Gęstanti šviesa

Autorius: Stuart MacBride

Škotijos miesto Aberdyno raudonųjų žibintų kvartale aptinkamas nuogai išrengtos, mirtinai sumuštos prostitutės kūnas. Kriminalistui seržantui Loganui Makrėjui tai dar viena bloga blogos dienos pradžia.
O juk savo eilės laukia lagamine atrasti išdarinėti labradorų veislės šuns palaikai, miesto tarybos narių grupinis seksas su nepilnamete, be žinios dingęs neištikimas vyras. Kasdienės niekuo neišsiskiriančio Škotijos miesto paprasto policininko problemos.
Bet tai dar ne viskas! Dar reikėtų nepamiršti maniako, tvirtai užremiančio namų duris ir sudeginančio juos kartu su gyventojais. Be to, Makrėjaus atžvilgiu pradėtas vidinis tyrimas, o jo viršininkė iš visų jėgų bando pavaldinio nervų tvirtumą...

Riebalai – gyvybės šaltinis

Autorius: Joseph Mercola

Ar praėjusiame amžiuje mokslininkai sutarė, kad vėžį sukelia genetinės priežastys, atsirandančios dėl chromosomų pažeidimo ląstelių branduoliuose. O jeigu mokslas laikosi klaidingo įsitikinimo ir vėžį sukelia visai ne pažeista DNR, o dėl mitochondrijų disfunkcijos sutrikusi medžiagų apykaita?
Gydytojas osteopatas Josephas Mercola siūlo naujoviškai pažiūrėti į tokį kasdienį ir svarbų reiškinį kaip mityba.
Knyga „Riebalai – gyvybės šaltinis“ – naujoviškas ir pirmas tokio pobūdžio mitybos vadovas. Jame atskleidžiama, kad visos ligos stipriai susijusios su sutrikusiu medžiagų apykaitos procesu. Kas jį sutrikdo? Tai lemia mitochondrijų disfunkcija. Mitochondrijos – ląstelių, kurių mūsų kūne yra tūkstančiai, viduje esančios vadinamosios energijos stotelės, kurios suteikia ląstelėms energijos ir kartu palaiko mūsų gyvybę bei sveikatą. O kai pažeista daugybė mitochondrijų, neįmanoma išlikti sveikam.
Pradėti labiau rūpintis savo sveikata nėra sudėtinga. Tiesiog reikia kūnui duoti tinkamo maisto, kuris būtų energijos šaltinis. Bet į sąvoką „tinkamas maistas“ vėlgi siūloma pažvelgti naujai ir išbandyti ketogeninę mitybą. Joje yra mažai angliavandenių ir daug sveikųjų riebalų. O tai, autoriaus tikinimu, yra būdas optimizuoti biocheminius procesus, kurie slopintų įvairias ligas ir padėtų organizmui gyti.
Nauda, kurios gausime pakeitę įprastą mitybą į ketogeninę, gali nustebinti – ne tik gydyti, užkirsti kelią sunkiai ligai, bet ir suteikti daugiau energijos, pagerinti smegenų veiklą, padėti numesti svorio ir jo nebesusigrąžinti.

