Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos » Suaugusiems
  • Mirabo tiltas

    Autorius: Guillaume Apollinaire

    mirabo tiltasPrancūzų poetas Guillaume'as Apollinaire'as (1880–1918) – vienas iš didžiųjų XX a. pradžios prancūzų literatūros eksperimentatorių ir reformatorių, savitai perkūręs tradicinius poezijos stilius ir įtvirtinęs naujas formas. Kilmė, erudicija, intelektinės ir emocinės-psichologinės galios leido jam laisvai peržengti vienos ar kitos literatūros rūšies, literatūrinės mokyklos ir pasakojimo rėmus, išsaugoti ir tobulinti kūrybinę individualybę. Ne mažiau nei poezija reikšminga ir jo proza, dramaturgija bei literatūrinė kritika, nagrinėjanti modernistinio meno aspektus ir aprėpianti bei pristatanti visas reikšmingas to meto avangardinio meno figūras.
    2018 m., pasauliui iškilmingai minint šimtąsias G. Apollinaireʼo mirties metines, lietuvių kalba periodikoje, deja, pasirodė tik atskiri, sporadiški ir nevienodo meninio meistriškumo jo eilėraščių vertimai, toli gražu neduodantys bent kiek platesnio G. Apollinaire‘o kūrybos naujumo, originalumo ir universalumo vaizdo. Dabar, 2020 m., apibendrinant tenka konstatuoti, kad didžiausias pluoštas jo poetinės kūrybos vertimų buvo paskelbtas dar 1969 m. antikvarine retenybe virtusioje knygoje XX a. Vakarų poetai. Tiesa, iš dalies dėl to „kaltas“ ir pats autorius: aukšto lygio kūrybinė meistrystė ir improvizacinis talentas reikalauja to paties iš vertėjo, o toks derinys yra retas, juolab kad geram poezijos vertėjui perteikiant originalo prasmę ir formą savo kalba dar tenka papildomai grumtis ir su gimtosios kalbos pasipriešinimu ir iššūkiais.
    Naujoji, talentingo vertėjo Lino Rybelio parengta G. Apollinaireʼo eilėraščių vertimų rinktinė „Mirabo tiltas“ (pavadinta pagal viena iš populiariausių poeto eilėraščių) lietuvių skaitytojui leis giliau susipažinti šio novatoriško poeto kūryba. Į rinktinę įtraukti didžioji dalis eilėraščių iš keturių pagrindinių G. Apollinaireʼo poezijos knygų, pasirodžiusių dar jam gyvam esant: „Bestiarijus, arba Orfėjaus garbės palyda“ (Bestiaire ou Cortège d’Orphée 1911), „Alkoholiai“ (Alcools, 1913), „Gyvenimą paskirti meilei“ (Vitam impendere amore, 1917) ir „Kaligramos“ (Calligrammes, 1918). Taip pat įtraukta ir tuzinas eilėraščių iš knygų, išspausdintų po autoriaus mirties rinkiniuose „Yra“ (Il y a, 1925), „Eilės Lu“ (Poèmes à Lou, 1947, 1955) „Liūdnasis sargybinis“ (Le Guetteur mélancolique, 1952), „Eilės Madlenai“ (Poèmes à Madeleine, 1952, 1966) ir „Nespausdinti eilėraščiai“ (Poèmes inédits, 1956).

  • Baik cirkus, Cvirka!

