Suaugusiems - Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

2021-04-23

Spartusis mokymasis: įvaldykite sudėtingus įgūdžius, pranokite konkurentus ir paspartinkite savo karjerą

Autorius: Scott H. Young

Įgykite naujų gebėjimų, išlikite svarbūs ir reikalingi, atraskite save iš naujo, prisitaikykite prie bet kokių naujų darbo aplinkos reikalavimų. Knygoje „Spartusis mokymasis“ pateikiami principai, kaip greitai įvaldyti sudėtingus įgūdžius. Tai rimtas vadovas, kaip saviugda užsitikrinti profesinę ateitį ir įgyti didžiulių konkurencinių pranašumų.
Šiais audringų ekonominių ir technologinių pokyčių laikais išsilaikyti priekyje įmanoma tik nuolat užsiimant saviugda – visą gyvenimą mokantis naujų idėjų, dalykų ir įgūdžių. Norėdami daugiau pasiekti ir išsiskirti iš kitų turite tapti sparčiojo mokymosi aistruoliais.
Naujų įgūdžių sunkiausia išmokti todėl, kad žmogus manosi kuo puikiausiai išmokęs mokytis dar bestudijuodamas, tad problemas ir toliau sprendžia „senais gerais" būdais. Knygoje „Spartusis mokymasis“ griaunamos tos nuostatos ir pateikiama labai veiksmingų strategijų, kaip pakeisti tokią mąstyseną bei kaip mokytis kitaip, kad įsiminta informacija kuo ilgiau išliktų galvoje.
Scottas H. Youngas pateikia naujausių tyrimų duomenis, kaip mokytis efektyviausiai, pasakoja apie kitus sparčiojo mokymosi entuziastus: tarp jų ir apie Benjaminą Frankliną, šachmatų didmeistrę Juditą Polgár, Nobelio premijos laureatą fiziką Richardą Feynmaną bei kitus, tokius kaip mažai kam žinomas šių laikų polimatas Nigelas Richardsas, kuris, nemokėdamas prancūzų kalbos, sugebėjo laimėti pasaulinį žaidimo Kriss-Kross turnyrą prancūzų kalba.
S. H. Youngas aprašo būdus, kaip jam ir kitiems pavyko įgyti žinių, ir atskleidžia, kad spartusis mokymasis nėra tik kažkoks neaiškus vien užkietėjusiems savamoksliams būdingas įgūdis – tai rimtas įrankis, tinkamas visiems, norintiems pasiekti geresnės karjeros, veiksmingiau mokytis ir pagerinti savo gyvenimą.
Knygoje „Spartusis mokymasis“ nagrinėjama ši kvapą gniaužianti subkultūra, pateikiamos patikrintos schemos, kaip sėkmingai imtis sparčiojo mokymosi projektų, siūloma įžvalgų, kaip, norint ką nors greitai ir gerai išmokti, tai tinkamai susiplanuoti ir tą planą vykdyti be jokių mokytojų ar brangių studijų.
Ar norite išmokti gerai kalbėti kokia nors kalba (ar dešimčia kalbų), ar per trumpą laiką išstudijuoti bakalauro lygio programą, ar įvaldyti įvairius produktui ar verslui nuo nulio sukurti reikalingus įgūdžius, laikykitės knygoje „Spartusis mokymasis“ nurodytų principų ir jums pavyks.
2021-04-23

KŪNAS MENA VISKĄ: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas

Autorius: Bessel Van Der Kolk

Šiame New York Times bestseleryje novatoriškų pažiūrų tyrinėtojas pakeičia mūsų suvokimą apie traumas ir pasiūlo naują, drąsią paradigmą, kaip pasveikti.
Traumos – tai gyvenimo faktas. Veteranai ir jų šeimos susiduria su skaudžiais kovų padariniais; kas penktas amerikietis buvo tvirkinamas; kas ketvirtas užaugo su alkoholikais; viena iš trijų porų patiria fizinį smurtą.
Vienas žymiausių pasaulyje traumų specialistų dr. Besselis van der Kolkas daugiau kaip tris dešimtmečius dirbo su traumas patyrusiais žmonėmis. Knygoje „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“ jis pasitelkia naujausius mokslinius pasiekimus ir parodo skaitytojams, kaip trauma tikrąja žodžio prasme pakeičia ir kūną, ir smegenis, pablogina traumuotų žmonių gebėjimą justi malonumą, domėtis įvairia veikla, kontroliuoti save ir pasitikėti. Autorius tyrinėja naujoviškus gydymo būdus – nuo nervinio grįžtamojo ryšio ir meditacijos iki sporto, dramos ir jogos, kurie atveria naujas pasveikimo galimybes, suaktyvindami natūralų smegenų neuroplastiškumą. Knyga „Kūnas mena viską: kaip išgydyti kūno, proto ir sielos traumas“, pagrįsta dr. B. van der Kolko ir kitų įžymių specialistų atliktais tyrimais, parodo didžiulę mūsų santykių, kurie ir žaloja, ir gydo, jėgą bei suteikia naują viltį atgimti kitokiam gyvenimui.
Gydytojas Besselis van der Kolkas yra Traumų centro, esančio Brukline, Masačusetso valstijoje, įkūrėjas ir direktorius medicinos klausimais. Taip pat jis yra Bostono universiteto Medicinos mokyklos psichiatrijos profesorius ir Nacionalinio kompleksinių traumų gydymo tinklo direktorius.
2021-04-23

