Šiemet kaip ir anksčiau balandžio mėnesio pabaigoje, nutirpus sniegui, vėliau gegužę, rugsėjį (tikėkimės) buvusiame Padurbinio kaime, kampelyje ties susibėgančiais upeliais, prie 2004 metais pastatyto atminimo koplytstulpio poetei Karolinai Praniauskaitei rinkosi bibliotekininkai, poetai. Poetės Karolinos Praniauskaitės metais skubinome valdžią paskubėti baigti atnaujinti ir atverti šiuolaikinės bibliotekos duris, kad skaitytojai neužmirštų lankytis bibliotekoje.

Pastumdę stalus ir kėdes kūrėme jaukų kampelį susitikti su poete prie puodelio arbatos. Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės metu kalbėjome apie jos šeimą, kūrybai ją įkvėpusius žmones, tuos, kuriuos įkvėpti jai pavyko savo paprastomis „dainelėmis". Aktorė Liuda Leverienė gražia žemaičių dūnininkų tarme paskaitė ištraukėlę iš „Žalčio motės". Pasidalijome mintimis apie bibliotekos, kuriai poetės vardas suteiktas, misiją. Vasarą poetė būdavo skaitys eiles Palangoje... Kokia, su kuo bus Karolina Praniauskaitė rudenį ar žiemą, parodys laikas.

                                                                                                                                             Julita Švėgždavičienė