    Autorius: Gasparas Aleksa

    baik cirkus cvirkaROMANAS APIE PETRĄ CVIRKĄ.
    Biografinis romanas apie talentingą rašytoją ir politinį veikėją Petrą Cvirką (1909–1947). Nors P. Cvirka susilaukia kontroversiškų vertinimų ir šiomis dienomis, knygos autorius Gasparas Aleksa rašytoją vaizduoja kaip sudėtingo likimo žmogų, atskleisdamas įvairias jo gyvenimo detales ir įvykių aplinkybes. Romanas prasideda paskutinėmis P. Cvirkos gyvenimo dienomis, kuomet rašytojo neapleidžia mintys apie vietos realijas, graužte graužia abejonių kirminas ir ramybės neduoda žinia, jog tėvynėje jau siautėja stribai.
    1947-ieji. Gegužės pirmoji. Tiksi paskutinės rašytojo Petro Cvirkos gyvenimo valandos. Tiksi atmintis. Joje atgyja Paryžius, pirmoji meilė, prancūzų rašytojai marksistai, Rusija, svajonė sukurti pasaulį be skurdo... Nepalieka ramybėje ir vietos realijos, kurios labai skiriasi nuo svajotųjų. Guodžia vien žmonos Marijos meilė. Tačiau Marija Fredoje, o jis Vilniuje. Abejonių kirminas graužte graužia, neduoda ramybės pasiekusi žinia, kad tėviškėje siautėja stribai...žudo miško broliai...
    „Kur mano kaltė? Kas apsėdo? Kaip ėmiau ir įsivėliau lyg musė į voratinklį? Žudynių sustabdyti nepajėgiu. Tėvynė parduota. Aš ieškau teisybės, o naujieji šeimininkai visi lyg susitarę: „Cvirka, baik cirkus...“ Tai kas toks esu? Kas būsiu? Po metų... Po šimto metų...“ – kankinasi rašytojas, o sūnus Andriukas per slogų sapną jį guodžia: „Viskas yra vėjas, tėveli!“
    Gasparas Aleksa – poetas, dramaturgas, prozininkas – skaitytojus patraukė futuristiniu romanu „Ėriukėlis stiklo ragais“, chirurgų kasdienybės istorijomis „Adomo broliai ir moterys“, pasakojimu apie disidentą kunigą Juozą Zdebskį „Šventojo Akiplėšos medžioklė“, taip pat – poezijos rinkiniais „Giedantis rupūžys“ bei „Prabudimai“. Šeštasis autoriaus romanas pasakoja apie talentingą rašytoją, prieštaringą asmenybę Petrą Cvirką.

  • Kitas miestas

    Autorius: Michal Ajvaz

    kitas miestasIŠSIILGUSIESIEMS NEEILINIO VAIZDUOTĖS ŠĖLSMO.
    Pagrindiniam veikėjui ramybės neduoda į rankas pakliuvusi antikvarinė knyga su paslaptingais rašmenimis... Ir štai kartą sutiktas bibliotekininkas atskleidžia jos paslaptį: šioji knyga ir joje esantys tekstai priklausą svetimam pasauliui, kuris egzistuojąs visai čia pat, lygiagrečiai mūsiškiui, tik patekti į jį esą ne tik anaiptol nelengva, bet ir pavojinga...
    Michalas Ajvazas (g. 1949) – į daugelį kalbų verčiamas šiuolaikinis čekų prozininkas, poetas, filosofas, Jorge’ės Luiso Borgeso kūrybos specialistas. Laikomas Borgeso, Lovecrafto, Kafkos, Meyrinko tradicijų įpėdiniu ir tęsėju. Šiandienos pasaulis autoriui – nepatikimas ir nepatvarus, pro plonytį regimybės šydą kiekviename žingsnyje čia vis prasišviečia šis tas visai kas kita – vietomis įstabaus, vietomis siaubingo, tačiau visados itin keisto.
    „Šis Ajvazo romanas – tarytumei nuostabi iracionalumo, mįslingumo ir absurdo matrioška – iš tiesų slėpininga bei prikaustanti dėmesį“, – Publishers Weekly.