Černobylis

100 NUOTRAUKŲ IŠ ZONOS!
Sukrečianti, gyva ir atvira istorija apie Černobylio elektrinės avariją iš pirmų lūpų! Černobylis bebaimio šios pavojingos zonos „nelegalo“ akimis.
Kodėl įvyko didžiausia branduolinė avarija žmonijos istorijoje, kaip buvo suformuota zona ir kaip pasikeitė pasaulis po katastrofos?
• Per parą evakuotas visas Pripetės miestas – 50 000 gyventojų…
• Dviejų metrų ilgio šamai aušinimo kanaluose…
• Laukinės lūšies staugimas, girdimas nuo postapokaliptinio šešiolikaaukščio stogo…
• Ausį rėžiantys dozimetro įspėjimai…
• Radioaktyvus juodasis smėlis fabriko „Jupiter“ rūsyje...
• Ugniagesių batai, keliantys potenciją?
Greičiausiai jūs beveik nieko nežinote apie Černobylį. Tik nuotrupas, detales, ištraukas iš konteksto. Tokio plataus ir išsamaus požiūrio į katastrofą Lietuvos pašonėje dar nebuvo publikuota. Tad kviečiame kartu su Šarūnu Jasiukevičiumi pasižvalgyti po neįtikėtiną apokaliptinį pasaulį, kurio gelmės net ir po 30 metų slepia daugybę paslapčių. Tapkite jų liudytojais.
„Kodėl Černobylis? Šis klausimas kyla daugeliui. Ko ten eiti, jei tyko tiek daug pavojų? Radiacija, laukiniai žvėrys, apleisti pastatai, teritoriją saugantys pareigūnai... Jei atvirai, atsakymo neturiu iki šiol. Tiksliau – turiu keletą, atradau juos per kelerius metus, bet negaliu pasirinkti galutinio. Manau, jų dar bus. Ko gero, visas versijas sieja viena sąvoka – postapokaliptinė romantika.“
(Šarūnas Jasiukevičius).
ŠARŪNAS JASIUKEVIČIUS – verslininkas, režisierius, publicistas, išpopuliarėjęs TV laida „Praeities žvalgas“, dabar garsėjantis pramuštgalviškomis kelionėmis, kurias rengia žmonėms, turintiems „tvirtus kiaušus“, po visokiausius, pavojų knibždančius objektus (Černobylį, Arktį, Baikonūro kosmodromą).
„Čia negalioja įprastos mūsų sociumo normos, čia neveikia įstatymai, čia nėra bankų, paskolų, mokesčių inspekcijos. Tai – tarsi kita visata su kitokiais dėsniais. Visiškas atitrūkimas nuo kasdienybės ir persikėlimas į kitą realybę vos per kelias valandas. Ką jau kalbėti apie jausmą, kai naktį apleistame Pripetės mieste užlipęs ant aukščiausio pastato stogo po kojomis matai miestą, kuriame kadaise gyveno beveik 50 000 žmonių. O dabar esi tik tu vienas. Ir tavo mintis pertraukia mieste besibastančio vilko kaukimas arba lūšies, kviečiančios jauniklius, miaukimas. Kirtęs Černobylio zonos perimetrą, suvoki, kad nuo šios akimirkos tik pats esi savo likimo šeimininkas. Kartais – ir kitų žmonių likimo šeimininkas. Dažniausiai, gatvėje sutikęs nepažįstamą žmogų, turi ribotą skaičių „ėjimų“. Tave saisto visuomenės normos, įstatymai, moralės nuostatos, įvaizdis, asmeninė legenda. Černobylio zonoje visa tai negalioja. Tai – tarsi kompiuterinis žaidimas, kuriame nėra galimybės išsaugoti prieš elgiantis rizikingai, todėl turi tik vieną bandymą. Tas absoliučios laisvės jausmas... Gal tai ir yra romantika? Tad kviečiu jus į įspūdingą, neįtikėtiną ir nuotykių kupiną kelionę po unikalią vietą – Černobylio zoną. Pažadu – bus įdomu, kartais baisu, kartais linksma. Tačiau abejingų neliks. Bent jau šito tikiuosi.“

Pranašystės

Autorius: Juozas Erlickas

Knyga, kuri pakeis Jūsų charakterį, gyvenimo būdą, o gal net gyvenamąją vietą.
K. Kaip sekėsi rašyti?
J. E. Gerai. Bet, aišku, stengiaus, kad nebūtų pernelyg gerai. Mat jei perskaitę knygą visi tik skėsčios rankom: „Geriau jau nebegali būti!“, tai kitos mano knygos nebeskaitys. Aš noriu palikti viltį.
K. Ką reikėtų žinoti žmonėms, kurie Jūsų knygą atsivers pirmąsyk?
J. E. Žmonės gali nieko nežinoti. Viskas jiems ten bus paaiškinta.
K. Ką daryti tiems, kurie knygos nespės įsigyti?
J. E. Nieko nebepadarysi. Teks susitaikyti su mintimi, kad gyvenimas praėjo pro šalį.

