Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos » Suaugusiems
  • Mergaitės, kurias pamiršo

    Autorė: Emily Gunnis

    mergaites kurias pamirsoKodėl ji nerūpėjo jums, kai dar buvo gyva? Kai dar galėjote ją rasti ir išgelbėti? Niekas nekreipė į mus dėmesio. Ji sakė jums, kad mumis čia nesirūpina, bet vis tiek suimdavote ją ir parveždavote atgal į Morgeitą.

    1944-ieji, Blečlio Parkas. Patriotiškai nusiteikusi Olivija atvyksta dirbti depešų kurjere. Jaunatviško įkarščio kupina mergina nenumano, kokie išbandymai jos laukia. Žino viena: ji nori pamatyti pasaulį, o ne sėdėti namie, kaip mama.

    2015-ieji, Soltdinas. Nuošalioje vietovėje randami merginos palaikai. Policijos inspektorė Džo Hamilton įtaria, kad jie – septyniolikmetės Holės Mor, prieš trisdešimt metų dingusios Morgeito našlaičių namų globotinės. Ištisus dešimtmečius ši mįslė nedavė Džo ramybės. Kaip ir penkiolikmetės Džemos Smit mirtis. Dabar Džo tarnybos laikas baigiasi – ji turi tik penkias dienas išsiaiškinti tiesą. Tik kodėl visi įkalbinėja šią bylą palikti ramybėje? Kodėl viršininkas slapukauja, o aukos sesuo atsisako bendrauti su policija? Maža to, hospise gęsta Džo motinos gyvybė, tad Džo teks rinktis, kam skirti savo jėgas ir laiką.

    Tai sukrečiantis pasakojimas apie dešimtmečius saugomas paslaptis ir negyjančias žaizdas, kurios alina sielą net ir po daugelio metų. Apie nenumaldomą laisvės troškimą ir kartu poreikį kam nors priklausyti, sulaukti palaikymo, būti mylimam. Apie meilę. Žudančią. Ir teikiančią jėgų.

     

  • Mano šveicarė

    Autorė: Jen Beagin

    mano sveicareAkivaizdu, niekas nenusipelno tapti bokso kriauše dėl to, kad užlipo ne tais laiptais ar atstūmė ne tą žmogų, bet atsižvelgiant į tiesiog absurdišką įspėjamųjų ženklų gausą – pagrobimas, kalėjimas, purvini namai, depresyvus šuva – Dičkė šveicarė ne tik kad pati prisikvietė bėdą, bet iš esmės dar ir pasitiko ją su gėlėmis.

    Ši knyga – ne apie šunis. Bet joje vietos užtenka visiems – net asilams ir bitėms.

    Greta ją praminė Dičke šveicare, nes ji buvo aukšta ir kilusi iš Šveicarijos. Tarp priekinių dantų ji turėjo tarpą, o iš skvarbių žydrų akių panėšėjo į sektos vadeivą. Kad ir kur ji beeidavo, visi aplink gręžiodavosi – net kūdikiai ir šunys. Jos grožis buvo kaip pati Šveicarija – pribloškiamas, bet sterilus.

    Toks Dičkės portretas tebuvo Gretos spėlionės – Dičkės šveicarės ji kaip gyva akyse nebuvo mačiusi. Girdėjusi tik jos balsą – terapijos seansų garso įrašuose, kuriuos transkribuodavo sekso ir santykių ugdomajam vadovui, Hadsone žinomam Omo vardu. Dičkė šveicarė – viena iš Omo pacienčių. Jos balsas nepaaiškinamai jaudina Gretą. Iš pažiūros itin skirtingos, šios dvi moterys turi šį tą bendro – abi patyrė emocinių traumų.

    Vieną dieną Greta netikėtai sutinka Dičkę šveicarę šunų parke – ją atpažįsta iš balso. Dičkė šveicarė nenutuokia, kokias jos paslaptis žino Greta. Nepaisydama pasirašytos konfidencialumo sutarties ir kaltės jausmo, Greta darys viską, kad šis susitikimas nebūtų paskutinis.

    Dūzgia ne tik bitės. Dūzgia ir praeityje paliktos traumos, ieškančios kelio į dienos šviesą.

