Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka
Skaitytojui

Jaunimo literatūrinių kūrinių konkursas

7kalva


 

Naujienų archyvas

Darbuotojo meniu

Į Pradžią » ... » 2014 » Konferencijoje „Mokytojo dvasios šviesoje“ prisiminta neeilinė žemaitė

Konferencijoje „Mokytojo dvasios šviesoje“ prisiminta neeilinė žemaitė

Konferencijoje „Mokytojo dvasios šviesoje“ prisiminta neeilinė žemaitė

Gausiam būriui telšiškių ir viešvėniškių vieni šilčiausių šios vasaros atsiminimų —konferencija „Mokytojo dvasios šviesa", skirta literatūros tyrinėtojos, kritikės, profesorės Elenos Nijolės Bukelienes 80osioms gimimo metinėms paminėti. Jos organizatorius — Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka ir Viešvėnų filialas. Visi kalbėjusieji akcentavo ir pabrėžė šios asmenybės gerumą, meilę žmogui, idealizmą, atsakomybę už nepriklausomą Lietuvą.

Meilės žmogus

Literatūros tyrinėtoja, kritikė, Vilniaus universiteto profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Elena Nijolė Bukelienė (1934–2006) gimė Kungių kaime (Viešvėnų sen.). 1958aisiais baigusi lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, kurį laiką mokytojavo Ubiškės vidurinėje mokykloje, o 1964 m. grįžo į universitetą. Iki 1997 m. dirbo jame Lietuvių literatūros katedros dėstytoja, docente, profesore. Nuo 1975 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė.

Atminimo renginio organizatoriai profesorės gimtinėje Viešvėnuose surengę atminimo vakarą pakvietė jos artimuosius, buvusius bendradarbius ir studentus pasidalinti atsiminimais. Bendrai maldai visus sujungė Viešvėnų Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Renatas Liuberskis.

Konferencija „Mokytojo dvasios šviesa" įvyko Viešvėnų pusiasalyje esančio pastato salėje. Susirinkusiuosius pirmiausiai pasveikino renginio vedantieji Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo grupė „Entuziastai" bei jų vadovė režisierė Giedrė Kavaliauskaitė, klebonas R.Liuberskis.

„Dievas jai davė gilų protą. Buvo iškilus žmogus, suprato ir kaimo varguolį, ir miestelėną. Ji gyveno netoli Viešvėnų, Kungių kaime, kur Getautės piliakalnis, kur teka Viešvės upelis, kur gražūs ąžuolai, ten pati gamta mums išaugino tokį didį žmogų",— prisiminimais apie kraštietę E.N.Bukelienę, kurią puikiai pažinojo, dalijosi Viešvėnų seniūnas Petras Varnelis.

„Kuo daugiau dalini gerumo, tuo daugiau jo sugrįžta", renginio organizatoriams padėkojo ir susirinkusiuosius pasveikino Telšių rajono savivaldybės vicemeras Petras Kuizinas.

„E.N.Bukelienė buvo daugelio iš mūsų kraštietė, mokytoja, dėstytoja. Ji — meilės žmogus, kuriam ir literatūra tapo gimtaisiais namais, kuriais reikia rūpintis. Ir šiandien kalbėdami apie profesorę, prisiminsime ją ne kaip išėjusią, bet kaip esančią šalia, tarp mūsų su savo mintimis, darbais ir su savo siela",— sakė Telšių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė.

Prisiminimai atvedė į jaunystę

Susirinkusiuosius į E.N.Bukelienei skirtą atsiminimų popietę šildė jautrūs jos žento poeto, publicisto, teatro ir kino režisieriaus Vytauto V.Landsbergio prisiminimai ir jo atliekamos dainos.

Ubiškės mokyklosdarželio vadovė Rita Buivydienė prisiminė studijų metais sutiktą profesorę, o apie jos Ubiškėje praleistus metus surinktą informaciją perdavė dukrai Giedrei Kmitienei. Antanas Lovčikas papasakojo, kaip dvejus metus Ubiškėje jauna mokytoja dirbo mokykloje, kurioje tuomet mokėsi per 500 moksleivių, aktyviai dalyvavo kaimo gyvenime. Jos režisuoti spektakliai žavėjo ne tik vietinius, bet ir kaimyninių kaimų žiūrovus. Jis pasakojo, kaip Ubiškėje dirbdama jauna mokytoja susipažino su savo būsimu vyru Kostu, veterinarijos gydytoju iš Kiaulakių kaimo, o į Kungiuose iškeltas vestuves pakvietė savo kolegas mokytojus.