Bitininkas iš Alepo

Autorė: Christy Lefteri

Nuris yra bitininkas, jo žmona Afra – dailininkė. Jų gyvenimas gražiame Alepo mieste Sirijoje yra paprastas ir šeimyniškas. Tačiau vieną dieną karas atima viską, kas buvo brangiausia, ir jie priversti bėgti.
Keliaudami per neteisybės kupiną pasaulį Afra ir Nuris turi susitaikyti su skaudžia netektimi ir patiria išbandymų, kurie palaužtų net tvirčiausią dvasią. Tačiau, nepaisant visko, jiems reikia rasti kelią atgal vienam pas kitą.
Bitininkas iš Alepo yra mano vaizduotės vaisius. Bet Nurio ir Afros personažai širdyje ir mintyse užgimė koja kojon žengiant su Graikiją pasiekusiomis pabėgėlių šeimomis ir vaikais. Romane stengiausi atskleisti tai, kaip elgiamės su artimiausiais žmonėmis išgyvenę skaudžią netektį. Bitininkas iš Alepo yra ne tik apie neįsivaizduojamą netektį, bet ir apie meilę bei kelią į šviesą. Visa tai mačiau, girdėjau ir jutau Atėnų gatvėse ir stovyklose.

Žiema

Autorė: Ali Smith

ANTROJI METŲ LAIKAMS SKIRTO KNYGŲ KETVERTO DALIS.
Rūsti žiema. Besniegės Kalėdos šalčio sukaustytame Kornvalyje. Viskas, kas buvo nematoma, tampa matoma, o kas buvo slepiama, atsiveria. Žiema moko išgyventi.
Šis romanas – tai dikensiško užmojo šeimos drama breksito, ekonominės krizės, globalios migracijos ir ekologinių problemų fone. Knygos centre – motina Sofija, kadaise sėkminga verslininkė, gyvenanti didžiuliame name. Merginos paliktas jos sūnus Artas, tinklaraštyje rašinėjantis apie išgalvotas patirtis gamtoje. Įžvalgi ir jautri mergina Liuksė, autobuso stotelėje Arto įkalbėta suvaidinti mylimąją. Ir jos prašymu pakviesta Airisė, politinė aktyvistė, su kuria jos sesuo Sofija jau seniai nutraukusi ryšius.
Šventinė vakarienė, kupina prisiminimų ir atsivėrimų, haliucinacijų ir sapnų, galiausiai visus sujungia. Išnykus praeities šmėkloms, kiekvienas pasijunta truputį kitoks – geriau pažinęs save ir savo artimą.
„Žiema“ – antroji tetralogijos, skirtos metų laikams, dalis (pirmoji dalis „Ruduo“ lietuviškai pasirodė 2018 m.). Šį romaną „Metų knyga“ nominavo tokie leidiniai kaip „The Times“, „The Guardian“, „The Observer“, „The Daily Telegraph“, „The Evening Standard“ ir „The New York Times“. Kūrinys buvo įtrauktas į „The British Book Award“ trumpąjį sąrašą.
Ali Smith – britų ir škotų rašytoja, žurnalistė, romanų, novelių ir pjesių autorė, rašanti tekstus ir škotų muzikos grupei „The Trash Can Sinatras“. Kūrėja garsėja originaliu, itin savitu stiliumi, jos romanai išversti į kelias dešimtis kalbų ir pelnę daug prestižinių apdovanojimų.