  • Pažvelk į mane

    Autorius: Nicholas Sparks

    pazvelk i maneKolinas Hankokas suteikia sau antrą galimybę. Praeityje liko smurto protrūkiai, blogi poelgiai ir neteisingi sprendimai, jis mokosi koledže, retsykiais grumiasi kovų be taisyklių ringe ir tikisi tapti trečiokų mokytoju. Kolinas nuteistas lygtinai, tad kiekviena klaida gali kainuoti laisvę. Jis žino, jog nebegali suklysti ir jam mažiausiai reikia, kad trapią pusiausvyrą sutrikdytų romantiški santykiai.
    Meksikos imigrantų dukra Marija Sančes atrodo lydima sėkmės. Baigusi teisės studijas dirba prestižinėje Vilmingtono advokatų kontoroje, laisvalaikiu plaukioja irklente, mėgaujasi mylinčių tėvų ir pašėlusios sesers Serenos draugija. Kad yra stulbinama gražuolė, regis, nemato tik ji pati. Po nepavykusių santykių Marija vis dar nepasiruošusi įsileisti į savo širdį naujų jausmų.
    Atsitiktinis susitikimas kelyje pliaupiant lietui visiems laikams pakeičia Kolino ir Marijos gyvenimus. Netikėtai užklupusi meilė priverčia juos atsisakyti išankstinių nuostatų ir patikėti, kad drauge gali būti laimingi. Tačiau vieną dieną Marijai į biurą pristatoma puokštė su nerimą keliančiu rašteliu. Praeities vaiduokliai atsėlina visai ne iš ten, iš kur buvo galima tikėtis...

  • Picofalkonės šunsnukiai

    Autorius: Maurizio de Giovanni

    picofalkones sunsnukiaiKorupcijos skandalo paženklintam Picofalkonės komisariatui suteiktas paskutinis šansas – naujasis komisaras Luidžis Palma ir keturi iš kitų Neapolio rajonų atsiųsti pareigūnai turi nuplauti nuo jo gėdą ir grąžinti prarastą autoritetą. Tiesa, naujokai irgi netobuli: inspektoriaus Lojakono biografiją temdo incidentas su informatoriumi, policininkas Romanas dažnai nesitvardo, pareigūnė Di Nardo apsėsta ginklų, o jaunesnysis policininkas Aragona vairuoja kaip beprotis. Senbuviai Pizanelis ir Kalabrezė persekiojami savų demonų, tačiau komisaras tikras – dirbdami išvien jie gali tapti puikia tyrėjų komanda.
    Išbandymai netrukus prasideda. Ankstų rytą tarnaitė aptinka notaro žmonos lavoną – kažkas suknežino jai galvą pačios namuose stiklo rutuliu iš jos pačios kolekcijos. Nevykęs apiplėšimas ar suplanuota žmogžudystė? Ką slepia meilės nuotykiais garsėjantis notaras ir koks iš tiesų buvo tyliosios jo žmonos gyvenimas?
    Inspektoriaus Lojakono vadovaujamas tyrimas veda į uždarus turtingųjų klubus ir visuomenės paribius. Tuo pat metu senajame Neapolio rajone dedasi daugiau įtartinų dalykų, o Picofalkonės komisariato pareigūnai išgyvena asmenines dramas.

  • Agata

    Autorė: Anne Cathrine Bomann

    agataJei išeičiau į pensiją sulaukęs 72 metų, liktų dirbti penkis mėnesius. Išeitų 22 savaitės, ir jeigu pasirodytų visi pacientai, tai reikštų, kad liko lygiai 800 pokalbių. Jei kas nors atšauktų susitikimą arba susirgtų, šis skaičius, savaime suprantama, sumažėtų. Vis šiokia tokia paguoda.
    Psichiatras skaičiuoja dienas iki pasitraukimo į pensiją. Gyvena vienas savo vaikystės namuose, neturi nei šeimos, nei draugų. Kasdien eina į kliniką ir klausosi pacientų, nors jų problemos jam seniai atrodo nuobodžios ir nereikšmingos. Jo socialinis gyvenimas susideda iš trumpų pokalbių su pedantiška sekretore ponia Siuruž, kuri karaliauja klinikoje daugiau kaip trisdešimt metų.
    Tačiau vieną dieną klinikoje išdygsta jauna vokietė ir įsiprašo pas daktarą, nors šis naujų pacientų nebepriima. Psichiatras greitai suvokia, kad trapi Agatos išorė slepia stiprią ir kerinčią moterį. Jų susitikimai nejučia išjudina ir sustingusį daktaro pasaulį.
    Atsakydamas skausmingai suvokiau, kad iki pensijos man liko lygiai 71 pokalbis ir kad tik 6 iš jų bus su Agata. Staiga skaičius, kuris visą laiką būdavo per didelis, pasirodė bauginamai mažas.
    Elegantiškai ir subtiliai parašyto romano veiksmas rutuliojasi 1948 m. Prancūzijoje, tačiau jame kalbama apie tokius universalius dalykus, kad nei laikas, nei vieta tampa nesvarbūs. Psichologės Anne Cathrine Bomann debiutinis romanas „Agata“ pelnė Scrivere per Amore literatūros premiją, knygos leidybos teisės parduotos 28 šalims.

