Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
  • Luisas ir Luisa

    Autorė: Julie Cohen

    luisas ir luisaDu žmonės. Du gyvenimai.
    Viena galimybė nugyventi tą patį gyvenimą skirtingai.
    Luisa ir Luisas atskiriami vieno akimirksnio, atsitiktinumo, nulėmusio jų ateitį. Tądien, kai Luisa ir Luisas gimsta, prasideda jų istorija.
    Vienoje istorijoje Luisas Deividas Alderis gimsta vyru.
    Kitoje Luisa Dona Alder gimsta moterimi.
    Daugeliu atžvilgių Luisas ir Luisa yra tapatūs – turi tuos pačius tėvus, tuos pačius geriausius draugus, puoselėja tą pačią svajonę tapti rašytojais ir kaip įmanoma greičiau palikti gimtąjį miestelį Meine. Bet dėl skirtingos jų lyties viskas atrodo ir klostosi kitaip.
    Vieną tvankų vakarą, jiems ką tik pabaigus mokyklą, įvyksta du dramatiški įvykiai – vienas Luisui, kitas Luisai. Iškart po to jie nusprendžia išvykti iš Kasablankos, regis, visam laikui. Tačiau po dvylikos metų, jų motinai mirštant nuo vėžio, Luisas ir Luisa grįžta į Meiną, stoja akistaton kiekvienas su savo praeitimi... ir išsiaiškina, ar jųdviejų likimai galų gale veda ten pat.

  • Fleišmanui nesiseka

    Autorė: Taffy Brodesser-Akner

    fleismanui nesisekaĮdėmus santuokos, skyrybų ir didelių ambicijų tyrimas, patekęs į National Book Award ir The Women’s Prize ilguosius sąrašus, trumpąjį The British Book Awards sąrašą, pripažintas viena įsimintiniausių The New York Times 2019 metų knygų.
    Vieną rytą Tobis Fleišmanas nubudo mieste, kuriame nuo pat jaunystės gyveno, ir staiga tas miestas knibždėte suknibždo jo geidžiančių moterų.
    Neseniai išsiskyrusį Tobį Fleišmaną – keturiasdešimt vienų ir tokį pat žemaūgį kaip iki tol – staiga apsupo moterys: daug pasiekusios, protingos ir įdomios. Tokios, kurioms jo ūgis nerūpi, kurios mielai jį išbandys vienu pasimatymų programėlės brūkštelėjimu. Tobis neprieštarauja – tai maloni permaina po trylikos metų santuokos, trylikos metų emocinio apleistumo ir paniekos, kuriuos teko ištverti.
    Tačiau naujasis Tobio gyvenimas dienomis dirbant gydytoju, kas antrą savaitgalį leidžiant su vaikais, o naktimis užsiimant pasiutusiu ir beveik anonimišku seksu staiga susijaukia, kai dingsta buvusi žmona Reičelė. Nežinia, pasinėrė į vizijų klajones ar tiesiog neatlaikė nervai – ji neatsiliepia į Tobio žinutes ir skambučius.
    Ar Tobio buvusioji tiesiog pyksta, kaip visada? Ar ir vėl baudžia, kad jis neuždirbdavo tiek, kiek ji? Beviltiškai jos ieškodamas, o kartu dar mėgindamas spėti dirbti ir auklėti du visko nebeištveriančius vaikus, Tobis priverstas stoti akistaton su tikrosiomis santuokos žlugimo priežastimis ir paklausti savęs, ar tai, ką visą laiką sau pasakojo, tikrai buvo tiesa.
    Visą santuokos laiką į jokią kitą moterį jis nė nepažvelgė, taip mylėjo Reičelę – taip mylėjo ir bet kokią instituciją ar sistemą.
    Taffy Brodesser-Akner yra nuolatinė The New York Times žurnalo bendradarbė, rašo į „Menų ir laisvalaikio“ skiltį. 2014–2017 m. ji bendradarbiavo su žurnalais GQ, ESPN. Turi Niujorko universiteto Tischo menų mokyklos dailės bakalauro laipsnį. Užaugusi Brukline, dabar su šeima gyvena Naujajame Džersyje. „Fleišmanui nesiseka“ – jos pirmasis romanas.