Mieloji, ar su tuo esi? Kai norėjosi laimės, o išėjo kaip visada

Autorė: Nika Nabokova

Merginos, pakalbėkime atvirai. Ar dažnai jūs, įbridusios į santykius, savęs paklausiate: už ką man taip?! Klausimas „už ką man taip?!" kiekvienai moteriai kyla dėl skirtingų priežasčių. Viena kankinasi su šaltu tarsi ledkalnis partneriu. Kita, nors ir apsupta vyro rūpesčio ir meilės, o po sunkios darbo dienos lepinama pėdų masažu ir ramunėlių arbata, vis tiek ieško meilužio, kuris į ją nusišluostytų kojas ir elgtųsi kaip su šiukšle. Kuo šiurkščiau, tuo geriau! Trečia pati nesugeba paaiškinti, ko trokšta. Svajoja apie jaukumą, tačiau bijo nuobodulio, trokšta gyvenimo kaip filme, tačiau baiminasi jo scenarijaus. Vėjavaikė, turinti šimtą veidų ir tūkstantį vaidmenų. Tačiau nė vienas scenarijus nesuteikia asmeninės laimės. Tad ji paskubomis susikrauna lagaminą ir prisiekusi sau daugiau niekada nebristi į tokius santykius, skuodžia kuo toliau nuo dar vienos tikrosios gyveno meilės. Ir vėl užlipa ant to paties grėblio. Viskas iš pradžių – kodėl?
Nika Nabokova įsitikinusi, kad problema daug gilesnė, nei atrodo. Savo knygoje „Mieloji, ar su tuo esi? Kai norėjosi laimės, o išėjo kaip visada" ji pasakoja tikras istorijas ir, rausdamasi iki esmės, atsako į moterims ramybės neduodančius klausimus.
Knygoje „Mieloji, ar su tuo esi? Kai norėjosi laimės, o išėjo kaip visada" nerasite sudėtingų analitinės psichologijos terminų, Jungo archetipų apraiškų ir prasmių analizės bei panašaus pobūdžio išminties demonstravimo. Knyga – lyg širdingas pokalbis su drauge, kai sėdėdamos virtuvėje gurkšnojate mėgstamiausią gėrimą ir narstote problemą po kaulelį.
Nikos istorijose skaitytojos atpažins save ir sulauks atsakymo. Juk tam ir reikalinga geriausia draugė – kad viską paaiškintų, nuramintų ir stumtelėtų: esą, ženk pirmyn, mano mieloji, ir daugiau nenusidėk.
2021-04-21