Pramanyta Rusija

Autorius: Arkady Ostrovsky

1985 m. prie Sovietų Sąjungos vairo stojusio M. Gorbačiovo epocha atnešė daug permainų. Prasidėjus vadinamajai perestrojkai, susilpnėjo spaudos cenzūra, visuomenė gavo daugiau laisvių, atsirado kooperatyvai – rimtas žingsnis kapitalizmo link. Tačiau valdžios kuluaruose nuolat vyko kova tarp liberalios demokratijos šalininkų ir tvirtos rankos išsiilgusių konservatorių – sovietofilų. Ji nenutrūko ir subyrėjus SSRS, Rusijai tapus nepriklausoma valstybe.
Pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino epocha vertinama nevienareikšmiškai. Viena vertus, jis buvo demokratas ir žodžio laisvės šalininkas, bet antra vertus, leido šalyje įsitvirtinti oligarchams, jo valdymo laikais pradėtas kruvinas karas Čečėnijoje, didelė dalis visuomenės pasijuto nuskurdusi, nusivylusi dažnai iki galo nepasvertomis reformomis. Pagaliau vis labiau ligotas Jelcinas savo dėmesį atkreipė į iki tol mažai kam žinomą buvusį KGB karininką V. Putiną, faktiškai perduodamas jam visas valdžios Rusijoje vadžias.
Šioje A. Ostrovskio knygoje bandoma atsakyti į klausimą: kodėl Rusijoje taip ir nesugebėta atitrūkti nuo slogios praeities, galutinai išsivaduoti iš „tvirtos rankos“ ilgesio. Čia aprašoma, kaip „naujasis caras“ V. Putinas įsitvirtino valdžioje nuosekliai smaugdamas žiniasklaidą, pasitelkęs ištisą popagandininkų korpusą, kaitindamas rusų neapykantą Vakarams, viešai apgailestaudamas dėl „prarastos didybės“ – SSRS griūties. Susidorojimas su neįtikusiais žurnalistais, politikais ir verslininkais, teroro aktai, antrasis Čečėnijos karas, įsiveržimas į Gruziją tapo įžanga į įvykius Ukrainai priklausančiose teritorijose – Kryme ir Donbase.

Laplandijos karas. 1944–1945 m.

Autorius: Mika Kulju

Laplandijos karas (suom. Lapin sota) – Lietuvoje mažai kam žinomas Antrojo pasaulinio karo epizodas, prasidėjęs 1944 m. rugsėjį ir pasibaigęs 1945 m. balandžio pabaigoje. Šiame tolimojoje šiaurėje vykusiame ginkluotame konflikte susirėmė buvusių sąjungininkų – Suomijos ir Trečiojo reicho kariuomenės. Kaipgi taip nutiko, kad ginklo broliai atsuko ginklus vienas prieš kitą, kodėl karas vyko būtent Laplandijoje ir kuo jis baigėsi, – apie tai savo knygoje pasakoja istorinėmis temomis rašantis suomių publicistas Mika Kulju.
Rašydamas knygą apie Laplandijos karą, autorius daugiausia rėmėsi dalyvių dienoraščiais, šia tema išleista literatūra, vokiečių požiūrį į konfliktą padėjo suprasti susirašinėjimas su Waffen-SS jėgerių pulko veteranu. Knyga iliustruota žemėlapiais, originaliomis nuotraukos iš autoriaus kolekcijos ir Suomijos karo archyvo.