  • Činos Airon kelionės

    Autorė: Gabriela Cabezón Cámara

    cinos airon kelionesThe New York Times šią knygą „Činos Airon kelionės“ išrinko viena geriausių 2017 metų grožinės literatūros knygų ispanų kalba, o stambiausias Ispanijos dienraštis El País – viena geriausių 2017-ųjų Lotynų Amerikos knygų. 2020 metais jos vertimas į anglų kalbą nominuotas International Booker premijai.
    Šviesos užlietoje dykumoje-pampose spinduliuoja iš laimės šunys, dagiai, dulkės ir dangus. Bevardė čina – jaunutė moteris, kurią Martinas Fieras išlošė kortomis, – priimama kaip pakeleivė į vyro pėdsakais sekančios anglės Lizos vežimą. Čina, išsilaisvinusi iš gaučo pančių, leidžiasi į pažintinę kelionę per faktūras, skonius ir malonumus, kuriuos jai atskleidžia žemė ir naujoji palydovė. Po ilgos kelionės jos pasieks Rojų – laisvą čiabuvių pasaulį, kuriame būtybės susilieja prigimtiniame geisme tarsi upės, paukščiams ir medžiams džiaugiantis ta jų meile.
    José Hernándezo eiliuotas epas „El Gaucho Martín Fierro“ (1872 m.) laikomas gaučų literatūros žanro pavyzdžiu. Jis pasakoja tragišką likimą gaučo, kuris pašauktas į karo tarnybą praranda šeimą, o dezertyravęs virsta girtuokliu ir nusikaltėliu.
    Gabriela Cabezón Cámara perrašo istoriją jaunutės Martino Fiero žmonos lūpomis ir pasitelkusi įspūdingą literatūrinę ekvilibristiką permąsto didžiojo Argentinos kūrinio „erdvę ir laiką“ per aistringą ir žinių suteikiantį nuotykį, kai žmogus išsilaisvina nusimetęs bereikalingų suvaržymų bei prietarų naštą, o lyties sąvoka nebetenka prasmės.

  • Rūmų dama. Nepaprastas mano gyvenimas karūnos šešėlyje

    Autorė: Anne Glenconner

    rumu damaThe New York Times, USA Today ir The Sunday Times bestseleriu tapusiuose memuaruose princesės Margaretos rūmų dama ledi Anna Glenconner ne tik aprašo nepaprastą, dramų ir tragedijų kupiną savo gyvenimą, bet ir atskleidžia, kaip iš tikrųjų atrodė seriale „Karūna“ (The Crown) vaizduojami įvykiai.
    Vyriausia 5-ojo Lesterio erlo dukra šeimai tapo „didžiausiu nusivylimu“, mat dėl lyties neturėjo teisės paveldėti protėvių turto. Ji ištekėjo už Colino Tennanto – charizmatiško, tačiau nepaprastai kaprizingo lordo Glenconnerio, tapusio Mastiko salos savininku. Sutuoktiniai bendromis jėgomis pavertė salą rojumi išrinktiesiems: vilas čia įsigijo Mickas Jaggeris, Davidas Bowie, čia mėgo atostogauti princesė Margareta.
    Deja, prašmatnaus gyvenimo žavesį temdė sunkūs išbandymai. 2010-aisiais miręs lordas Glenconneris visą turtą paliko buvusiam darbuotojui. Šeimoje gimė penki vaikai, du suaugę sūnūs mirė, o trečiasis pateko į avariją, kuri vos nesibaigė mirtimi, ir tik motinos pastangomis pabudo iš komos.
    Anna Glenconner žaismingai ir atvirai pasakoja, ką reiškia gyventi įkalintai auksiniame narvelyje, atskleidžia artimos draugystės su princese Margareta užkulisius ir nuoširdžiai džiaugiasi brandžiame amžiuje pagaliau gauta laisve.

  • Mūsų namas

    Autorė: Louise Candlish

    musu namasJi turbūt klysta, bet regis, kad į jos namą kažkas įsikrausto. Trejybės alėjos viduryje stovi furgonas, du vyrai užsikėlę ant pečių neša didelį baldą pro vartelius ir takeliu namo link.
    Pro mano vartelius.
    Mano takeliu.
    Ne, Fiona Loson nesapnuoja – ji tikrai savo akimis mato, kaip svetimi žmonės kraustosi į jos namą. Namą, šalia kurio auga jos sodinta magnolija ir kurio ji niekam nepardavė!
    Deja, tai ne klaida ir ne pokštas, kurį galėjo iškrėsti Fi (beveik) buvęs sutuoktinis Bremas. Namas, kuriame pagal modernios tėvystės principus jie paeiliui gyveno su savo berniukais, iš tiesų parduotas. Kaip tai galėjo nutikti be Fi žinios? Ir kur, po velnių, dingo Bremas, kai jo labiausiai reikia?
    Bremas padarė siaubingą klaidą, o bandydamas ją išpirkti įklimpo dar giliau. Ką jis slėpė nuo žmonos, o ką ši – nuo jo? Kaip jie išgyvens žiaurią tiesą, kad prarasti gali kur kas daugiau nei savo namą...