    Fantastiška, velniškai keista, juokinga iki ašarų „Mano šveicarė“ – tai ne tik meilės istorija, bet ir daugialypis neištikimybės, psichinės sveikatos ir seksualinių stereotipų atspindys.

     

  • Ką turi žinoti visi tėvai. Psichologės patarimai, kaip rūpestingai užauginti laimingus vaikus

    Autorė: Margot Sunderland

    ka turi zinoti visi tevai psichologes patarimaiSužinokite apie pagrindinius vaiko raidos etapus ir veiksmingas auklėjimo strategijas, kurias pateikia švietimo ir neuromokslų ekspertai.

    Knygoje nagrinėjami naujausi vaikų smegenų raidos tyrimai ir pritaikomi realiems gyvenimo scenarijams, su kuriais susiduria visi tėvai. Tai nėra vieno žmogaus nuomonė ar patirtis apie tėvystę. Vaikų psichoterapeutė, Londono vaikų psichikos sveikatos centro direktorė dr. Margot Sunderland, remdamasi išsamiais tyrimais, pateikia įrodymais pagrįstas strategijas tėvams, ieškantiems patikimos informacijos ir patarimų, kaip geriausiai auklėti savo atžalas.

    Tėvystės strategijos apima tiek naujagimio mokymą miegoti, tiek dvylikamečio raminimą, atsiskyrimo, nerimo, socialinės raidos ir kitus klausimus. Šioje knygoje dėmesio skiriama ne tik vaiko, bet ir tėvų poreikiams, pateikiama patarimų, kaip pasirūpinti savimi.

     

  • Vyras kopose. Ciklo „Salų komisarė“ 9-oji knyga

    Autorė: Anna Johannsen

    vyras koposeGrįžus iš motinystės atostogų Lenos Lorencen mintys dažnai sukasi apie sūnelį, bet štai ji paskiriama tirti keblios bylos. Vienos Hamburgo laivininkystės bendrovės savininkas negrįžo iš kasdienio pasivaikščiojimo Ziulto pajūriu. Pirmieji pokalbiai su šeimos nariais mezgasi sunkiai, suaugę pradingėlio vaikai į Leną žiūri su didžiuliu nepasitikėjimu.

    Pajūryje radus kraujo pėdsakų, įtariamas smurtinis nusikaltimas. Netrukus šeimos nariai sulaukia žinios iš pagrobėjų ir ūmai pasišauna bendradarbiauti. Domėdamasi senojo laivininko praeitimi Lena sužino, kad po piligriminės kelionės Šv. Jokūbo keliu jis panūdo iš pagrindų pakeisti savo gyvenimą. Gal čia ir yra mįslės įminimo raktas?

     

  • Beširdžiai

    Autorius: Stuart MacBride

    besirdziaiPaskutinę auką Kraujaleidys nužudė jau prieš septyniolika mėnesių, bet operacija „Gegužinė“ nė nepasistūmėjo. Žiniasklaida nerimsta, viršininkai reikalauja rezultatų, tačiau tyrimas tiesiog grimzta į dugną.

    Dabar tikrai ne laikas užsiimti kitomis bylomis, tačiau kriminalistė seržantė Liusė Makvei neturi kito pasirinkimo. Būdamas vos vienuolikos, Benediktas Strakenas susekė ir nužudė benamį. Niekas taip ir neišsiaiškino, kodėl Benediktas taip pasielgė, bet, atsėdėjęs kalėjime šešiolika metų, jis ir vėl sugrįžta į gatvę – sumuštas, persigandęs, įsitikinęs, kad paslaptingieji „Jie“ nori jį sučiupti, ir maldaujantis Liusės pagalbos.

    Panašu į paranoją, bet jei jis teisus? Jei jis įsipainiojęs į kur kas rimtesnį ir šiurpesnį nusikaltimą, nei Liusė žino? Jei Kraujaleidys nėra vienintelė siautėjanti pabaisa? Ir kas nutiks, kai Liusė nuspręs juos sugauti?