Žmogžudystė Morgo gatvėje ir kitos šiurpios istorijos

Autorius: Alanas Poe Edgasa

Poe sukūrė detektyvo žanrą.  Arthur Conan Doyle, po to - Agatha Christie...
E. A. Poe (1809-1849) – skeptikas, maištautojas, kasdienės tuštybės niekintojas, vienišas nelaimingas beturtis, persekiojamas nesėkmių, nepripažintas ir nepritapęs gimtinėje, tačiau gerbiamas ir mylimas Prancūzijoje. „Tai Baironas, per klaidą gimęs bjaurioje visuomenėje, – vienišas barbariškoje, dujų apšviestoje Amerikoje“, – taip Šarlis Bodleras apibūdino Poe. Šiandien E. A. Poe - visame pasaulyje dievinamas amerikiečių literatūros klasikas ir kultinis rašytojas, iš naujo atrandamas vis naujos kartos skaitytojų.
E. A. Poe tobulai atskleidė dvasines ir fizines kančias, mirtį, įspausdamas į mūsų sąmonę realų siaubą. Jo kūriniai dažnai priartėja prie padorumą neigiančios ribos, nes pagrindinis jo apsakymų tikslas – NETIKĖTUMAS.
Šis rinkinys – tai apsakymų rinktinė, kurią sudaro visi žymiausi E. A. Po darbai: pirmasis jo prozos kūrinys – apsakymas „Mecengeršteinas“ (1832 m.), pirmasis jo detektyvas „Žmogžudystė Morgo gatvėje“ ir daugelis kitų.
Akivaizdu, kad E. A. Poe - siaubo ir įtampos meistras, kuris šiurpins skaitytojus dar ne vieną šimtmetį. Savo istorijose jis tiesiog panardina į tikrą košmarą, o nuostabios Harry Clarke iliustracijos šį jausmą tobulai papildo ir sustiprina, perkeldamos vaizduotę į beveik realų gotikinio siaubo ir beprotybės pasaulį. Rašytojas tobulai aprašė dvasines ir fizines kančias, organinės materijos irimą, mirtį; sugebėjo kurti tikrąjį siaubą mūsų sąmonėje. Jį domino įvairūs kančios pasireiškimai, liguista sielos būsena, kuri sukelia „stingdančią baimę, siaubą“, vaizdai, pasak jo paties, gimę „ties riba, kur sumišusi tikrovė ir sapnas“. Šiurpiose istorijose mirusieji kartais sugrįžta pas gyvuosius.

Kaip nori

Autorė: Jude Deveraux

Vieną lemtingą vasarą trys labai skirtingos moterys susitinka Samer Hilyje, Virdžinijoje, kur išsiaiškina turinčios daug daugiau bendro, nei įsivaizdavo...
Pirmoji šešiasdešimtmetės Olivijos santuoka buvo ilga ir nelaiminga, tačiau dabar, neseniai ištekėjusi, ji nekantrauja pagaliau pradėti gyvenimą su vyru, kurį visuomet iš tikrųjų mylėjo, — nesvarbu, kad ši pradžia ir gana vėlyva. Į penktąją dešimtį įkopusi Keitė yra ištekėjusi už išvaizdaus ir sėkmingo verslininko. Jų santuoka kone primintų pasaką, jeigu ne viena problema: jis aistringai įsimylėjęs kitą moterį! Dvidešimt kelerių Elizos santuoką, kurioje ši įstrigusi su vyru, parinktu turtingų jos tėvų, taip pat kamuoja problemos. Dabar, kai vyro meilužė laukiasi, atrodo, jis ketina imtis drastiškų priemonių, siekdamas Elizą pastumti šalin.
Nors vasarnamyje kiekviena jų atsiduria dėl skirtingų priežasčių, neilgai trukus moterys pradeda atskleisti savo nuoskaudas, norus ir svajones. O gavusios gyvenime retai pasitaikančią progą ištaisyti praeities klaidas, visos trys patiria, kas gali nutikti tuomet, kai svajonės iš tiesų išsipildo.
Nuoširdus, magiškas pasakojimas; „Kaip nori“ yra puikus pavyzdys to, kad Jude Deveraux istoriją pasakoti geba taip kerinčiai, jog ši sužavės ne tik ilgamečius gerbėjus, bet gėrėtis privers ir naują skaitytojų kartą.

