertino ne tik visa Anglija, bet ir Europa. Autorės sumaniai kuriamas portretas atskleidžia sudėtingą ir nepamirštamą asmenybę: ambicingą politiką ir diplomatą, ištikimą tarną ir globėją – žmogų, pasipriešinusį epochos normoms ir tapusį jos simboliu.
Hilary Mantel (g. 1952) yra pirmojis moteris, pelniusi „Man Booker“ premiją du kartus. Šiuo apdovanojimu įvertintos pirmosios dvi istorinės trilogijos dalys, atnešusios autorei pasaulinę šlovę. Trečioji dalis pateko į ilgąjį „Man Booker“ sąrašą.

Penkiasdešimt lietaus vardų

Autorė: Asha Lemmie

Pažadėk, kad dėl visko paklusi. Neklausinėk. Nesipriešink. Neatsikalbinėk. Negalvok, jei mintys neš tave ten, kur nevalia atsidurti. Šypsokis ir daryk, kaip tau palieps.
Tai pirmoji Nori pamoka. Ji paklus, todėl neklausinės, kodėl motina paliko ją prie iki tol neregėto namo slenksčio. Nesipriešins, kai tironė močiutė ją apgyvendins palėpėje ir uždraus iš jos kelti koją. Ir kęs baliklio vonių skausmą, jei tik tai padarys jos kokoso kevalo spalvos odą šviesesnę.
1948-ieji, Japonija. Juko Kamiza priėmė Nori po savo stogu, tačiau ne iš meilės anūkei, o siekdama paslėpti mergaitę nuo visuomenės akių – ji pavainikė, japonės ir juodaodžio amerikiečio dukra, užtraukusi gėdą kilmingai Kamizų giminei.
Netikėtai atsikrausčius vyresniajam broliui Akirai, turtų ir titulų paveldėtojui, apie kurio egzistavimą Nori nė nenutuokė, tarp jųdviejų užsimezga ypatingas ryšys. Mergaitė supranta – tai laikina, nes vieną dieną Akira taps giminės galva, o ji niekada taip ir nebus pripažinta visuomenėje. Tačiau kol kas Nori mėgaujasi brolio draugija, o užgimusi viltis, kad galbūt šiame pasaulyje yra vietos ir jai, pažadina troškimą gyventi. Tik ar Juko Kamiza, negailestinga ir nuožmi giminės reputacijos saugotoja, dar ilgai leis Nori mėgautis saulės spinduliais?
Asha Lemmie baigė anglų literatūros ir kūrybinio rašymo studijas Bostono universitete. „Penkiasdešimt lietaus vardų“ – debiutinis autorės romanas, vos per savaitę nuo pasirodymo užkopęs į geriausiai vertinamų bestselerių viršūnes net keliose kategorijose.

Kūrėjai: 50 sėkmės istorijų

Autorius: Giedrius Drukteinis

„Armani“, BBC, „Braun“, „Hesburger“ ir kitus visiems puikiai žinomus sėkmingus prekės ženklus sukūrė itin užsispyrę ir savo idėja tikintys žmonės. Nepasiduoti ir išplėtoti mintį iki daikto gali tik nepailstantis kūrėjas! Ar žinojote, kad energinių gėrimų rinkos krikštatėvis ir „Red bull“ sumanytojas iš Austrijos verslą pradėjo keliaudamas Tailande, kai pastebėjo, kad Bankoko gatvėse niekada nepailstantys rikšų vairuotojai siurbčioja kažin kokį keistą gėrimą? Ar būtumėte pagalvoję, kad kavos aparatų „Melitta“ era prasidėjo nuo Drezdene gyvenusios namų šeimininkės, kuri tiesiog mėgo gerą kavą, tad ėmė ir išrado kavos filtrą? O štai pasaulinio giganto kurjerių tarnybos UPS, dabar per dieną pristatančios 14 milijonų siuntų ir krovinių, kūrėjas iš Amerikos pradėjo nuo 100 pasiskolintų dolerių ir paauglių kurjerių tarnybos, turinčios vos du dviračius... Šios ir kitos sėkmės istorijos – lyg amerikietiški kalneliai su kryčiais ir pakilimais, įkvepiančios nepasiduoti ir siekti tikslo.
„Kūrėjai: 50 sėkmės istorijų“ – tai ketvirtoji serijos apie kompanijas ir jų steigėjus knyga, kurioje dėmesys skiriamas kūrėjams, įgyvendinusiems paprastas, bet genialias idėjas ir sulaukusiems pasaulinės šlovės. Anksčiau išleistos „Lyderiai: 50 sėkmės istorijų“ (2014), „Prekių ženklai: 50 sėkmės istorijų“ (2015) ir „Žmonės ir kompanijos: 50 sėkmės istorijų“ (2018) sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo.