  • Avarija

    Autorius: Robin Morgan-Bentley

    avarijaBuvo toks baisus rytas, žinau, kad prastu oru reikia vairuoti atsargiau... Ar važiavau per greitai? Kaip greitai aš važiavau?... Kodėl nepalaukiau, kol praeis lietus?..
    Pradinukų mokytojas Benas Andersonas išgyvena tai, ką ir turėtų išgyventi bet kuris mirtiną avariją sukėlęs žmogus. Eilinės darbo dienos rytą greitkelyje jo vairuojamas automobilis partrenkia staiga iš šalikelės iššokusį vyrą. Ir per vieną trumpą akimirką Beno gyvenimas pasikeičia negrįžtamai. Dabar jis jaučia tik nepakeliamą kaltę, sąžinės graužimą ir nerimą dėl ateities.
    Avarijoje nukentėjusio Adamo smegenys mirusios, gyvybę palaiko tik aparatai. Ligoninėje Benas susipažįsta su jo žmona Alisa ir septynmečiu sūneliu Maksu. Pamėgina su jais susidraugauti, kad, Adamui mirus, galėtų būti šalia ir juos palaikyti.
    Tik ar naujoji draugystė išties yra tokia, kokia atrodo? Ir ar stengdamasis išpirkti savo kaltę Benas nežengs per toli?
    Neramus pagrindinio veikėjo Beno balsas aštriai kertasi su šaltu, cinišku Alisos balsu. „Avarija" apverčia įprastiems psichologiniams trileriams būdingą lyčių dinamiką, nagrinėja psichologinės vyrų sveikatos problemą ir bando parodyti, kaip vieno sukrečiančio nutikimo virpesiai gali jo aukas nusitempti į manijos ir saviapgaulės gelmes.

  • Tamsi vilionė

    Autorė: Loreth Anne White

    tamsi vilioneJei nusprendei šauti temstant, turi būti tikras, kad šūvis bus mirtinas. Kitaip pašautą gyvūną teks vytis tamsoje. Vienam. Turi užbaigti savo darbą, kad ir kiek dienų ar naktų tai truktų, ir nesvarbu, kad esi alkanas ir pavargęs. Girdi, vaikine?
    Prieš dvylika metų Sarą Beiker buvo pagrobęs Votleiko žudikas, žiauriai kankino ir prievartavo. Nors jai pavyko pabėgti, o nusikaltėlis buvo pagautas, Sara neteko visko: vyro, vaiko, ramybės ir įprasto gyvenimo. Tapusi Olivija Vest ji įsidarbina Sulūžusio Skląsčio rančoje. Čia, nuostabios gamtos apsuptyje, senojo rančos savininko ir išgelbėto šuns draugijoje, pamažu gyja jos sielos ir kūno randai. O kai susitaikyti su mirštančiu tėvu į rančą grįžta rašytojas Koulas Makdonas, po daugybės metų Olivija supranta dar galinti jausti.
    Votleiko žudikas kalėjime nusižudė, bet policininkas Geidžas Bertonas neabejoja, kad tikrasis nusikaltėlis vis dar laisvėje. Geidžą graužia sielvartas dėl žuvusios žmonos ir nerimas dėl paauglės dukters, jis mirtinai serga, tad jo įtarimus kolegos laiko ligos sukeltomis klejonėmis. Tačiau Geidžas pasiryžęs paskutinį savo gyvenimo tyrimą atlikti iki galo.
    Netrukus rančos apylinkėse randama nužudyta moteris – lygiai taip, kaip savo aukas pribaigdavo Votleiko žudikas. Vieną po kitos Olivija aptinka žinutes, primenančias kadaise patirtą košmarą. Ar gali būti, kad žudikas grįžo baigti to, ką pradėjo?
    Žaidimas prasideda tik tada, kai abi šalys žino, kad žaidžia...
    „Tiesiog būtina perskaityti. Tamsi vilionė yra aukščiausios kokybės tamsi romantiška nežinomybė. Daug patyrusi, bet sugebanti nepalūžti pagrindinė veikėja, prieštaravimų draskomas policininkas ir išties bauginantis niekšas susiduria pribloškiančioje, kvapą užimančioje atomazgoje." – Melinda Leigh, The Wall Street Journal ir Amazon geriausiai parduodamų knygų autorė.

