Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » Naujos knygos
    Svarbiausia naujiena
  • BŪTUME DĖKINGI UŽ PARAMĄ IR ŠIEMET

    daugiau

  • Kaimo pasaka

    Autorius: Marius Jonutis

    kaimo pasaka„Kaimo pasaka" - tai žinomo menininko Mariaus Jonučio medžio drožinių ir trumpučių esė knyga, kviečianti skaitytojus į kaimą, kur gyvenimas gali būti erdvus ir gražus. Kaip svarbu pasaulyje ar bent nedideliame jo plotelyje jaustis savu. Dar svarbiau apie tai mąstyti be patoso, stebint kasdienes smulkmenas, ramiai jomis džiaugiantis.
    Kada namas tampa namais? Kada žemė jau sava, brangi? Galbūt, kai pasodini ir sulauki pirmojo sunokusio pomidoro...
    Kai esi gyvenimo stebėtojas, matai, kaip į vieną šaltą žiemos rytą sutelpa varvekliai, šilta kiaušinienė, paukščiai ir gyvuliai, vaikus į mokyklą išvežantis geltonas autobusiukas – visas gyvenimo margumas, jo pilnatvė. Čia visi gyvena kartu – vabalai, žmonės ir krūmai, pelės, stirnos ir akmenys, visi lygūs ir vienodai svarbūs. Čia visada šalia tas, su kuriuo daliniesi įspūdžiu, reginiu, išgyvenimu.
    Pasaulis čia toks atviras, kad belieka atsiverti pačiam – grožėtis, dalintis, būti.

  • Vienas į Everestą. Krištolinis horizontas

    Autorius: Reinhold Messner

    VienasiEveresta„Vienas į Everestą. Krištolinis horizontas“ – pirmoji į lietuvių kalbą išversta žymiausio visų laikų alpinisto Reinholdo Messnerio knyga.
    „Krištolinis horizontas“ – tokį įspūdį sukelia gigantiškas Everesto masyvas kopėjui, jei jis, kaip Reinholdas Messneris, išvykęs iš Lhasos, per raudonąjį Kinijos Tibetą sukaria 1000 kilometrų kelią džipu, ir po ištisas savaites trukusio žygio pėsčiomis nuo vienos klajoklių stovyklos iki kitos, artinasi prie snieguotų Himalajų viršukalnių.
    Kai 1979 metais Reinholdas Messneris, būdamas Katmandu, sužinojo, kad japonų alpinistas Naomi Uemura gavo leidimą 1980–1981 metų žiemą solo kopimui į Everestą, tematė vienintelį tikslą prieš akis: jis privalo įkopti anksčiau.
    Po solo kopimo į Nanga Parbatą (8125 m) 1979 metais Messneris neabejojo, kad įmanoma vienam įkopti ir į aukščiausią pasaulio kalną Everestą (8848 m). Nieko nelaukdamas jis ima veikti ir gauna leidimą ekspedicijai 1980 metais, nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos.
    Reinholdas Messneris jau buvo stovėjęs Everesto viršūnėje. Tai atsitiko 1978 metais. Dabar jis kops antrą sykį, vėl be papildomo deguonies, tačiau šį kartą ir be kopimo partnerio, be įrengtų aukštuminių stovyklų, be nešikų, ir nauju maršrutu iš Tibeto pusės.
    Messnerio pasakojimas apie jo sensacingą solo kopimą apima ne tik kovą dėl išgyvenimo, susidūrus su rimtais gamtos išbandymais, tokiais kaip musoninės audros, ledyno plyšiai ir išretėjęs oras 8000 metrų aukštyje, bet ir psichinę patirtį, priartėjus prie žmogaus pajėgumų ribos, bei mistinius vienatvės išgyvenimus ledinėje gamtoje.
    Reinholdas Messneris, žymiausias mūsų laikų alpinistas, keliautojas, devynis kartus patekęs į Gineso rekordų knygą, europarlamentaras nuo 1999 iki 2004 metų, gimė 1944 metais Pietų Tirolyje, Funeso slėnyje (it. Funes, austr. Villnöß), šiuo metu gyvena Juvalo pilyje (Vinšgau (Vinschgau) kultūrinis regionas) ir Merane (Merano). Messneris yra pirmas žmogus, įkopęs į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8000 metrų, pirmas be papildomo deguonies įkopęs ir į Everestą, pėsčiomis perėjęs Grenlandiją, Antarktidą, Tibeto rytinę dalį ir Gobio dykumą. Šiuo metu užsiima kelių muziejų kūrimu.