Kiti protai: apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę

Autorius: Peter Godfrey-Smith

Viena laukiamiausių knygų, įtraukta į Publishers Weekly 2016 m. rudens geriausių mokslo populiarinimo knygų dešimtuką!
Nors žinduoliai ir paukščiai laikomi protingiausiomis Žemėje gyvenančiomis būtybėmis, pastaruoju metu paaiškėjo, kad protiniais gabumais jiems nenusileidžia iš tolimos gyvybės medžio šakos išsivystę galvakojai moliuskai, tokie kaip kalmarai, sepijos, o labiausiai – aštuonkojai. Nelaisvėje laikomi aštuonkojai geba atskirti prižiūrėtojus, įsiveržti į greta stovintį rezervuarą dėl ėdesio, paleidę čiurkšlę, išjungti elektros lemputę, užkimšti kanalizaciją ir bebaimiškai pasprukti. Kaip nutiko, kad tokiais gabumais apdovanoti gyviai evoliucionavo taip radikaliai nuo mūsų, žmonių, nutolusioje šakoje? Ar tai reiškia, kad per evoliuciją protas kūrėsi ne vieną, o bent du kartus? Pažintis su aštuonkoju leidžia priartėti prie mums svetimo protingo gyvūno. Ko galime pasimokyti susidūrę su juo?
Knygoje Kiti protai Peteris Godfray-Smithas, žymus mokslo filosofas ir patyręs nardytojas su akvalangu, pasakoja visiškai naują subjektyvios patirties pradžios istoriją – kaip gamta ima suvokti save. Godfray-Smithas pabrėžia, kad ši istorija daugiausia vyksta vandenyne, kur atsirado pirmieji gyvūnai. Sekdamas proto vystymosi kelią autorius rodo, kaip nesuvaldomos, paskiros jūra gabenamos ląstelės pradeda gyventi kartu ir tampa galinčiomis justi, veikti ir keistis signalais. Šiems primityviems organizmams susijungus su kitais, jie tapo sudėtingesni. Pirmosios nervų sistemos greičiausiai išsivystė ankstyviesiems medūzos giminaičiams, vėliau – galvakojams, kilusiems iš vos pastebimų moliuskų, kurie paliko savo kriaukles ir pakilę nuo dugno leidosi į grobio paieškas, išsiugdydami tam būtiną didesnį intelektą. Žinduoliai ir paukščiai, nepriklausomai nuo šių organizmų, vėliau pradėjo savo atskiras evoliucines keliones.
Tačiau kokiu intelektu pasižymi galvakojai moliuskai? Remdamasis naujausiais moksliniais tyrimais ir savo paties nardymo metu patirtais nuotykiais, Godfray-Smithas bando išsiaiškinti daugybę šiuos padarus apvijusių mįslių. Kaip aštuonkojis, socialaus gyvenimo nemėgstantis atsiskyrėlis, tapo toks protingas? Koks jausmas turėti galybe neuronų užpildytus aštuonis čiuptuvus, kurių kiekvienas iš esmės gali galvoti pats už save? Kas nutinka aštuonkojams atsisakius savo kaip vienišių gyvenimo būdo ir pradėjus burtis draugėn, kaip tai nutiko išskirtinėje Australijos pakrantės vietoje?
Atsigręždamas į gyvybės kilmės pradžią ir lygindamas žmones su jų nepaprastais giminaičiais gyvūnais, Godfray-Smithas naujai nušviečia aštuonkojų protus – lygiai taip pat ir mūsų pačių.
Apie autorių - Peteris Godfrey-Smithas – Sidnėjaus universiteto Istorijos ir mokslo filosofijos mokyklos profesorius. Jis yra daugiau nei į dvidešimt kalbų išversto bestselerio „Kiti protai. Apie aštuonkojį, jūrą ir sąmonės kilmę“ autorius. Taip pat yra parašęs knygas Theory and Reality: An Introduction to the Philosophy of Science) ir (Darwinian Populations and Natural Selection), kurios 2010-aisiais įvertintos Lakatoso premija.
2021-04-21

Dabar aš ramiai papietausiu

Autorius: Saulius Vasiliauskas

„Gimiau 1989-aisiais Vilniuje, augau Širvintose. Spausdinti tekstus – esė, apsakymus, miniatiūras – pradėjau atsikraustęs į sostinę, kur studijuoju literatūrologijos doktorantūroje, užsiimu įvairiomis kultūrinėmis veiklomis ir gainioju kamuolį jaunųjų humanitarų, menininkų krepšinio komandoje „Egzistenciniai klausimai“.
Žinau, kad mano senelis Stasys, ištremtas į Vorkutos lagerį, pasakodavo blatniesiems intriguojančias istorijas – kad nebūtų sumuštas, kad išgyventų. Turėjo būti geras pasakotojas. Išgyvenimo pasakotojas. O aš? Pasakoju bandydamas išgyventi? Matyt, taip teigti nebūtų tikslu ir sąžininga. Veikiau mokausi klausyti ir stebėti, bent truputį sulėtinti įvykius, patirti dabartį“, – Saulius Vasiliauskas.
„Sauliaus Vasiliausko prozoje negirdėti dažnam iš jaunųjų būdingo egzaltuoto literatūrinio riksmo. Pirmoje savo knygoje autorius šneka, būtent, šneka, negarsiu, bet aiškiai artikuliuotu, gyvu, autentišku balsu, o ironija čia – taikli, lyg akupunktūros adatėlės, duriančios be skausmo, su meile“, – knygos redaktorius, rašytojas Vidas Morkūnas.
Leidyklos skelbtame „Pirmosios knygos“ konkurse 2020 m. Saulius Vasiliauskas laimėjo pirmąją vietą prozos kategorijoje.
2021-04-21