  • Laisvas kambarys

    Autorė: Dreda Say Mitchell

    laisvas kambarysNAMAI TEN, KUR KOŠMARAI.
    Išnuomojamas puikus dvivietis kambarys vienam asmeniui dideliame name Šiaurės Londone. Erdvus, jaukus, šviesus ir ryškus. Tobula šiuolaikinio ir istorinio Londono dermė.
    Liza negali patikėti savo sėkme – vos įžengusi pro įspūdingo Viktorijos laikų pastato duris, pasijunta lyg čia jau buvusi. Jai labai reikia šio kambario, nors šeimininkų pora pasirodo kiek keista: auskaruotas tatuiruotas trečią dešimtį įpusėjęs Džekas ir elegantiška gerokai vyresnė, bet vis dar stulbinamai graži Marta. Tiesa, savų demonų turi ir Liza. Nešneki, vengia net savo tėvų draugijos, visada vilki drabužius ilgomis rankovėmis ir su siaubu laukia kiekvienos nakties...
    Kambarys Lizą sutinka nesvetingai. Dar daugiau nerimo sukelia spintelėje aptiktas savižudžio laiškas. Name šeimininkaujanti porelė atkakliai tvirtina, kad joks žmogus anksčiau čia negyveno, bet Lizą apninka abejonės. Ji pasišauna atskleisti prieš tai kambaryje gyvenusio vyro paslaptis, tačiau kaip tik tuomet pasipila gąsdinantys įvykiai. Kažkas nenori, kad Liza išsiaiškintų tiesą.
    Keturioms kambario sienoms kuždant vis daugiau paslapčių, mergina leidžiasi į pragaištingą veidrodžių karalystę, kur mėgindama rasti kelią į tiesą vargiai besuvokia, kas tikra, o kas ne.
    Ar šis kambarys jau pareikalavo vienos aukos?
    Ar jam reikalinga ir antra?
    „Tai bus šiurpiausias, baugiausias ir geriausias šiais metais jūsų perskaitytas psichologinis trileris." – Lee Child.

  • 111 DUK apie treniruotes

    Autorius: Andrius Pauliukevičius

    111 duk apie treniruotesANDRIUS PAULIUKEVIČIUS – Europos kultūrizmo čempionas, sportininkas, treneris, populiarių knygų apie treniruotes, mitybą, motyvaciją autorius. Šeštoje savo knygoje jis aiškina, kaip pasiruošti treniruotėms, ar būtina pasitikrinti sveikatą ir ar būtinai reikia samdyti trenerį, kaip sportuoti efektyviai, kokie pratimai naudingiausi skirtingoms kūno dalims, ką valgyti ir kaip ilsėtis. Paprastai, aiškiai ir žaismingai Andrius Pauliukevičius dalijasi informacija, kurią pats patikrino ir išbandė treniruočių salėse.
    111 klausimų ir tiek pat atsakymų apie treniruotes, mitybą, svorio kontrolę ir motyvaciją.
    • Ar galiu visavertiškai treniruotis namie?
    • Kaip pasirinkti trenerį? Ar tikrai negaliu be jo apsieiti?
    • Kaip riebalus paversti raumenimis?
    • Kada daryti tempimo pratimus?
    • Ar mirties trauka ir pritūpimai platina taliją?
    • Kuris kardiotreniruoklis yra veiksmingiausias?
    • Man sunku prisiversti eiti į treniruotę. Ką daryti?
    • Kiek kartų per dieną ir ką sportuojantis žmogus turi valgyti?
    • Ar galiu treniruotis, jei mano stuburas iškrypęs?
    Kaip sunkumų kilnojimas veikia moters figūrą?