  • Tobulas gyvenimas

    Autorė: Nuala Ellwood

    tobulas gyvenimas Taip ilgai gyvenau apsimesdama kitais žmonėmis, pasisavindama jų tapatybes, kad kažkurią akimirką pamiršau, kas iš tiesų esu. Spėju, kad bijojau nustoti vaidinti ir pasižiūrėti į save veidrodyje.
    Vanesa nuo vaikystės mėgo slėptis fantazijų pasaulyje. Jai visad sekėsi apsimetinėti tuo, kuo nėra. Nauji dailūs rūbai, naujas prisijaukintas akcentas – ir ji ištrūkdavo iš slegiančios kasdienybės.
    Dabar, priversta glaustis sesers Džordžės namuose ir kamuojama praeities prisiminimų, Vanesa nepastebi, kad Konoras, jos partneris, klampina ją į nežinomybę. Ilgainiui pati to nesuvokdama tampa marionete nepaaiškinamuose jo žaidimuose. Galiausiai Vanesa ir vėl griebiasi senų metodų: susigalvojusi netikrą tapatybę, užsiregistruoja nekilnojamojo turto agentūroje ir keliauja apžiūrėti išsirinkto namo. Visai nesvarbu, kad nei išgali, nei ketina jį pirkti. Tai tik nekenksminga smagi pramoga. Taip bėgdama nuo realybės Vanesa visiškai susipainioja ne tik savo jausmuose, bet ir tikruose įvykiuose.
    Lyg ir nekaltas kasdienybės paįvairinimas, norint pasižvalgyti po prašmatnius svetimus namus, vieną dieną baigiasi netikėtai. Vanesa, apsimetusi Airise, atvyksta apžiūrėti kadaise garsaus vaikų rašytojo namo. Ir tampa paskutiniu žmogumi, mačiusiu jo savininką Džefrį Riversą gyvą...
    Intriguojantis ir įtraukiantis trileris „Tobulas gyvenimas“ apie nerimastingą žmogaus būseną – fantazijų pasaulį, į kurį pasineriama norint išgyventi netekties sielvartą.
    Nuala Ellwood – skaitytojų pamėgta autorė, užaugusi žurnalistų šeimoje. Dėsto kūrybinį rašymą Šv. Jono universitete Jorke, Anglijoje. Tarptautinį pripažinimą jai pelnė psichologiniai trileriai „Mano sesers kaulai“, „Diena, kai įvyko nelaimė“, „Namas prie ežero“.

     

  • Sanatorija

    Autorė: Sarah Pearse

    sanatorijaĮspūdinguose Šveicarijos Alpių kalnuose stūkso nuo pasaulio izoliuotas pastatas. Anksčiau čia buvo įsikūrusi sanatorija, dabar – penkių žvaigždučių viešbutis. Čia vyks Elinos Vorner brolio Izaoko sužadėtuvių šventė. Šiuo metu atostogaujanti detektyvė nejaučia noro vykti į šventę. Nėra tikra, ar ji jau pasiruošusi susitikti su broliu – nuo vieno nelaimingo įvykio jaunystėje jiedu beveik nebendravo. Vis dėlto moteris regi progą išsiaiškinti, kas gi iš tiesų anuomet nutiko.
    Vos atvykusi Elina iškart pajunta, kad kažkas ne taip. Ramybės neduoda keistas brolio elgesys, tačiau suvis didžiausias iššūkis kyla kitą rytą, kai visus pribloškia žinia apie dingusią Izaoko sužadėtinę Lorą. Dar lyg tyčia užklupusi sniego lavina užkerta prieigą prie viešbučio – niekas negali nei išvykti, nei atvykti. Elina supranta privalėsianti įsitraukti į Loros paieškas, nes pagalbos iš išorės tikėtis neverta. Svečiai pamažu ima nerimauti, tačiau jie dar nenutuokia, kad visa tai – tik pradžia...
    Sarah Pearse – britų autorė, studijavusi anglų literatūrą ir kūrybinį rašymą Voriko universitete. Baigusi studijas persikėlė į Šveicariją, kur laisvalaikį leido kalnuose. Įspūdinga vietovė ir įgyta patirtis įkvėpė parašyti knygą. Rašytoją visuomet traukė atšiaurios ir atokios vietos, taigi vietiniame laikraštyje perskaičiusi apie netoliese įsikūrusias sanatorijas suprato radusi idėją debiutiniam romanui. Vos pasirodžiusi „Sanatorija“ iškart tapo The Sunday Times bestseleriu.