Raudonasis apelsinas

Autorė: Harriet Tyce

TAMSUS, ORIGINALUS, KLASIŠKAS TRILERIS
Elison pasisekė. Ji turi mylintį vyrą, nuostabią dukterį ir dirba nenuobodų darbą. Jaunai advokatei pirmą kartą paskiriama ginti žudikę. Tačiau Elison piktnaudžiauja alkoholiu. Ir nelabai rūpinasi šeima. Ji užmezgė romaną su kolega, kuris, rodos, nusiteikęs peržengti visas jos nubrėžtas ribas.
Elison ginamoji neneigia nužudžiusi savo vyrą – ji pripažįsta kaltę, sutinka, kad jos vieta už grotų. Bet kažko šioje istorijoje stinga. Gal išgelbėjusi ginamąją Elison išsigelbės pati? Deja, kažkas žino visas Elison paslaptis. Kažkas nori, kad ji sumokėtų už tai, ką yra padariusi. Kažkas nesirengia liautis, kol ji praras viską...
Harriet Tyce užaugo Edinburge, studijavo anglų kalbą Oksfordo universitete, vėliau baigė parengiamuosius tesės kursus Sičio universitete. Beveik dešimtmetį Londone dirbo baristere (aukščiausio laipsnio advokate), įgijo kūrybinio rašymo magistro laipsnį Rytų Anglijos universitete. „Raudonasis apelsinas“ – debiutinis autorės trileris.
„Nuostabus, intriguojantis trileris“, – Tess Gerritsen.
„Tiesiog negalėjau atsiplėšti. Bravo!“ – Sarah Pinborough.
„Tamsus, originalus, pavergiantis trileris, negalėjau nuo knygos atitraukti akių“, – Lisa Jewell.
„Klasiškas trileris su sudėtingais, įtikinamais personažais“, – Clare Mackintosh.
2021-04-21

Praamžiai ir kiti laikai

Autorė: Olga Tokarchuk

KIEKVIENA ISTORIJA YRA TIK LAIKO ĮRANKIS, IŠ ESMĖS LAIKUI JI VISAI NEREIKALINGA
Nobelio premijos laureatės Olgos Tokarczuk knyga „Praamžiai ir kiti laikai“ ne tik Lenkijoje buvo skaitytojų pripažinta geriausia metų knyga, bet ir plačiai žinoma visoje Europoje – išversta į prancūzų, danų, olandų, vokiečių, ispanų, italų ir kitas kalbas.
„Kiek pamenu, visuomet norėjau parašyti tokią knygą kaip ši. Sukurti ir aprašyti pasaulį. Tai – istorija pasaulio, kuris, kaip ir visa, kas gyva, gimsta, vystosi ir miršta. Iš jos supratau, kad kiekviena istorija yra tik laiko įrankis ir kad iš esmės laikui ji visai nereikalinga“, – Olga Tokarczuk.
„Praamžiai ir kiti laikai“ – tai romanas apie destruktyvią laiko galią. Jis pasakoja apie išgalvotą Praamžių kaimą, kurio nerasime jokiame žemėlapyje, ir jo mįslingus gyventojus. 84 romano skyreliai – tai „laikai“, primenantys kaleidoskopą, kuriame realizmas susipina su magija.
Ir kritikai, ir skaitytojai žavisi O. Tokarczuk kūrybos intelektualumu, gebėjimu atskleisti filosofines gelmes, vadindami tai magiškuoju realizmu, jos knygos išsiskiria ištobulintu pasakojimo menu, paprasta, skaidria kalba, poetiškais aprašymais, gebėjimu pažvelgti į vaizduojamus dalykus iš amžinybės perspektyvos. Tikrus įvykius derindama su išgalvotais, su mitais ir sapnais, rašytoja tiesiog prikausto skaitytojo dėmesį.
Olga Tokarczuk – Nobelio literatūros premijos laureatė, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti lenkų rašytoja. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną svarbiausių literatūros pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“. 2019 m. į „Man Booker International Prize“ trumpąjį finalininkų sąrašą buvo įtrauktas ir kitas autorės romanas „Varyk savo arklą per mirusiųjų kaulus“.
2021-04-21