     

  • Subjauroti ketinimai

    Autorius: Mike Omer

    subjauroti ketinimaiNew York Times bestselerių autorius antroje Abės Malen detektyvų serijos knygoje grįžta su šiurpą keliančiais likimo vingiais, kuriuos išgyvena tamsios praeities slegiama įkaitų derybininkė.

    Vaikystėje Abė Malen ištrūko iš klastingo Vilkokso kulto, kai šis tikrąja to žodžio prasme virto pelenais. Prabėgus daugybei metų, ji tapo geriausia Niujorko policijos departamento įkaitų derybininke ir motina. Abė manė, kad blogiausia jos gyvenime liko praeityje. Iki dabar. Ginkluoti sąmokslo teorijų šalininkai, pasivadinę Stebėtojais, įsiveržė į vietinę vidurinę mokyklą ir paėmė įkaite jos dukrą.

    Išgalvotoje realybėje gyvenantiems Stebėtojams grasinant nušauti jos vaiką, paprastai šaltakraujiška Abė sunkiai tvardosi ir, rodos, tuoj palūš. Bet laikas tiksi, jos dukters gyvybė kaba ant plauko, tad Abė neturi kito pasirinkimo, tik vesti derybas su ta paranoikų grupe. Be to, jai reikia kuo skubiau įminti tos grupės lyderio mįslę, kol dar ne per vėlu.

    Abei po truputį narpliojant Stebėtojus gaubiančią paslaptį, visą laiką šmėžuoja ir kitas galvosūkis, bandantis grąžinti ją į tą tamsią praeitį, kurią ji visą gyvenimą stengėsi pamiršti.

     

     

  • Titanikas: 1912 m. balandžio 14 d.

    Autorius: David Ross

    titanikas 1912 m balandzio 14 d1912 m. balandžio 14 d. mažiau nei savaitę transatlantinėje kelionėje iš Sautamptono į Niujorką praleidęs didžiausias pasaulyje prabangus kruizinis laineris prie Labradoro krantų kliudė ledkalnį ir laivo korpusas buvo apgadintas. Neskęstančiu vadintas didžiulis 50 000 tonų laivas greitai ėmė grimzti į šaltą Atlanto vandenyną, o įgula ir keleiviai suskubo leisti gelbėjimosi valtis, kol laivo neįtraukė gelmės. Iš 2224 laivu vykusių keleivių ir įgulos daugiau nei 1500 žuvo. Tai didžiausias žuvusiųjų skaičius nuskendus civiliniam laivui.

    Šioje knygoje daugybė nuotraukų vaizdžiai atpasakoja „Titaniko“ nelaimę. Sužinosite, kaip laineris buvo statomas, kaip vyko kelionė ir buvo susidurta su ledkalniu, kaip bandyta gelbėtis ir kokie buvo nelaimės padariniai.

     

  • Mėlynoji divizija. Ispanų kraujas Rytų fronte

    Autorius: Xavier Moreno Juliá

    melynoji divizija ispanu kraujas rusijoje1939–1945 m. vykęs Antrasis pasaulinis karas palietė ne tik kariaujančias valstybes, bet ir tas šalis, kurios oficialiai skelbė nedalyvaujančios konflikte. Viena tokių buvo diktatoriaus Francisco Franco vadovaujama Ispanija, vis dar negalėjusi atsigauti po kraštą nualinusio 1936–1939 m. pilietinio karo.

    Nepaisant deklaruojamos atsargios Ispanijos valdžios laikysenos, 1941 m. prie Trečiojo reicho kariuomenės žygio į Sovietų Sąjungą prisidėjo daugiau nei 40 tūkstančių ispanų savanorių. Kas paskatino šiuos žmones vykti už tūkstančių kilometrų į visiškai nepažįstamus, pietiečių akimis, atšiaurius kraštus? Kaip ir kodėl buvo suburta garsioji Mėlynoji divizija, kaip jai sekėsi kovoti? Galiausiai kokią kainą sumokėjo ispanai ir kaip vertinama divizija iš istorinės perspektyvos?

    Daugelio istorikų nuomone, ši ispanų istoriko Xaviero Moreno Julios knyga gali būti laikoma kruopščiausiu ir išsamiausiu iki šiol išleistu darbu apie Mėlynąją diviziją. Vien Ispanijoje parduota 50 tūkst. šios knygos egzempliorių, autorius gavo Nacionalinę premiją.