  • Vaikų žaidimai

    Autorius: Bo Svernström

    vaiku zaidimaiAr tikrai galime pasitikėti savo prisiminimais?
    Didelė dalis mano vaikystės tiesiog dingo. Išsitrynė. Ištisi gyvenimo metai, apie kuriuos žinau tik tiek, kiek spėjo papasakoti tėvai, arba tai, ką mačiau šiurpiai nepažįstamose nuotraukose.
    Vienuolikmetis Robertas Lindstriomas buvo pripažintas kaltu dėl bendraamžio Makso nužudymo, paimtas iš namų ir atiduotas auginti globėjams. Dabar Robertui trisdešimt devyneri. Jis neturi šeimos, neturi draugų ir ką tik neteko darbo. Jis nieko neprisimena apie tą lemtingą dieną, gyvena atsiskyręs, stengiasi niekam nesipainioti po akių, tačiau jam vis tiek nuolatos primenama, kad yra žudikas. Vieną dieną Robertas sulaukia žurnalistės Leksos skambučio. Ši pasiryžusi apie jo istoriją parašyti knygą ir tikisi, jog pavyks išpešti viską, ko jis taip atkakliai stengiasi neprisiminti.
    Tuo metu Stokholmo priemiestyje randama negyva vienuolikmetė. Prieš pat jai dingstant šalia mokyklos buvo pastebėtas baltas automobilis – visai toks pat, kokį tomis dienomis vairavo Robertas. Ar tai, kad mergaitė nužudyta rajone, kuriame jis užaugo, tik apmaudus sutapimas?
    Kriminalinės policijos komisaro Karlo Edsono vadovaujamas tyrimas vis labiau artėja prie šiurpių Roberto vaikystės įvykių, o Leksa vis tvirčiau tiki, jog jis nekaltas. Kodėl tada Robertas toks tikras dėl savo kaltės? Kieno prisiminimai yra tiesa ir kas iš tiesų kaltas?
    Pirmasis Bo Svernströmo trileris „Aukos“, kuriame skaitytojai susipažįsta su komisaru Karlu Edsonu, tapo bestseleriu Švedijoje, buvo palankiai sutiktas Lietuvoje ir dar dešimtyje šalių.
    Bo Svernströmas (g. 1964 m.) daug metų dirbo viename didžiausių Švedijos dienraščių „Aftonbladet“. Nors nebuvo kriminalinių naujienų žurnalistas, sukaupė informacijos apie daugiau nei 1200 jį dominančių nusikaltimų, iš kurių semiasi įkvėpimo savo trileriams.

  • Tu mane myli

    Autorė: Caroline Kepnes

    tu mane myliDžo Goldbergas atsikando gyvenimo mieste. Purvinas Los Andželas ir buvusi mergina Meilė liko praeityje. Jaukioje Beinbridžo saloje netoli Ramiojo vandenyno jis tikisi pagaliau ramiau atsikvėpti ir pasinerti į paprastus gyvenimo malonumus.
    Savanoriaudamas vietos bibliotekoje Džo įsimyli savo žaviąją bosę Merę Kei. Jis – geras vyrukas: pasiūlo petį išsiverkti, ištiesia pagalbos ranką, padeda vyresniesiems, rūpinasi Merės įsiūlytais katinais. Tik niekas nemato, kas iš tikrųjų slypi po šiuo kruopščiai kuriamu įvaizdžiu. Netrukus Džo ima persekioti praeities šešėliai...
    Paslapčių turi ne vien atvykėlis – jų nestokoja ir Merė bei jos aplinka. Apsnūdusiame mieste užsimezga pašėlusi meilės, paslapčių ir išdavysčių istorija, kuri išjudins visų į ją įsipainiojusių gyvenimo pamatus. Džo tikslas – gyventi su Mere ir jos dukra Nome „ilgai ir laimingai“, tik kažin, kuo baigsis ši tobulos šeimos idilė?
    Caroline Kepnes (g. 1976) – amerikiečių rašytoja, sensacija literatūros pasaulyje tapusių knygų „Tu“ ir „Paslėpti kūnai“ autorė. Serijinio žudiko Džo Goldbergo gyvenimo vingiai patraukė milijonus skaitytojų visame pasaulyje ir įkvėpė Netflix sukurti populiarų serialą.