  • Paskui, kai užgeso Koliziejus

    Autorius: Paulius Jurkevičius

    paskui kai uzgeso koliziejusAš manau, kad mums visiems svarbu nepamiršti, kokie buvome prieš pandemiją. Kokie dėl jos tapome. Ir koks nuostabus bus mūsų pasaulis, kai išauš diena ir ekranuose nušvis skaičius: 0 užsikrėtimų.
    (Paulius Jurkevičius).
    2020 metų kovo 10-osios vakarą Romos amžinumo simbolis Koliziejus sutvisko Lietuvos vėliavos spalvomis. O paskui užgeso, ir Italija nuniro į pandemijos epicentro gelmes.
    Bet prieš tai buvo siautulingas prodromas: autorius įsuka skaitytoją į žavų degustacinių vakarienių Lietuvos restoranuose ritmą, į tūkstančių Vilniaus knygų mugėje greta plakančių širdžių, kvėpuojančių plaučių, gyvenimo džiaugsmo ir malonumų atmosferą. Šis romanas – tai lyg ir „Dieviškosios komedijos" maršrutas, tik priešinga kryptimi – iš nevaržomos laisvės rojaus į nerimo kupiną skaistyklą antroje knygos dalyje. Pasakojimo ritmas lėtėja, Romoje tvenkiasi tragiškos ateities nuojauta. Ir pagaliau štai pandemijos epicentro pragaras – trečia knygos dalis.
    Tačiau tai nėra knyga apie virusą, apie ligą. Tai savito, elegantiško stiliaus pasakojimas apie pandemijos kasdienybę, psichologinę įtampą, sustojusį laiką, kone absoliučioje tyloje skendintį Vakarų civilizacijos lopšį – Romą. Nerimo akimirkas keičia švelni ironija, autorius meistriškai panardina skaitytoją į žurnalistinio darbo procesą, tarsi siūlydamas drauge kurti tekstą.
    Paulius Jurkevičius – Italijoje gyvenantis žurnalistas, rašytojas. Dėstė italų kalbą VDU, dirbo dienraščio „Lietuvos rytas" korespondentu Romoje ir Vatikane, bendradarbiavo su portalu „15min", savaitraščiu „Veidas", Žinių radiju, žurnalu „Verslo klasė". Šiuo metu – naujienų portalo „Delfi" apžvalgininkas. Išleido knygas „Staltiesės ritmu" (2010), „Italija" (bendraautoris, 2012), „Sava Roma" (bendraautoris, 2014), „Knyga apie ypač tyrą" (2015), „Dėl skonio ginčijamasi" (2017), „Romanas su Italija" (bendraautoris, 2018), „AmorRoma" (bendraautoris, 2019).