     

  • Putino mafijos valstybė. Kaip Rusija netapo demokratija

    Parengė: Leonidas Nevzlinas

    putino mafijos valstybeVladimiro Putino pradėtas karas prieš Ukrainą buvo logiškas Rusijoje susiformavusio politinio režimo veiksmas. To režimo negalima apibūdinti kaip įprasto autoritarizmo ar diktatūros. Vengrų politologas Balintas Magyaras pateikė tiksliausią tokio režimo apibrėžimą, pavadindamas jį mafijos valstybe. Ir jis ne vienintelis. 2015 m. vasarį nužudytas Borisas Nemcovas yra tiesiai sakęs, kad „Putino Rusija – mafijos valstybė“. Jam antrina ir buvęs ilgametis Putino režimo kalinys Michailas Chodorkovskis, teigdamas, kad Putinas yra mafiozas, valdantis šalį kaip nusikalstamą sindikatą. Daugelio apžvalgininkų manymu, Rusija yra teritorija, kurioje veikia mafijos įstatymai, o šiai valstybei būdingi visi mafijinės struktūros požymiai.

    Šios knygos tikslas – išsamiai panagrinėti, kaip Rusijoje susiformavo mafijos valstybė, apibūdinti dabartinę mafijinę politikos sistemą, išnarplioti jos varomuosius mechanizmus ir suprasti, kaip ji vis dar išlieka gyvybinga.

     

  • Raudonasis tvanas užplūsta

    Autorius: Ignas Šeinius

    raudonasis tvanas uzplustaIgno Šeiniaus „Raudonasis tvanas užplūsta“ (Den röda floden svämmar över, 1945) – tai geopolitinės publicistikos studija, tematiškai tarsi pratęsianti knygą „Raudonasis tvanas“ (Den röda floden, 1940). Šiuokart analizuojamos didžiųjų Europos valstybių ir JAV nuostatos sprendžiant Baltijos šalių likimą Antrojo pasaulinio karo baigtyje, aptariamos istorinės ir politinės prielaidos jų nepriklausomybei egzistuoti, tapatybės aspektai. Išsamiai nušviečiama, kas apie Baltijos valstybes buvo rašoma pasaulio žiniasklaidoje, plėtojama autoriaus politinė pasaulio tvarkos vizija.

    Knyga ne tik papildo Igno Šeiniaus švediškosios kūrybos vertimų į lietuvių kalbą aruodą – atskleidžiamų faktų autentika neabejotinai sudomins tuos, kuriems svarbi Lietuvos istorija. Dėl dramatiškų paralelių su nūdienos situacija rašytojo išsakomos mintys skamba ypač aktualiai...

     

  • Nuteistieji myriop ne visada numiršta, 2 knyga. Penktasis pragaro ratas. Asfaltito kasyklose

    Autorius: Vladas Vyšniūnas-Aušrelė

    nuteistieji myriop ne visada numirsta 2 knyga... Mus vežė geležinkeliu, ir nuosavos kojos buvo reikalingos tik iš kalėjimo kameros nueiti iki geležinkelio stoties ir įlipti į prekinį vagoną. Per tą laiką nebuvo galimybės pamatyti virš savęs dangaus skliauto. Visą laiką tik keturios sienos ir grotomis užkaltas langelis vagono palubėje. Nežinau, ką tokiais atvejais jaučia gyvulys, bet žmogus, be to, kad kenčia, dar ir mąsto. Dalį tų apmąstymų, kiek pavyko prisiminti, aprašiau šitame sąsiuvinyje.

    Rašydamas, visiškai pamiršdavau literatūrinę prisiminimų pusę. Manau, jog stilių ir gramatines klaidas visada galima pataisyti. Bet visai kas kita, kai kalbama apie patį gyvenimą. Čia juodraščių nebūna. To, kas išgyventa, nei pataisysi, nei pakeisi. Tad rašydamas, visą laiką galvojau, kad reikia pasakoti tik tiesą, nors ji dažnai nepatinka nei kitiems, nei sau.

