Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Media

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Žemaičių žemės turtai: kalba, tikėjimas, žmonės

Žemaičių žemės turtai: kalba, tikėjimas, žmonės

Matā žuodis, žuodis dūdams, na pėnėngs, naatmainuoms,

žuodis kāp dūna, vuo gal` ė dā svarbiau,

unt garbies, ont ėštikimībis vėskas tor laikītis (Viktorija Daujotė)

Į šių dienų erdvę norėjosi įterpti tiek poetų, tiek prozininkų žodį, kuris pareina iš Žemaičių žemės tradicijos, istorijos, iš patirties ir šventinių nusiteikimų. Šioje parodoje pasidalijama knygomis, straipsniais, kuriuose stipri liaudies dvasia. Pavyzdžiui, kalba, tikėjimas, žmonės Motiejaus Valančiaus darbų, prozos raštų – gyvas, sakytinis liaudies žodis. Jis visur ir visada tikras, iškalbėtas Palangos Juzės, Antano Tretininko, Šventųjų ir kitų jo veikėjų lūpomis. Dominuoja meilė, pagarba žmogui, pamokymai ir išmintis, kad visi ,,žinotų, kas tiko žemaičiams su lietuviais gale mūsų devynioliktojo amžiaus‘‘(M. Valančius).


Parodoje itin margas yra eilėraščių pasaulis, pateikiamos šios knygos: A.P.Bagdono ,,Likėma laiptaas‘‘; Z. Budrienės ,,Nusišypsok mon žemi‘‘; ,,Cirulielis‘‘; V. Daujotytės ,,Žīmėni vuobelie/Žieminė obelis‘‘, ,,Balsā ūkūs`/Balsai ūkuose‘‘, ,,Gīvenu vīna/ Gyvenu viena‘‘; ,,Šventa Žemaičių žemė/Poetai apie Žemaitiją‘‘; ,,Už kalno kalnas‘‘; ,,Žemaitē – Žemaičiai‘‘. Galima pasiskaityti Žemaičių pasakų ir žemaitiškų istorijų, prozos pasakojimų, o iš A. Girdenio ar J. Pabrėžos ,,Žemaičių rašybos‘‘, ,,Žemaičių kalbos ir rašybos‘‘ pasikartoti rašto taisyklių. Kaip sako poetas Stasys Anglickis, juk vis dar ,,Biega opės. Čiorlena pruo gala truobalės‘‘... Į istorinių apmąstymų erdvę – ir I. Končiaus, J. Mickevičiaus, V. Valatkos ir kt. autorių knygos. Žodžiu, esama ir eilių, ir prozos, ir susimąstymų šaltinių, ir realių faktų apie Žemaitiją.

V. Daujotytė teigia, jog yra žemaičių itin mėgstamos vakaro, pavakario, saulėlydžio šviesos. ,,Neryški ir tada, kai ryškesnė‘‘. Anot poeto V. Stulpino, ,,Nelygu/kokia diena.‘‘ Ir - ,,Žingsnis kitas nuo kelio - /ir pėdini lyg medinčius/Pušinės smėlynais./ Kraštovaizdis ilgina laiką‘‘(V. Stulpinas). Tokie yra Žemaičių žemės turtai – ir dalijamės, kalbamės, ir tikime, ir saugome savastį – žmones, kurie mūsų ir su mumis atmintyje, širdyje, kaip sako J. Mickevičius, dori, mylintys, darbštūs, kuklūs. Ir palikimas jų žinomas, saugomas – ir užrašytas, todėl galima bet kada pasiskaityti.

                                                          Miesto bibliotekos informacija, vasario 27 d.

 
Savanoris bibliotekoje