  • Bevardės mergaitės

    Autorė: Serena Burdick

    bevardes mergaitesAš gulėjau prispaudusi skruostą prie grindų, cementas vėsino bejėgišką įtūžį. Prieš tai klykiau. Kandžiojausi ir draskiausi. O dabar mokėjau už tai, bet nesvarbu. Ir vėl būčiau dariusi tą patį.
    Netoli prabangaus Luelos ir Efės Tildon tėvų namo Invudo kalvos papėdėje dunkso pataisos namai nepaklusnioms mergaitėms. Sesės auga jų šešėlyje suprasdamos, kad netgi tokių pasiturinčios šeimos panelių, kaip jiedvi, laisvė turi ribas. Tačiau, atsitiktinai išaiškėjus skandalingai tėvo paslapčiai, aikštinga vyresnėlė Luela ryžtasi pasielgti taip, kaip nori.
    Maištas nepraeina be pasekmių, ir vieną rytą Luela mįslingai dingsta. Efei kyla įtarimas, kad tėvas įvykdė grasinimą išsiųsti Luelą į pataisos namus, ir ji sukuria planą: ten pakliūti ir išgelbėti sesę. Kai supranta klydusi, niekas nepatiki jos istorija ir ištrūkti iš baisiosios prieglaudos atrodo nebeįmanoma. Tačiau čia sutikta Meiblė įtraukia Efę į savo planą. Kad išgyventų, joms telieka pasikliauti vienai kita ir pamažu gimstančia draugyste.
    „Bevardės mergaitės" nukelia į XX a. pradžios Niujorką, į prieglaudą „beturtėms puolusioms merginoms ir moterims". Krikščioniškos meilės pagrindu įkurtos globos įstaigos skelbėsi gerinančios vargšių gyvenimą, o nubaustąsias už seksualinio pobūdžio prasižengimus sėkmingai sugrąžinančios į doros kelią. Tačiau iš tiesų šių įstaigų globotinės būdavo įkalinamos, skriaudžiamos ir išnaudojamos, vergiškas jų darbas skalbyklose nešė bažnyčiai milžinišką pelną.

  • Draugas

    Autorė: Sigrid Nunez

    draugasPasakyti, kaip jaučiuosi, galiu nesunkiai. Labai paprasta. Aš ilgiuosi tavęs. Ilgiuosi tavęs kiekvieną mielą dieną. Aš labai tavęs ilgiuosi.
    Rašytoja staiga netenka geriausio draugo, mentoriaus, vyro, kurį, ko gero, mylėjo. Po jo mirties gauna ir visiškai nepageidaujamą palikimą – šunį. Mažą moters butą užpildo dvigubas sielvartas – gedi ne tik ji, bet ir didžiulis vokiečių dogas. Apmąstydama savo būtį, santykį su išėjusiu draugu, rašytoja tuo pat metu bando perprasti gyvūno mintis ir širdį. Išorinis pasaulis vis labiau atsitraukia, atlaisvindamas vietos naujai draugystei.
    Kas esam mes, Apolonas ir aš, jei ne dvi vienatvės, kurios viena kitą saugo ir sveikina, nesibraudamos viena į kitos valdas?
    Kaip laiškas mirusiam draugui parašytas romanas kupinas literatūrinių aliuzijų ir stebėjimų, kokie rašytojui ateina į galvą renkant medžiagą knygai ar mokant studentus. Tai nuostabi draugystės, meilės, mirties, vienatvės, šuns prieraišumo ir senstančios Niujorko rašytojos gyvenimo meditacija.
    ATSILIEPIMAI
    „Knyga, kurią būtina perskaityti."
    (Bill Gates).
    „Tai lėta, skaudi sielvarto meditacija, apipinta literatūriniais mitais ir citatomis... Šis kūrinys patiks net ir nemėgstantiems literatūros, jį įvertins kūrybinio rašymo studentai ir šunų mylėtojai."
    (Library Journal).
    „Tai išskirtinis romanas: griežtas ir ryškus, itin elegantiškas – keičiantis įprastą siužeto sampratą taip, kad kūrinys tampa vargiai panašus į literatūrinę išmonę. Tai vienetinė knyga, kurioje perteiktas grožis ir skausmas gniaužia kvapą."
    (Kirkus Reviews).