  • Kodinis vardas – Helena

    Autorė: Ariel Lawhon

    kodinis vardas helena„Kodinis vardas – Helena“ - tikrais faktais paremtas romanas apie išskirtinį Nensės Veik gyvenimą ir veiklą Antrojo pasaulinio karo metais. Jaudinanti istorija apie nepaprastą meilę, neįtikėtiną pasiaukojimą ir nepalenkiamą ryžtą.
    1936-ieji Paryžiuje. Išeivė iš Australijos Nensė Veik dirba laisvai samdoma korespondente Hearst laikraščių grupėje. Drąsi ir sumani jauna moteris netrukus užsitarnauja kolegų pagarbą. Tik čia ją netikėtai užklumpa meilė: susipažinusi su turtingu širdžių ėdiku Henriu Fioka, moteris jį pamilsta ir jiedu sukuria šeimą. Bet tada Henris pašaukiamas į karą...
    Nensė pamažu ir pati įsitraukia į kovą su naciais. Pamažu ji tampa vis aktyvesne Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimo dalyve ir nušluosto nosį visiems, kurie drįsta ja abejoti. Pasitelkdama gudrumą, ryšius ir žavesį, Nensė sugeba išsisukti net nuo slaptosios policijos. Tačiau jei ji paklius priešui į rankas, tiek jai, tiek mylimajam grės mirtinas pavojus.
    Nensė Veik mirė 2011 metais, sulaukusi 98-erių. Tai – vienintelė Antrojo pasaulinio karo kovotoja moteris, iškilusi iki Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimo aukščiausių vadų. Ji išgelbėjo šimtus karių gyvybių, reikšmingai prisidėjo prie Sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare ir buvo įvertinta aukščiausiais kariniais apdovanojimais.

  • Kai mes tikėjome undinėmis

    Autorė: Barbara O'Neal

    kai mes tikejome undinemisPuikiai skaitytojų įvertintame Barbaros O’Neal bestseleryje „Kai mes tikėjome undinėmis“ ryškiomis gijomis pinasi dramatiška šeimos istorija ir aistringas meilės romanas, stiprūs charakteriai ir atleisti sugebančios širdys.
    Netikėtai per televizorių pamačiau savo seserį, kuri penkiolika metų buvo mirusi…
    Po šešių valandų nepertraukiamo darbo Santa Kruzo ligoninės priimamajame gydytoja Kitė Bianči galėjo pamatyti bet ką. Tačiau abejonės išsisklaido dar sykį pažiūrėjus žinių reportažą apie gaisrą viename Oklando naktinių klubų. Už naujienas pranešančio reporterio peties ji aiškiai išvysta Džosės veidą.
    Ji gyva.
    Nežinau, iš kur, bet žinau, kad tai tiesa.
    Po kelių dienų Kitė jau sėdi lėktuve į Naująją Zelandiją, pasiryžusi rasti seserį, kurios manė netekusi per teroristų sukeltą traukinio sprogimą, ir skrenda ieškoti atsakymų. Kur visus tuos metus buvo jos gražuolė sesuo? Kokia moterimi ji tapo? Ar vis dar plaukioja banglente? Nuo ko pabėgti norėjo taip stipriai, kad išsižadėjo ne tik praeities, bet ir šeimos?
    Sesers paieškos Kitei sužadina skausmingus prisiminimus, apnuogina tamsiausias paslaptis, vėl atveria vaikystės randus, tačiau kartu dovanoja tai, apie ką nė nedrįso svajoti.

