Tautodailės metams su žemaitišku braižu
2020-06-17
Stiklinėje vitrinoje – spaudinių paroda, skirta Tautodailės metams. Praeityje amatininkas, tautodailininkas aprūpindavo gaminiais savo miestelį, aplinkinius kaimus. Gyvenimas santykinai uždaroje erdvėje turėjo privalumų: formavosi regionui būdingas skonis, gyvavo tęstinumas ir gamybinių technologijų savitumas, vartotos vietinės medžiagos, gamtiniai ištekliai. Išskirtinis žemaičių tautos paveldo rinkiniais yra Žemaičių muziejaus „Alka“. Parodoje – kapitaliniai muziejaus leidiniai. Tai „Tradicinė žemaičių skulptūra“ (sud. Elvyra Spudytė, 2008, 566 p.) , kuriame šventųjų skulptūros, drožtos senųjų meistrų dievadirbių Augustino Potockio, Kazimiero Mockaus, Kazimiero Varnelio ir kitų.
Medžio drožybai skirtas muziejaus rinkinys-katalogas „Prieverpstės ir rankšluostinės“ (2015, 192 p.). Žemaičiams pasisekė, kad čia gyveno Juzefas Perkovskis, visą savo gyvenimą paskyręs Žemaitijos liaudies meno studijoms. 1999 m. išleistas leidinys „Žemaičių liaudies meno ornamentas: forma ir simbolika“. Unikali pasaulyje Lietuvos kryždirbystės tradicija. Balio Buračo surinkta kryždirbystės kolekcija „Kryždirbystė Lietuvoje“ išleista 1998 m.
Parodoje – leidiniai, skirti žinomų telšiškių tautodailininkų A. Kvaso, P. Dužinsko, V. Savicko, A. Gedvilo kūrybai. Aktyviai parodose dalyvauja telšiškiai tautodailininkai („Tautodailės metraštis“) medžio skulptoriai Pranas Dužinskas, Romanas Vagnoriai, Steponas Kaminas, taikomojo meno kūrėjai Vytautas Savickis, Jonas Berenis – medinės lazdos, keramikė, švilpukų meistrė Birutė Petrikienė, margučių meistrė Jadvyga Mačiūnienė, riešinių kūrėjos Benise Vagnorienė, Rasa Vozbinienė, Sigita Dacienė, kalvis Evaldas Rimkūnas, tapytojas Jonas Igaris ir kiti.
2020-aisias metais planuojama parengti ir išleisti „Lietuvos kryždirbystės turistinių kelių žemėlapį“, monografiją ,,Lietuvių liaudies vaizduojamoji dailė: ištakos, raida ir tradicija“ ir kitus leidinius.
Julita Švėgždavičienė, 2020 m. birželio 17 d.