Keista visko tvarka

Autorius: Antonio Damasio

Revoliucinis požiūris į jausmų svarbą proto amžiuje. Antonio Damasio knygoje „Keista visko tvarka“ nagrinėja proto ir jausmų evoliuciją. Gilindamasis į tas žmogaus savybes, kurios ne tik padeda išlikti, bet ir tobulėti, profesorius teigia, kad pastaruosius 40 metų kognityvinė revoliucija, kurią sukėlė neuromokslas bei dirbtinis intelektas, per mažai dėmesio skyrė tam, kas nuo seno turėjo didžiulę įtaką minties ir kultūros raidai, – jausmams. Jis atkreipia dėmesį, kad įprastai žmonijos kultūros evoliucija aiškinama akcentuojant racionalų problemų sprendimą, intelektą, išradimus, lingvistinius gebėjimus – nuo ugnies įžiebimo titnagu ir susiręstos pastogės iki technologijų radimosi. Damasio tvirtina, kad viso to nebūtų pasiekęs vien intelektas. Anot jo, intelektą veikti – patikrinti rezultatus ir surasti pokyčių link vedantį sprendimą – priverčia jausmai. Jei nebūtų jausmų, neturėtume meno, muzikos, filosofijos, kultūros, mokslo, meilės, o jeigu jie visiškai išnyktų, mūsų egzistencijai ateitų galas. Siekdamas išryškinti jausmų svarbą, Damasio imasi rekonstruoti Visatos atsiradimo ir žmonijos evoliucijos istoriją pavadindamas tai „Keista visko tvarka“.

Antonio Damasio (g. 1944) – portugalų ir amerikiečių kilmės neuromokslų, psichologijos ir filosofijos profesorius, dėstantis Pietų Kalifornijos universitete, bendradarbiaujantis su daugybe Amerikos ir Europos akademijų. 2014 m. pateko tarp šimto iškiliausių šių laikų psichologų, o leidinys „Science Humaines“ įtraukė jį į sąrašą 50 svarbiausių pastarųjų dviejų šimtmečių mąstytojų mokslo apie žmogų temomis. Mokslininko knygos išverstos į daugybę kalbų, iš jų mokoma įvairiuose pasaulio universitetuose. „Keista visko tvarka“ – pirmasis Damasio leidinys lietuvių kalba.

