Rašytojui Fiodorui Dostojevskiui – 200!

(1821 –1881)

Vienas iš garsiausių pasaulinės literatūros meistrų.

Amžinų žmonijos istorijos temų autorius: kova prieš asmenybės žeminimą, dvasios varžymą, prieš socialinę ir moralinę neteisybę, pasaulinį blogį, tobulesnės pasaulio sanklodos paieškos. Tarsi iš praeities tikrovės – ir šiuolaikiško pasaulio amžininkas.

„Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įminti, ir net jeigu tam tektų sugaišti visą gyvenimą, nesakyk, kad tuščiai praleidai laiką; aš menu šią paslaptį, nes noriu būti žmogumi...“ – Fiodoras Dostojevskis.

Garsiausi jo kūriniai: romanai „Pažemintieji ir nuskriaustieji“(1861), „Nusikaltimas ir bausmė“ (1866), „Lošėjas“ (1867), „Idiotas“(1868), „Demonai“(1871-1872), „Broliai Karamazovai“(1889-1880). Jis mokėsi gimtojoje kalboje rasti vienintelį tinkamą žodį, intonaciją, išsireiškimą, – mintys iš knygos „Dostojevskis: biografinė apybraiža“/L. Inis. – 1999. Kokį didelį poveikį turėjo jo kalba! Visuomet tarp dviejų ugnių, tarp kūjo ir priekalo – gyvenimiška istorija kėlė nerimą ir draskė širdį. Pirmasis kūrinys – apysaka „Vargšai žmonės“ (parašė 1846 m., būdamas 25-erių). Vis aktyvi ir slapta veikla – tremtis, katorga ir sunkieji darbai, dramatiška patirtis, gilus tikėjimas ir individo aukojimasis visų labui – ir kūriniai, straipsniai, vienas po kito – dabar – iš aukso fondo. Juk „didžiųjų tragedijos – visiems žinomos, „mažųjų“ dramos tyliai ištirpsta nežinomybėje“. „Kiek jų dar turi būti, kad taurė būtų sklidina, kad pagaliau visi pamatytų – jie yra, ir jų labai daug“, – F. Dostojevskis.  Niekada jis neleisdavo sau įtikėti gyvenimo beprasmiškumu, kad ir koks tas gyvenimas buvo, visuomet tikėjo – yra kažkas svarbesnio už savimeilę ir tuštybę, aukščiau už instinktą, svarbiau už pačią mirtį. Rašytojo numylėtoji idėja: visko pamatas – dorovė.

Ir dar keletas Fiodoro Dostojevskio minčių: „Kiekvieno autoriaus savitas stilius ir sava gramatika. Aš dedu kablelį ten, kur jis man reikalingas. O jei jaučiu, kad kablelio nereikia, tai nenoriu, kad kitas jį padėtų!“ „ Atsiminkite mano patarimą: niekada neišgalvokite faktų, nei intrigos. Imkite tai, ką duoda pats gyvenimas. Gyvenimas kur kas turtingesnis už visus išsigalvojimus! Jokia vaizduotė nesukurs to, ką duoda pats paprasčiausias, nuobodus gyvenimas. Gerbkite gyvenimą!“

Miesto bibliotekoje veikia paroda „Rašytojui Fiodorui Dostojevskiui – 200 metų!“ – tai žvilgsnis į unikalaus kūrėjo gyvenimą, jo artimuosius, laikmetį ir kūrinių pasaulį: žmones, kasdienybę, ieškojimus, nujautimus ir pranašystes. Tai rašytojo klasiko įžvalgos – ir matymas toliau iš savo laikmečio. Be abejo, skaitytojus sudomins retesni, anksčiau išspausdinti – kaip sakoma, iš asmeninių fondų, saugomi, F. Dostojevskio darbai, pavyzdžiui, išleisti 1929 m. (kažkada ta knyga priklausė Telšių rajono bibliotekai), 1939 m. (ta knyga – Luokės Viešoji valstybinė biblioteka), 1950, 1960, 1961 metų ir pan. Visos šios knygos skaitytojų dėmesiui iš vyr. bibliotekininko Gedimino Petrulio kolekcijos – su iliustracijomis, išskirtiniais antspaudais, savita istorija, su įrašais – atminčiai, su pačios knygos gyvenimu – kelionės per laiko istoriją. Yra parodoje net 16 Fiodoro Dostojevskio kūrinių, 2 knygos – apie patį autorių, viena kita mintis iš straipsnių, pamąstymų iš periodinių leidinių. Žodžiu, skaitytojų laukia įdomus susitikimas su F. Dostojevskio knygomis. Galima prisiminti, kas jau galbūt perskaityta, įsitikinti, kad visa tai, kas autoriaus iš gyvenimo – aktualu ir šių dienų žmogui.

Miesto bibliotekos informacija, 2021 m. lapkritis