  • Luisas ir Luisa

    Autorė: Julie Cohen

    luisas ir luisaDu žmonės. Du gyvenimai.
    Viena galimybė nugyventi tą patį gyvenimą skirtingai.
    Luisa ir Luisas atskiriami vieno akimirksnio, atsitiktinumo, nulėmusio jų ateitį. Tądien, kai Luisa ir Luisas gimsta, prasideda jų istorija.
    Vienoje istorijoje Luisas Deividas Alderis gimsta vyru.
    Kitoje Luisa Dona Alder gimsta moterimi.
    Daugeliu atžvilgių Luisas ir Luisa yra tapatūs – turi tuos pačius tėvus, tuos pačius geriausius draugus, puoselėja tą pačią svajonę tapti rašytojais ir kaip įmanoma greičiau palikti gimtąjį miestelį Meine. Bet dėl skirtingos jų lyties viskas atrodo ir klostosi kitaip.
    Vieną tvankų vakarą, jiems ką tik pabaigus mokyklą, įvyksta du dramatiški įvykiai – vienas Luisui, kitas Luisai. Iškart po to jie nusprendžia išvykti iš Kasablankos, regis, visam laikui. Tačiau po dvylikos metų, jų motinai mirštant nuo vėžio, Luisas ir Luisa grįžta į Meiną, stoja akistaton kiekvienas su savo praeitimi... ir išsiaiškina, ar jųdviejų likimai galų gale veda ten pat.

  • Fleišmanui nesiseka

    Autorė: Taffy Brodesser-Akner

    fleismanui nesisekaĮdėmus santuokos, skyrybų ir didelių ambicijų tyrimas, patekęs į National Book Award ir The Women’s Prize ilguosius sąrašus, trumpąjį The British Book Awards sąrašą, pripažintas viena įsimintiniausių The New York Times 2019 metų knygų.
    Vieną rytą Tobis Fleišmanas nubudo mieste, kuriame nuo pat jaunystės gyveno, ir staiga tas miestas knibždėte suknibždo jo geidžiančių moterų.
    Neseniai išsiskyrusį Tobį Fleišmaną – keturiasdešimt vienų ir tokį pat žemaūgį kaip iki tol – staiga apsupo moterys: daug pasiekusios, protingos ir įdomios. Tokios, kurioms jo ūgis nerūpi, kurios mielai jį išbandys vienu pasimatymų programėlės brūkštelėjimu. Tobis neprieštarauja – tai maloni permaina po trylikos metų santuokos, trylikos metų emocinio apleistumo ir paniekos, kuriuos teko ištverti.
    Tačiau naujasis Tobio gyvenimas dienomis dirbant gydytoju, kas antrą savaitgalį leidžiant su vaikais, o naktimis užsiimant pasiutusiu ir beveik anonimišku seksu staiga susijaukia, kai dingsta buvusi žmona Reičelė. Nežinia, pasinėrė į vizijų klajones ar tiesiog neatlaikė nervai – ji neatsiliepia į Tobio žinutes ir skambučius.
    Ar Tobio buvusioji tiesiog pyksta, kaip visada? Ar ir vėl baudžia, kad jis neuždirbdavo tiek, kiek ji? Beviltiškai jos ieškodamas, o kartu dar mėgindamas spėti dirbti ir auklėti du visko nebeištveriančius vaikus, Tobis priverstas stoti akistaton su tikrosiomis santuokos žlugimo priežastimis ir paklausti savęs, ar tai, ką visą laiką sau pasakojo, tikrai buvo tiesa.
    Visą santuokos laiką į jokią kitą moterį jis nė nepažvelgė, taip mylėjo Reičelę – taip mylėjo ir bet kokią instituciją ar sistemą.
    Taffy Brodesser-Akner yra nuolatinė The New York Times žurnalo bendradarbė, rašo į „Menų ir laisvalaikio“ skiltį. 2014–2017 m. ji bendradarbiavo su žurnalais GQ, ESPN. Turi Niujorko universiteto Tischo menų mokyklos dailės bakalauro laipsnį. Užaugusi Brukline, dabar su šeima gyvena Naujajame Džersyje. „Fleišmanui nesiseka“ – jos pirmasis romanas.