Kaip užauginti sūnų: ryšio svarba auginant berniukus

Autorius: Michael C. Reichert

Remdamasis ilgamečiais tyrimais, psichologas Michaelis C. Reichertas stengiasi pakeisti nusistovėjusį požiūrį, kad berniukai privalo būti „tikri vyrai" – ištvermingi, stiprūs, neverkiantys. Autoriaus teigimu, toks auklėjimas gali turėti neigiamų pasekmių: paskatinti atsiriboti, užsisklęsti, išprovokuoti pyktį, nulemti nepagarbų ar destruktyvų elgesį. Anot jo, siekdami vyriškumo kultūros pokyčių, tėvai, mokytojai ir kiti artimi žmonės turi padėti berniukams ugdydami jų socialines ir emocines savybes.
Knygoje Michaelis C. Reichertas dalijasi patarimais, kaip to pasiekti. Štai keletas jų:
- Klausykite ir stebėkite neteisdami. Berniukai turi žinoti, kad juos išklausote ir suprantate.
- Padėkite berniukams užmegzti tvirtus santykius su mokytojais, treneriais ir kitais svarbiais žmonėmis.
- Skatinkite juos kalbėti apie savo jausmus ir pabrėžkite pagarbą aplinkiniams.
- Leiskite jiems suprasti, kad patirdami fizinį ar emocinį skausmą jie neturi „būti vyru" ar „susiimti".
Naujausios psichologijos ir neuromokslų įžvalgos šioje knygoje suteiks žinių ne tik auginantiems berniukus bei paauglius, bet ir visiems su jais bendraujantiems. Tai padės išugdyti savimi pasitikintį berniuką, kuris didžiuosis savo pasiekimais ir taps šauniu vyru.
Šis nuoširdus, intensyviai su vaikais ir paaugliais dirbančių specialistų įžvalgomis bei pačių berniukų istorijomis papildytas Michaelio C. Reicherto pasakojimas mums – tėvams, mokytojams, treneriams ir kitiems, kasdien bendraujantiems su berniukais ir jaunuoliais, – primena ramaus pokalbio galią atverti kartais pernelyg sandariai uždarytas duris į nepaprastą berniukų vidinį pasaulį. Tik apsupti žmonių, kurie juos supranta ir priima, berniukai įveikia sunkumus ir žengia vyriškėjimo link, net jei pakeliui tenka nubraukti ne vieną ašarą.

Jėzaus mirtis

Autorius: J.M. Coetzee

Dovydas, dabar jau dešimties, mėgsta su draugais žaisti futbolą ir nepaliauja uždavinėti klausimų, į kuriuos nei Inesa, nei Simonas negali atsakyti. Jis atsisako skaityti knygas, išskyrus vienintelę – „Don Kichotą". Prieštaraudamas bet kokiai visuomenę persmelkusiai tiesai, Dovydas vieniems atrodo mažai ką nutuokiantis, o kitiems – pasižymintis nepaprasta įžvalga berniukas.
Vieną dieną, vaikams spardant kamuolį, kieme pasirodo Chulijus Fabrikantė, našlaičių prieglaudos direktorius. Pasiūlęs jiems sužaisti su našlaičių komanda, vyras pasišalina palikęs sumaištį: Dovydas pareiškia išeisiąs gyventi į prieglaudą, nes nori prisijungti prie Fabrikantės futbolininkų. Be to, jis juk tikras našlaitis, todėl jo vieta su tokiais pat, kaip jis. Tačiau berniuką užklupusi mįslinga liga apverčia viską aukštyn kojomis ir pasuka įvykius netikėta linkme.
„Jėzaus mirtis" – paskutinė alegorinės trilogijos „Jėzaus vaikystė" („Sofoklis", 2014) ir „Jėzaus mokyklos metai" („Sofoklis", 2017) dalis, užbaigianti Dovydo, Simono ir Inesos istoriją, kurioje J. M. Coetzee nagrinėja pamatinius klausimus: ką reiškia būti našlaičiu, ar nusistovėjusios tiesos išties yra tokios neginčytinos, ar žmogus gali pasikeisti iš esmės, ar galima atleisti net didžiausią skriaudą. Svarbūs svarstymai apie pomirtinį gyvenimą šioje knygoje atrakina duris naujoms visos trilogijos interpretacijoms.
John Maxwell Coetzee (g. 1940) – Pietų Afrikos Respublikos rašytojas, nuo 2002 m. gyvenantis Australijoje, vienas žinomiausių šiuolaikinių romanistų, Nobelio literatūros premijos laureatas, du kartus pelnęs „Man Booker" apdovanojimą.