Susipažinkite – tai jūs

Autorius: Bill Sullivan

GENAI, MIKROBAI IR PASLAPTINGI VEIKSNIAI, PAVERČIANTYS MUS TUO, KAS ESAME.
Kodėl jus traukia tam tikro tipo žmonės? Kodėl esate veikiau „vyturys“ nei „pelėda“ arba priešingai? Kodėl balsuojate būtent taip, o ne kitaip?
Šioje „National Geographic“ leidybos grupės išleistoje mokslo populiarinimo knygoje pateikiamas išmintingas, gyvenimą keičiantis požiūris į veiksnius, kurie ir nulemia tai, kas esame.
„Negaliu patikėti, kad ką tik tai pasakiau.“ „Kas privertė mane taip pasielgti?“ „Kas man negerai?“ Mes nuolat ieškome atsakymų į šiuos fundamentalius žmogiškus klausimus – ir štai dabar mokslas pagaliau pajėgus pateikti atitinkamus atsakymus. Gardžiausias mums maistas, simpatiškiausi žmonės, emocijos, kurias jaučiame, ir įsitikinimai, kuriais vadovaujamės, – visa tai didžiąja dalimi priklauso nuo mūsų DNR, mikrobų ir gyvenamosios aplinkos. Tačiau, suprantama, esama ir kitų, paslaptingesnių veiksnių.
„Susipažinkite – tai jūs“ pasižymi puikia pažangiausių mokslo tyrimų duomenų ir šmaikštumo derme. Iš šios humoro nestokojančios, kasdiene kalba parašytos knygos skaitytojas sužinos, kaip genetika, epigenetika, mikrobiologija ir psichologija sąveikauja tarpusavyje darydamos įtaką mūsų asmenybei bei veiksmams.
Billas Sullivanas – Indianos universiteto Medicinos mokyklos farmakologijos ir mikrobiologijos profesorius, infekcinių ligų ir genetikos specialistas. Ne vieną apdovanojimą pelnęs mokslininkas, dėstytojas ir mokslo populiarintojas dažnai savo ekspertinį vertinimą pateikia CNN laidose ar tokiuose leidiniuose kaip „Scientific American“, „Cosmos“, „The Scientist“, tinklalaidėje „The Naked Scientists“ ar „PLOS SciComm“ tinklaraščiuose.
„Labai aiškiai pateikiamos, bet sykiu ir stulbinančios įžvalgos. Sullivanas surengia mums puikią ekskursiją, supažindindamas su galybe veiksnių, kurie ir lemia tai, kas mes esame“, – David Eagleman.
„Retą malonumą suteikianti knyga: su pasimėgavimu prarijęs viską nuo pirmo iki paskutinio puslapio tampi išmintingesnis ir kur kas geriau perpranti, kas gi esi iš tiesų“, – Adam Alter.
2021-04-21

Dūžtančios formos

Autorė: Aldona Ruseckaitė

Romanas apie Vytautą Mačernį.
Karo metais Mačernį lydėjo sudėtingų išgyvenimų gama. 1943 m. uždarius Vilniaus universitetą, Vytautas grįžo į gimtąją Šarnelę. Vytautas ir Bronė jau buvo gavę Vilniaus miesto burmistro leidimą tuoktis (1943 08 12), tačiau vestuvės neįvyko. Sudėtingus sužadėtinių jausmus temdė karo metai, draugų planai emigruoti, kai 1944 m. Rusija okupavo Lietuvą. Nors sviedinio skeveldra nutraukė Mačernio gyvenimą, jo poezija įveikė laiko išbandymus.
Aldona Ruseckaitė, įsimenančių knygų apie Maironį ir Žemaitę autorė, atskleidžia dar vieno rašytojo gyvenimo slėpinius. Kuo gi sudomino autorę Vytautas Mačernis (1921–1944)? Pirmiausia – poeto vizionieriaus pasaulėvoka, jos atspindžiais poezijoje, ir ypač – jausmų pasauliu, neįvykusia santuoka. Mačernis – mąstytojas, filosofinis poetas ir – meilės kankinys?
A. Ruseckaitė rėmėsi sužadėtinės atsiminimais, Mačernio laiškais mylimajai – bendrakursei Bronei Vildžiūnaitei. Atsispindi jauno žmogaus dvasiniai išgyvenimai, pakilimai, krizės, kūrybos psichologija.
2021-04-21