  • Sėkmės ežeras

    Autorius: Gary Shteyngart

    sekmes ezerasBaris Koenas, žmogus, valdantis 2,4 milijardo dolerių aktyvų, įsvirduliavo į Uostų administracijos autobusų stotį. Regimai girtas ir kruvinas. Matėsi nesena įpjova virš kairio antakio, kur jam odą prarėžė auklės nagas, o žmona paliko ašaros formos įdrėskimą po akimi. Buvo 3.20 nakties.
    Taip prasideda spontaniška apribotos rizikos fondo vadovo Bario Koeno kelionė per Ameriką „Greyhound" autobusu. Obligacijų ir biržų komisija atlieka jo veiklos tyrimą, svajonė apie tris sveikutėlius prie trijų viena šalia kitos įrengtų kriauklių besitaškančius vaikus žlugusi, o žmona nebedaro to, ką finansininkų žmonos moka geriausiai. Apgirtęs nuo dvidešimt tris tūkstančius dolerių kainuojančio viskio, Baris susikrauna į lagaminą vertingiausius laikrodžius iš prabangios savo kolekcijos ir leidžiasi ieškoti studijų laikų mylimosios.
    Syma Koen, protingiausia ir gražiausia Bario kada nors sutikta moteris, bando perkurti gyvenimą pagal autizmo spektro sutrikimą turinčio sūnaus Šivos poreikius. „Tai mus labiau suartins", – tarė ji Bariui, kai jie sužinojo diagnozę. Tačiau internetas teigė priešingai: jųdviejų santykiai suirs, kaip ir daugumos porų tokiomis aplinkybėmis.
    SĖKMĖS EŽERAS – kandus, talentingo satyriko parašytas romanas apie šių dienų Ameriką. Daugybės literatūrinių premijų laureatas Gary Shteyngartas skvarbiai gvildena 0,1 procento turtingiausiųjų būvį, jautriai pasakoja apie šeimos gyvenimo ilgesį ir kuria odę tam, kas iš tikrųjų daro Ameriką didžią.

  • Ką žino vėjas

    Autorė: Amy Harmon

    ka zino vejasVėjas ir vanduo žino visas Žemės paslaptis. Jie matė ir girdėjo viską, ką kas nors kada nors yra pasakęs ar padaręs. Jei klausysi, jie tau papasakos visas istorijas ir sudainuos visas dainas. Išgirsi apie kiekvieną bet kada gyvenusį žmogų, apie begalės žmonių gyvenimus.
    Rašytoja Enė Galaher užaugo Amerikoje klausydamasi užburiančių senelio pasakojimų apie Airiją. Tačiau pati šią šalį pamato tik po senelio mirties, kai atvyksta įvykdyti paskutinės velionio valios – išbarstyti jo pelenų Gilo ežere.
    Atlikusi pareigą Enė buvo begrįžtanti į krantą, bet iš staiga pakilusio rūko išniro barža su grėsmingais vyrais. Vienas jų šauna, Enė susvyruoja ir krinta į vandenį.
    Ant karo slenksčio stovinti 1921-ųjų Airija yra pavojinga vieta, tačiau kaip tik ten Enė ir atsipeikėja. Nepažįstami žmonės žino jos vardą, bet, regis, laiko kita moterimi. Sužeistą ir sutrikusią Enę imasi globoti daktaras Tomas Smitas. Šio namuose ji sutinka berniuką, kuris pasirodo keistai pažįstamas. Negana to, berniukas įsitikinęs, jog Enė – jo mama. Ir Enė suvokia atsidūrusi praeityje bei gavusi nepaprastą dovaną išgyventi savo šeimos ir jos šalies istoriją.
    Rūpestingas daktaras Tomas Smitas netrukus palenkia jaunos moters širdį. Kai jis įsitraukia į kovą dėl Airijos nepriklausomybės, Enė taip pat nelieka nuošalėje. Tačiau aplinkybės priverčia prisiminti, kad tikrasis jos gyvenimas – kitoje šalyje ir kitame amžiuje. Ji turi nuspręsti, kas svarbiau: žinomos rašytojos karjera XXI a. Amerikoje ar meilė sukilimo purtomoje XX a. pradžios Airijoje.
    O gal pasirinkti privalo nebūtinai ji?

 
Savanoris bibliotekoje