Jėzaus vaikystė

Autorius: J.M. Coetzee

Naujausias garsaus Nobelio premija apdovanoto rašytojo J. M. Coetzee kūrinys „Jėzaus vaikystė“ nėra biblijinė istorija. Knygoje pasakojama apie vidutinio amžiaus vyrą Simoną ir penkiametį berniuką Dovydą. Dėl aiškiai neįvardytų priežasčių pabėgę iš tėvynės jie susipažįsta laive, plaukiančiame į naują šalį.
Dovydas kelionės metu atsiskiria nuo tėvų ir nieko apie juos neprisimena. Simonas tiki, kad svarbu surasti Dovydo motiną, kurią, jo įsitikinimu, Dovydas atpažintų instinktyviai. Naujojoje šalyje gyventojai neprisimena praeities, čia svarbi tik dabartis, piliečiai neturi įprastų aistrų, seksualumas eliminuotas, kasdienis maistas prėskas. Čia atvykusiems Simonui ir Dovydui skiriami nauji vardai, tačiau jie dar ne viską iš praeities užmiršo, todėl tokios aplinkybės verčia maištauti.
Knygos autoriui J. M. Coetzee rūpi žmogaus atmintis, prisiminimai ir jų vertinimas, darbo ir jo prasmės santykis, vyro ir moters artumas, motinos ir vaiko ryšys. Gyvenimas šitoje visuomenėje yra tikras išbandymas.

Draugas šešėliuose

Autorius: Alex North

RAUDONOS RANKOS, RAUDONOS RANKOS VISUR...
Turbūt visi paauglystėje pažinojome į Čarlį Krabtrį panašų vaikiną: niūrios piktavališkos mintys, bloga lemiantis šypsnys, visuomet laikosi atstu nuo kitų. Galbūt pagalvojome: toks paauglys galėtų padaryti ką nors siaubinga.
Prieš dvidešimt penkerius metus Čarlis Krabtris taip ir padarė – įvykdė žiaurią žmogžudystę. Tamsiuose interneto užkaboriuose dar ir dabar daugybė liguistai susidomėjusių žmonių nagrinėja ją lyg mistinį galvosūkį. Baisiausia – kad nusikaltimas įkvėpė ne vieną mėgdžiotoją. Baugina ir tai, kad paties Čarlio Krabtrio po nusikaltimo niekas taip ir nerado.
Visus šiuos metus Polas Adamsas nepajėgia pamiršti kraują stingdančio įvykio: ir žudikas, ir auka kadaise buvo jo draugai. Po dvidešimt penkerių metų, suprastėjus senos motinos sveikatai, Polui tenka grįžti į gimtąjį miestelį, vėl įžengti į Šešėliais vadinamą mišką, pereiti ištuštėjusiomis gatvėmis, vėl apsigyventi susvetimėjusiuose vaikystės namuose. Pasirodo, liūdnos praeities nepamiršo ne jis vienas.
Kažkas seka Polą. Kažkas miške kartoja kruvinas vaikų žmogžudystes. Kažkas stengiasi, kad nė vieno, susijusio su dvidešimt penkerių metų senumo įvykiais, neliktų gyvo.
Jis – name. Jis prakeiktame name.
Alex North – visame pasaulyje žinomas ir pripažintas detektyvų ir trilerių autorius, baigęs filosofijos studijas. Prieš tapdamas rašytoju dėstė Sociologijos katedroje Lidso universitete. Anksčiau išleista jo knyga „Šnabždėtojas" („Sofoklis", 2019) sulaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo. Rašytojo kūriniai išversti į daugiau nei 30 užsienio kalbų.

Blogio teorija

Autorius:  Donato Carrisi

Gėris ir blogis kartais tėra susitarimo rezultatas, bet svarbiausia tai, kad jie neegzistuoja gryna forma. Blogio teorija teigia: „Vienų gėris visuomet sutampa su kitų blogiu ir atvirkščiai."
Pareigūnė Mila Vaskez kasdien žvelgia į tylos sieną. Šimtai dingusių asmenų nuotraukų – tarsi paskutinis jų gyvenimo įrodymas. Vyrai, moterys, vaikai. Gyvieji, nežinantys, kad jie gyvi. Ir mirusieji, kurie negali numirti. Regis, su kiekviena diena jie vis labiau grimzta į užmarštį. Mila nenuleidžia rankų – ieško, už ko užsikabinti, ir tikisi rasti dingusiuosius.
Ir netikėtai jie ima grįžti.
Pirmasis pasirodo po septyniolikos metų. Sugrįžta, kad nužudytų tuos, kurie pelnėsi iš kitų skausmo. Mila privalo išsiaiškinti, ko jis siekia. Situacija tik blogėja, kai grįžta dar keli dingusieji. Klausimų daugiau nei atsakymų. Žmogžudysčių labirintas plečiasi. Mila suvedama su policijos departamento atstumtuoju Berišu. Šis domisi antropologija ir taiko jos metodus tardydamas nusikaltėlius. Aiškėja viena: kadaise kažkas padėjo tiems žmonėms pranykti iš ankstesnių gyvenimų. Niekas nežino, kas slypi už šių šiurpą keliančių sugrįžimų. Vis giliau į tyrimą pasinerianti Mila vėl pajunta tamsos alsavimą į nugarą...
Donato Carrisi (g. 1973) studijavo teisės mokslus, specializavosi kriminologijos ir etologijos srityse, nuo 1999 m. dirba scenaristu, rašo detektyvus. „Blogio teorija" tęsia „Blogio šnabždesyje" („Sofoklis", 2020) pradėtą tyrėjos Milos Vaskez istoriją. Tai intelektualus trileris, įsukantis į nesustabdomą gyvenimo ir mirties ciklą ir verčiantis ieškoti atsakymo, kaip ir kodėl žmonėse užgimsta blogis.