Homo biologicus

Autorius: Pier Vincenzo Piazza

KAIP BIOLOGIJA ATSKLEIDŽIA ŽMOGAUS PRIGIMTIES PASLAPTIS.
Gyvename XXI šimtmetyje, visatoje, kuri atrodo beribė. Mokslas ir technologijos atnešė naują fizinio pasaulio suvokimą. Įspūdingai pažengė mūsų gebėjimas paveikti mus supančią ir mums tolimą aplinką. Tačiau šį neribotų vilčių metą temdo šešėlis. Turime pripažinti, kad silpnoji grandis pasaulyje esame mes patys, žmonės.
Trečiojo tūkstantmečio aušroje padarėme vieną revoliucingiausių atradimų: išsiaiškinome tikruosius biologinius principus, pagal kuriuos veikia mūsų kūnas ir smegenys. Kartu išryškėjo biologijos samprata, kuri nesikerta su mūsų prigimtimi ir leidžia suprasti, kas iš tiesų esame. Dabar biologija leidžia lengvai paaiškinti mūsų nepaliaujamai kintančią prigimtį, kartais nereikšmingais galinčius atrodyti mūsų troškimus, vis akivaizdžiau matomus kraštutinumus. Ji net atskleidžia jau tūkstančius metų į dvi skirtingas puses visuomenę tempiančių judėjimų – konservatyvaus spiritualizmo ir materialistinio progresyvizmo – paslaptis. Bet visgi turime atminti, kad norėdami iš tiesų suprasti, kokie šiandien esame, turime grįžti prie to, kokie buvome priešistoriniais laikais. Juk gyvename valdomi smegenų, kurios nekinta ištisus tūkstantmečius. O tai viską labai smarkiai keičia.
Laisvė – pagrindinis žmonių siekis, bet kam jos reikia? Kodėl nutunka ne visi? Kaip tampama narkomanu? Kaip neuronai užfiksuoja mūsų gyvenimiškas patirtis. Stresas: kaip, kam ir kada? Ar biologinė laisvė mus daro nenaudingus? Esame išskirtiniai, bet ar viršesni už kitus? Kaip biologija suteikia gyvenimui prasmę? – tai tik maža dalis klausimų, kurie keliami šioje knygoje. Ji nėra dar vienas bandymas paneigti žmogaus nematerialumą ir dar kartą pašlovinti mintį, kad biologija – visagalė. Priešingai, ši knyga parodo, kad naujausi biologiniai atradimai leidžia priartinti biologiją prie nematerialios dvasios ir sielą įkūnyti, o ne jos atsisakyti.
Pier Vincenzo Piazza – italų kilmės prancūzų medikas, psichiatras, neurobiologas, kurio specializacija – narkologija bei psichikos sutrikimai. Knygos autorius yra buvęs Nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto (Inserm) medicinos tyrimų vadovas, Magendie neurocentro (Bordo) įkūrėjas ir direktorius, šiuo metu vadovaujantis biotechnologijų kompanijai. P. V. Piazza pelnė pagrindinį Inserm apdovanojimą ir Prancūzijos mokslų akademijos prizą už darbus neurologijos srityje.
„Homo biologicus“ sužavės skaitytojus, kurie domisi ryšiais tarp kūno ir sielos, gamtos ir kultūros, biologijos ir psichologijos“, – Sciences humaines.
„Šioje išmintingoje, gyvoje ir nuotaikingoje knygoje – trumpai tariant, puikiai populiarizuotoje, – Pieras Vincenzo Piazza mums rodo, kad biologija ne nulemta, ji kupina tikimybių!“ – La Recherche.
„Meistriška Piero Vincenzo Piazza’os istorijos, neurologijos ir biologijos pamoka, kurioje jis meta iššūkį įprastoms savokoms“, – Lire.
2021-04-21

Mielasis Edvardai

Autorė: Ann Napolitano

KAIP RASTI JĖGŲ NEPALŪŽTI, KAI VISKĄ ESI PRARADĘS.
Vieną vasaros rytą dvylikametis Edvardas, jo mylimas brolis, tėvai ir 183 kiti keleiviai Niuarke įlipo į lėktuvą, besirengiantį skrydžiui į Los Andželą. Tarp keleivių atsidūrė ir Volstrito vunderkindas, ir mergina, mėginanti susigyventi su žinia, kad nelauktai pastojo, ir sužeistas karo veteranas, grįžtantis iš Afganistano, ir verslo magnatas, ir laisvo būdo moteris, paliekanti ją nuolat kontroliuojantį sutuoktinį. Perskridęs pusę šalies, lėktuvas sudužo. Išgyveno vienintelis Edvardas.
Edvardo likimas prikaustė visos šalies dėmesį, tačiau svarbiausia jam, likusiam vienam, be šeimos, buvo kaip nors rasti vietą šiame pasaulyje. Berniuko neapleido jausmas, kad svarbi jo savasties dalis tebėra likusi ten, danguje, visiems laikams susisiejusi su visais juo skridusiais keleiviais. Vis dėlto galiausiai jam prieš akis atsivėrė netikėtas atradimas, leidęs priartėti prie atsakymų į esminius gyvenimo klausimus.
„Mielasis Edvardai“ – tikrais įvykiais paremtas romanas. Tai sykiu ir nepaprasta brendimo istorija, ir daugiadimensė nepamirštamų veikėjų galerija, ir kvapą gniaužiantis pavyzdys, kaip sudaužyta širdis gali vėl išmokti mylėti.
„Kūrinys, kurį perskaitę pasikeisite į gera... Nepraleiskite“, – Jodi Picoult.
„Mielasis Edvardai“ – davė peno apmąstymams, vertė pritariamai linksėti, rūpintis veikėjais ir ne kartą išspausti ašarą – o juk būtent tai ir yra vykusio romano požymis“, – Emma Donoghue.
„Mielasis Edvardai“ – tai ir savita meditacija apie išgyvenimą, ir, – o tai dar svarbiau, – pavyzdys, kaip susikurti gyvenimą, kurį iš tiesų būtų verta gyventi“, – Hannah Tinti.
„Nuostabi, jautriai parašyta, įtraukianti istorija“, – John Boyne.
2021-04-21

Praeinančiam pasaulyje praeisiu

Autorius: Vytautas Mačernis

POEZIJA IR POETINĖ PROZA.
Poetas Vytautas Mačernis (1921–1944), gyvenęs vos 23 metus, savo vizionieriška poezija įėjo į lietuvių literatūros klasiką. Šioje knygoje skelbiamas kūrybinis autoriaus palikimas – eilėraščiai ir poetinė proza.
2021-ieji – Vytauto Mačernio metai, skirti 100-osioms poeto gimimo metinėms paminėti.
2021-04-20