  • Pavogti ugnį

    Autoriai: Steven Kotler, Jamie Wheal

    pavogti ugniĮvykių, apie kuriuos rašoma knygoje, šerdyje glūdi mitas apie Prometėją – pirmąjį maištingą išsišokėlį, pavogusį iš dievų ugnį ir pasidalijusį ja su žmonija. Prometėjas pavogė ne šiaip kokią degtukų dėžutę, o galią pradėti civilizaciją: kalbą, meną, mediciną ir technologiją. Dzeusas, įsiutęs, kad mirtingieji nuo šiol turės tokią pat galią kaip dievai, prirakino Prometėją prie uolos ir liepė ereliams visą amžinybę kapoti jo vidurius.
    Bėgant amžiams, pasakojimas apie Prometėją kartojasi. Paprastai maištininkas pavagia iš dievų ugnį (tai gali būti galingas šventas ritualas, eretiškas naujas šventraštis, nedaugeliui žinoma dvasinė metodika ar slaptos technologijos) ir pasidalija ja su pasauliu.
    „Pavogti ugnį“ yra pasakojimas apie visiškai naują prometėjiškų išsišokėlių padermę: Silicio slėnio vadovus, JAV specialiųjų pajėgų karius, pramuštgalvius mokslininkus, ir dar daugiau – tuos, kurie, pasitelkę ekstazės techniką, keičia sąmonę ir didina produktyvumą.
    Knygos autoriai tyrinėja ir aprašo potyrį, kurį vadina tėkme (flow). Tai optimali sąmonės būsena, kurią pasiekę jaučiamės geriausiai ir esame produktyviausi, kai taip susikaupiame, kad visa kita, regis, pradingsta. Veiksmai ir sąmonė kone susilieja, o produktyvumas – ir mentalinis, ir fizinis – viršija visus rodiklius. Dėl mokslo ir technologijų pažangos galime pasiekti bene prieštaringiausią ir prasčiausiai ištirtą sritį mūsų istorijoje – žmonių potyrių ribas, kurios iki šiol buvo sunkiai prieinamos, ir pergalvoti, kaip galėtume gyventi turtingesnį, našesnį ir daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą.
    Tai žmonijos galimybių perversmas. O jūs rankose laikote knygą apie šį perversmą.

  • Regis, man ne viskas gerai

    Autorė: Meg Mason

    regis man ne viskas geraiTaip, tai meilės romanas, bet labai žemiškas ir tikras. Modernus pasakojimas apie meilę ir gyvenimo džiaugsmą trikdančią ligą, komiškas ir graudžias situacijas. Autorė itin talentingai kuria ryškius personažų portretus, laisvai ir nevengdama aštraus sąmojo vaizduoja įvairialypius viduriniosios klasės šeimos tarpusavio santykius, subtilius jų niuansus, konfliktus ir atspalvius. Šmaikščiai ir sumaniai papasakota skaudi istorija.“
    Marta jaučia, kad jai ne viskas gerai, bet niekaip nesupranta kodėl. Kadaise ji planavo parašyti romaną, bet dienas leidžia neišlįsdama iš po stalo. Jos vyrui Patrikui atrodo, kad nerimauti nėra ko. Tačiau, nepaisant nebesuskaičiuojamų susitikimų su gydytojais, išbandytų vaistų ir terapijos būdų, Marta žino – jai ne viskas gerai. Septyniolikos jos galvoje sprogo bomba ir kažkas pasikeitė. Prieš ištekėdama Marta Patrikui prisipažino nenorinti vaikų. Patrikas sutinka, nes jam rūpi viena – kad Marta būtų laiminga. Tačiau ji nyksta, o talentą manipuliuoti žodžiais prisimena tik tuomet, kai aštriai atsikerta į artimųjų bandymus padėti.Martai ne viskas gerai, o Patrikas nebeturi jėgų. Ji laukiama tik vaikystės namuose, kuriuose gyvenimais žongliruoja mažai kūrusi (ir daug gėrusi) skulptorė motina, garsus (niekada nepublikuotas) poetas tėvas ir žiojintis plyšys ten, kur Marta įpratusi jausti seserį. Marta žino, kad jai ne viskas gerai ir, dievaži, nenutuokia nei kas, nei kodėl, tačiau tai nereiškia, kad jos istorija jau pasibaigė.

