Autorius: Andrej Rozman Roza

Kai ėmė lankyti mokyklą, Oskaras nuoširdžiai vylėsi, kad išmoks įvairių įdomių dalykų. Štai, pavyzdžiui: kaip įdiegti klausymosi įrangą, kaip aptikti pirštų atspaudus. Kitaip tariant – Oskaras norėjo tapti detektyvu. O tai yra išties rimta ir garbinga profesija. Todėl Oskarui visai nepatiko, kad mokytoja su juo elgiasi it su mažu pienburniu ir vis klausinėja, kurie daiktai apvalūs ar kiek kojų turi katė.
Ir kaip gali mėgti eiti į mokyklą ar skaityti knygas, jei nei viena, nei kita tau nepadeda siekti svajonės? O tuomet, žiūrėdamas į savo pažymius, netgi gali nuspręsti, kad... nesi pakankamai protingas tapti detektyvu! Baisu, ar ne? Visgi Oskaras nenori su šia šiurpia mintimi susitaikyti. Ir vis atsiduria situacijose, iš kurių išsisukti sugebėtų tik tikrų tikriausias detektyvas.