Atlas obscura: tyrinėtojo vadovas po slaptuosius pasaulio stebuklus

Autoriai: Dylan Thuras, Ella Morton, Joshua Foer

NEW YORK TIMES BESTSELERIS.
Tyrinėtojo vadovas po slaptuosius pasaulio stebuklus : 100 naujų tolimų kelionių krypčių ir iliustracijų, 12 naujų miestų vadovų bei spalvotas išlankstomas žemėlapis kelionei aplink pasaulį
„Ši knyga yra tiek pat keista ir užburianti, kiek ir joje aprašomas pasaulis.“ (Davidas Grannas, knygų Killers of the Flower Moon ir The Lost City of Z autorius).
Atlas Obscura yra ypatinga kelionių knyga, įkvepianti aistros domėtis pasauliu ir keliauti. Vos tik pasirodžiusi užkariavo bestselerių sąrašus ir pakeitė mūsų požiūrį į pasaulį – praplėtė suvokimą, koks jis vis dėlto keistas ir nuostabus.
Šiame antrajame leidime skaitytojų laukia dar daugiau įdomių ir nepaprastų vietų, dešimtys naujų nuotraukų ir dvi naujos ypatybės: dvylikos miestų vadovai (Berlyno, Budapešto, Buenos Airių, Kairo, Londono, Los Andželo, Meksiko, Maskvos, Niujorko, Paryžiaus, Šanchajaus ir Tokijo) ir didžiulis išlankstomas spalvotas žemėlapis su maršrutu kelionei aplink pasaulį.
Atlas Obscura, labiau primenanti keistenybių rinkinį, o ne kelionių vadovą, panardina skaitytoją į netikėtus, nepastebėtus, keistus ir paslaptingus dalykus. Čia sužinosite apie gamtos stebuklus, pvz., stulbinančius jonvabalių urvus Naujojoje Zelandijoje arba tokį didžiulį baobabą Pietų Afrikos Respublikoje, kad jo viduje įrengtas baras, kuriame gali patogiai prisėsti 15 žmonių. Apie architektūros šedevrus, pvz., M. C. Escherio stilių primenančius laiptinius šulinius Indijoje. Protu nesuvokiamus renginius, tokius kaip Kūdikių šokinėjimo festivalis Ispanijoje – ir ne, šokinėja ne kūdikiai, o velniais persirengę kaukėti vyrai, striksintys per daugybę besirangančių mažylių.
Kiekvienas puslapis priartina mus prie esmės, kodėl žmonės apskritai nori keliauti, – jie nori gėrėtis ir klaidžioti nežinioje, atsiplėšti nuo pažįstamo pasaulio ir įnikti į naujoves. Dėl įtraukiančių aprašymų, šimtų nuotraukų, stebinančių diagramų, visų pasaulio regionų žemėlapių ir naujųjų miestų vadovų šią knygą norisi atsiversti visur ir visiškai į ją pasinerti. Tačiau perspėjame – kone neįmanoma neatsiversti kito puslapio, ir dar kito, ir dar kito.
2021-04-20