    „Penktasis Pragaro ratas“ – tai pasakojimas apie tai, kas išliko atmintyje iš tų kraupių metų, kuriuos prisiminus, tebekrečia šiurpas. Tada per trumpą laikotarpį Lietuva neteko beveik trečdalio gyventojų. Tokio genocido dar nebuvo tautos istorijoje.

    Papasakojau apie tai, ką teko išgyventi pačiam. Bet šalia manęs buvo daugybė žmonių, kuriuos enkavedistai taip pat buvo pavertę žemesniais už gyvulį. Tegul kiekvienas pats įsivaizduoja, kokias kančias jie privalėjo iškęsti. „Penktasis Pragaro ratas“ – tai ne alegorija, bet reali sistema, kuri vampyro atkaklumu alino ir siurbė iš žmogaus fizines ir dvasines jėgas, kol iščiulpdavo paskutinę gyslelę. Bet apie tai neįmanoma papasakoti. Vladas Vyšniūnas.

     

  • Aušvico bėglys: žmogus, ištrūkęs perspėti pasaulio

    Autorius: Jonathan Freedland

    ausvico beglys mogus istrukes perspeti pasaulioTai pasakojimas apie nuostabų, nors ir audringą žmogų, turėjusį gabumų išsisukti iš sudėtingų pinklių. Rudolfas Vrba nusipelno būti minimas greta tokių asmenybių kaip Anne Frank, Oskaras Schindleris ir Primo Levis. Jis vienas iš nedaugelio, kurių pasakojimai formuoja mūsų suvokimą apie Holokaustą. Ne vieną apdovanjimą pelnęs britų žurnalistas ir bestselerių autorius Jonathanas Freedlandas įtaigiai pasakoja autentišką istoriją apie Rudolfą Vrbą ir jo stulbinamą žygdarbį. Šis jaunuolis pabėgo iš Aušvico, kad atskleistų visam pasauliui tiesą apie mirties stovyklą ir perspėtų paskutinius Europos žydus apie jiems gresiantį pavojų.

    Nepaisydami visų sunkumų, Vrba ir kartu su juo bėgęs bičiulis Fredas Wetzleris perkopė kalnus, perplaukė upes ir vos per plauką išsisuko nuo vokiečių kareivių kulkų, kol pagaliau abu išoriniam pasauliui pateikė pirmą išsamų pasakojimą apie Aušvicą. Jis buvo detalus it teismo ekspertizės ataskaita ir galiausiai atsidūrė Franklino Roosevelto, Winstono Churchillio ir popiežiaus rankose. Deja, tik nedaugelis atkreipė dėmesį į perspėjimą, kurį Vrba, rizikuodamas viskuo savo gyvenime, siekė paviešinti.

     

  • Didybė ir niekingumas: istorija apie Winstoną Churchillį, jo šeimą ir kovą su Vokietija jai bombarduojant Didžiąją Britaniją

    Autorius: Erik Larson

    didybirniekingumas briedisDidybė ir niekingumas“ išrinkta viena geriausių metų knygų tokiuose leidiniuose kaip The New York Times Book Review, Time, Vogue, NPR, The Washington Post, Chicago Tribune, The Globe & Mail, Fortune, Bloomberg, New York Post, The New York Public Library, Kirkus Reviews, LibraryReads, PopMatters.

    Tą dieną, kai Winstonas Churchillis buvo paskirtas ministru pirmininku, Adolfas Hitleris įsiveržė į Olandiją ir Belgiją. Lenkija ir Čekoslovakija jau buvo nugalėtos, o Diunkerko evakuacija prasidėjo po dviejų savaičių. Hitleris surengė daugybę aviacijos antpuolių, per kuriuos žuvo 45 000 britų. Churchillio pareiga buvo išsaugoti savo šalies vienybę ir įtikinti prezidentą Rooseveltą, kad Britanija yra dėmesio verta sąjungininkė, pasiryžusi kautis iki galo.