  • Činos Airon kelionės

    Autorė: Gabriela Cabezón Cámara

    cinos airon kelionesThe New York Times šią knygą „Činos Airon kelionės“ išrinko viena geriausių 2017 metų grožinės literatūros knygų ispanų kalba, o stambiausias Ispanijos dienraštis El País – viena geriausių 2017-ųjų Lotynų Amerikos knygų. 2020 metais jos vertimas į anglų kalbą nominuotas International Booker premijai.
    Šviesos užlietoje dykumoje-pampose spinduliuoja iš laimės šunys, dagiai, dulkės ir dangus. Bevardė čina – jaunutė moteris, kurią Martinas Fieras išlošė kortomis, – priimama kaip pakeleivė į vyro pėdsakais sekančios anglės Lizos vežimą. Čina, išsilaisvinusi iš gaučo pančių, leidžiasi į pažintinę kelionę per faktūras, skonius ir malonumus, kuriuos jai atskleidžia žemė ir naujoji palydovė. Po ilgos kelionės jos pasieks Rojų – laisvą čiabuvių pasaulį, kuriame būtybės susilieja prigimtiniame geisme tarsi upės, paukščiams ir medžiams džiaugiantis ta jų meile.
    José Hernándezo eiliuotas epas „El Gaucho Martín Fierro“ (1872 m.) laikomas gaučų literatūros žanro pavyzdžiu. Jis pasakoja tragišką likimą gaučo, kuris pašauktas į karo tarnybą praranda šeimą, o dezertyravęs virsta girtuokliu ir nusikaltėliu.
    Gabriela Cabezón Cámara perrašo istoriją jaunutės Martino Fiero žmonos lūpomis ir pasitelkusi įspūdingą literatūrinę ekvilibristiką permąsto didžiojo Argentinos kūrinio „erdvę ir laiką“ per aistringą ir žinių suteikiantį nuotykį, kai žmogus išsilaisvina nusimetęs bereikalingų suvaržymų bei prietarų naštą, o lyties sąvoka nebetenka prasmės.

  • Rūmų dama. Nepaprastas mano gyvenimas karūnos šešėlyje

    Autorė: Anne Glenconner

    rumu damaThe New York Times, USA Today ir The Sunday Times bestseleriu tapusiuose memuaruose princesės Margaretos rūmų dama ledi Anna Glenconner ne tik aprašo nepaprastą, dramų ir tragedijų kupiną savo gyvenimą, bet ir atskleidžia, kaip iš tikrųjų atrodė seriale „Karūna“ (The Crown) vaizduojami įvykiai.
    Vyriausia 5-ojo Lesterio erlo dukra šeimai tapo „didžiausiu nusivylimu“, mat dėl lyties neturėjo teisės paveldėti protėvių turto. Ji ištekėjo už Colino Tennanto – charizmatiško, tačiau nepaprastai kaprizingo lordo Glenconnerio, tapusio Mastiko salos savininku. Sutuoktiniai bendromis jėgomis pavertė salą rojumi išrinktiesiems: vilas čia įsigijo Mickas Jaggeris, Davidas Bowie, čia mėgo atostogauti princesė Margareta.
    Deja, prašmatnaus gyvenimo žavesį temdė sunkūs išbandymai. 2010-aisiais miręs lordas Glenconneris visą turtą paliko buvusiam darbuotojui. Šeimoje gimė penki vaikai, du suaugę sūnūs mirė, o trečiasis pateko į avariją, kuri vos nesibaigė mirtimi, ir tik motinos pastangomis pabudo iš komos.
    Anna Glenconner žaismingai ir atvirai pasakoja, ką reiškia gyventi įkalintai auksiniame narvelyje, atskleidžia artimos draugystės su princese Margareta užkulisius ir nuoširdžiai džiaugiasi brandžiame amžiuje pagaliau gauta laisve.

  • Mūsų namas

    Autorė: Louise Candlish

    musu namasJi turbūt klysta, bet regis, kad į jos namą kažkas įsikrausto. Trejybės alėjos viduryje stovi furgonas, du vyrai užsikėlę ant pečių neša didelį baldą pro vartelius ir takeliu namo link.
    Pro mano vartelius.
    Mano takeliu.
    Ne, Fiona Loson nesapnuoja – ji tikrai savo akimis mato, kaip svetimi žmonės kraustosi į jos namą. Namą, šalia kurio auga jos sodinta magnolija ir kurio ji niekam nepardavė!
    Deja, tai ne klaida ir ne pokštas, kurį galėjo iškrėsti Fi (beveik) buvęs sutuoktinis Bremas. Namas, kuriame pagal modernios tėvystės principus jie paeiliui gyveno su savo berniukais, iš tiesų parduotas. Kaip tai galėjo nutikti be Fi žinios? Ir kur, po velnių, dingo Bremas, kai jo labiausiai reikia?
    Bremas padarė siaubingą klaidą, o bandydamas ją išpirkti įklimpo dar giliau. Ką jis slėpė nuo žmonos, o ką ši – nuo jo? Kaip jie išgyvens žiaurią tiesą, kad prarasti gali kur kas daugiau nei savo namą...