  • Karbidas

    Autorius: Andrij Liubka

    karbidas„Karbidas“ – romanas apie kontrabandą ir kontrabandininkus. Apie moderniąją Europą ir tuos, kurie veržiasi įveikti jos sienas. Apie idealizmą ir pragmatizmą. Apie pralaimėjimą.
    Pagrindinis veikėjas – istorijos mokytojas Tisas – savotiška ukrainiečių nacionalistų parodija. Mokytojas patriotas gyvena autoriaus pramanytame Užkarpatės mieste Vedmedive. Jis sugalvoja genialų planą – iškasti tunelį, kuriuo tautiečiai išeis į Europą: taip jie pagaliau integruosis į Europos Sąjungą. Tegu ir nelegaliu tuneliu – svarbiausia, kad išauš diena, kai ukrainiečiai laisvai judės tarp valstybių be jokių sienų ir muitinių.
    Linksmybės, kaip ir pavojai, neišvengiamos, mat Tisas, būsimasis „Ukrainos Mozė“, susiranda bendrininkų, padėsiančių jam įgyvendinti planą. Tunelio kasimu suinteresuota marga kompanija – kontrabandininkai, tarp jų Ikaras, perskridęs sieną savadarbe skraidykle, migrantų iš Rytų palydovai, susitepę politikai ir fatališka moteris, prekiaujanti žmonių organais.
    Tai juokingai graudus pasakojimas apie valstybių sienas, patriotizmą, integraciją ir apie buvusios Austrijos-Vengrijos imperijos tautų istoriją ir santykius.
    Andrij Liubka (g. 1987) – pripažintas ukrainiečių rašytojas, poetas, eseistas, vertėjas, apkeliavęs bent tris dešimtis šalių. Studijavo ukrainiečių filologiją Užhorodo mieste, vėliau įgijo Balkanų studijų magistro laipsnį Varšuvos universitete. Verčia lenkų, kroatų, serbų ir anglų poeziją bei prozą į ukrainiečių kalbą. Rašytojas prisipažįsta bene labiausiai mėgstąs pamiegoti ligi pietų ir gurkštelėti vieną kitą gramelį ugninės slyvinės, čiulpdamas raugerškio („barbariso“) ledinuką. Gyvena visoje Vidurio Europoje, bet dažniausiai savo išmaniuosius įrenginius krauna ir drabužius skalbia Užhorode.

  • Kai pražysta abrikosai

    Autorė: Gina Wilkinson

    kai prazysta abrikosaiHudai pradėjus dirbti Australijos ambasadoje Irake, baimė tapo nuolatine jos palydove. Augantis nerimas dėl savo šeimos, ypač paauglio sūnaus, veda iš proto. Mukhabarat – slaptoji policija – stebi kiekvieną jos žingsnį, kad gautų informacijos, kurią galėtų panaudoti prieš Ameriką. Huda slaptųjų žvalgų verčiama susidraugauti su aukšto rango australų pareigūno žmona Ele Vilson, tačiau nenori tapti informatore, be to, ji dar nežino, kad ir Elė turi ką slėpti.
    Hudos jaunystės laikų draugė Ranja, šeicho dukra, stengiasi sudurti galą su galu. Jos šeima, kadaise turtinga ir gerbiama, nusigyveno, todėl dabar moteris teturi titulą, kuriuo kartais dar pavyksta pasinaudoti, kad pakreiptų įvykius sau tinkama linkme. Ranja visomis išgalėmis stengiasi apsaugoti savo dukrą ir pasirūpinti, jog jodviem nieko netrūktų.
    Susikirtus trijų moterų keliams, ilgai saugotos praeities paslaptys netrunka įsiveržti į dabartį. Kur pasisuksi, kvepia išdavyste, ir niekas nebežino, kuo galima pasitikėti. Moterims belieka kliautis trapiu naujai užsimezgusiu ryšiu. Ir nė viena nenutuokia, kiek bus pasiryžusios paaukoti, kad apsaugotų savo šeimas.
    Gina Wilkinson – buvusi korespondentė, radijo žurnalistė. Rengė dokumentinius reportažus BBC, NPR ir ABC. 2002 m. su vyru persikėlė į Bagdadą. Tuo metu šalį valdė Sadamas Huseinas, o užsienio žurnalistams buvo draudžiama vykti į Iraką. Taigi G. Wilkinson atidėjo žurnalistės plunksną į šalį. Vėliau paaiškėjo, kad viena artimiausių jos draugių Irake buvo Sadamo slaptosios policijos informatorė. Autorė audžia pasakojimą „Kai pražysta abrikosai“ remdamasi savo patirtimi ir nukelia skaitytojus į įtraukiančią istoriją Irake, slegiamame pražūtingo režimo.