Vietoj dienoraščio. II tomas. 1976–1983

Autorius: Juozas Baltušis

JUOZO BALTUŠIO DIENORAŠČIAI, II TOMAS.
Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“ (1979), „Parduotos vasaros“ (1957–1969), „Tėvų ir brolių takais“ (1967), „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976) ir kt.
J. Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę – dėl to jis buvo ir skaitytojų labai mėgstamas, ir tuometinės valdžios peikiamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.
Praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą Lietuvos literatūros ir meno archyve. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat 1990-ųjų pabaigos (mirė 1991 m. vasarį) rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.
Antrasis dienoraščių tomas apima 1976–1983 m. Sklaidant J. Baltušio kasdienybės užrašų lapus, atsiveria ne tik jo asmeninio gyvenimo kaleidoskopas ar individualios veiklos literatūros ir kultūros lauke pastangos: rašytojo dienoraščius galima ir verta skaityti kaip plačią kultūros, literatūros įvykių panoramą Lietuvoje ir tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Kūrėjų portretai, partinės nomenklatūros veikėjų štrichai, jų apibūdinimai, surašyti per J. Baltušio regėjimo prizmę, sudaro labai įdomią paveikslų galeriją. Plačiausia prasme J. Baltušio dienoraščius galima matyti ir kaip įvairialypį visos sovietinės epochos veidrodį.
„Nuolat susimąstau, kur iš tikrųjų šuo užkastas. Labai galimas daiktas, jog kalčiausia yra toji aplinkybė, kad visi mes gyvename dvigubą gyvenimą: matome tikrovėje vis didėjančius sunkumus, šitai aptariame artimų draugų būrelyje, tarp žmonių, kuriais pasitikime, o iš tribūnų, iš laikraščių, radijo ir televizijos kartojame lyg papūgos, kad viskas gerai, gyvenimas nepalyginamai pagerėjo ir toliau gerėja, valio, valio, valio! Pati gamta keršija mums visiems už tai. Negali nekeršyti“, – Juozas Baltušis, 1982 12 31.

Tamsią naktį išėjau iš tylių namų

Autorius: Peter Handke

2019 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Peteris Handke yra vienas talentingiausių ir geriausių Austrijos pokario rašytojų. Prestižiškiausią pasaulyje literatūros premiją Švedijos akademija kūrėjui paskyrė už „paveikius kūrinius, kurie, pasitelkus išradingą žodyną, tyrė žmogiškosios patirties paribius ir jos ypatingumą“.
Daugybę romanų, apsakymų, esė bei pjesių parašiusio Peterio Handkeʼs bibliografijoje „Tamsią naktį išėjau iš tylių namų“ yra vienas gražiausių, poetiškiausių ir magiškiausių kūrinių. Nedidelio Zalcburgo priemiesčio Takshamo bendruomenė puikiai pažįsta ir gerbia vietinį vaistininką. Tačiau pačiam vyrui jo gyvenimas atrodo pilkas ir nuobodus: santykiai su žmona ir vaikais atšalę, meilužė nebedžiugina, o darbas pavirtęs rutina. Vyras atsigauna tik klaidžiodamas gamtoje, rinkdamas ir valgydamas haliucinogeninius grybus.
Per vieną tokį pasivaikščiojimą vaistininką kažkas užpuola. Po stipraus smūgio į galvą vyras atsipeikėja praradęs kalbos dovaną. Incidentas paskatina ir kitas permainas: jis nusprendžia palikti ankstesnįjį gyvenimą ir leistis į kelionę. Vietiniame restoranėlyje susipažinęs su dviem keliauninkais – poetu ir slidininku, vaistininkas patraukia kartu su jais – į vakarus, link Alpių. Šioje fizinėje ir dvasinėje kelionėje jo laukia daugybė keistų, magiškų ir dvasiškai išlaisvinančių nutikimų, vedančių ten, kur nukeliauti sunkiausia: savęs pažinimo link.