Amo sūpuoklės

Autorė: Herta Muller

Jeigu kuris nors mūsiškių po patikrinimo, sukaupęs visą drąsą, kurį nors načalniką ar net patį lagerio komendantą Šištvanjonovą, būdavo, paklausia, kada būsim paleisti namo, tie trumpai atsakydavo: SKORO DOMOJ. Tai reiškė: Greit važiuosit.
Tasai rusiškas GREIT pavogė iš mūsų ilgiausią pasaulyje laiką.
ŽINAU, KAD SUGRĮŠI, – senelės ištarti žodžiai septyniolikmetį rumuną Leo, žvarbų 1945-ųjų sausio rytą išvežtą į priverčiamųjų darbų sovietų lagerį, palaikė visus penkerius ten praleistus metus. Utėlės, nušalusios galūnės ir į maistą mainomi anglies gabalai, cementas ir šlako blokeliai, statybvietės ir kolchozo laukai, blakėmis apėję narai barakuose, meilės guolius dengiančios paklodės, sargybinių šunys, 334 velioniai ir nuolatinis alkis – visa tai yra lagerio kalinių kasdienybė, pasauliui skaičiuojant taikos metus po Antrojo pasaulinio karo. Kaip neišprotėjus ištverti ir išsaugoti savastį, kad išėjęs į laisvę galėtum grįžti į gyvenimą?
Žadą gniaužianti ir meistriškai parašyta vaikino (iš)gyvenimo istorija alsuoja tikrove – autorė knygą rašė remdamasi iš jos gimtojo kaimo kilusio Oskaro Pastioro ir kitų žmonių skausminga patirtimi lageryje, kur širdis tėra kraujo pompa, vienas mostas lopeta lygus vienam gramui duonos, o alkis tampa nė per žingsnį nesitraukiančiu alkio angelu, palaikančiu trapų ryšį su gyvenimu.
Herta Müller (g. 1953) – iš Rumunijos kilusi, Vokietijoje gyvenanti rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė, pelniusi gausybę kitų apdovanojimų, jos knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Šis romanas – tai žvilgsnis į iki šiol mažai tyrinėtą Europos istorijos puslapį.

