Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka



daiktu bibl

krastieciu galerija su ep

Kraštiečių galerija

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

PAŽVELKIM Į LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINIUS LEIDINIUS: istoriniai pasikeitimai – ir gimtosios kalbos pakylėti

Lietuviu kalbaLietuvių kalbos dienai skirta paroda „Kalbėdami ir susikalbame savąja kalba“

Gramatiką Simonas Daukantas vadina kalbamoksle – iki šių dienų toji ano žodžio prasmė mums yra kalbos kryptį rodanti: savąją kalbą reikia išmokti, ja taisyklingai kalbėti ir rašyti. Vartodami ją – ir pagarbą rodome, ir stiprybę išlaikome, ir ateitį turime. Simonas Daukantas manė, kad patikimiausias tautos išlikimo pamatas yra mokslas. Anot Daukanto, lietuviai ir žemaičiai savo kalbą – „tą visų brangiausią palikimą savo bočių parbočių“ – jie turį iškelti šalip kalbų mokytų. Tam įpareigoja protėvių narsumas. Taip netiesiogiai išryškinamos dvi svarbiausios tautinės kultūros atramos: gimtoji kalba ir istorinė atmintis. Į kiekvieną praeities šaltinį pažvelgus, turime gyvą vaizdą, jausminį vertinimą ir bendruomenės sampratą – tautos mintį. Kitaip sakant, „Koks paukštis, tokia ir giesmė“ – iš mūsų tautosakos lobyno.

Sekant tą pačią kalbėjimo linkmę, – ir gilesnė poetų išmonė, ir kalbančiojo tiesa. Pavyzdžiui, poeto Sigito Gedos teigimu, „Kalbai reikia meilės“. 2018 metų jo knygoje „Žalieji pergamentai“ – iš dienoraščio – ir tokie pasamprotavimai: „Raminanti šviesa užlieja: Dabar – Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai“. Pirmoji eilutė: „Imkit mane ir skaitykit...“ „Kalbos archeologija“. „Kalbos slinktys. Apie knygas: skaitomiausia, perkamiausia... Radijo ir televizijos laidos: klausomiausia, žiūrimiausia. Anksčiau būdavo – geriausia, vertingiausia... Kaita, be abejo, susijusi su vertybių slinktimis.“ „Žodžiai atsistoja į pirminę vietą tada, kai pajunti visą jų lizdą, giminę.“

Gimtosios kalbos dienai – ir žemaičių kalbėjimo pagrindai – ir ne vienas šaltinis: tarmės savitumas, Žemaitijos žemes liudijantys istoriniai, kalbos kultūros dalykai, mokomosios knygos ir rašybos klausimai, pavyzdžiui, Juozo Pabrėžos „Žemaičių kalba ir rašyba“, 2017 m. Kalba atskleidžia egzistencinio mąstymo pobūdį.

Tegul teka tas šaltinėlis – gimtosios kalbos, gimtosios žemės, prigimtosios mūsų bendrystės. Skaitydami – ir daug ką iš naujo rasime. Ir iš savųjų patirčių, kaip sako Viktorija Daujotytė, „ a begalio kūn šventā tāp,/ tāp dievuotā baėštarti“. Leidinių paroda bus iki 2023 m. kovo 2 d.

Adresas: Telšių miesto biblioteka Nr.2 Masčio g. 32, LT-87139 Telšiai

Lietuviu kalba

 
Savanoris bibliotekoje