Papasakok man daugiau

Autorė: Kelly Corrigan

Stulbinamas atvirumas!
Mes kasdien vartojame žodžius Taip jau būna, Aš nežinau, Aš žinau, Ne, Taip, Aš myliu tave, bet retai susimąstome, kokia prasmė juose slypi ir kaip tai gali paveikti mūsų santykius su artimaisiais. Šios paprastos, kasdienės frazės turi didžiulę galią.
Knygos autorė atvirai dalijasi savo patirtimi ir istorijomis, kurios apnuogina jos asmeninį gyvenimą, bet parodo, kad visi mes esame ir stiprūs, ir pažeidžiami. Gyvenimas nuolat duoda pamokas, kurių nerasi vadovėliuose, svarbiausia sugebėti jas priimti ir suprasti jų siunčiamą žinią.
Ką jaučia anūkė, vis nerasdavusi laiko aplankyti savo močiutę ir vieną dieną sužinojusi, kad jos nebėra?
Ką jaučia dukra, kurios tėtis jai buvo didžiausias autoritetas, nenugalima asmenybė, tačiau jį įveikė klastinga liga?
Ką jaučia mama, supratusi, kad negali savo vaikų apginti nuo viso pasaulio?
Ką jaučia moteris, sužinojusi, kad jos geriausia draugė mirtinai serga?
Ir galų gale, kaip jautiesi, kai susiduri su baisia dilema: galimybė turėti vaikų ar sveikata?
Visa tai ir dar daugiau papasakota nuoširdžiai ir su švelniu humoru.
Knyga „Papasakok man daugiau“ yra labai asmeniška, išmintinga ir šmaikšti. Ji apie mus, moteris, apie mūsų silpnybes, vidinę galią ir išmintį, kurią kaupiame susidurdamos su vis naujais iššūkiais. Skaitydamos knygą jausitės tarsi pokalbyje su artima drauge, kuriai galima papasakoti viską.
Kelė Korigan – „New York Times“ bestselerių „The Middle Place“, „Lift“ ir „Glitter and Glue“ autorė. Ji taip pat yra projekto „The Nantucket Project“ meno vadovė ir jo pokalbių serijos apie svarbiausius dalykus gyvenime vedėja. Kartu su vyru Eduardu Lichčiu ir dukromis Džordžija ir Klara gyvena Kalifornijoje, netoli Ouklando.
„Mes atleidžiame savo tėvams už tai, kad jie neretai būna neteisūs, kad mato vienus dalykus, tačiau nepastebi kitų, kad kažko nesupranta. Savo broliams ir sesėms už tai, kad jie protingesni, sportiškesni ar laimingesni nei mes. Savo vaikams už tai, kad neišpildo mūsų lūkesčių, gąsdina mus savo amžiui tinkamu, bet vis tiek baisiai neprotingu elgesiu, o paskui užauga, palieka mus ir pamiršta paskambinti. Sau patiems, kad esame menkesni, nei ketinome tapti, kai buvome jauni ir svajojome apie kosmoso platybes ir olimpinius medalius. Mums be galo reikia – ir su kiekviena diena vis labiau – būti pripažintiems, kad mums atleistų. Ir nepaisant to, kad ir kaip ten būtų, mes mylime ir esame mylimi. Nors galbūt kitaip, nei tikimės.“