  • Geroji sesuo

    Autorė: Sally Hepworth

    geroji sesuoFernė Kasl dirba miestelio bibliotekoje. Tris kartus per savaitę vakarieniauja su dvyne seserimi Rouze. Mokosi palaikyti socialinius ryšius. Kaip įmanydama vengia minios, ryškių šviesų ir triukšmingos aplinkos. Fernės gyvenime vyrauja griežta tvarka, sujaukti jos įprastą dienos ritmą gali būti... pavojinga.
    Rouzė Ingrida Kasl žino, kad turi pasirūpinti seserimi, – tai darė nuo vaikystės. Nuo tada, kai dar būdamos mažos mergaitės išgyveno šiurpią tragediją, Rouzė negali nuleisti nuo Fernės akių. Galbūt dėl to santuokinis Rouzės gyvenimas nesiklosto gerai, negana to, ji negali susilaukti kūdikio.
    Nors retsykiais sesers rūpinimasis Fernę varžo, ji dėkinga Rouzei ir nori atsilyginti už viską, ką ši dėl jos yra padariusi. Ji pagimdys Rouzei kūdikį. Tiesa, pirmiausia reikia rasti tėvą.
    Fernės sumanymas išjudina kruopščiai suręstus seserų gyvenimo pamatus ir į dienos šviesą išvelka tamsias paslaptis.
    Bestselerių autorė Sally Hepworth yra parašiusi šešis romanus, o vieną žymesnių jos kūrinių „Anyta“ (pasirodžiusį 2019 m.) aktorė Amy Poehler ketina perkelti į televizijos ekranus. Hepworth knygos išverstos į daugiau kaip 20 kalbų.

  • Užrašyta istorija. Laiškai, pakeitę pasaulį

    Autorius: Simon Sebag Montefiore

    uzrasyta istorijaKnygos "Užrašyta istorija. Laiškai, pakeitę pasaulį " aprašymas.
    Laiškai dažnai gyvuoja kur kas ilgiau, nei juos rašiusieji galėjo įsivaizduoti.
    Knygos „Užrašyta istorija. Laiškai, pakeitę pasaulį“ sudarytojas, įvadinio žodžio ir laiškų komentarų autorius Simon Sebag Montefiore (Saimonas Sibegas Montifiorė, g. 1965 m.) – žinomas britų istorikas, rašytojas, populiariosios istorijos knygų ir romanų autorius, pelnęs ne vieną prestižinį literatūrinį apdovanojimą. Kritikos itin vertinamos jo istorinės knygos kelia stambių kino kompanijų susidomėjimą ir yra išverstos į daugiau nei 48 kalbas. Rašytoją labai pamėgo ir lietuvių skaitytojai: jo knygų „Kalbos, pakeitusios pasaulį“, „Jeruzalė“, „Istorijos titanai“ tiražai nuolat pakartojami. „Užrašyta istorija. Laiškai, pakeitę pasaulį“ – septintoji į lietuvių kalbą išversta S. S. Montefiores knyga.
    Į šį išskirtinį laiškų rinkinį sudėta daugiau kaip šimtas garsiausių pasaulio istorijoje laiškų iš daugelio kultūrų, šalių ir tautų nuo senovės Egipto ir Romos iki šiuolaikinio labai prieštaringo pasaulio. Vieni iš jų kilnūs ir įkvepiantys, kiti itin niekingi ir keliantys nerimą; kai kurie – tikri literatūriniai šedevrai, o kai kurie žiaurūs ir atvirai piktinantys; daugelis erotiški, o keletas tiesiog veria širdį. Šioje antologijoje yra laiškų, kadaise rašytų dantiraščiu, ant papirusų, pergamento, o jų autoriai – nuo Ramzio Didžiojo ir Siuleimano Puikiojo iki Elžbietos I ir Michelangelo, nuo Emmeline Pankhurst iki Leonardo Coheno ir nuo Stalino iki Mandelos bei nežinomų paprastų žmonių, rašiusių kritinėmis savo gyvenimo aplinkybėmis. Čia esama meilės laiškų ir laisvės šauklių, grasinimų karu ir priešmirtinių apmąstymų, kelionių aprašymų ir atsisveikinimų. O autorius, apibūdindamas kiekvieną iš jų spalvingu meistriško pasakotojo stiliumi, atskleidžia, kodėl šiuos laiškus perskaityti būtina – jie atveria mums žmonijos praeitį, praturtina dabartinį gyvenimą ir nušviečia ateitį.