  • Vaikų žaidimai

    Autorius: Bo Svernström

    vaiku zaidimaiAr tikrai galime pasitikėti savo prisiminimais?
    Didelė dalis mano vaikystės tiesiog dingo. Išsitrynė. Ištisi gyvenimo metai, apie kuriuos žinau tik tiek, kiek spėjo papasakoti tėvai, arba tai, ką mačiau šiurpiai nepažįstamose nuotraukose.
    Vienuolikmetis Robertas Lindstriomas buvo pripažintas kaltu dėl bendraamžio Makso nužudymo, paimtas iš namų ir atiduotas auginti globėjams. Dabar Robertui trisdešimt devyneri. Jis neturi šeimos, neturi draugų ir ką tik neteko darbo. Jis nieko neprisimena apie tą lemtingą dieną, gyvena atsiskyręs, stengiasi niekam nesipainioti po akių, tačiau jam vis tiek nuolatos primenama, kad yra žudikas. Vieną dieną Robertas sulaukia žurnalistės Leksos skambučio. Ši pasiryžusi apie jo istoriją parašyti knygą ir tikisi, jog pavyks išpešti viską, ko jis taip atkakliai stengiasi neprisiminti.
    Tuo metu Stokholmo priemiestyje randama negyva vienuolikmetė. Prieš pat jai dingstant šalia mokyklos buvo pastebėtas baltas automobilis – visai toks pat, kokį tomis dienomis vairavo Robertas. Ar tai, kad mergaitė nužudyta rajone, kuriame jis užaugo, tik apmaudus sutapimas?
    Kriminalinės policijos komisaro Karlo Edsono vadovaujamas tyrimas vis labiau artėja prie šiurpių Roberto vaikystės įvykių, o Leksa vis tvirčiau tiki, jog jis nekaltas. Kodėl tada Robertas toks tikras dėl savo kaltės? Kieno prisiminimai yra tiesa ir kas iš tiesų kaltas?
    Pirmasis Bo Svernströmo trileris „Aukos“, kuriame skaitytojai susipažįsta su komisaru Karlu Edsonu, tapo bestseleriu Švedijoje, buvo palankiai sutiktas Lietuvoje ir dar dešimtyje šalių.
    Bo Svernströmas (g. 1964 m.) daug metų dirbo viename didžiausių Švedijos dienraščių „Aftonbladet“. Nors nebuvo kriminalinių naujienų žurnalistas, sukaupė informacijos apie daugiau nei 1200 jį dominančių nusikaltimų, iš kurių semiasi įkvėpimo savo trileriams.

  • Tu mane myli

    Autorė: Caroline Kepnes

    tu mane myliDžo Goldbergas atsikando gyvenimo mieste. Purvinas Los Andželas ir buvusi mergina Meilė liko praeityje. Jaukioje Beinbridžo saloje netoli Ramiojo vandenyno jis tikisi pagaliau ramiau atsikvėpti ir pasinerti į paprastus gyvenimo malonumus.
    Savanoriaudamas vietos bibliotekoje Džo įsimyli savo žaviąją bosę Merę Kei. Jis – geras vyrukas: pasiūlo petį išsiverkti, ištiesia pagalbos ranką, padeda vyresniesiems, rūpinasi Merės įsiūlytais katinais. Tik niekas nemato, kas iš tikrųjų slypi po šiuo kruopščiai kuriamu įvaizdžiu. Netrukus Džo ima persekioti praeities šešėliai...
    Paslapčių turi ne vien atvykėlis – jų nestokoja ir Merė bei jos aplinka. Apsnūdusiame mieste užsimezga pašėlusi meilės, paslapčių ir išdavysčių istorija, kuri išjudins visų į ją įsipainiojusių gyvenimo pamatus. Džo tikslas – gyventi su Mere ir jos dukra Nome „ilgai ir laimingai“, tik kažin, kuo baigsis ši tobulos šeimos idilė?
    Caroline Kepnes (g. 1976) – amerikiečių rašytoja, sensacija literatūros pasaulyje tapusių knygų „Tu“ ir „Paslėpti kūnai“ autorė. Serijinio žudiko Džo Goldbergo gyvenimo vingiai patraukė milijonus skaitytojų visame pasaulyje ir įkvėpė Netflix sukurti populiarų serialą.