    Erikas Larsonas atskleidžia, kaip Churchillis mokė Britanijos žmones „būti bebaimius“. Tai istorija apie politinį balansavimą ant prarajos krašto, kartu ir intymi šeimos drama, kurios veiksmas rutuliojasi ministro pirmininko užmiesčio name Čekerse, karo metų Churchillio užuovėjoje Dičlyje, kur jis su bendražygiais vykdavo, kai šviesdavo pilnatis ir bombardavimo pavojus būdavo didžiausias, ir, žinoma, Dauning Strite 10 Londone. Pasitelkęs dienoraščius, originalius archyvų dokumentus ir slaptus žvalgybos raportus (kai kurie iš jų tapo prieinami visai neseniai) Larsonas naujai pažvelgia į Londono tamsiausius metus istorijoje.

    Knyga nukels skaitytojus į tikros lyderystės laikus, kai Churchillio iškalba, drąsa ir atkaklumas suvienijo visą šalį ir šeimą.

     

  • Auftragstaktik: vokiečių karybos taktika

    Autorius: Jaap Jan Brouwer

    vokieikarybostaktika briedis z1Nepaisant pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare, Vokietijos kariuomenė pademonstravo stulbinamą efektyvumą. Esant lygioms pajėgoms, vokiečiai kovojo kur kas sėkmingiau nei sovietų, britų, amerikiečių kariai. Nesėkmę vokiečiai patirdavo tik esant triuškinamai priešo persvarai. Kaip vokiečių pajėgos pasiekė tokių laimėjimų, turėdamos kur kas mažiau tankų ir kareivių? Kaip jos gebėjo pasiekti tokių rezultatų, vienu metu kariaudamos keliuose frontuose? Knygos autoriaus teigimu, atsakymų į šiuos klausimus reikėtų ieškoti ypatingoje vadovavimo koncepcijoje, žinomoje Auftragstaktik pavadinimu. Būtent pagal šią koncepciją puikiai parengtas vokiečių karys galėjo veikti lanksčiai ir išradingai, taikydamasis prie nuolat besikeičiančios padėties mūšio lauke.

    Knygoje taip pat aptariami vokiečių ir Vakarų sąjungininkų karininkų bei puskarininkių rengimo skirtumai, rezervo rengimo sistemos, išmoktų pamokų procesai, mišrios ginkluotės panaudojimo principai formuojant kovines grupes, taip pat skiriama dėmesio psichologijai, bendrystės jausmo ugdymui, pateikiama daug pavyzdžių iš tikrovėje vykusių mūšių. Galiausiai knygoje aprašomos tokios vokiečių karybos taktikos kaip Hutiertaktik, Schwerpunkt, Stosstruppen, Blitzkriegar Stellungskrieg. Visi šie procesai ir taktikos vėl aktualūs šiandien analizuojant ir mokantis iš šiuo metu vykstančių karinių konfliktų.

     

  • Kaip Putinas užgrobė Krymą: pilkosios zonos karas

    Autorius: Mark Galeotti

    kaip putinas uzgrobe kryma pilkosios zonos karas2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ne tik puikiai iliustruoja šiuolaikinį karą, bet ir leidžia perprasti naujausią Rusijos istoriją. Pasitelkus propagandos, kibernetinių atakų, ardomosios veiklos ir ginkluotos jėgos mišinį, buvo pasiekta greita pergalė, tačiau ji galiausiai lėmė plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą – didžiausią ir brangiausią konvencinį karą Europoje nuo 1945 metų.

    Tai intriguojantis itin kvalifikuoto šiuolaikinių Rusijos ginkluotųjų pajėgų eksperto pasakojimas apie invaziją į Krymą. Jame nagrinėjama, kaip Rusija sukūrė savo naują hibridinio, arba pilkosios zonos, karo modelį ir kaip suplanavo bei įvykdė Krymo operaciją, pradedant surežisuotu „spontaniškų“ protestuotojų pasirodymu ir baigiant Rusijos elitinių pajėgų be skiriamųjų ženklų atvykimu.

    Gausiai iliustruotoje Marko Galeotti knygoje atskleidžiamos pamokos, kurias Rusija, Ukraina ir Vakarai išmoko arba neteisingai suprato iš Krymo operacijos, taip pat paaiškinama, kaip ši aneksija daugeliu atžvilgių pakeitė pastarojo dešimtmečio eigą.

     

 
Savanoris bibliotekoje