  • Tiesos ministerija

    Autorius: Dorian Lynskey

    tiesos ministerijaDorianas Lynskey – britų žurnalistas, The Guardian, The Observer, GQ, Q, Empire, Billboard, The New Statesman bendradarbis; daugiausia rašo apie muziką, kiną, politiką. Jo knyga „Tiesos ministerija“ (2019) Didžiojoje Britanijoje tapo bestseleriu, išversta ir verčiama į daugelį kalbų. Pasakojimo ašis yra romanas „1984-ieji“ ir jo autorius Georgeʼas Orwellas, bet Lynskey aprėpia gerokai plačiau ir pateikia intriguojantį tyrimą, kaip iš istorijos gimsta literatūra ir kaip literatūra paaiškina, išskleidžia istoriją ir gyvenamąją tikrovę.
    Pirmą kartą 1949 m. išleistas Georgeʼo Orwello romanas apie totalitarinę sistemą „1984-ieji“ – viena tų kultinių knygų, kurios nepraranda aktualumo bėgant laikui ir sparčiai keičiantis pasauliui. Totalitarizmo ideologija atkakliai tebesiskverbia į realybę – ne tik atviromis, bet ir sumaniai dangstomomis formomis, ir Orwello knyga jas negailestingai demaskuoja. Lynskey įdėmiai įsižiūrėjo į „1984-uosius“ ir jų autoriaus biografiją, taip pat į pasaulio būvį nuo knygos atsiradimo iki mūsų dienų. Autorius demaskuoja ne vieną mitą, pateikia gausybę intriguojančių faktų, atskleidžia neįtikėtiną „1984-ųjų“ idėjų sklaidą ir aktualumą – daugybė Orwello sugalvotų žodžių yra tapę bendriniais mūsų realybės reiškinių pavadinimais, jo knygos citatų gausu ir elitinėje, ir popkultūroje. Remdamasis Orwello knyga ir įžvalgomis, „Tiesos ministerijos“ autorius provokuoja įdėmiau pažvelgti į mūsų pačių realybę ir savęs paklausti, ką konkrečiai kiekvienas galime ir privalome padaryti, kad ji netaptų pamėkliška totalitarinių sistemų įkaite.