  • Pavogti ugnį

    Autoriai: Steven Kotler, Jamie Wheal

    pavogti ugniĮvykių, apie kuriuos rašoma knygoje, šerdyje glūdi mitas apie Prometėją – pirmąjį maištingą išsišokėlį, pavogusį iš dievų ugnį ir pasidalijusį ja su žmonija. Prometėjas pavogė ne šiaip kokią degtukų dėžutę, o galią pradėti civilizaciją: kalbą, meną, mediciną ir technologiją. Dzeusas, įsiutęs, kad mirtingieji nuo šiol turės tokią pat galią kaip dievai, prirakino Prometėją prie uolos ir liepė ereliams visą amžinybę kapoti jo vidurius.
    Bėgant amžiams, pasakojimas apie Prometėją kartojasi. Paprastai maištininkas pavagia iš dievų ugnį (tai gali būti galingas šventas ritualas, eretiškas naujas šventraštis, nedaugeliui žinoma dvasinė metodika ar slaptos technologijos) ir pasidalija ja su pasauliu.
    „Pavogti ugnį“ yra pasakojimas apie visiškai naują prometėjiškų išsišokėlių padermę: Silicio slėnio vadovus, JAV specialiųjų pajėgų karius, pramuštgalvius mokslininkus, ir dar daugiau – tuos, kurie, pasitelkę ekstazės techniką, keičia sąmonę ir didina produktyvumą.
    Knygos autoriai tyrinėja ir aprašo potyrį, kurį vadina tėkme (flow). Tai optimali sąmonės būsena, kurią pasiekę jaučiamės geriausiai ir esame produktyviausi, kai taip susikaupiame, kad visa kita, regis, pradingsta. Veiksmai ir sąmonė kone susilieja, o produktyvumas – ir mentalinis, ir fizinis – viršija visus rodiklius. Dėl mokslo ir technologijų pažangos galime pasiekti bene prieštaringiausią ir prasčiausiai ištirtą sritį mūsų istorijoje – žmonių potyrių ribas, kurios iki šiol buvo sunkiai prieinamos, ir pergalvoti, kaip galėtume gyventi turtingesnį, našesnį ir daugiau pasitenkinimo teikiantį gyvenimą.
    Tai žmonijos galimybių perversmas. O jūs rankose laikote knygą apie šį perversmą.

  • Regis, man ne viskas gerai

    Autorė: Meg Mason

    regis man ne viskas geraiTaip, tai meilės romanas, bet labai žemiškas ir tikras. Modernus pasakojimas apie meilę ir gyvenimo džiaugsmą trikdančią ligą, komiškas ir graudžias situacijas. Autorė itin talentingai kuria ryškius personažų portretus, laisvai ir nevengdama aštraus sąmojo vaizduoja įvairialypius viduriniosios klasės šeimos tarpusavio santykius, subtilius jų niuansus, konfliktus ir atspalvius. Šmaikščiai ir sumaniai papasakota skaudi istorija.“
    Marta jaučia, kad jai ne viskas gerai, bet niekaip nesupranta kodėl. Kadaise ji planavo parašyti romaną, bet dienas leidžia neišlįsdama iš po stalo. Jos vyrui Patrikui atrodo, kad nerimauti nėra ko. Tačiau, nepaisant nebesuskaičiuojamų susitikimų su gydytojais, išbandytų vaistų ir terapijos būdų, Marta žino – jai ne viskas gerai. Septyniolikos jos galvoje sprogo bomba ir kažkas pasikeitė. Prieš ištekėdama Marta Patrikui prisipažino nenorinti vaikų. Patrikas sutinka, nes jam rūpi viena – kad Marta būtų laiminga. Tačiau ji nyksta, o talentą manipuliuoti žodžiais prisimena tik tuomet, kai aštriai atsikerta į artimųjų bandymus padėti.Martai ne viskas gerai, o Patrikas nebeturi jėgų. Ji laukiama tik vaikystės namuose, kuriuose gyvenimais žongliruoja mažai kūrusi (ir daug gėrusi) skulptorė motina, garsus (niekada nepublikuotas) poetas tėvas ir žiojintis plyšys ten, kur Marta įpratusi jausti seserį. Marta žino, kad jai ne viskas gerai ir, dievaži, nenutuokia nei kas, nei kodėl, tačiau tai nereiškia, kad jos istorija jau pasibaigė.

 
Savanoris bibliotekoje