„Prisiminimai apie profesorę E.N.Bukelienę atvedė į mūsų jaunystę",— teigė istorikas Vaclovas Vaičekauskas. Jis papasakojo apie Viešvėnų kaimą ir čia gyvenusius profesorės tėvus bei kitus tuomečius šviesuolius, kurie išugdė mokslininkę.

Atminimų popietėje dalyvavusi aktorė, buvusi E.N.Bukelienės studentė Irena Plaušinaitytė, skaitė ištrauką iš knygos, kur pasakojama apie Ubiškę ir čia sutiktą jos svajonių vyrą — Kostą Bukelį.

Jautrius žodžius apie profesorę išsakė buvę studentai Aldona Kruševičiūtė, Irena Daubarienė ir politikas Mečys Laurinkus, buvusi mokinė Irena Daunienė.

Norėjo viską išmokti

Vaikaitis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis pasakojo apie babą Eleną, jos namus Trakuose. Prisiminė, kaip po stalu palindęs stebėdavo ją rašančią rašomąja mašinėle, kaip jį, trejų metų vaiką, baba vedėsi į universitetą.

„Viena babos savybių — smalsumas. Jai nebuvo neįdomių temų. Kartą paskambino ir pareiškė, kad atsisako rašomosios mašinėlės, nes pradeda dirbti kompiuteriu,— G.Landsbergis pasakojo, kaip baba Elena kantriai mokėsi valdyti pelę, rašyti tekstus, sumokėti mokesčius, naudotis elektroniniu paštu ir kitais privalumais. — Tas jos noras viską išmokti lydėjo iki pat gyvenimo pabaigos",— kalbėjo europarlamentaras.

„Sesuo gyveno Kaune pas tetą, o mudvi likome su mama. Rišo tik atostogos, kai susitikdavome visos trys — mama, sesuo ir aš. Eidavome dirbti į kolūkį, o vakare grįžusios po darbų valgėme mamos paruoštą vakarienei „ježinką", kalbėdavomės",— dalijosi prisiminimais profesorės sesuo Rūta Svilienė. Ji prisipažino, kad jos nebuvo artimos, nes gyveno skirtinguose pasauliuose — viena medikė, kita — pedagogė.

Kunigas Julius Sasnauskas sakė, kad E.N.Bukelienę pažino kaip Bernardinų bažnyčios parapijietę, besistengiančią išmokti tai, ką per darbus universitete buvo pamiršusi. „Jei jaunystėje jai tvirtybės teikė gimtinės ąžuolas, tai senatvėje — kryžius, į kurį galėjo įsitverti. Pranašiškas ir jos iškeliavimas — per pačias šv. Kalėdas",— kalbėjo kunigas.

Renginio organizatorė Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos direktorė Virginija Černiauskienė padėkojo profesorės dukrai G.Kmitienei ir Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, paruošusiai virtualią parodą „Man mieliausias švietėjiškas darbas" (ją bei dokumentinį filmą apie jos namų teatrą „Nueinančios vasaros teatrai" rež. Diana ir Kornelijus Matuzevičiai, galima rasti internete. Aut. pastaba). Direktorė taip pat padėkojo visiems dalyvavusiems svečiams ir padėjusiems organizuoti renginį viešvėniškiams.

Artimųjų vardu kalbėjo dukra G.Kmitienė ir floristė Birutė Lekavičiūtė. „Kol prisimename mamą, tol ji yra tarp mūsų",— sakė dukra ir įteikė brolio Mariaus Bukelio pieštą mamos portretą bibliotekai. B.Lekavičiūtė visiems renginio dalyviams padovanojo po profesorės nuotrauką su autografu.

Danutė Jackutė

 
Savanoris bibliotekoje