KAIP SUTVARKYTI SAVO Š...: paprastas vadovas, kaip leisti sau gyventi

Autorė: Sháá Wasmund

Ar kada svajojai, kaip imsiesi ko nors naujo – pradėsi savo verslą, parašysi romaną, pagaliau tapsi sportiškas, bet nieko taip ir nepradėjai? Ar „dabar" vis neatrodo tinkamas laikas permainoms? Metas keistis.
2015-ųjų sausį verslininkė ir bestselerių autorė Sháá Wasmund apsisprendė pagaliau imtis to, ko iš tiesų troško. Metusi darbą (ir gerą atlyginimą), ji pagaliau gyvena savo svajonių gyvenimą. O to siekiant svarbiausia buvo suprasti, kad gauti tai, ko nori, iš tiesų visai nesunku. Autorė remiasi savo ilgamete profesine ir asmenine patirtimi, tad „Kaip sutvarkyti savo Š..." – puikus gyvenimo vadovas. S. Wasmund paprastai ir aiškiai pasakoja, kaip atsikratyti baimių, pamiršti pasiteisinimus ir šiandien pat pradėti gyventi taip, kaip visada troškai. Svarbiausia leiskite sau gyventi!
Ši knyga skirta tau, jei...
...vieną dieną pabudai ir paklausei savęs: „Kada gi mano gyvenimas tapo toks sudėtingas?"
...nesi ten, kur norėtum būti, arba ten, kur, tavo nuomone, turėtum būti.
...žinai, kad gali daugiau padaryti ir pasiekti, kad esi vertas daugiau.
...atrodo, kad iš tiesų bandei viską pakeisti, bet pokyčių nematyti. Bent jau ilgalaikių.
...esi pavargęs. Ir nusivylęs. Gyvenimu. O labiausiai savimi.
...tau atsibodo vis kartoti tas pačias klaidas.
...suvokei, kad nežinai, kaip su visu tuo susidoroti, ir esi pasirengęs išbandyti ką nors naujo.
...nori susigrąžinti savąjį aš ir savo gyvenimą.
...žinai, kad praeitis nelygi ateičiai.
...esi pasirengęs siekti daugiau.
...nori savo svajonių gyvenimo, o ne blankios jo versijos.
... esi pasirengęs (tai svarbiausia) pagaliau sutvarkyti visą tą savo šūdą.
Ši knyga ne tau, jei...
...manai, kad rasi stebuklingą piliulę ir viskas magiškai susitvarkys savaime.
...norėtum kitokio gyvenimo, bet iš tiesų noras nėra pakankamai stiprus, kad dėtum pastangas.
...nesi pasirengęs keisti savo elgesio ir įpročių... net jei tai niekur neveda.
...manai, kad gyvenimas pasikeis vien perskaičius šią knygą. Tikrai ne.
...turi sindromą „koks aš vargšelis" ir nesi pasirengęs to pripažinti ar ką nors dėl to daryti.
...nesi pasirengęs prisiimti atsakomybės už savo gyvenimą.

Valgykit kaip žvėrys! Kokių sveikos mitybos paslapčių galime pasimokyti iš gamtos

Autoriai: David Raubenheimer, Stephen Simpson

Geriausia 2020-ųjų metų New Scientist knyga.
Mūsų protėviai, iš kurių išsivystėme, intuityviai jautė, kiek ir kokio maisto reikėjo jų kūnui, tad maitinosi išlaikydami idealią maistinių medžiagų pusiausvyrą. Pradedant laukiniais babuinais ir baigiant lipniais pelėsiais glitūnais, visi gyvi organizmai instinktyviai žino, kaip derinti mitybą. Visi, išskyrus šiuolaikinius žmones. Kada ir kodėl mes praradome šį gebėjimą, ir ar įmanoma jį susigrąžinti?
Pasakodami įtraukiančią mitybos mokslo ir evoliucinės biologijos istoriją bei remdamiesi daugelį metų trukusiais novatoriškais tyrimais, Davidas Raubenheimeris ir Stephenas Simpsonas nuosekliai atskleidžia atsakymus į šiuos klausimus. Jų spalvingos mokslinės kelionės metu skaitytojai apkeliaus visą Žemės rutulį – nuo Keiptauno prieškalnių iki Arizonos dykumų bei pažangiausių tyrimų centro Sidnėjuje. Mokslininkams tikrinant savo hipotezes su įvairiais gyvūnų karalystės nariais, skaitytojai susipažins su skėriais, pelėmis ir netgi gorilomis.
Šios didingos mokslinės kelionės rezultatas – jungtinė mitybos teorija, išryškinanti svarbias prielaidas apie augančią medžiagų apykaitos ligų ir nutukimo epidemiją. D. Raubenheimeris ir S. Simpsonas pateikia naudingų įžvalgų, padėsiančių įvertinti nepageidaujamą šalutinį madingų dietų poveikį, kontroliuoti savo mitybos aplinką ir suvokti, kad tai, kas skanu ir sveika, yra sudėtinė tinkamos mitybos dalis.