  • Įsipareigojusi tiesai. Mano istorija

    Autorė: Kamala Harris

    isipareigojusi tiesaiVienos labiausiai įkvepiančių JAV politinių lyderių knyga „Įsipareigojusi tiesai“ apie mus vienijančias kertines tiesas ir atkaklias pastangas jas atpažinti ir įprasminti – tiek asmeniniame, tiek ir viešajame valstybės gyvenime.
    „Netgi tada, kai mūsų demokratijai kyla grėsmė, baisesnė už bet ką, ką mums yra tekę regėti per visą gyvenimą, privalome prisiminti: jei tie, kuriems rūpi jų valstybė, pakils iš patogių vietų ir pradės aktyviai veikti sistemoje – ji tikrai veiks.
    Kasdien pati sau keliu iššūkį tapti sprendimo dalimi ir džiaugsmingai pulti į laukiantį mūšį už mūsų nacijos sielą. Mano iššūkis jums –prie jo prisidėti. Atėjus metui pasiraitoti rankoves, nenuleiskime rankų.
    Praėjus daugeliui metų, ši akimirka jau bus praeityje. Mūsų vaikai ir anūkai paklaus, kur buvome, kai visa kabėjo ant plauko.
    Paklaus, kaip viskas vyko. Nenoriu, kad papasakotume tik apie tai, kaip jautėmės. Noriu, kad išklotume, ką nuveikėme.“
    (Kamala Harri).
    Kamala D. Harris – Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentė. Savo karjerą pradėjusi Alamedos apygardos prokuratūroje, vėliau ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore.
    Tapusi Kalifornijos generaline prokurore, Harris kovojo su tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis, didžiaisiais bankais, stambiomis naftos korporacijomis bei pelno nesąžiningai siekiančiais koledžais ir gynė kritikos strėlių sulaukusį Prieinamos sveikatos priežiūros įstatymą.
    Ji taip pat aktyviai sprendė pradinių mokyklų lankomumo problemą, pirmoji šalyje ėmėsi duomenų viešinimo iniciatyvos rasinėms skirtims baudžiamosios justicijos sistemoje atskleisti ir įteisino policijos pareigūnams būtinus mokymus apie pasąmoninį šališkumą.
    Antrąja į JAV Senatą išrinkta juodaode, o vėliau – pirmąja moterimi, pirmąja juodaode ir pirmąja indų kilmės amerikiete JAV viceprezidente tapusi Harris be atvangos siekė reformuoti baudžiamosios justicijos sistemą, padidinti minimalų atlyginimą, nemokamą aukštesnįjį išsilavinimą padaryti prieinamą absoliučiai daugumai amerikiečių ir apsaugoti pabėgėlių bei imigrantų teises.
    JAV viceprezidentei Kamalai Harris užsispyrimas kalbėti atvirai buvo skiepijamas nuo mažumės. Imigrantų dukra augo Ouklande, Kalifornijoje, bendruomenėje, kuriai itin rūpėjo socialinis teisingumas. Jos tėvai – pripažintas ekonomikos ekspertas iš Jamaikos ir visų mylima vėžį tyrinėjusi mokslininkė iš Indijos –susipažino dar studijuodami Berklyje, kur abu aktyviai dalyvavo pilietinių teisių judėjime.
    Augdama Harris niekada neslėpė aistros teisingumui, tad vos baigusi teisės mokyklą ir išsyk priimta dirbti prokuratūros teisininke netrukus pagarsėjo kaip viena drąsiausių naujovių ir pokyčių iniciatorių JAV teisėsaugos sistemoje.
    Greitai ji buvo išrinkta San Fransisko apygardos prokurore, o vėliau – ir aukščiausiąja teisėsaugos pareigūne Kalifornijos valstijoje. Aktyvia kova už viduriniosios klasės gerovę ir atstovavimu tiems, kurie dažnai lieka neišgirsti, garsėjanti Harris per iškeldinimo krizę bylinėjosi su didžiaisiais bankais ir Kalifornijos darbininkų šeimoms iškovojo istorinės reikšmės žalos atlyginimą.
    Ji pritaikė holistinius, konkrečiais duomenimis paremtus metodus daugeliui skaudžiausių Kalifornijos problemų spręsti ir sąmoningai vengė „griežtų bausmių“ retorikos, kurią laikė tiesiausiu keliu į kraštutinumus. Jos mantra tapo ne „griežtos“ ir ne „švelnios“, tačiau „sumanios“ bausmės.
    Sumanumas – tai išmoktos ir visomis jėgomis puoselėjamos tiesos, leidžiančios mums tapti geresne bendruomene. Būtent šis principas Harris nuvedė neįtikėtinu, pokyčių gausiu karjeros keliu – nuo Kalifornijos generalinės prokurorės iki JAV senatorės ir galiausiai viceprezidentės. Kiekvienose šių pareigų jai teko spręsti gausybę sudėtingų problemų, pradedant sveikatos priežiūros sistema ir baigiant imigracija, nacionaliniu saugumu, opioidų krize ir vis augančia gyventojų nelygybe.
    Aptardama milžiniškus mums visiems kylančius iššūkius ir remdamasi didžiulėmis pastangomis įgyta išmintimi bei įžvalgomis tiek iš pačios Harris karjeros, tiek iš labiausiai ją įkvėpusių žmonių darbų, knyga „Įsipareigojusi tiesai“ tampa neįtikėtinu problemų sprendimo, krizių valdymo ir lyderystės nelengvu laikotarpiu vadovėliu.
    Pasakodama apie savo gyvenimo kelionę ir įspūdingus pastaruoju metu nuveiktus darbus, Kamala Harris atskleidžia bendrų pastangų, bendro tikslo ir bendrų vertybių viziją.
    Knygoje „Įsipareigojusi tiesai“ gausu kertinių tiesų, tarp kurių – ir tai, jog palyginti maža žmonių saujelė atkakliai stengiasi milžinišką mūsų daugumą įtikinti, jog mus sieja kur kas mažiau bendrumų nei iš tikrųjų. Mūsų pareiga – jų nepaisyti ir toliau gyventi su mūsų visų bendra tiesa.
    Kai to pasieksime, bendros pastangos mums ir puikiai mūsų valstybei (JAV) leis klestėti dabar ir dar daugelį ateinančių metų.

 
Savanoris bibliotekoje