Ne-priklausomi. Kaip liautis kontroliuoti kitus ir pradėti rūpintis savimi

Autorė: Melody Beattie

„Ši knyga yra apie svarbiausią ir tikriausiai labiausiai ignoruojamą žmogaus atsakomybę – rūpinimąsi savimi. Apie tai, ką galite padaryti, kad pasijustumėte geriau.“
(Melody Beattie).
Šioje klasika tapusioje saviugdos knygoje amerikiečių psichologė Melody Beattie supažindina su kopriklausomais – per daug linkusiais kontroliuoti kitus – žmonėmis. Pirmiausia tai yra žmonės, gyvenantys su priklausomybių valdomais artimaisiais: alkoholikais, lošėjais, darboholikais. Tačiau ši knyga ne tik jiems – daugelis susiduriame su per daug rūpestingais tėvais ar valdingais sutuoktiniais, linkusiais sekti kiekvieną mūsų žingsnį.
Pasak autorės, kontrolė – tik iliuzija. Mes negalime suvaldyti kito žmogaus minčių ar emocijų ir prievarta paveikti jų valios. Vieninteliai žmonės, kuriems galime padėti, esame mes patys.
Apsisaugokite nuo skausmo ir suimkite gyvenimą į savo rankas.
PSICHOTERAPEUTŲ REKOMENDUOJAMA KNYGA.
Melody Beattie yra viena mėgstamiausių Amerikoje saviugdos knygų autorių, dažnai prisimenama tarp priklausomybės ligomis sergančių ir iš jų besivaduojančių žmonių. Jos tarptautinis bestseleris „Ne-priklausomi“ 1986 m. supažindino visuomenę su terminu „kopriklausomybė“. Milijonai skaitytojų tikėjo išmintingais Melody žodžiais ir patarimais, nes ji iš asmeninės patirties žinojo, ką jie išgyvena. Ji pati buvo palikta, pagrobta, patyrė seksualinę prievartą, kentėjo nuo alkoholio ir narkotikų priklausomybės, išgyveno skyrybas ir vaiko netektį.
„Beattie supranta, ką reiškia būti už borto, ir tai padėjo jai numesti gelbėjimosi virves tiems, kurie dar dreifuoja“, – rašoma žurnale „Time“.
„Nesvarbu, kuo serga jums poveikį darantis žmogus – yra alkoholikas, jaučia potraukį lošti, yra linkęs persivalgyti, yra darboholikas, priklausomas nuo sekso, nusikaltėlis, maištingas paauglys, neurotiškas tėvas ar motina, taip pat yra kopriklausomas ar turi visų išvardytų žmonių tipų savybių, – ši knyga skirta jums, kopriklausomajam.
Šioje knygoje rašau ne apie tai, kaip padėti alkoholikui ar kitokių bėdų turinčiam žmogui, nors jei jums pasidarys geriau, tikėtina, kad ir ligonis ims sveikti. Išleista daug puikių knygų apie tai, kaip padėti alkoholikams. Manoji yra apie svarbiausią ir tikriausiai labiausiai ignoruojamą žmogaus atsakomybę – rūpinimąsi savimi. Apie tai, ką galite padaryti, kad pasijustumėte geriau.“

Povo turgelis

Autorė: Jojo Moyes

Septintasis dešimtmetis, Atėnė Forster — žavingiausia savosios kartos atstovė. Ši graži, išlepinta, pernelyg daug sau leidžianti mergina pelnė Paskutiniosios Debiutantės pravardę. Jai sutikus tekėti už žavaus jauno paveldėtojo Daglaso Feirli-Hulmo, jos tėvai lengviau atsikvėpė. Tačiau po dvejų metų pasklido gandai apie Atėnės romaną su kažkokiu prekeiviu.
Po trisdešimt penkerių metų Siuzanai Pikok tenka grumtis su garsiosios savo motinos palikimu. Paguodą teikia tik pačios atidaryta krautuvėlė-kavinė, pavadinta „Povo turgeliu“. Ji tampa tikru rojumi ir kitiems miestelio nepritapėliams. Ten Siuzana turbūt pirmą kartą gyvenime randa tikrų draugų, vienas iš jų — Alechandras, pabėgęs nuo Argentinoje jį persekiojančios praeities.
Siuzaną irgi persekioja motinos vaiduoklis, įsiūbavęs tragiškų įvykių grandinę. Tik stojusi prieš savo šeimą ir pripažinusi ilgai slėptus jausmus moteris galės susitaikyti su praeitimi. Pajutusi tvirtą pagrindą po kojomis, ji supranta, kad raktas į istoriją ir į laimę visą laiką buvo čia pat.