Iki sąjūdžio ir po jo

Autorius: Marcelijus Martinaitis

M. MARTINAIČIO PUBLICISTIKA: ORIGINALUS POŽIŪRIS, YPATINGAS SAVITAS STILIUS
Į šią knygą sudėta toji Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) įvairialypės kūrybos dalis, kurią tiktų vadinti publicistika. Tarp leidinių, pasirodžiusių jau po poeto mirties, šis aiškiai išsiskiria tuo, kad čia straipsnių, esė, pokalbių, užrašų akiratyje vyrauja politiniai, socialiniai reiškiniai, reakcijos į gyvenimo permainas – bendresnės ir visai konkrečios, su pavardėmis ir datomis. Sąjūdis, mintys apie jo ištakas ir raidos dinamiką yra vienas iš leitmotyvų. Viskas rašyta tarp 1987 ir 2012 metų, o išskirtinio M. Martinaičio publicistinio aktyvumo laikas yra 1989–1995 metai, paskui 2001-ieji. Spaudos leidiniai, kuriuose dažniausiai reiškėsi – „Gimtasis kraštas“, „Pozicija“, „Metai“, vėliau „Kelionė su Bernadinai.lt“.
Į knygą atrinkta tai, kas spausdinta tik periodikoje arba iš viso nespausdinta. Kitą reikšmingą M. Martinaičio publicistiką galėjome skaityti jo knygose „Papirusai iš mirusiųjų kapų“ (1992), „Lietuviškos utopijos“ (2003), kolektyviniuose rinkiniuose, pavyzdžiui, „Atgimimo balsai“ (1991). Nemaža jos dalis išaugusi iš žurnalinių publikacijų, tačiau reikia žinoti, kad rengdamas savo straipsnius spausdinimui minėtose knygose, M. Martinaitis paprastai juos tobulindavo, plėtodavo, detalizuodavo. Darkart pabrėžtina, kad tose knygose spausdinti tekstai į rinkinį „Iki Sąjūdžio ir po jo“ nededami. Bet yra keletas išimčių – kai to paties pavadinimo straipsnio žurnalinė versija akivaizdžiai skiriasi nuo knyginės, ji į šią knygą patenka. Rengiant knygą susisteminti antraščių, paantraščių, prierašų, nuorodų užrašymai, kai kas komentuota.
Jei pabandytume mintyse sugretinti M. Martinaičio straipsnius su kokio nors publicisto ar apžvalgininko rašiniais, paaiškėtų poeto apmąstymų kitoniškumas. Originalus požiūris, ypatingas savitas stilius, netikėtos digresijos, įsiterpiantys gyvenimo vaizdai, gebėjimas metaforizuoti reiškinį. Išvysti jį ilgametės istorijos išklotinėje, lyriniai pasažai, šmaikštūs įsimintini posakiai... Dėl to ir ne tik dėl to jo straipsniai ir pokalbiuose išsakytos mintys nesensta, o kai kurių įvykių numanymas ir prognozės stebina. Šios knygos skaitytojai gauna galimybę prižadinti atmintyje aptariamo meto įvykių tėkmę ir pasigėrėti vaizdingomis laiko „nuotraukomis“. M. Martinaitis paprastai nedatuodavo savo kūrinių, net ir rankraščiuose. Taigi straipsniai ir pokalbiai, turintys savo datas, tampa svarbiu jo požiūrių, nuotaikų, domėjimosi sričių kitimo liudijimu.
2021-04-20

Sapnų sala

Autorius: Heikki Kännö

DAUG TEMŲ APRĖPIANTI MENININKO ISTORIJA.
Romanas „Sapnų sala“ prasideda pasakotojo Isako Severino apsisprendimu parašyti garsaus Stokholmo menininko Vernerio H. Bergerio biografiją. Severinas jau išleidęs vieną knygą apie Vernerį, bet nutaria parašyti išsamesnę, įtraukti į ją ir pasakojimą apie Bergerių giminės vasarvietę Sapnų saloje prie Stokholmo. Apie paslaptingus įvykius saloje rašo net bulvariniai laikraščiai, kurių rėksmingos antraštės klausia, kas iš tiesų ten atsitiko. Norėdamas kuo daugiau sužinoti apie Bergerį, Severinas susitinka su jo giminaičiais, draugais, žmona – keistais ir nemaloniais žmonėmis, kurių prisiminimai ir pasakojimai padeda sukurti įvairiapusišką dailininko paveikslą.
Vernerio šeimos istorija Severiną nuveda į Belgijos Kongą, Švediją, Niujorką, Prancūziją, Vokietiją, Austriją, Aziją ir rašoma biografija pamažu virsta giminės saga.
„Sapnų sala“ – menininko istorija, bet H. Kännö romanas aprėpia labai daug temų. Rašytojas fikciją supina su faktais, pasakodamas personažų istorijas pasinaudoja Naujojo amžiaus dvasinio judėjimo idėjomis, meno pasaulio keistybėmis, Afrikos dievais, Kongo mitologija, mokslo faktais ir mokslo ribas peržengiančia mistika, įvairiomis religijomis, nes dauguma veikėjų beveik fanatiškai tiki kokia nors didesne jėga. Giminės pradininkui Šmaliui dvasinio gyvenimo kryptį rodo Kongo pranašas Simonas Kimbangu, Verneris, iš prigimties linkęs į pamišimą, savo mokytoju laiko G. I. Gurdžijevą, o Vernerio sūnus, visiškai atmetęs ankstesnių kartų pasaulėžiūras, sakosi esąs matriksistas – jis tiki, kad gyvenimas – tai kompiuterinė simuliacija, panaši į tą, kuri vaizduojama kino filme „Matrica“.
Knygą iš suomių kalbos išvertė profesionali vertėja Aida Krilavičienė, apdovanota Lietuvos PEN centro įsteigta premija „Metų vertėjo krėslas“.
Heikki Kännö (gim. 1968) – suomių dailininkas, rašytojas, išleidęs du romanus. Jau pirmąja knyga – „Bitės kelias“ (Mehiläistie, 2017), pasakojančia mįslingą vokiečių menininko Josepho Beuyso gyvenimo istoriją, Heikki Kännö pelnė ir skaitytojų, ir kritikų pripažinimą. Už antrąjį romaną „Sapnų sala“ (Sömnö, 2018) H. Kännö buvo apdovanotas Suomijos nacionalinio poeto J. L. Runebergo vardo premija, siūlomas 2019 m. Europos sąjungos literatūros premijai.